Civilinė byla Nr. e2YT-10342-925/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05936-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Dovilei Užkurėnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini) M. R., priėmė palikimą per trijų mėnesį laikotarpį faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, kad galėtų priimti visą I. B. palikimą pagal testamentą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos močiutė I. B. 2011-07-27 sudarė testamentą, kuriuo jai paliko visą savo turtą. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarė užvedė paveldėjimo bylą Nr. 206-2021, kurioje dėl I. B. palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdinė – pareiškėja A. G. Pareiškėja žinojo tiek iš savo motinos D. B. pasakojimų, tiek ir iš pačios močiutės I. B. pasakojimų, kad I. B. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tačiau po I. B. mirties užvedus paveldėjimo bylą ir pradėjus domėtis apie I. B. priklausiusį turtą, kurį paveldės pareiškėja, paaiškėjo, kad I. B. nuosavybės teise priklausė tik butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu apie tai, kad I. B. priklausė ir minėtas žemės sklypas, duomenų nėra. Pradėjus šiuo klausimu labiau domėtis, paaiškėjo, kad I. B. po savo motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, taip pat nėra dokumentų apie tai, kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tiek iš Testamentų registro išraše esančių duomenų, tiek iš Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės 2022-02-10 pateiktos pažymos matyti, jog po M. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t. y. nėra įregistruotų M. R. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 1180/2603 dalis priklauso M. R. Pareiškėja pažymėjo, kad I. B. po savo motinos M. R. mirties nepertraukiamai naudojo ir valdė žemės sklypą, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja iki šių aplinkybių paaiškėjimo buvo įsitikusi, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jos močiutei I. B. Nors pareiškėjos močiutė I. B. po savo motinos M. R. mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po M. R. mirties iš karto priėmė palikimą, kadangi po motinos mirties nenutrūkstamai faktiškai valdė žemės sklypą, jį prižiūrėjo. I. B. reguliariai nuvykdavo į žemės sklypą su tikslu pasivaikščioti miške, aptvarkydavo jame rastas šiukšles, organizuodavo žemės sklypo priežiūrą, jei tokios prireikdavo. Pareiškėja pažymėjo, kad I. B., kalbėdama apie žemės sklypą, visada jį įvardindavo kaip savo, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas priklausė jos močiutei I. B.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi duomenų apie galimą palikėjos M. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos A. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. G. močiutė I. B., kuri 2011-07-27 sudarytu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja po močiutės mirties kreipėsi į notarę dėl močiutės palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau paaiškėjo, kad I. B. nuosavybės teise priklausė tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu I. B. nebuvo įforminusi paveldėjimo teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos mirusiai motinai ir yra likęs įregistruotas mirusios I. B. motinos M. R. vardu, nors I. B. po savo motinos mirties prižiūrėjo šį sklypą ir naudojosi juo kaip savo. Todėl pareiškėjai negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą I. B. priklausiusį turtą. Pareiškėjos teigimu, jos močiutė po savo motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.
Nustatyta, kad po M. R. mirties paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas – tai patvirtina Testamentų registro išrašas ir notarės Nijolės Jokūbauskienės 2022-02-10 pažyma. M. R. nuosavybės teise priklausė 1180/2603 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); šis turtas nuosavybės teise buvo įregistruotas mirusios M. R. vardu. M. R. mirė būdama našle ir turėjo vienintelį vaiką – I. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir kuri, pareiškėjos teigimu, vienintelė rūpinosi savo mirusios motinos M. R. turtu – miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalimi.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po M. R. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjos močiutės I. B. tolesniu 1180/2603 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimu bei priežiūra. Liudytojos K. M., kuri yra šio žemės sklypo bendrasavininkė, parodymai bei rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, priklausęs M. R., buvo nepertraukiamai, nuo pat M. R. mirties, valdomas ir prižiūrimas pareiškėjos močiutės I. B., kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po M. R. mirties kaip savo turtu, periodiškai vykdavo į žemės sklypą jo tvarkyti, organizuodavo jo priežiūrą, atsižvelgdama į esamą situaciją. Įvertinus byloje duotų pareiškėjos atstovės paaiškinimų, liudytojos K. M. parodymų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. B. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso, galiojusio palikimo atsiradimo metu, 587 str. 3 d.) išreiškė savo valią įgyti savo motinos M. R. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptarus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad I. B. M. R. palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. B. po savo motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjai paveldėjimo teisę po jos močiutės I. B. mirties, kad į I. B. palikimą būtų įtrauktas visas jai priklausęs turtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po jos motinos M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Faktas nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisių įgyvendinimui po I. B. mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė