KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

nukentėjusiajai R. L.,

nuteistajam V. Ž.,

gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį  8 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 150 straipsnio  3 dalį 7 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas terminas pagal Europos arešto orderį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d., o taipogi laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (2 val. 10 min.) iki 2010 m. gruodžio 16 d. (13.00 val.) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš V. Ž. proceso išlaidų 8283,08 Lt. į valstybės pajamas.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir priteista iš V. Ž.:

R. L. neturtinei žalai atlyginti – 18 000 litų,

S. L. neturtinei žalai atlyginti – 18 000 litų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Ž. priklausantį kompiuterį „Advent modena", esantį Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK (kvito Nr. 0008436) paliktas iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupe lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ir bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą:

jis, 2007 m. rugsėjo 25 d., apie 23.00 val. sodo sklype Nr. 134, esančiame sodininkų bendrijoje „Putinas", Kiškėnų kaime, Klaipėdos rajone, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su T. P., D. R. ir A. J., kurių atžvilgiu 2009 m. gegužės 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-729/2009, turėdami vieningą tyčią žaginti ir seksualiai prievartauti nepilnametes R. L., gim. 1991 m. spalio 19 d., ir S. L., gim. 1992 m. rugsėjo 25 d., sodo namelyje panaudojo fizinį smurtą prieš R. L., tai yra V. Ž., pareikalavęs tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, smogė vieną kartą R. L. į veidą, po to nepilnametė nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, tada V. Ž. ir D. R. sudavė nenustatytą skaičių daugybę smūgių kumščiais nukentėjusiajai į galvą, tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios valią, A. J. priėjęs prie R. L. įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to D. R., rankomis sugriebęs už R. L. galvos, prisitraukė ją prie savo lytinio organo, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną ir prieš jos valią, smogdamas jai smūgius kumščiu į galvą, nugarą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pačiu metu T. P., lauke, panaudodamas jėgą, užkėlęs nepilnametę nukentėjusiąją S. L. ant automobilio kapoto, po to nugriovęs ant žolės bei jėga nusivedęs į A. J. priklausantį automobilį „BMW", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tris kartus kėsinosi nepilnametę išžaginti, tačiau jam tai nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nesustandėjo varpa. Po to, S. L. išgirdus R. L. pagalbos šauksmus bei pačiai pradėjus šaukti, D. R. smogė kumščiu vieną kartą S. L. į veidą, du kartus į galvą, po to A. J., panaudodamas jėgą, sugriebęs S. L. už liemens, nusinešė ją į namelį, kur tuo metu T. P., smogdamas daugybinius smūgius kumščiais nukentėjusiajai R. L. per galvą, nugarą, šonus, įkišęs savo varpą jai į burną prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o A. J. nustūmė S. L. ant lovos ir įkišęs savo varpą jai į burną prieš nukentėjusiosios valią, tempdamas už plaukų, spausdamas rankomis kaklą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pat metu, T. P. pasitraukus nuo R. L., D. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įkišo savo varpa, jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie namelyje buvusios S. L., įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to D. R. priėjęs prie S. L. įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to, A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilyje „BMW", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuplėšdamas drabužius, smogdamas vieną kartą S. L. į nugarą, įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią vaginaliniu būdu. Tuoj po to, tame pačiame automobilyje, D. R., reikalaudamas S. L. patenkinti jo seksualinę aistrą oraliniu būdu, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tokiais savo veiksmais V. Ž., veikdamas kartu su bendrininkais, nuo 2007 m. rugsėjo 25 d., 23.00 val. iki 2007 m. rugsėjo 26 d., 05.00 val. žagino bei seksualiai prievartavo nepilnametes nukentėjusiąsias R. L., nesunkiai sutrikdydami jos sveikatą, ir S. L., nežymiai sutrikdydami jos sveikatą.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas E. Staponkus prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo V. Ž., nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį aštuoneriems metams laisvės atėmimo, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pareikšto kaltinimo V. Ž. neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Neneigdamas aplinkybės, kad jis kartu su merginomis ir A. J., D. R. bei T. P. buvo atvažiavęs į A. J. tėvų sodų namelį Kiškėnuose, jis kategoriškai neigia kuo nors prisidėjęs prie S. L. ir R. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Teisme jis parodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. ankstyvą rytą jis pagal išankstinį susitarimą turėjo išvažiuoti į Kauną, todėl buvo nepatenkintas tuo, kad D. R. merginas atsivežė ne pas save į namus Klaipėdoje, o pas A. J., su kuriuo jis nebendravo ir į jį žiūrėjo neigiamai, į užmiestyje esantį sodo namelį. Todėl jis ieškojo galimybių kaip iš sodo grįžti į namus ir tuo tikslu telefonu išsikvietė taksi automašiną. Laukdamas iškviestos taksi automašinos, jis net du kartus buvo išėjęs iš sodo namelio, vaikštinėjo sodo keliukais, tikėdamasis pasitikti taksi, nes taip jam rekomendavo užsakymą priėmusi dispečerė. Todėl jis sodo namelyje nebuvo apie dvi valandas laiko ir kas tuo metu ten dėjosi, jis nežinojo. Be to, apie tai, kad V. Ž. nakties metu teiravosi, kokiuose soduose jie yra, teismo metu patvirtino ir A. J., tuo patvirtindamas V. Ž. versiją, kad dėl taksi iškvietimo jam reikėjo žinoti sodų pavadinimą. Tuo pačiu ir A. J., ir T. P. patvirtino, kad V. Ž. gana netrumpą laiką namelyje nebuvo.

Gynėjas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 3 kartus. 2008 m. spalio 10 d. antrojoje apklausoje, kuri vyko daugiau kaip metams laiko praėjus nuo įvykio, ji parodė: „... abejoju, ar V. Ž. buvo namelyje tuo metu, kai įėjau į namelį ir pamačiau lovoje gulinčią sumuštą Rositą. V. Ž. veiksmų tiesiog įvardinti negaliu, nes tiesiog neatsimenu „. Tą pačią dieną apklausta antrą kartą ji parodė, kad kai ją ir jos seserį prievartavo namelyje, tai V. Ž. namelyje nebuvo. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008 m. gruodžio 4 d., tai yra daugiau kaip 1 ir 2 mėnesiams praėjus nuo nusikaltimo įvyko, ji parodė, kad V. Ž. jos neprievartavo, tačiau grasino ją nušauti, nužudyti. Šie jos parodymai dėl išreikšto grasinimo yra vertintini kritiškai, kadangi anksčiau net trijų apklausų metu ji tokios aplinkybės neminėjo, to nepatvirtino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Todėl analizuojant šios nukentėjusiosios parodymus galima padaryti išvadą, kad ji nenurodo jokių aplinkybių, kad V. Ž. būtų naudojęs fizinę ar psichinę prievartą prieš ją ir jos seserį bei patvirtina tą aplinkybę, kad jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo.

Taip pat gynėjas nurodo, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji R. L. parodė, kad namelyje V. Ž. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas jai smūgius į veidą ir pargriaudamas ant žemės. Taip, apklausiama 2007 m. spalio 5 d. tyrėjai ji parodė, kad kai Tomas su Simona išėjo iš namelio, tai jie namelyje likę trise, tai yra V. Ž., A. J. ir D. R., kurie ją užpuolę, pradėję nurenginėti, mušti. Ji nuo sienos pagriebusi paveikslą ir jiems daužusi kur pakliuvo. Buvusi aptemusi sąmonė, buvusi užsimerkusi. Po to girdėjusi, kad kambaryje atsiradusi Simona ir iš garsų supratusi, kad ir ji buvusi priversta lytiškai santykiauti. Tačiau tokie jos parodymai prieštarauja jos sesers parodymams, kuri parodė, jog jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo. Kad V. Ž. būtų pasikėsinęs ją išžaginti, žaginęs ar seksualiai prievartavęs, tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė. Be to, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tai yra daugiau kaip metai po įvykio, R. L. jau kitaip paaiškino įvykio aplinkybes parodydama, kad kurį tai laiką ji likusi namelyje viena su V. Ž.. Jis pradėjęs ją įžeidinėti, reikalauti oralinio sekso, užgesinęs namelyje elektros šviesą. Todėl ji išsigandusi, užšokusi ant lovos ir sugriebtu paveikslu trenkusi jam per galvą, kad net nukritę jo akiniai. Tik tada jis ją puolęs ir pradėjęs mušti, dėl ko ji parkritusi ant žemės. Nors pirminiuose jos parodymuose ir apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jos parodymuose buvo esminių prieštaravimų, kuriuos teismas turėjo stengtis pašalinti užduodamas kontrolinius klausimus, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl nors Klaipėdos rajono apylinkės teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad  BPK 186 straipsnį nesuteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisės abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktų apklausų išsamumu, tačiau kada byloje yra prieštaringi nukentėjusiųjų parodymai, kurių pagrindu grindžiamas kaltinimas ir kada teismas nepasistengė šių prieštaravimų panaikini, matomai tokios teismo nuostatos nereikėtų suabsoliutinti ir manyti, kad apklausos yra tikrai išsamios ir galima visiškai neabejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu V. Ž. ir jo gynėjas pareiškė prašymą, kad į teisiamąjį posėdį būtų iškviestos nukentėjusiosios S. ir R. L., kadangi jų apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008 m. gruodžio 4 d. V. Ž. ir jo gynėjas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės nukentėjusiosioms užduoti klausimų. Nors teismas ir mėgino iškviesti nukentėjusiąsias į teismo posėdį, tačiau tai padarė tik formaliai konstatuodamas, kad nukentėjusiosios yra išvykusios į užsienio valstybes bei nesiruošia artimiausiu metu grįžti į Lietuvos Respubliką. Teismas pasitenkino gauta nukentėjusiųjų motinos faksograma, kad ji su viena dukra yra užsienyje ir dirba, o kita dukra yra užsienyje Turkijoje ir čia bus 6 mėnesius. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti ar nukentėjusiosios nėra Lietuvoje, o jei yra užsienyje, tai kokia galimybė grįžti į Lietuvą ir būti apklausiamoms teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šaukimą į teismą yra priėmusi asmeniškai viena iš nukentėjusiųjų, tai yra ji buvo Lietuvoje. Suprantama, kad dalyvavimas teismo posėdyje nukentėjusiosioms yra nemaloni procedūra, todėl jos jo išvengti gali stengtis įvairiais būdais. Iš bylos medžiagos matyti, kad viena iš nukentėjusiųjų turi ne didesnį kaip 3 metų kūdikį, todėl neįtikima, kad tokio amžiaus kūdikį būtų pasiėmusi į užsienį ir ten dirbtų. Apie tai turėtų žinoti Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Todėl teismas neišnaudojo visas įmanomas galimybes, kad nukentėjusiosios būtų apklaustos teismo posėdyje, nes šiuo metu jos jau yra pilnametės.

Apeliaciniame skunde advokatas gynėjas pažymi, kad kaltinamasis V. Ž. dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti apklausiant liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau V. Ž. nebuvo suteikta galimybė nukentėjusiąsias S. ir R. L. apklausti ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje. Todėl kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu neturėjo galimybės pats su savo gynėju apklausti nukentėjusiųjų, kurių parodymai teisme buvo pagarsinti. Vien šių nukentėjusiųjų parodymų pagarsinimas dar nereiškia, kad nebuvo pažeistos kaltinamojo teisės į teisingą ir sąžiningą procesą, kai jo kaltė remiama tik šių nukentėjusiųjų parodymais, tai yra, kad esmingai nepažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatose bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.

Nurodoma, kad būtina atkreipti dėmesį į A. J. parodymus teisme. Jis parodė, kad R. L. namelyje elgėsi agresyviai. Tai ji pylė iš puoduko vandeniu V. Ž. į veidą (dėl to Rosita iš viso neapklausta ), o po to paveikslu trenkė jam per galvą. Po to ji pradėjusi bėgti ir garsiai rėkti, todėl A. J. trenkęs jai kumščiu į veidą, o jos auskaras jam užstrigęs rankoje. V. Ž. Rositos nemušęs ir A. J. jį apkalbėjęs. Teismas nuosprendyje be pagrindo konstatavo, kad teismas neturi pagrindo pasikliauti permainingais, tendencingais ir neišsamiais nuteistųjų parodymais, kurie suinteresuoti padėti kaltinamajam V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės bei siekia nenutraukti tarpusavio bendravimo. V. Ž. su A. J. buvo tik pažįstami ir iki įvykio tarpusavyje nebendravo, jų santykiai buvo priešiški, dėl tokių santykių tarpusavio bendravimo jie nesiekia, todėl netikėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme A. J. duotais parodymais, nagrinėjant V. Ž. bylą, nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo advokatas gynėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose" išdėstytomis nuostatomis, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai žaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama kaip padaryta bendrininkų grupės. Privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, kuris gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Susitarimas gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui bendrininkai atsako už bendrus veiksmus. Taigi byloje nėra įrodymų, kad V. Ž. viena ar kita forma prisidėjo savo veiksmais prie A. J., D. R. ir T. P. veiksmų išžaginant ar seksualiai prievartaujant S. ir R. L.. Nėra nustatyta, kad V. Ž. būtų matęs, kaip nuteistieji A. J., D. R. ar T. P. žagino ar seksualiai prievartavo S. ir R. L., todėl jis prie šios veikos negalėjo prisidėti ir savo konkliudentiniais veiksmais, kadangi tuo metu jo sodo namelyje nebuvo, ką teisme patvirtino jis pats ir S. L., o iš dalies ir A. J. bei T. P.. Nukentėjusiosios taip pat neparodė, kad siekdamas palaužti jų pasipriešinimą V. Ž. jų atžvilgiu būtų panaudoję fizinį ar psichinį smurtą. Teisme neapklausus nukentėjusios R. L. dėl ko ji pylė vandeniu V. Ž. į veidą ir, jei ja tikėti, sudavė jam paveikslu į galvą, negalima teigti, kad šie veiksmai buvo atlikti galimai apsiginti nuo tariamai būsimo žaginimo ar seksualinio prievartavimo. Būdama neblaivi nukentėjusioji savaip galėjo suprasti susidariusią situaciją tarp jos ir V. Ž., dėl ko pati pirmoji pavartojo įžeidžiančius veiksmus, pildama vandenį V. Ž. į veidą bei smurtą jo atžvilgiu, dėl to A. J. buvo sumušta.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusioji R. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nors nuteistasis V. Ž. neigia padaręs BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos,  teisingai  įvertintais įrodymais.

Apeliaciniame skunde neigiama, kad V. Ž. prisidėjo prie S. L. ir R. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, kadangi jo sodo namelyje nebuvo apie dvi valandas laiko ir kas tuo metu ten dėjosi, jis nežinojo. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios atpažino visus asmenis dalyvavusius nusikaltime,  tarp jų ir V. Ž.. Tai, kad V. Ž., kurį laiką nebuvo sodo namelyje, nepaneigia jo kaltės. V. Ž. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais (t. 1, b. l. 36-45, 55-60, 61-62, 63-66, 72-79, 85-91, 98-101, 102-104, 106-114) ir jų įstatyminio atstovo paaiškinimais (t. 11-19-22, 23-25, 33-34), daiktų apžiūros (t. 2, b. l. 10-11, 12-16, 17-21), asmens parodymo atpažinimo protokolais (t. 1, b. l. 189-191, t. 2, b. l.  1-3, 64-66), specialistų išvadomis ir ekspertizės aktais (t. 1, b. l. 133-135, 138-143, t. 2 b. l. 25-26, 35-37 39-42, 47, 51-52), kita bylos surinkta medžiaga. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J., ir T. P. patvirtino, kad V. Ž. gana netrumpą laiką namelyje nebuvo ir jis nusikalstamoje veikoje nukentėjusiąsias nedalyvavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų A. J., T. P. teisme duotais parodymais, nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistieji savo parodymus keitė V. Ž. naudai ir tokiu būdu faktiškai išreiškė savo suinteresuotumą ir neobjektyvumą, norėdami padėti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Gynėjas nurodo, kad vertinant nukentėjusiosios S. L. parodymus, galima padaryti išvadą, kad ji nenurodo jokių aplinkybių, kad V. Ž. būtų naudojęs fizinę ar psichinę prievartą prieš ją ir jos seserį bei patvirtina tą aplinkybę, kad jas prievartaujant namelyje V. Ž. nebuvo. Toks apelianto teiginys nepagrįstas.

S. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tuo metu, ji buvo su T. P. lauke ir šis prievarta vertė ją su juo lytiškai santykiauti, kiti trys vyrai su Rosita buvo namelyje. Ji girdėjo Rositos verksmą ir šauksmus, taip pat girdėjo smūgių garsus. S. L. taip pat pradėjo verkti, garsiai rėkti, norėjo padėti seseriai. Tada iš namelio išėjo D. R., liepė nutilti, nes išgirs kaimynai, ir trenkė jai du kartus per veidą ir per galvą. Po to iš namelio išėjo ir V. Ž. ir grasino S. L. nušauti ir nužudyti, kai ji sakė, kad kreipsis į policiją. Išėjęs iš namelio, su S. L. kurį laiką kalbėjosi A. J., po to jėga nusitempė ją  į namelį, kuriame ją lytiniu ir oraliniu būdu prievartavo A. J., T. P. ir D. R.. Kai ji pabėgo ir užsirakino automobilyje, A. J. automobilį atrakino ir ji vėl bendrininkų buvo prievartaujama automobilyje. Kaltinamųjų buvo prievartaujama daug kartų, skaičiaus negali pasakyti. V. Ž. jos neprievartavo, tik gąsdino ir grasino. Ar V. Ž. prieš ją vartojo fizinį smurtą, ji neatsimena ( t.1, b.l.72-79).

Nukentėjusioji R. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad  būnant su V. Ž. ir kitais sodo namelyje, iš užuominų ir nešvankių kalbų apie seksą supratusi, kad vyrai turi blogų ketinimų, norėjo iš namelio išeiti, bet V. Ž. su D. R. ją sulaikė.  V. Ž. ir D. R. įžūliai kalbėjo su ja, bandė ją paveikti psichologiškai, D. R. ją įžeidinėjo ir žemino, sakė, jog jos sesuo Simona, kuri tuo metu buvo lauke, jiems pasakojo, kad Rosita yra kurva su visais lytiškai santykiauja.  D. R. iš namelio išėjus, su ja pasiliko V. Ž.. V. Ž. ją įžeidinėjo, reikalavo oralinio sekso, ji matė, kad jis savęs nebekontroliuoja. Ji labai išsigando, užlipo ant lovos, po to V. Ž. išjungė šviesą. Ji nebežinojo ko griebtis ir, nukabinusi nuo sienos paveikslą, nieko nematydama tamsoje, smogė juo V. Ž.. V. Ž. nukrito akiniai, jis šaukdamas įžeidžiamus žodžius, ją puolė, trenkė jai kumščiu į smilkinį ir ji nukrito ant žemės. Gulinčiai V. Ž. sudavė daugybę smūgių į galvą. Taip pat ją mušė į namelį atėjęs D. R.. Jai aptemo akyse, kas toliau vyko, nežino, girdėjo tarpusavyje kalbantis V. Ž. ir D. R., o kai atgavo sąmonę, pasijuto, kad yra nurengta iki apatinių drabužių, per veidą bėga kraujas. Buvo išplėštas auskaras, prakirsta lūpa. Ji buvo pusiau sąmoninga. Atėjęs A. J., ją išžagino. Po to pasikeisdami ir vartodami fizinę prievartą, daug kartų, apie 10-20, ją oraliniu būdu prievartavo D. R. ir T. P.. Ar V. Ž. ją žagino ir prievartavo, ji neprisimena. Kai visiems matant ji oraliniu būdu tenkino T. P., matė, kad kambaryje yra ir V. Ž.. Viskas vyko nuo 23 val. iki 5 val. ryto. Matė kaip D. R. ir T. P. tyčiojosi iš jos sesers, vartojo prieš ją smurtą  ir vertė juos tenkinti oraliniu būdu. Po įvykio ji gulėjo ligoninėje dėl smegenų sutrenkimo. (t. 1 b. l. 89-94).

Apklausiama kolegijos posėdyje, R. L. parodė, kad V. Ž., kai kiti buvo išėję iš namelio, po žodinio konflikto, nes norėjo ją išžaginti,  puolė ją ir  bandė pagriebti.  Išsigandusi ji pylė ant V. Ž. vandenį,   gindamasi ji sudavė jam paveikslu. V. Ž. jai trenkė ir ji nukrito ant žemės. Atėję kiti nuteistieji ją daug kartų prievartavo, V. Ž. buvo namelyje ir viską matė. Nors R. L. parodė, kad V. Ž. oralinio sekso nereikalavo, bet kėsinosi ją išžaginti, kolegija nemano, kad tai yra esminis prieštaravimas. R. L. parodė, kad nemalonius išgyvenimus ji stengėsi užmiršti, niekada nesikalbėjo apie tai su seserimi, todėl smulkių detalių jau nebeprisimena. Akivaizdu, kad apklausiama praėjus nedaug laiko po nusikalstamos veikos, ji įvykį prisiminė geriau.

Kad prieš nepilnametes Rositą ir S. L. buvo smurtaujama, su jomis buvo atliktas lytinis aktas, padaryti sužalojimai, R. L. padarytas smegenų sutrenkimas, kas patvirtina jos parodymus apie V. Ž. ir D. R. itin intensyvų smurtą prieš ją, smūgiuojant į galvą,  nuo kurio ji tam tikram laikui prarado sąmonę, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados ( t. 1, b. l. 138-143, 133-135).

Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų jauną amžių, prieš jas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir sukeltą didelį bei ilgalaikį stresą, tarp pirminių jų parodymų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje užfiksuotų parodymų esantys nereikšmingi nesutapimai visiškai paaiškinami nepilnamečių nukentėjusių merginų mąstymo ir gebėjimo atsiminti tiek daug svarbių detalių ir jų eiliškumą bei niuansus ypatumais. Esmines aplinkybes nukentėjusiosios parodė vienodai,  pakankamai tiksliai sukonkretizavo įvykių aplinkybes bei nurodė jų seką. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. L. duodama parodymus, paneigė R. L. nurodytą aplinkybę, kad  jas prievartaujant sodo namelyje, buvo ir V. Ž., ir parodė, kad V. Ž. tuo metu namelyje nebuvo. Kolegija su tokia apeliaciniame skunde padaryta išvada nesutinka.

Kaip matosi iš nukentėjusiųjų parodymų, jos buvo žaginamos ir prievartaujamos oraliniu būdu ilgą laiką sodo namelyje, S. L. taip pat ir automobilyje. Tai, kad kažkuriuo momentu V. Ž. namelyje nebuvo (kaip matosi iš bylos medžiagos, ir kiti nuteistieji nuolat iš namelio išeidavo ir vėl pareidavo), neleidžia daryti išvados, kad jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo.               Kaip teisingai nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad V. Ž. būtų prieštaravęs dėl vykimo į A. J. tėvų sodo namelį, kad būtų reikalavęs jį išleisti, nakties metu, kai buvo prievartaujamos ir žaginamos nepilnametės, būtų išreiškęs kokius nors prieštaravimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtina atkreipti dėmesį į A. J. parodymus teisme. Teigiama, kad teismas nuosprendyje be pagrindo konstatavo, kad teismas neturi pagrindo pasikliauti permainingais, tendencingais ir neišsamiais nuteistųjų parodymais, kurie suinteresuoti padėti kaltinamajam V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės bei siekia nenutraukti tarpusavio bendravimo. Kolegija pažymi, kad nuteistasis A. J. ankstesnės bylos nagrinėjimo metu teigė, kad V. Ž. vartojo smurtą prieš R. L. ir išplėšė auskarą ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b. l.60-61). Kad V. Ž. sumušė R. L., kėsindamasis ją išžaginti, A. J. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, atpažino V. Ž. nuotraukoje ir dar kartą patvirtino, kad V. Ž. vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją ( Įtariamojo apklausos protokolai, Parodymo atpažinti protokolas,  t. 2, b. l. 55-69 ). Kaip matosi iš ankstesnio teisiamojo posėdžio protokolo,  duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu  nuteistasis T. P. taip pat parodė, kad  prieš nukentėjusiąsias smurtą vartojo  V. Ž. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b. l.58). Kad R. L. buvo V. Ž. sumušta, girdėjo jos klyksmus namelyje, kai T. P. buvo laike su S. L., T. P. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (Įtariamojo apklausos protokolas, t.2, b. l. 77-82). A. J. ir T. P. parodymai ankstesniame teismo posėdyje, kai jie buvo teisiami už padarytas nusikalstamas veikas, ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka nukentėjusiosios R. L. parodymus apie V. Ž. prieš ją pavartotą smurtą ir paneigia V. Ž. duotus parodymus, kad žaginant ir prievartaujant nepilnametes jis nedalyvavo ir net gi po įvykio patarė joms kreiptis į policiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų A. J. ir T. P. parodymus, teisinančius V. Ž., nes iš jų parodymų, duotų teisme nagrinėjant V. Ž. baudžiamąją bylą, akivaizdu, kad jie siekia padėti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiųjų parodymai išsamūs, juos patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo  nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymai, kolegija jų nekartoja, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo.  Nukentėjusiosios V. Ž. iki įvykio nepažinojo, todėl neturi jokio motyvo nepagrįstai jį apkaltinti, naudojus prieš jas smurtą ir grasinimus bei dalyvavus bendrininkams jas žaginant ir seksualiai prievartaujant, jei jis niekuo nebūtų prisidėjęs prie bendrininkų nusikalstamų veikų ir net gi, kaip jis teigia, pataręs joms dėl išžaginimo kreiptis į policiją.   Kad V. Ž. nuo pat pažinties pradžios turėjo blogų ketinimų, iš dalies patvirtina ir aplinkybė, kad jis, susipažindamas su nepilnametėmis nukentėjusiomis, kaip matosi iš jų parodymų, prisistatė svetimu vardu – Sauliumi ir slėpė savo tikrąjį vardą. 

Nustatyta, kad  V. Ž., reikalaudamas oralinio sekso, grasino, naudojo intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusiąja R. L., buvo namelyje kai nukentėjusiosios buvo prievartaujamos. Nors nukentėjusiosios neparodė, kad V. Ž. jas žagino ar seksualiai prievartavo, tačiau iš jų parodymų akivaizdu, kad V. Ž., veikdamas su bendrininkais, grasindamas, reikalaudamas oralinio sekso vartodamas smurtą, palaužė nepilnamečių nukentėjusiųjų pasipriešinimą ir taip bendrininkavo kitiems nuteistiesiems žaginant nukentėjusiąsias bei prievartaujant jas oraliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teisingai konstatavo, kad V. Ž. ir nuteistųjų A. J., T. P. ir D. R. nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąsias buvo padaryti veikiant bendrininkų grupe ir teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarime „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartaimo bylose“ išdėstyta bendrininkavimo samprata.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu V. Ž. ir jo gynėjas pareiškė prašymą, kad į teisiamąjį posėdį būtų iškviestos nukentėjusiosios S. ir R. L., kadangi jų apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008 m. gruodžio 4 d. V. Ž. ir jo gynėjas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės nukentėjusiosioms užduoti klausimų, todėl buvo pažeistos kaltinamojo teisės į teisingą ir sąžiningą procesą, kai jo kaltė remiama tik šių nukentėjusiųjų parodymais,  esmingai nepažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatose bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.

              Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdamas teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusiąsias S. ir R. L. – siuntė joms teismo šaukimus (t. 3 b. l. 126-127), tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2011 m. birželio 8 d. buvo gauta A. L. faksograma, kurioje ji nurodė, kad šiuo metu ji ir S. L. dirba ir gyvena Vokietijoje, o R. L. yra Turkijoje, todėl neturi objektyvios galimybės atvykti ir duoti parodymus teisiamajame posėdyje. Minėtoje faksogramoje prašoma bylą nagrinėjančio teismo vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 3 b. l. 138).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Kartu pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kaip matosi iš apklausos protokolų, nepilnametės nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vadovaujantis BPK 186 straipsniu. Kaip matosi iš bylos medžiagos, V. Ž. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todėl nei jis nei jo gynėjas apklausoje nedalyvavo ( t.1, b. l. 1,68-79,129-130,t.3, b. l. 158).

Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nes šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios S. ir R. L. betarpiškai teisme apklaustos nebuvo, nors visos galimybės nukentėjusiąsias apklausti teisme buvo išnaudotos. Be to, apkaltinamasis nuosprendis, kaip rodo jo motyvai, nėra pagrįstas vien tik ar lemiama apimtimi nukentėjusiųjų S. ir R. L. parodymais. V. Ž. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinimo protokolais, specialistų išvadomis ir ekspertizių aktais ir kita bylos medžiaga.              

Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji R. L. atvyko į apeliacinės instancijos posėdį ir nuteistajam V. Ž. ir jo gynėjui buvo sudaryta galimybė užduoti jai klausimus. S. L. parodymai, grindžiant V. Ž. kaltę, nėra esminiai, dėl konkrečių asmeninių prievartinių veiksmų prieš S. L. V. Ž. kaltinimas nebuvo pareikštas. Kad  tikrai nepilnametės nukentėjusiosios buvo išžagintos ir kitaip prievartaujamos,  matosi iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu.  A. J., T. P. ir D. R. yra nuteisti ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pavartodami fizinį smurtą prieš jų valią lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnametėmis Rosita ir S. L. ( Nuosprendžiai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis t.3, b. l. 68-72, 73-78, 115-121). To neneigia ir pats nuteistasis V. Ž.. Todėl, teigti, kad nesudarius galimybės V. Ž. pateikti klausimus S. L. ir pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, šioje byloje yra  esmingai pažeistos nuteistojo V. Ž. teisės bei BPK 44 straipsnio 7 dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnis, nėra pagrindo.

Nuteistojo V. Ž. kaltė yra įrodyta, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.              

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. Ž. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                              Rasa Valentinienė

Teisėjai                                                                                                       Savinijus Katauskas

                                                                                                             Violeta Miliuvienė