Civilinė byla Nr. e2S-270-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20538-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-3017-1126/2022 pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. Š. ir J. Š..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja A. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė savo senelės S. Š. palikimą po pastarosios mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdama jį valdyti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. Š. pareiškimą.

3.       Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-522-1070/2022 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š., trečiasis asmuo – notarė G. K.. Minėtoje byloje J. Š. prašo pripažinti 2018 m. sausio 16 d. oficialųjį testamentą, sudarytą S. Š., patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ginčijamo testamento 1 dalyje nurodoma, kad paliekamas visas turtas, kuris priklauso testatorei, kur jis bebūtų iš ko besusidėtų, kada beatsirastų. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Vien faktas, kad dėl šių dokumentų galiojimo yra kilęs ginčas teisme nėra pagrindas konstatuoti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra vienintelis būdas užtikrinti paveldėtojos teisių įgyvendinimą

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Pareiškėja A. Š. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir pareiškėjos A. Š. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad galutiniu teismo sprendimu, kuris bus priimtas civilinėje byloje Nr. e2-522-1070/2022, bus patvirtintas arba atmestas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė savo senelės palikimą, po pastarosios mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Anot pareiškėjos, minėtoje byloje teismas nesprendžia klausimo dėl palikimo priėmimo, o nagrinėja klausimą tik dėl testamento galiojimo, kuris yra ginčijamas teismine tvarka. Tačiau paties testamento buvimo faktas nepagrindžia palikimo priėmimo fakto;

1.2.                        Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju byla negali būti išspręsta, nesulaukus civilinės bylos Nr. e2-522-1070/2022 išnagrinėjimo, tokiu atveju teismas turėjo spręsti dėl pagrindo stabdyti šią bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-522-1070/2022, o ne neigti pareiškėjos teisę reikšti pareiškimą byloje ir apskritai atsisakyti užvesti bylą pagal pareiškėjos reikalavimą;

1.3.                        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, išaiškino, kad pareiškėjos aktyvūs veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip faktinis palikimo priėmimas, tačiau palikimo priėmimą faktiniu valdymu gali konstatuoti tik teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, dėl ko pareiškėja ir kreipėsi nagrinėjamoje byloje. Kadangi po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo atsirado registruotino turto (palikimo), tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti šį turtą savo vardu, būtinas ne tik testamentas, bet ir palikimo priėmimo faktas, dėl to pareiškėja ir kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje, o teismas visiškai be pagrindo atsisakė šį pareiškėjos pareiškimą priimti.

5.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti visų CPK 445 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimą, t. y., pasak teismo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šiuo atveju nėra vienintelis būdas užtikrinti paveldėtojos teisių įgyvendinimą. Tuo tarpu apeliantė įsitikinusi, kad jos senelės S. Š. palikimo priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams visiškai pritaria.

9.       Nustatyta, kad J. Š. civilinėje byloje Nr. e2-522-1070/2022 siekia, jog 2018 m. sausio 16 d. oficialusis testamentas, sudarytas S. Š., patvirtintas Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., testamento notarinio registro Nr. G-424, būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, pastarojoje byloje yra sprendžiamas tik testamento galiojimo faktas ir nėra sprendžiamas palikimo priėmimo faktas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai (i) jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba (ii) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo atveju pareiškėja A. Š. nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, pateiktu pareiškimu siekia, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog ji, kaip testamentinė įpėdinė, po savo senelės S. Š. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą. O toks faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad, nepaisant užvestos civilinės bylos dėl testamento nuginčijimo, pareiškėja turi teisę inicijuoti atskirą civilinę bylą ypatingąja teisena dėl juridinio –palikimo priėmimo – fakto nustatymo.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11.       Pažymėtina, kad jeigu pirmosios instancijos teismas manys, jog nagrinėjamu atveju byla negali būti išspręsta, nesulaukus civilinės bylos Nr. e2-522-1070/2022 baigties, teismas turės teisę spręsti dėl pagrindo stabdyti šią bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir pareiškėjos A. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas