Civilinė byla Nr. 2-1253/2012

    Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „MAJJ Invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria teismas atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. B2-1189-273/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „MAJJ Invest“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DATA NT“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ir atskiruoju skundu nagrinėjami klausimai, susiję su kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu.

BUAB „DATA NT“ kreditorius UAB „MAJJ Invest“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti BUAB „DATA NT" 2011 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo nuspręsta: įpareigoti administratorių derėtis su UAB „Esema“ dėl ne mažesnės kaip 14,00 Lt už kv. m. nuomos kainos mokėjimo, o pastarajai nesutikus mokėti didesnės nuomos kainos, nutraukti su UAB „Esema“ nuomos sutartį; įpareigoti administratorių iki kito kreditorių susirinkimo pateikti kreditoriams 2011 m. spalio 25 d. susitarimo dėl 2011 m. sausio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NT2011/01 sąlygų pakeitimo kopiją. Nurodė, kad darbotvarkėje nebuvo nurodyta, jog kreditorių susirinkimo metu bus svarstomi šie klausimai: dėl administratoriaus įpareigojimo derėtis su UAB „Essema“ dėl ne mažesnės kaip 14,00 Lt už kv. m. nuomos kainos mokėjimo, o pastarajai nesutikus mokėti didesnės nuomos kainos, dėl nuomos sutarties su UAB „Esema" nutraukimo ir dėl administratoriaus įpareigojimo iki kito kreditorių susirinkimo pateikti kreditoriams 2011 m. spalio 25 d. susitarimo dėl 2011 m. sausio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NT2011/01 sąlygų pakeitimo kopiją. Aukščiau nurodytų klausimų nutarimų projektus pateikė kreditorius AB „SEB bankas“ kreditorių susirinkimo metu, todėl, akivaizdu, kad kreditorius UAB „MAJJ Invest" neturėjo jokios realios galimybės su šiais nutarimų projektais susipažinti, tuo labiau išreikšti savo nuomonės dėl jų, kadangi UAB „MAJJ Invest" už kreditorių susirinkimo projektus balsavo raštu iš anksto. Kreditorius UAB „MAJJ Invest" nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tokie klausimai kreditorių susirinkime bus nagrinėjami.

Atsakovas  BUAB „DATA NT“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „MAJJ Invest“  skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nei UAB „MAJJ Invest", nei kiti bankrutuojančios UAB „DATA NT" kreditoriai, gavę bankroto administratoriaus pranešimus apie 2011 m. lapkričio 17 d. įvyksiantį BUAB „DATA NT" kreditorių susirinkimą su nurodyta darbotvarke, jokių pastabų dėl darbotvarkės klausimų nepareiškė. UAB „MAJJ Invest" buvo tinkamai informuota apie susirinkimą, savo teise fiziškai dalyvauti kreditorių susirinkime  nepasinaudojo, t.y. jokio suinteresuotumo ir/ar noro dalyvauti svarstant darbotvarkės klausimus neišreiškė, ir, pasinaudodama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, iš anksto raštu pareiškė kreditorių susirinkimui savo nuomonę – pateikė bankroto administratoriui balsavimo biuletenį. Taigi UAB „MAJJ Invest" buvo tinkamai informuota apie 2011 m. lapkričio 17 d. BUAB „DATA NT" kreditorių susirinkimą, atitinkamai bendrovei buvo žinoma ir tai, jog kreditorių susirinkime gali būti svarstomi klausimai, atitinkamai išplečiant darbotvarkėje išdėstytus klausimus kreditorių susirinkime dalyvaujančių asmenų iniciatyva.

Kreditorius AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „MAJJ Invest“  skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad klausimai, dėl kurių priimti skundžiami nutarimai, buvo nagrinėjami ne kaip savarankiški nauji darbotvarkės klausimai. Jie yra tiesiogiai susiję su darbotvarkėje įtrauktu klausimu dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kodėl jo teises pažeidžia nutarimas, kurio tikslas, kad bankrutuojanti įmonė iš savo turimo turto nuomos gautų daugiau pajamų ir turto nenuomotų už per mažas kainas arba bent jau ne mažesnes, nei nuomoja kitiems nuomininkams. Pabrėžė, kad už skundžiamus nutarimus balsavo 99,83 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos turinčių kreditorių, todėl aplinkybė, kad priimtų nutarimų projektai nebuvo įtraukti į darbotvarkę ir dėl jų negalėjo pasisakyti 0,17 proc. balsų turintys kreditoriai, nesudaro teisinio pagrindo šiuo nutarimus naikinti.

Kreditorius UAB „Business credo“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „MAJJ Invest“  skundą, kuriuo prašė skundą dėl BUAB „DATA NT“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „MAJJ Invest“ skundą dėl BUAB „DATA NT“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo BUAB „DATA NT“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 19 282 097,66 Lt, kas sudaro 99,97 proc. visų bedrovės kreditorių finansinių reikalavimų, be to, nurodė, kad klausimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos kainos mokėjimo buvo iškeltas svarstant administratoriaus pateiktą ataskaitą. Už šį kreditoriaus AB „SEB bankas“ pateiktą pasiūlymą balsavo kreditoriai, kurių finansinis reikalavimas sudaro 99,83 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad priimti nutarimai yra tiesiogiai susiję su administratoriaus ataskaita ir joje pateikiama informacija dėl įmonės sudarytų sandorių. Be to, teismas pažymėjo, kad už skundžiamus nutarimus balsavo ne tik kreditorius AB „SEB bankas“, bet ir kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai, nutarimai buvo priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) UAB „MAJJ Invest“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiami nutarimai buvo tiesiogiai susiję su administratoriaus ataskaita ir joje pateikiama informacija dėl įmonės sudarytų sandorių. Pareiškėjas negalėjo numanyti, kad svarstant klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo, bus priimtas nutarimas dėl atitinkamų veiksmų, susijusių su UAB „Esema“ sudaryta nuomos sutartimi. Neinformavus kreditoriaus apie atitinkamą nutarimo projektą, jam buvo užkirsta galimybė pasisakyti dėl svarstomo klausimo, kas pažeidė ĮBĮ 24 straipsnio 1 punktą.

2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiami nutarimai buvo priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Kreditoriams pateiktoje kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatyta, kad kreditorių susirinkime bus sprendžiami klausimai, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai. Atitinkami nutarimų projektai nebuvo nurodyti ir kreditoriams pateiktuose balsavimo raštu biuleteniuose. Taigi dėl skundžiamų nutarimų kreditoriai, nedalyvavę susirinkime, o balsavę paštu, negalėjo išreikšti savo nuomonės. Kreditorius turi aiškiai žinoti, kokie klausimai bus sprendžiami kreditorių susirinkime, o, priklausomai nuo darbotvarkėje numatytų svarstyti klausimų pobūdžio ir turinio, spręsti, ar tikslinga dalyvauti šaukiamame susirinkime. Išsprendus darbotvarkėje nenumatytą klausimą, dėl kurio kreditorius nebuvo informuotas, buvo pažeistos kreditoriaus teisės, kas lemia priimto nutarimo neteisėtumą.

3) Vadovaujantis teismų praktika, net ir formalūs pažeidimai sąlygoja kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą. Teismo argumentas, kad už skundžiamus nutarimus balsavo kreditoriai, turintys 99,83 proc. balsų, paneigia mažųjų kreditorių teisę išreikšti savo nuomonę dėl bankroto procese svarstomų klausimų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „DATA NT“ bankroto administratorius prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Pareiškėjas yra teisus, teigdamas, kad visi kreditoriai turi būti informuoti apie visus siūlomus nutarimų projektus, tačiau bankroto administratorius neturėjo objektyvios galimybės to padaryti, kadangi nutarimų projektai buvo pasiūlyti ir kreditorių priimti susirinkimo metu. Jeigu pareiškėjas būtų dalyvavęs kreditorių susirinkime, o ne balsavęs paštu, apie pasiūlytus nutarimų projektus jam būtų buvę žinoma.

2) Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad kreditorių neinformavimas apie visus skundžiamus nutarimų projektus yra kreditoriaus teisių pažeidimas ir dėl to gali būti panaikinti skundžiami nutarimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad skundžiami nutarimai buvo priimti didžiąja kreditorių balsų dauguma.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „SEB bankas“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Klausimas, susijęs su patalpų nuomos kaina, buvo iškeltas svarstant administratoriaus pateiktą ataskaitą, kurios sudėtinė dalis yra klausimai dėl nuomos sutarčių vykdymo. Todėl administratoriaus ataskaitoje nurodytų klausimų ir sudarytų sandorių svarstymas ir, kilus abejonėms dėl kai kurių administratoriaus sudarytų sandorių ekonominio pagrįstumo, su tuo susijusių nutarimų priėmimas negali būti laikomas savarankišku klausimu nagrinėjamos situacijos kontekste.

2) Pareiškėjas neįrodė, kad, priimant skundžiamus nutarimus, buvo siekiama nuslėpti konkrečių nutarimų projektus ar išvengti galimo nepritarimo.

3) Už AB „SEB bankas“ pateiktą pasiūlymą balsavo kreditoriai, kurių finansinis reikalavimas sudaro 99,83 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu nutarimas ginčijamas 500 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus, motyvuojant tariamu jo teisių pažeidimu. Pareiškėjas neįvardija jokio materialaus savo teisių pažeidimo, išskyrus tai, kad jis neturėjo galimybės minėtu klausimu pareikšti savo nuomonės ir tai galbūt būtų lėmę jo apsisprendimą dalyvauti ar ne kreditorių susirinkime. Pareiškėjas nenurodo, kodėl jo teises pažeidžia nutarimas, kurio tikslas, kad bankrutuojanti įmonė iš savo turimo turto nuomos gautų daugiau pajamų ir turto nenuomotų už per mažas kainas. Priešingai, administratoriaus įpareigojimas derėtis su esamu nuomininku dėl didesnės nuomos kainos užtikrina bankrutuojančios įmonės, o tuo pačiu ir jos kreditorių galimybę gauti daugiau pajamų ir taip patenkinti didesnę kreditorinių reikalavimų dalį. Todėl neaišku, kurios šalies interesus gina pareiškėjas, kuris siekia panaikinti nutarimą, galintį bankrutuojančiai bendrovei užtikrinti didesnes nuomos pajamas. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip bankroto proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, už ką pareiškėjui turėtų būti skiriama bauda.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Šios taisyklės išimtys nustatytos atskirose ĮBĮ normose, kaip antai ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo tvarką ir nustato, kad kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma. Kita išimtis nustatyta ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje nutarimų priėmimą pakartotiniame kreditorių susirinkime. Pažymėtina tai, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra nuostatų, kurios reikalautų kai kuriems nutarimams priimti kvalifikuotos balsų daugumos (pvz., toks reglamentavimas įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnyje), taip pat nėra numatytų atvejų, jog kai kurių nutarimų priėmimas būtų galimas tik vienbalsiai.

Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį tiek, kiek ši tvarka nereglamentuojama įstatyme, ji nustatoma kreditorių susirinkime. Pažymėtina, jog iki 2011 m. lapkričio 17 d. įvykusio BUAB „DATA NT“ kreditorių susirinkimo, įmonės kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos nebuvo patvirtinta. Ši tvarka buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kurio priimtą nutarimą kitu klausimu ginčija kreditorius UAB „MAJJ Invest“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą 2011 m. lapkričio 5 d. registruotu paštu išsiuntė visiems BUAB „DATA NT“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus buvo patvirtinęs teismas. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai BUAB „DATA NT“ bankroto byloje sudarė 19 282 097,66 Lt. Kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo BUAB „DATA NT“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 19 277 376,06 Lt arba 99,97 proc. visų bendrovės kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų. Raštu savo nuomonę dėl kiekvieno į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukto  nutarimo projekto pareiškė kreditoriai: Kauno apskrities VMI (27 456,51 Lt arba 0,14 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų), VSDFV Kauno skyrius (226,41 Lt arba 0,001 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų), UAB „Business Credo“ (925,79 Lt arba 0,004 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų) ir UAB „MAJJ Invest“ (500 Lt arba 0,002 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų). Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorius AB SEB bankas (16 104 168,35 Lt arba 83,51 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų) ir UAB „Also Lietuva“ (3 144 099 Lt arba 16,30 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, nesant patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos, 2011 m. lapkričio 17 d. įvykęs kreditorių susirinkimas buvo sušauktas, jame numatytos darbotvarkės klausimai buvo nagrinėjami, dėl jų balsuojama ir nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų (ĮBĮ 22 str. 1 d. ir 24 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad susirinkimo dalyviams pateikiant susirinkimo darbotvarkę turi būti nurodyti numatomi svarstyti susirinkimo klausimai, tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos. Įstatymai nereglamentuoja kada, kaip ir kiek gali būti pateikta nutarimų darbotvarkės klausimais projektų, taip pat įstatymas neįpareigoja pateikti visus įmanomus nutarimų projektus, tačiau vadovaujantis susirinkimo esme laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti - neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2004).

Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditoriaus UAB „MAJJ Invest“ skundžiamas 2011 m. lapkričio 17 d. įvykusio BUAB „DATA NT“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „ESEMA“ sąlygų, nustatančių nuomos mokestį, pakeitimo inicijavimo, buvo priimtas svarstant darbotvarkėje numatytą klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo. Iš BUAB „DATA NT“ 2011 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkime dalyvavusiems kreditoriams svarstant administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimą, administratorius į ją buvo įtraukęs ataskaitą dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo. Šis klausimas, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu, yra priskirtas administratoriaus kompetencijai, kurį jis turi išspręsti laikotarpiu iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Administratoriaus veiklos ataskaitoje buvo pateikti duomenys, jog 2011 m. spalio 25 d. BUAB „DATA NT“ ir UAB „ESEMA“ pasirašė susitarimą dėl 2011 m. sausio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NT2011/01 sąlygų pakeitimo. Susitarimu buvo pakeistas negyvenamųjų patalpų nuomos terminas, nustatant, kad patalpos išnuomojamos nuo 2011 m. sausio 28 d. iki turto pardavimo, jo perdavimo bendrovės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka. Sprendžiant administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą, kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius AB SEB bankas išreiškė norą susipažinti su ataskaitoje minimu 2011 m. spalio 25 d. susitarimu dėl 2011 m. sausio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NT2011/01 sąlygų pakeitimo bei pareiškė nesutinkantis su šioje sutartyje nustatytu nuomos mokesčio dydžiu. Tuo pagrindu pagal kreditoriaus AB SEB banko pateiktą pasiūlymą buvo balsuojama dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimo atidėjimo kitam kreditorių susirinkimui; įpareigojimo administratorių derėtis su UAB „ESEMA“ dėl ne mažesnės kaip 14 Lt/m2 nuomos kainos mokėjimo, o pastarajai nesutikus mokėti didesnės kainos – nuomos sutarties su UAB „ESEMA“ nutraukimo; įpareigojimo administratorių iki kito kreditorių susirinkimo pateikti kreditoriams 2011 m. spalio 25 d. susitarimo dėl 2011 m. sausio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NT2011/01 sąlygų pakeitimo kopiją. Už šį kreditorių susirinkimo nutarimą balsavo 99,83 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priimti nutarimai yra tiesiogiai susiję su administratoriaus veiklos ataskaita ir joje pateikiama informacija dėl įmonės sudarytų sandorių. Dėl to kreditorių susirinkime priimtas nutarimas savo apimtimi nėra platesnis, nei darbotvarkės klausimas, kuris buvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį. Be to, sprendžiant dėl atsakovo kreditoriaus UAB „MAJJ Invest“ teisių pažeidimo procedūriniu aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad už skundžiamo nutarimo priėmimą balsavus 99,83 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos turinčių kreditorių, ta aplinkybė, kad dėl jų negalėjo pasisakyti 0,17 proc. balsų turintys kreditoriai, net jei jie ir būtų balsavę prieš tokio nutarimo priėmimą, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jų balsų įtakos galimam tokio nutarimo nepriėmimui. Pažymėtina, jog net ir nustačius procedūrinius pažeidimus, jie galėtų būti pripažinti tinkamu pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu būtų įrodyta, kad jie galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-196/2012; 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011; 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010).

Pažymėtina, jog, esant paduotam skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ne mažesnę teisinę reikšmę turi skundžiamo nutarimo sukeliamų pasekmių įvertinimas materialiuoju aspektu, t.y., ar tokiu nutarimu nėra pažeidžiamos skundą padavusio asmens, kreditorių ar bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės teisės ir teisėti interesai. Kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, jei jis pažeidžia kitų kreditorių arba pačios įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui.

Pažymėtina, jog bankroto proceso paskirtis – patenkinti kreditorių reikalavimus iš teisės aktų nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto. Skolininkui nebeišgalint vykdyti turtinių įsipareigojimų kreditoriams, kreditoriai perima bankrutuojančios įmonės turto valdymo teisę, siekdami kuo efektyviau patenkinti savo reikalavimus, t. y. kreditoriai veikia dėl savo pačių teisių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį ir sukeliamas pasekmes, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju jį galima vertinti kaip kreditorių siekį užtikrinti, kad iš įmonės bankroto proceso metu tęsiamos ūkinės komercinės veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) būtų įmanoma gauti kuo daugiau pajamų. Tai visiškai atitinka tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus bankroto proceso metu ir jų nepažeidžia.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                          Artūras Driukas

                                                                                          Vytas Milius

                                                                                          Egidijus Žironas