Baudžiamoji byla Nr. N1-162-900/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36104-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.12.; 1.1.11.7.; 1.1.11.12.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei ir Eglei Smilgienei,
dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,
kaltinamiesiems M. Š. ir D. Ž.,
nukentėjusio nepilnamečio P. K. atstovei pagal pavedimą advokatei V. L.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, besimokantis (duomenys neskelbtini) III kurse statybininko apdailininko specialybės, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, besimokantis (duomenys neskelbtini)II kurse statybininko apdailininko specialybės, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
D. Ž. ir M. Š., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 1645 val. ties (duomenys neskelbtini), D. Ž. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. K. du smūgius į dešinės pusės skruostą, M. Š. pastūmė ir pargriovė nukentėjusįjį P. K. ant žemės. Gulinčiam nukentėjusiajam P. K. M. Š. ir D. Ž. spyrė į galvos, pakaušio, ausų, kairės rankos sritis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 20 kartų, ir padarė jam galvos ir veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuos, kaktos dešinėje, pakaušio kairėje su minkštųjų audinių patinimu, kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. su M. ir dar viena mergina žaidė futbolą. P. ėmė skambinėti į jo telefoną. P. jo (kaltinamojo D. Ž.) telefono numerį gavo iš buvusios jo draugės G.. Atsiliepė M.. P. jiems grasino, kvietė susitikti prie G. namų. Kaltinamasis D. Ž. su M. nusprendė nuvažiuoti ir pakalbėti su P.. Aikštelėje su M. susitarė, kad jei P. pradės kabinėtis, jie važiuos mušti.
Pasak kaltinamojo D. Ž., jis nerašė (pirmas) P. per „Instagram“ programą. Jeigu P. jam parašė siūlydamas susitikti, jis atrašė, kad sutinka.
Kaltinamieji nuvyko į susitikimo vietą. P. atėjo į susitikimą su G.. P. norėjo (muštynėmis) aiškintis santykius, nes jis priėjo prie kaltinamojo D. Ž. su kumščiais. P. šaukė ant kaltinamojo D. Ž., norėjo trenkti, bet jis pasitraukė. Išsisukęs nuo P. smūgio, kaltinamasis D. Ž. trenkė P.. Tada M. pradėjo muštis: pirmiausia sudavė alkūne (P.) į nugarą. P. susilenkė, po to trenkė jam keliu į nosį, spardė (P.) galvą. Kaltinamasis D. Ž. taip pat spyrė P. du tris kartus. Bandė du kartus suduoti P. ranka, bet pataikė tik vieną kartą į kairį žandą. Per langą išlindo moteris, šaukė: “Ką čia darot?“. Kaltinamasis D. Ž. neprisimena, ką jis pasakė pro langą šaukusiai moteriai. Jie su M. pasišalino.
Kaltinamasis D. Ž. po įvykio rašė P. per „Instagram“ programą, klausdamas: „Nu, kaip? Ar patiko?“.
Kaltinamasis D. Ž. buvo susinervinęs dėl to, kad baigėsi jo santykiai su G.. Kaltinamasis D. Ž. draugavo su G. pusę metų. (2019 m.) birželio mėnesį G. išvažiavo į sanatoriją, ten susirado P. ir pradėjo su juo draugauti. Kaltinamasis D. Ž. matė, kad G. vaikščiojo su kitu vaikinu, kaip suprato, jis ir buvo P.. 2019 m. liepos mėnesį prie PC „(duomenys neskelbtini)“ P. pirmas trenkė kaltinamajam D. Ž. kumščiu į nosį. Tą kartą buvo iškviesta policija, policija iškvietė greitąją pagalbą ir kaltinamąjį D. Ž. nusivežė į ligoninę. Kaltinamasis D. Ž. norėjo atsilyginti P. už tai, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“ P. jį sumušė. Supranta, kad pasielgė negerai. Kaltinamasis D. Ž. nukentėjusiojo neatsiprašė. Mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. kaltu prisipažino ir paaiškino (1 t., b. l. 168-169; 2 t., b. l. 49), kad P. K. yra dabartinis jo buvusios merginos G. Č. vaikinas. P. K. anksčiau sumušė įtariamąjį D. Ž., dėl to buvo iškelta byla, nežino, koks priimtas sprendimas.
2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 15 val. D. Ž. su draugu M. Š. lauke žaidė futbolą. Į jo telefoną paskambino P.. Atsiliepė M.. D. Ž. buvo toliau nuo telefono, todėl jų pokalbio negirdėjo. D. Ž. nežino, ar P., kalbėdamas su M. jo telefonu, suprato, kad kalba ne su D. Ž.. M. sakė, kad P. išvadino jį (pašnekovą) įvairiais necenzūriniais žodžiais ir sakė, jog nori susitikti prie G. namų.
D. Ž. su M. nuvyko prie G. namų. D. Ž. važiavo dviračiu, o M. bėgo šalia. P. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini)), buvo kažkiek po 16 val. Prie savo (namo) laiptinės buvo G. su P.. D. Ž. nulipo nuo dviračio. Dviratį paliko ant šaligatvio ir priėjo prie P., norėdamas pakalbėti. P. stovėjo sugniaužtais kumščiais. D. Ž. suprato, kad P. norėjo smūgiuoti, bet jis išsisuko nuo P. smūgio ir kumščiu trenkė P. vieną kartą į veido sritį. D. Ž. gerai nematė, kur pataikė. Atrodo, kažkur ties vieno skruosto-nosies sritimi. M. paėmė P. už plaukų, palenkė jo galvą į apačią ir keliu trenkė į nosį. P. nukrito ant žemės. Nukritusį P. M. spardė į galvos sritį. D. Ž. negali nurodyti, kiek kartų M. spyrė. D. Ž. taip pat spyrė P. du kartus į galvos sritį: vieną kartą pataikė į galvą žemiau pakaušio, antrą kartą - į sprandą. Moteris ėmė šaukti per atidarytą buto langą ir jie pabėgo. D. Ž. išvažiavo dviračiu, o M. bėgo. G. stovėjo šalia ir matė, kai D. Ž. su M. mušė P.. G. nieko nesakė, tik rankomis buvo užsiėmusi burną ir atrodė išsigandusi. Tokiu būdu D. Ž. aiškinosi su P. asmeninius nesutarimus dėl G.. Žino, kad viešoje vietoje ir tokiu būdu taip elgtis negalima, bet buvo susinervinęs ir nesusivaldė. Gailisi, kad padarė nusikaltimą, nori atsiprašyti P..
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad prieš įvykį (2019 m. rugpjūčio 22 d.) D. susirašinėjo su P., po to P. skambinėjo. D. įjungė garsiakalbį ir kaltinamasis M. Š. girdėjo, kaip P. kalbėjo necenzūriniais žodžiais. D. pasiūlė P. susitikti ir P. sutiko. Prieš eidamas susitikti su P., kaltinamasis M. Š. galvojo, kad tik pasikalbės, negalvojo apie muštynes.
Kai jie atvyko susitikti su P., kartu buvo G.. P. iš karto norėjo trenkti D., bet D. pasitraukė ir sudavė P.. Kaltinamasis M. Š. suprato, kad D. nori sumušti P., nes P. D. (2019 m.) liepos mėnesį PC „(duomenys neskelbtini)“ trenkė į nosį. Kaltinamasis M. Š. sudavė P. vieną kartą alkūne į nugarą, trenkė keliu į nosį, du kartus sudavė ranka. D. irgi sudavė. Pro langą išlindo moteris, šaukė ir jie pasišalino.
Kaltinamasis M. Š. žinute atsiprašė nukentėjusiojo, bet šis neatleido. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra per didelis.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 14-15, 56), kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 15 val. žaidė su D. Ž. futbolą. Į D. telefoną skambino P. K.. M. Š. atsiliepė telefonu, nes jam taip pasakė D.. P. visaip juos keikė, siūlė susitikti. Vėliau D. rašinėjosi su P. ir jie susitarė susitikti prieš 17 val. prie (duomenys neskelbtini) pakalbėti Dabar M. Š. žino, kad tame name gyvena buvusi D. mergina G.. D. sakė, kad pasikalbės su P., ir viskas, bet gavosi taip, kad jie ten susimušė.
D. prie to namo važiavo savo dviračiu, M. Š. bėgo šalia. Prie namo ((duomenys neskelbtini)) buvo P. ir G.. D. nulipo nuo dviračio. M. Š. klausė, kodėl P. grasina. D. trenkė P. į galvą. Tada M. Š. paėmė P. už plaukų, palenkė jo galvą žemyn ir keliu trenkė vieną kartą į nosį, po to alkūne trenkė į nugarą. P. nugriuvo ant žemės. D. spardė nugriuvusį ant žemės P., daugiausia į galvą. M. Š. jam taip pat vieną kartą įspyrė į nugarą. Iš viso M. Š. sudavė P. tris smūgius, negali nurodyti, kiek smūgių jam sudavė D..
Bemušant P., kažkokia moteris pradėjo šaukti per atidarytą langą ir jie su D. pabėgo. Gailisi, kad padarė nusikaltimą. Žino, kad viešoje vietoje taip elgtis negalima. Taip elgėsi ne dėl to, kad norėjo sutrikdyti viešą tvarką, o iš asmeninių paskatų - tokiu būdu padėjo savo draugui. Žadėjo atsiprašyti nukentėjusiojo.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, davė išsamius paaiškinimus, atitinkančius kaltinimo esmę, nėra kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamieji nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.
Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 73-74), kad 2019 m. rugpjūčio gale, tikslios datos negali nurodyti, nes neatsimena, apie 16-17 val. nukentėjusysis ėjo su drauge G. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pastebėjo du vaikinus, vieną jų pažįsta, tai – D. Ž.. Dieną prieš įvykį D. per socialinį tinklą „Instagram“ rašė nukentėjusiajam, kad nori susitikti. Nukentėjusysis atrašė, kad gali susitikti. D. parašė, kad ateis prie nukentėjusiojo draugės G. namų. Su D. buvusio vaikino nukentėjusysis nepažinojo, jis jam nematytas.
Abu vaikinai artėjo prie nukentėjusiojo, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė. G. sakė vaikinams: „Raminkitės. Ką jūs darot?“. D. G. pasakė: Ar tu nori į galvą?“. Draugė tylėjo. D. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinės pusės skruostą. Nepažįstamas vaikinas jį pastūmė atrėmęs rankas į krūtinę. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Bandė stotis, tačiau D. jį gulintį spardė į galvos, pakaušio, ausų, kairės rankos sritis. P. D. prisijungė nukentėjusiajam nepažįstamas vaikinas. Spyrių buvo iki 20. Nukentėjusysis negalėtų išskirti, kiek kartų spyrė D., kiek kartų – nepažįstamas vaikinas. Nukentėjusysis rankomis bandė apsaugoti kūną nuo smūgių, jautė didelį skausmą, galvojo, kad praras sąmonę. Skausmą vertina 7-8 balais.
Spardomas nukentėjusysis išgirdo iš šalia esančio namo šaukiančią moterį, netrukus iš namo laiptinės išėjo moteris. Įtariamieji nuvažiavo dviračiais. Nukentėjusysis atsistojo, jam svaigo, tino, tvinkčiojo galva. Iš kairės kojos kelio bėgo kraujas, liko randas. Įvykio metu nukentėjusysis buvo sumuštas, pažemintas, iki šiol jaučia baimę. Po įvykio D. parašė: „Nu, kaip? Ar patiko?“.
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 7, 31-32), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. jos sūnus P. K. išvyko į Š.pas draugę G. Č.. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. liudytojai P. K. paskambino sūnus ir papasakojo, kad jis buvo sumuštas ir šiuo metu yra ligoninėje. G. mama telefonu liudytojai P. K. paaiškino, kad jos sūnus buvo sumuštas kieme prie (G.) namų. Kiek vėliau sūnus telefonu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. (data nurodyta taip, kaip yra originale) apie 1645 val. jis su drauge grįžo prie (G.) namų. Pasak sūnaus, prie namo laukė iš matymo pažįstamas D. Ž. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Sūnus nurodė, kad nepažįstamas vaikinas jo paklausė, ar tai jis (P. K.) spyrė kamuolį. Po to D. sudavė sūnui kumščiu į galvą. Smūgius į galvą sudavė kitas nepažįstamas vaikinas. Nuo smūgių sūnus nugriuvo ant žemės ir minėti asmenys jį spardė į galvos sritį. Sūnaus teigimu, jį spardė abu, nes jis juto smūgius iš dviejų pusių. Sūnaus draugė matė įvykį, šaukė, ką jūs darote. Konfliktą matė ir pašalinis asmuo, jis ir iškvietė policiją. Išsigandę (smurtavę) asmenys pasišalino. Vėliau sūnus patikslino, kad antras vaikinas, kuris jį mušė, buvo M. Š.. Sūnus su D. susimuša nebe pirmą kartą. Konfliktai tarp vaikinų vyksta dėl G.. Paskutinį kartą konfliktas tarp sūnaus ir D. buvo prieš du mėnesius. Tą sykį sūnus pirmas sudavė D..
Liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 98-99), kad pažįsta M. Š. ir D. Ž.. D. yra jos buvęs vaikinas, o M. - D. draugas. P. K. yra dabartinis liudytojos G. Č. vaikinas. 2019 m. rugpjūčio viduryje, tikslios datos neprisimena, apie 16 val., D. su M. patykojo jų (liudytoja G. Č. su draugu) prie jos namų. Prieš tai P. su jais nesusiskambino ir nesusirašė. D. nieko nesakęs trenkė P., bet P. sulaikė smūgį. P. ir D. kažkaip vienas kitą pargriovė. Tada įsitraukė ir M. ir abu ėmė mušti P.. D. sudavė kokius tris kartus į galvą, stipriai spyrė su pėda. P. gulėjo ant žemės, jo galva buvo ant asfalto. M. kelis kartus sudavė P. kumščiu į nugarą. Daugiau nepamena. Kai P. mušė, kaimynė per langą pradėjo šaukti, kad, jei dar kartą spirs - ji iškvies policiją. Berods tada D. dar kartą spyrė P. į galvą ir jie abu pasišalino. Prieš pasišalindamas D. pagrasino liudytojai G. Č.: „Dar ir tu į snukį gausi“. Nesuprato už ką, labai išsigando. Liudytoja G. Č. nežino muštynių priežasties, tuo metu jautėsi blogai, nežinojo ką daryti.
Liudytoja B. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 85-86), kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 1650 val. buvo savo namuose. Būdama virtuvėje liudytoja B. Č. išgirdo triukšmą lauke. Pro virtuvės langą liudytoja B. Č. pamatė, kad vienas jaunuolis, apsirengęs tamsiais sportiniais marškinėliais, spardo kitą jaunuolį. Nukentėjęs vaikinas gulėjo ant žemės, o užpuolikas jam tris kartus spyrė į galvos sritį. Liudytoja B. Č. ėmė šaukti, kad jis liautųsi (spardyti), kad ji iškvies policiją. Jis iškoneveikė liudytoją B. Č. necenzūriniais žodžiais ir sėdęs ant dviračio „BMX“ išvažiavo iš daugiabučio kiemo. Su smurtautuoju buvo dar vienas vyras, tačiau liudytoja B. Č. nematė, ar jis mušė nukentėjusįjį. Liudytoja B. Č. nusprendė išeiti į lauką ir pažiūrėti, ar sumuštam jaunuoliui viskas gerai. Pamatė, kad jam buvo ištinęs veidas, todėl nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu. Nukentėjusiojo paklausė, ar jis pažįsta užpuoliką su draugu. Nukentėjusysis pasakė, kad tai D. Ž. ir M. Š., kad konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų. Liudytoja B. Č. sulaukė policijos ir medikų.
Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 195-196), kad jos sūnus M. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) skyriuje, apdailininku. Mokslai sūnui sunkiai sekasi, bet anksčiau jis nebuvo įsivėlęs į muštynes ar baustas. Su M. nei mokykloje, nei namuose neturi ir nėra turėjusi jokių problemų. M. klauso motinos, laikosi nustatytų elgesio taisyklių, padeda nudirbti ūkio darbus. Sūnus prisipažino, kad sumušė berniuką, bet teigė, kad nukentėjęs pirmas pradėjo. Liudytoja G. Š. mato, kad sūnus dėl tokio savo poelgio išgyvena ir gailisi. Mano, kad sūnaus elgesiui įtakos turėjo draugas.
Įvykio vietos apžiūros 2019 m. rugpjūčio 22-23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (1 t., b. l. 19-25).
Asmens apžiūros 2019 m. rugpjūčio 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai (1 t., b. l. 102-109).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. G 1529/2019 (03) rašoma (1 t., b. l. 117-118), kad P. K. padaryti šie sužalojimai: galvos ir veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kaktos dešinėje, pakaušio kairėje su minkštųjų audinių patinimu, kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairės alkūnės ir kairio kelio srityse. Sužalojimai padaryti maždaug prieš 4 paras iki objektyvios apžiūros, gali būti 2019 m. rugpjūčio 22 d. antroje pusėje. Įvertinus sužalojimų išsidėstymą, P. K. kūne galima išskirti šešias trauminio poveikio vietas. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. rugsėjo 3 d. išvadoje Nr. G 1209/2019 (04) sakoma (1 t., b. l. 123), kad P. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies srityje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje galėjo gautis griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiai traumuojant kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. P. K. padarytas sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamųjų veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos tikslas – siekis atkeršyti nukentėjusiam nepilnamečiui už kaltinamojo D. Ž. sumušimą 2019 m. liepos mėnesį prie PC „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamasis D. Ž. yra jauno amžiaus (19 m.), mokosi (duomenys neskelbtini) apdailininko (statybininko) specialybės. (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį D. Ž. kaip mokinį charakterizuoja labiau teigiamai, nurodo, kad užsiėmimus lanko patenkinamai, su mokytojais elgiasi pagarbiai, nekonfliktuoja su grupės draugais, yra ramus, paslaptingas, kalba labai tyliai (1 t., b. l. 158). Administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 155). Neteistas (1 t., b. l. 152-153). Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį D. Ž., nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimas ar areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė už nusikaltimą galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį D. Ž. per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje, kol vėl pradės mokytis ar dirbti (BK 48 str. 6 d. 3, 5 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.
Kaltinamajam D. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172-173) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Kaltinamasis M. Š. mokosi, mokymo įstaigos apibūdinamas palankiai; pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, įsitraukė į nusikalstamą veiką paragintas kito kaltinamojo, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Š. gali būti taisomas be kriminalinės bausmės, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 5 punktais, kaltinamajam M. Š. skiriama auklėjamojo poveikio priemonė - 4 mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant elgesio apribojimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajai M. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 95-96) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Kaltinamasis M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu jam yra 18 m. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) apdailininko (statybininko) specialybės. (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį M. Š. kaip mokinį charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad jis pamokas lanko gerai, yra drausmingas, mandagus, draugiškas, nuoširdus, mokosi atsakingai, kruopščiai, laiku atlieka užduotis, nekonfliktuoja su mokytojais ir grupės draugais (1 t., b. l. 184). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad kaltinamojo M. Š. tėvai prieš 5 metus išsituokė, bet liko gyventi tame pačiame name, pasidalino kambarius. M. Š. gyvena su motina, motina dirba valytoja. M. Š. sudarytos geros sąlygos ruošti pamokas ir ilsėtis. M. Š. tėvas nedirba, neteikia išlaikymo vaikui, su vaiku bendrauja mažai, dažnai būna neblaivus (1 t., b. l. 188-189). M. Š. vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neįgijus teisės vairuoti transporto priemonę, bei smulkesnius KET pažeidimus (1 t., b. l. 180-181). Neteistas (1 t., b. l. 178). Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. K. 2020 m. sausio 17 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu prieš jį smurtavo du asmenys. Jie sudavė smūgius kumščiais ir kojomis, smurtas truko gana ilgai. Nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Po įvykio veidas buvo patinęs, paraudęs, nukentėjusysis vaikščiojo su mėlynėmis. Nukentėjusiajam atsirado nerimas, baimė, bejėgiškumo jausmas, nepasitikėjimas savimi. Įvykio pasekmės reikšmingos jo kaip vaiko gyvenime.
CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Tokios nuostatos laikomasi ir viešosios tvarkos pažeidimo bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).
Nusikaltimo metu nukentėjusiajam buvo 15 m. Smurtiniai veiksmai buvo gana intensyvūs: iš viso kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau nei 20 smūgių. Daugiausia smūgių kliuvo į gyvybiškai svarbias vietas galvos srityje. Antra vertus, kitaip nei rašoma civiliniame ieškinyje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 3 d. išvadoje Nr. G 1209/2019 (04) paneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvados Nr. G 1529/2019 (03) dalį, kad nukentėjusiam sukrėstos galvos smegenys.
Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti stiprų fizinį skausmą, išgyventi baimę, nerimą dėl ateities perspektyvų, gėdą prieš savo merginą ir aplinkinius, kitus su sužalojimais susijusius nepatogumus, sumenko jo savigarba ir pasitikėjimas savimi. Teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui
1 800 € neturtinės žalos atlyginimo, t. y. daugiau nei vidutiniškai pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. spalio 4 d. civiliniu ieškiniu su priedais (1 t., b. l. 127-131) prašo priteisti iš kaltinamųjų 89,21 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam P. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinį ieškinį grindė nukentėjusiajam suteiktų ambulatorinių ir stacionarių paslaugų lentele. Kaltinamieji neginčijo šio civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).
Kaltinamieji prašė atidėti priteistos žalos atlyginimą, kol jie baigs mokytis, atitinkamai iki 2020 m. ir 2021 m. birželio imtinai. Kaip minėta, kaltinamieji yra jauno amžiaus, mokosi, pasak jų, savarankiškų pajamų (išskyrus stipendiją pragyvenimui) ir/ar turto, kurio pakaktų atlyginti priteistas sumas, neturi. Kaltinamasis M. Š. sudarė (su Valstybine mokesčių inspekcija, atstovaujančia valstybei) mokestinės paskolos sutartį, kuria susitarė dėl 150 € baudos už 2019 m. rugpjūčio 25 d. padarytus keturis administracinius nusižengimus sumokėjimo (1 t., b. l. 180-181). Tenkinamas kaltinamųjų prašymas atidėti priteistos žalos atlyginimą jų nurodytais laikotarpiais (Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo D. Ž. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141), skirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 4 d. civilinį ieškinį, paliekamas galioti, kol jis (arba kitas kaltinamasis M. Š.) visiškai atlygins Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistą žalos atlyginimo sumą - 89,21 €. Kaltinamajam D. Ž. leidžiama disponuoti ne didesne nei 300 € per mėnesį minėtoje banko sąskaitoje esančia suma savo reikmėms.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo M. Š. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147), skirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 4 d. civilinį ieškinį, paliekamas galioti, kol jis (arba kitas kaltinamasis D. Ž.) visiškai atlygins Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistą žalos atlyginimo sumą - 89,21 €. Kaltinamajam M. Š. leidžiama disponuoti ne didesne nei 300 € per mėnesį minėtoje banko sąskaitoje esančia suma savo reikmėms.
Nukentėjusiajam nepilnamečiui P. K. buvo suteiktos psichologo paslaugos. Šiaulių apskrities VPK 2019 m. spalio 19 d. psichologei A. B. sumokėjo 18,20 € (1 t., b. l. 21-22). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamųjų per pusę (dalinė atsakomybė) (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2-3 d.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. K. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 21-22 d. pateikė teismui pažymas Nr. PT-456 ir PT-489 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Paskutinėje pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajam P. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 244,28 € ir ši suma priteistina valstybės naudai. Pažymos teismui pateiktos pasibaigus 2020 m. sausio 21 d. teisiamajam posėdžiui, todėl posėdyje neištirtos. Tokiu atveju klausimas dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš kaltinamųjų paliekamas nenagrinėtas, paliekant galimybę kreiptis į teismą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo išsprendimo civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, prisegti vokuose prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a
D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Ž. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pritaikius Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skirti M. Š. auklėjamojo poveikio priemonę – 4 mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant elgesio apribojimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. K. 2020 m. sausio 17 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš D. Ž. ir M. Š. solidariai priteisti 1 800 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. spalio 4 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. Ž. ir M. Š. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 89,21 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.
Priteisto žalos atlyginimo sumokėjimą D. Ž. atidėti iki 2020 m. birželio imtinai, M. Š. - iki 2021 m. birželio imtinai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į D. Ž. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol jis (arba M. Š.) visiškai atlygins Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistą žalos atlyginimo sumą – 89,21 €, leidžiant D. Ž. per mėnesį disponuoti ne didesne nei 300 € (trijų šimtų eurų) minėtoje banko sąskaitoje esančia suma savo reikmėms.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į M. Š. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol jis (arba D. Ž.) visiškai atlygins Valstybinei ligonių kasai prie SAM iš jo priteistą žalos atlyginimo sumą – 89,21 €, leidžiant M. Š. per mėnesį disponuoti ne didesne nei 300 € (trijų šimtų eurų) minėtoje banko sąskaitoje esančia suma savo reikmėms.
Šiaulių apskrities VPK 18,20 € išlaidas, patirtas apmokėjus už nukentėjusiajam P. K. suteiktas psichologo paslaugas, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti Šiaulių apskrities VPK išlaidų atlyginimą iš D. Ž. ir M. Š. lygiomis dalimis, t. y. po 9,10 € (devynis eurus 10 euro centų).
Klausimą dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 244,28 € pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš D. Ž. ir M. Š. palikti nenagrinėtą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – du (2) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, prisegtus vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Alma Berniūnaitė