Civilinė byla Nr. e2A-2789-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04665-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ ieškinį atsakovui E. J. dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Forteras“ (toliau – ieškovė, darbdavė, bendrovė), iš dalies nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420, kuriuo Darbo ginčų komisija atsakovo E. J. (toliau – atsakovas, darbuotojas) prašymą tenkino iš dalies, išieškant jo naudai iš ieškovės 9 440,23 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 metų kovo-spalio mėnesius, 203,59 Eur dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 2019 metų lapkričio mėnesį ir 2 263,32 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, o kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą, pateikė teismui ieškinį, prašydama minėtoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimą panaikinti; atsakovo reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atleisti atsakovą iš darbo pagal jo pateiktą 2019 m. spalio 18 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių nuo 2019 m. spalio 24 d., remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsniu, negalėjo, tam nebuvus pagrindo, todėl pasiūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį bei prašė grąžinti bendrovei priklausiusius darbo įrankius. Atsakovas į siūlymą neatsakė, darbe nepasirodė, neatsiliepė į skambučius; statybų darbų vadovas R. B., su kuriuo atsakovas kartu dirbo objektuose, 2019 m. lapkričio 25 d. akte dėl atsakovo neatvykimo į darbą užfiksavo, jog atsakovas be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. nepasirodė darbe. Atsižvelgusi į minėtą 2019 m. lapkričio 25 d. aktą, į ankstesnius atsakovo neatvykimus į darbą be pateisinamų priežasčių (dėl dažnų atsakovo užgėrimų), dėl kurių, be kita ko, bendrovė atsakovo žodiniu prašymu nežymėdavo jam pravaikštų, o suteikdavo nemokamas atostogas, 2019 m. lapkričio 25 d. priimto įsakymo pagrindu atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Darbo sutarties nutraukimo dieną bendrovė buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu ir neturi jokio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo įsiskolinimo. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo dviejuose statybos objektuose skirtingais periodais, kuriuose buvo nustatytos darbo valandos bei paskyrimai – pirmame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje numatytos darbo valandos buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., antros pamainos darbuotojų – nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Šiame objekte statybos darbų vadovu paskirtas R. B., prižiūrėjęs atliekamų darbų kokybę, saugų darbą ir atlikdavęs kitas jam pavestas funkcijas, numatytas 2019 m. vasario 14 d. įsakyme. Tuo tarpu atsakovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo tik kaip R. B. asistentas, kartu atliekantis darbų vadovo pareigas; jokie viršvalandžiai nedirbti; bendrovė nurodymų, t. y. pavedimo ir / ar leidimo, atsakovui objekte dirbti viršvalandžius niekada nedavusi; prašymo iš atsakovo apie norą / sutikimą dirbti objekte negavusi. Aplinkybės, kad atsakovas patekdavo į objektą ne darbo valandomis arba pasilikdavo jame po darbo valandų, rodo, jog atsakovas tai darydavo savo laisva valia ir iniciatyva, nes apsauga jį galėjo įleisti bet kuriuo paros metu. Antrame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) numatytos darbo valandos buvo nuo 23.00 val. iki 5.30 val. Šiame objekte statybos darbų vadovu taip pat buvo paskirtas R. B., kuris prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę, saugų darbą ir atlikdavo kitas jam pavestas funkcijas, numatytas 2019 m. birželio 7 d. įsakyme. Tuo tarpu atsakovas šiame objekte 2019 m. birželio 7 d. įsakymu buvo paskirtas tik darbų vadovu, o ne statybos darbų vadovu kaip R. B.; darbdavė atsakovui jokių nurodymų, t. y. pavedimo ir / ar leidimo objekte dirbti viršvalandžius niekada nebuvo davusi; jokio prašymo iš atsakovo apie norą / sutikimą objekte dirbti viršvalandžius gavusi nebuvo. Objektas – vieša erdvė ir jame dienos metu lankosi žmonės, todėl griežtai buvo draudžiama dirbti nenumatytomis valandomis, t. y. dienos metu, darbas galėjo būti vykdomas tik naktį; taigi atsakovas dienos metu galėjo bet kada ir bet kuriuo laiku atvykti į objektą ir pasidaryti nuotraukų vykdomų statybos darbų vietoje, tačiau jos negali patvirtinti ir / ar įrodyti, kad atsakovas faktiškai dirbo viršvalandinį darbą; dirbo jį darbdavės pavedimu ir / ar su jos leidimu dienos metu; atsakovas taip pat asmeniškai nedalyvavo susirinkimuose dienos metu. Jeigu atsakovas ir dirbo kokį darbą po savo darbo valandų bendrovės objektuose, viršvalandinis darbas darbo, poilsio ir švenčių dienomis dirbtas išimtinai atsakovo iniciatyva ir savo noru, t. y. be darbdavės žinios, leidimo ir / ar pavedimo, todėl nėra laikomas viršvalandiniu ir už jį neturi būti papildomai mokama.

3.       Darbdavė pagrįstai ir teisėtai, remdamasi atsakovo žodžiu išreikštais prašymais, buvo suteikusi nemokamas atostogas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., ką patvirtina bendrovės pasirašyti įsakymai dėl suteiktų nemokamų atostogų atsakovui. Atsakovas nebuvo pareigingas ir atsakingas darbuotojas, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl dėl dažnų užgėrimų, kurie buvo ne tik už statybos objektų ribų, bet ir pačiuose statybos objektuose, taip pat pasikartodavo ganėtinai dažnai atsakovas nepasirodydavo darbe arba girtas buvo išprašomas iš objektų. Atsakovas prašydavo nežymėti jam pravaikštų ir suteikti nemokamas atostogas, su kuo darbdavė sutiko. Taigi pačiam atsakovui prašant, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pravaikštos nebuvo žymimos, suteikiant jam nemokamas atostogas.

4.       Atsakovui priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, taip pat kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą ir nepanaudotas atostogas.

5.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovui buvo priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, įskaitant darbą naktį, kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, kompensacija už nepanaudotas atostogas; už suteiktas nemokamas atostogas laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. priskaičiuota ir išmokėta 315,00 Eur premija bei 218,91 Eur papildoma kompensacija. Darbo sutartimi tarp šalių buvo sutarta darbo laiko norma 40 valandų per savaitę, fiksuota 8 valandų darbo dienos trukmė, taigi, atsakovui buvo nustatytas nekintantis darbo dienos trukmės režimas (DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. po 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę; nustatyta darbo laiko trukmė tik objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) buvo nakties, o ne dienos metu, tam bendrovėje buvo patvirtintas darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, kuriame numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas naktį žymimas sutartiniu žymeniu DN. Ieškovė nefiksavo atsakovo naktinio darbo laiko, nes, remiantis DK 101 straipsnio 4 dalimi, 144 straipsnio 6 dalimi, naktinis darbas papildomai buvo neapmokamas, atsakovui mokant kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu; atsakovas buvo pasirašęs 2019 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. AKR-2019/06/07 dėl paskyrimo darbų vadovu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis), paskiriant jį vadovaujančiu darbuotoju ir žinojo jam taikomo naktinio darbo apmokėjimo ypatumus. Nepaisant to, kad atsakovas buvo žemesnės grandies vadovas, kuris buvo pavaldus bendrovės direktoriui R. K. ir statybų direktoriui N. J., jis pats organizavo vykdomą darbą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis), spręsdavo dėl atliekamų darbų eiliškumo, duodavo privalomus vykdyti nurodymus kitiems darbuotojams, savarankiškai nustatinėdavo atliktų darbų defektus ir savarankiškai priimdavo sprendimus dėl darbų vykdymo technologijos ir jų pridavimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo įdarbintas su 3 mėnesių išbandymo laikotarpiu, kuris pasibaigė 2019 m. birželio 8 d.; naktinio darbo pobūdį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis), t. y., kad atsakovui pradėjus dirbti nuo 2019 metų liepos mėnesio, visas numatytas darbo valandas nebus poreikio būti objekte, atsakovui reikėjus tiek telefonu ir / ar elektroniniu paštu derinti darbų eigą, pasirūpinti statybų darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ir darbų eiliškumu, aptarti nustatytus darbų brokus ir kt., bendru sutarimu nuspręsta sumažinti darbo užmokesčio dydį, nustatant atsakovui fiksuotą 900,00 Eur darbo užmokestį, paliekant 40 valandų trukmės darbo savaitę ir fiksuotą 8 valandų darbo trukmę, bet tuo pačiu išmokant kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, t. y. už tuos atvejus, kai atsakovui reikės derinti darbo reikalus dienos metu ir / ar vykdyti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis)  ne naktį ir ne 2019 m. birželio 7 d. įsakymu nustatytu darbo laiku. Dėl sumažinto darbo užmokesčio atsakovas niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nereiškė, nes sumažinti atsakovui darbo užmokesčio dydį buvo nuspręsta šalių bendru sutarimu. Bendrovė atsakovui pradėjo mokėti fiksuotą 900,00 Eur darbo užmokestį ir, nuo 2019 metų liepos mėnesio, kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą – 2019 metų liepos mėnesį išmokėjo 406,00 Eur kompensacijos, 2019 metų rugpjūčio mėnesį – 359,89 Eur, 2019 metų rugsėjo mėnesį – 359,89 Eur, 2019 metų spalio mėnesį – 273,00 Eur. Atsakovas jokių viršvalandžių statybų objektuose darbdavės nurodymu, pavedimu ir / ar su jos žinia ir / ar jos leidimu niekada nėra dirbęs – tam nebuvo jokio poreikio. Statybų darbų vadovas R. B. ir statybų direktorius N. J. dėl darbų grafiko ir vykdomo darbų pobūdžio objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra nurodę, jog minėtame objekte vykdomi mūro darbai dėl savo masto nereikalavo darbų vykdymo, nukrypstančio nuo nustatytos darbo laiko trukmės, t. y. nereikalavo jokių viršvalandinių darbų atlikimo, be to, jokių viršvalandžių atsakovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) nėra dirbęs; darbas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) vyko naktį, o ne dienos metu, ką patvirtina rangos sutarties priedas Nr. 1, sudarytas su užsakovu bei UAB „Mitnija“ projekto vadovo A. Č. atsakymas dėl informacijos ir duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad objekte darbų organizavimas vyko tik naktimis dėl esminės rangos sutarties sąlygos, pasirašytos tarp PC Akropolis valdytojų „Ozo turtas“ ir UAB „Mitnija“, darbų organizavimą vykdyti nakties metu ir iki PC Akropolis atidarymo paruošti visas darbų zonas nevaržomam ir saugiam lankytojų judėjimui PC Akropolis viduje, taip pat liudytojo A. B. parodymai, duoti Darbo ginčų komisijos posėdžio metu, jog objekte darbas vyko naktį nuo 23.00 val. iki 5.30 val., o ne dienos metu. Atsakovo dalyvavimas dienos metu gamybiniuose susirinkimuose objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) patvirtina atsakovo darbą dienos metu savo iniciatyva ir laisva valia, o ne jo viršvalandinį darbą, nes jo dalyvavimas minėtuose susirinkimuose nebuvo būtinas ir susijęs su jo, kaip vadovaujančio darbuotojo, pareigų vykdymu; gamybiniuose susirinkimuose objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis)  turėjo teisę dalyvauti ir dalyvavo tik statybų darbų vadovai, tuo tarpu atsakovas buvo tik statybų vadovas, kuriam suteikta teisė dalyvauti naktį vykusiuose gamybiniuose susirinkimuose; kitus darbus, susijusius su atsakovo, kaip vadovaujančio darbuotojo pareigų vykdymu, šis galėjo derinti elektroniniu paštu, telefonu, tuo tarpu vykti fiziškai į objektą dienos metu, pavyzdžiui, sužiūrėti darbų brokus ar juos ištaisyti, reikėdavo tik kartais, bet toks darbas atsakovui apmokėtas išmokant kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą. Jeigu atsakovas ir dirbo kokį darbą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) dieną, tai labiau tikėtina, kad neatlikęs tam tikrų užduočių jam nustatytu darbo laiku, t. y. nakties metu, jas užbaigdavo dienos metu, tačiau tai vyko nederinant su darbdave, arba vykdė darbus, susijusius su jo vadovaujančiomis pareigomis, už kuriuos su juo pilnai atsiskaityta išmokant kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ir tai nelaikytina viršvalandiniu darbu. Prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. gegužės 2-8 d. atsakovas buvo pateikęs raštu, kitus prašymus teikė žodžiu, tačiau prasidėjus darbo ginčui, neturint darbuotojo rašytinių prašymų, darbuotojui sumokėtos papildomos sumos.

6.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti iš ieškovės maksimalią netesybų sumą ir bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50,00 procentų šios sumos sumokant atsakovui. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. dirbo bendrovėje darbų vadovu; savo darbines funkcijas atlikdavo įvairiuose statybų objektuose Vilniaus mieste. Su ieškove buvo sutartas 1 605,83 Eur mėnesinis darbo užmokestis, darbo laiko norma – 40.00 val. per savaitę. Vykdydamas darbines funkcijas, atsakovas iš ieškovės niekada nėra gavęs papeikimų ar pretenzijų, jas atlikdavo tinkamai; tuo tarpu ieškovė nesavalaikiai mokėdavo darbo užmokestį, nevedė darbo laiko apskaitos, neatlygino viršvalandinio darbo (nors objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) atsakovas dirbo nakties metu, už jį, kaip ir už viršvalandžius (darbą dienos metu, poilsio / švenčių dienomis), jam papildomai nesumokėta), neteisėtai laikotarpiais: nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), kad atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos ir jis nedirbo (nors nurodytais laikotarpiais jis darbines funkcijas vykdė). Dėl nurodytų priežasčių atsakovas pateikė prašymą ieškovei atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. spalio 24 d.

7.       Ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis: 1) be priežasties neteikė reikalaujamų duomenų; 2) bylą nagrinėjant teisme, pateikė kitus negu Darbo ginčų komisijai įrodymus, sudarytus / sukurtus atgaline data; 3) klaidino teismą, pavyzdžiui, teigdama, kad atsakovas neva nedalyvavo nė viename gamybiniame susirinkime.

8.       Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis nėra priskiriamas juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams, kurių naktinis darbas pagal DK 101 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnio 6 dalį papildomai neapmokama. Pačios ieškovės teigimu, atsakovas buvo žemesnės grandies vadovas, kurio darbą kontroliavo bei prižiūrėjo, be kita ko, R. B.; objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo tik kaip R. B. asistentas, o objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) – tik darbų vadovu. Taigi atsakovas nelaikytinas vadovaujančiu darbuotoju, nes tam neturėjo reikalingos kvalifikacijos, o jo darbo funkcijas sudarė:  statybos darbininkų atliktų darbų kokybės priežiūra, informavimas apie darbo trūkumus, defektų šalinimas. Be kita ko, bendrovėje nebuvo sudarytas vadovaujančių darbuotojų sąrašas, į kurį atsakovas būtų buvęs įrašytas.

9.       Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl darbo užmokesčio sumažinimo ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą mokėjimo, ką patvirtina aplinkybė, jog darbo sutarties priedas Nr. 1 šalių nepasirašytas.

10.       Pagal bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. birželio 7 d. įsakymą atsakovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) turėjo dirbti darbo dienomis nuo 23.00 val. iki 5.30 val., t. y. nakties metu, tačiau atitinkamai darbo užmokestis nepadidintas. Be kita ko, remiantis liudytojo R. B. parodymais, dirbti viršvalandžius kartais reikėdavo; statybos darbai ieškovės nurodymu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) buvo vykdomi nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ieškovės nurodymu kartais reikėdavo dirbti ir savaitgaliais, jeigu buvo nespėjama su grafiku. Taigi poreikis dirbti viršvalandžius buvo. Ieškovė buvo viena iš generalinės rangovės UAB „Mitnija“ subrangovių objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis); UAB „Mitnija“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. informavo ieškovę, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) nuo 21.30 val. rengiami darbiniai kontroliniai susirinkimai su darbų vadovais (atsakovas, kaip darbų vadovas, juose dalyvaudavo), o nuo 22.00 val. turi dirbti statybininkai. Tačiau už tokį viršvalandinį darbą ieškovė atsakovui nemokėjo, apskritai jo nefiksuodama. 

11.       Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys toliau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. dirbo: 2019 m. gegužės 3 d. vykdė A ir B korpuso fronto perdavimo darbus; 2019 m. gegužės 5 d. prižiūrėjo statybininkų darbus; 2019 m. gegužės 6 d. dalyvavo objekto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) gamybiniame pasitarime; 2019 m. gegužės 7 d. dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis), o jam būnant skambino bei nurodymus davė bendrovės statybų direktorius N. J.; 2019 m. gegužės 7 d. vykdė iš bendrovės statybų direktoriaus N. J. gautus nurodymus atlikti darbų priėmimą-perdavimą, defektų apžiūrą, sutvarkyti dokumentaciją. Atitinkamai dirbta buvo ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., ką patvirtina į bylą pateiktas 2019 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimas bei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., ką pagrindžia 2019 m. rugsėjo 26 d. susirašinėjimas. Ieškovė atsakovui vykdant darbo funkcijas niekada nebuvo reiškusi pretenzijų dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiu, pasirodant neblaiviam darbe. Taigi aplinkybės, kad nemokamos atostogos atsakovui buvo suteikiamos dėl nurodytos priežasties – neįrodytos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19924-996/2021 ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 9 643,82 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, 5 000,00 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 7 010,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 7,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; nusprendė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo patenkinti, laikytinas netekusiu galios, kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalis – įsiteisėjusia; paskyrė ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 1 000,00 Eur sumokant į valstybės biudžetą, kitą pusę – 1 000,00 Eur – atsakovui.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo 8 d. priimtas į darbų vadovo pareigas už 1 605,83 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nustatant 40.00 val. per savaitę darbo laiko normą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad iki darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo (2019 m. lapkričio 25 d.) šalys būtų pasirašiusios jos pakeitimus.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė į bylą jau itin pažengus procesui (bylai išnagrinėtai pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose) pateiktas darbo sutarties priedas Nr. 1 dėl darbo užmokesčio sumažinimo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 900,00 Eur ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo, nepasirašytas nei pačios ieškovės atstovo, nei atsakovo; atsakovas teigia, kad ieškovė dirbtinai sukūrė šį dokumentą, jis jam nėra žinomas, susitarimo tarp šalių dėl darbo užmokesčio mažinimo ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo nebuvus. Atsižvelgdamas į tai, jog pateiktas darbo sutarties pakeitimas nepasirašytas darbdavės ir darbuotojo; šis nepripažįsta tokio pakeitimo sudarymo; įrodymų apie darbuotojo sutikimą su darbo užmokesčio sumažinimu ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymu nėra, teismas sprendė, kad toks dokumentas negali būti laikomas įrodymu byloje. Teismas tokius darbdavės veiksmus laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nepasirašytą dokumentą pateikus tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties. Teismas pabrėžė, jog darbdavė turėjo elgtis profesionaliai, atsakingai ir rūpestingai, keisdama darbo sutarties nuostatas (mažindama darbo užmokestį) ir turėti rašytinį darbuotojo sutikimą (parašą ant darbo sutarties pakeitimo / priedo); priešingu atveju turi prisiimti savo aplaidaus elgesio pasekmes.

15.       Teismas pažymėjo, jog pirminiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad nors atsakovas buvo įdarbintas darbų vadovo pareigoms, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis tebuvo darbų vadovo R. B. asistentas, o objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) – tik darbų vadovas. Po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 priėmimo ieškovė ėmė teigti, kad, vis dėlto, atsakovas nebuvo tik asistentas ir tik darbų vadovas, bet buvo toks darbų vadovas, kuris priskiriamas įmonės vadovaujantiems darbuotojams, tik kad žemesnės grandies. Teismas tokį ieškovės pozicijos keitimą vertino kaip ieškovės siekį jai palankaus teismo sprendimo ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16.       Teismas nurodė, jog atsakovas, tęsiantis darbo teisiniams santykiams, neturėjo teisės duoti privalomų nurodymų kitiems darbuotojams; pavaldžių darbuotojų neturėjo; darbuotojų komanda buvo suformuota ieškovės, atsakovas buvo vienas iš komandos narių, kuris pagal savo darbo pobūdį turėjo prižiūrėti darbus, nustatinėti defektus, apie tai informuoti bendrovės vadovybę, fiksuoti darbų eigą, rezultatus, skaičiuoti kiekius, užsakyti medžiagas, darbų eigoje konsultuotis su bendrovės vadovybe. Taigi, nesant vadovaujančių darbuotojų sąrašo, į kurį būtų įtrauktas atsakovas, pačiai ieškovei ilgą laiką bylos nagrinėjimo eigoje laikius atsakovą eiliniu darbuotoju (ne vadovaujančiu), įvertinus atsakovo darbo specifiką, pobūdį, reikšmę, teismas konstatavo, kad atsakovo negalima priskirti vadovaujantiems darbuotojams įmonėje, todėl laikė, kad ši netinkamai su darbuotoju atsiskaitė už jo naktinį darbą su ieškovės žinia ir jos nurodymu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) (pagal bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. birželio 7 d. įsakymą darbo laikas buvo nuo 23.00 val. iki 5.30 val.). Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad buvo pereita nuo dieninio darbo laiko (objektas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) prie naktinio darbo laiko (objektas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau darbo užmokestis atitinkamai nebuvo padidintas, darbo sutartis – nepakeista.

17.       Teismas konstatavo, kad darbuotojas įrodė, jog darbdavės nurodymu ir su jos žinia jis dirbo viršvalandžius, tačiau ši už jo viršvalandinį darbą neatsiskaitė. Teismas pažymėjo, jog darbdavei nepagrindus savo fiksuoto darbuotojo darbo laiko (bendrovė pažengus procesui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nepasirašytus bendrovės vadovo), esant darbdavės fiksaciją paneigiantiems įrodymams byloje, jis neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktomis darbo laiko fiksavimo lentelėmis, kuriose fiksuoti ir viršvalandžiai. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai organizavęs savo darbą ir dėl to dirbęs ilgiau ar papildomai savo pasirinkimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog dalyvaudamas iš anksto numatytuose generalinio rangovo / užsakovo organizuojamuose periodiniuose gamybiniuose pasitarimuose, atsakovas atliko darbo funkcijas, o ne šalino darbo laiku tinkamai neatlikto darbo trūkumus. Taigi teismas sprendė, jog atsakovas ieškovės žinia ir nurodymu dirbo viršvalandžius, tačiau ji už šį darbą neatsiskaitė.

18.       Teismo teigimu, ieškovė į bylą nepateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovui suteiktų nemokamų atostogų (alkoholio vartojimas minėtomis dienomis). Teismas iš bylos medžiagos (2019 m. gegužės 3, 6 d., elektroninių laiškai, 2019 m. gegužės 6 d. statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokolo, susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (SMS) 2019 m. gegužės 5 d., 2019 m. rugsėjo 20, 26 d.) nustatė, kad tomis dienomis, kai atsakovas, remiantis ieškovės teiginiais, buvo nemokamose atostogose (nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.), iš tiesų jis dirbo – dalyvavo susirinkime, vykdė perdavimo darbus, kitus nurodymus, bendravo darbiniais klausimais. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė teigė, kad už laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. su darbuotoju atsiskaitė, išmokėdama 315,00 Eur premiją ir 218,91 Eur, tačiau premija negali būti prilyginama darbo užmokesčiui, o 218,91 Eur suma yra įskaičiuota į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl už darbdavės neteisėtai ir nepagrįstai darbuotojui fiksuotas nemokamas atostogas turėjo būti atsiskaityta.

19.       Teismas konstatavo, kad darbuotojas įrodė dirbtą tiek viršvalandinį, tiek darbą naktį ir poilsio dienomis, už kurį su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta; darbdavės nepagrįstai fiksuotas nemokamas atostogas, už kurias neapmokėta, todėl vadovavosi darbuotojo pažymomis, pateiktomis į bylą. Teismas pažymėjo, jog šalys neginčijo Darbo ginčų komisijos atliktų skaičiavimų aritmetinio teisingumo, todėl jais remdamasis, sprendė, kad yra pagrindas priteisti darbuotojui iš darbdavės 9 440,23 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką už 2019 metų kovo–spalio mėnesius ir 203,59 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką.

20.       Teismas nustatė, kad darbdavė darbuotojo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d. su juo tinkamai neatsiskaitė; įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės atsiskaitymo datos, nėra; darbdavė vengė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat veikė nesąžiningai, keisdama poziciją bylos nagrinėjimo eigoje, todėl yra jos kaltė. Teismo vertinimu, ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iš jos priteistinos netesybos. Teismas, atsižvelgęs į darbuotojo darbo teisinių santykių trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos sumą, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 5 000,00 Eur (atskaičius mokesčius).

21.       Teismas, konstatavęs ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (dokumentų teikimą, pozicijos keitimą pagal bylos eigą, teismo klaidinimą, nepagarbą kitai šaliai), sprendė, jog yra pagrindas skirti ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 000,00 Eur) sumokant atsakovui.         

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19924-996/2021 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalyje dėl 9 440,23 Eur darbo užmokesčio dalies už 2019 metų kovo-spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 metų lapkričio mėnesį bei 2 263,32 Eur netesybų išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai; 2) atsakovo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir patenkintus Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420, atmesti; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, netinkamai vertindamas ir aiškindamas ieškovės į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus.

22.2.                      Atsakovui darbo sutartimi buvo nustatyta 40 valandų trukmės darbo savaitė, fiksuota 8 valandų darbo trukmė į dieną, kitaip tariant, nekintantis darbo dienos trukmės režimas (DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. po 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, ką patvirtina ieškovės į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Visi statybos darbai ieškovės statybos objektuose, t. y. tiek objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tiek statybos objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo atliekami pagal nustatytus ir visiems darbuotojams žinomus darbo grafikus, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, kas įrodyta ieškovės pateiktais į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, vykusių teismo posėdžių metu, tai patvirtinus statybų darbų vadovui R. B. (2021 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:15:58 min.), statybų direktoriui N. J. (2021 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:23:39 min., 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:39:12 min., 00:43:11 min.). Statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius antros pamainos darbuotojų darbo grafikas buvo nuo 11.00 val. iki 20.00 val., tuo tarpu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje – nuo 23.00 val. iki 05.30 val. Taigi šiuo atveju atsakovo darbas naktį buvo nustatytas tik statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

22.3.                      Atsakovas 2019 m. kovo 7 d. darbo sutartimi įdarbintas darbų vadovu; ieškovės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07 paskirtas darbų vadovu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo remiantis statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje turėjo užtikrinti atliekamų darbų priežiūrą, kokybę, saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje, tiek kiek apima bendrovės darbo frontas / zona. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su ieškovės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymu dėl numatyto darbo grafiko statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (darbo laikas nuo 23.00 val. iki 05.30 val., darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio), pasirašė ieškovės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. AKR-2019/06/07 dėl atsakovo paskyrimo darbų vadovu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. vadovaujančiu darbuotoju ir žinojo jam taikomo naktinio darbo apmokėjimo ypatumus, remiantis DK 101 straipsnio 4 dalimi, 144 straipsnio 6 dalimi naktinis darbas atsakovui papildomai apmokamas nebuvo, mokant kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu.

22.4.                      Atsakovas, nepaisant to, kad visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad bendrovėje dirbo darbų vadovo pareigose, pats asmeniškai prižiūrėjo darbuotojų vykdomą darbą, kaip vadovaujantis darbų vadovas, dalyvaudavo darbų vadovų gamybiniuose susirinkimuose, priimdamas ir spręsdamas bendrovei svarbius klausimus, ieškovės atstovo kitiems asmenims buvo pristatomas darbų vadovu, po ieškovės pateiktų 2021 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje Nr. e2-19924-996/2021 savo poziciją pakeitė, 2021 m. liepos 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad jis buvo ne vadovaujantis, o paprastas darbuotojas, prižiūrėjęs statybininkų darbą, nustatinėjęs defektus, klausydavęs bendrovės direktoriaus R. K., statybų direktoriaus N. J. nurodymų, dėl ko neatitinka „juridinio asmens vadovaujančio darbuotojo“ sampratos ir negali būti priskiriamas „juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams“, kurių naktinis darbas pagal DK 101 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnio 6 dalį papildomai neapmokamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl atsakovo kaip „juridinio asmens vadovaujančio darbuotojo“, atkartojo atsakovo 2021 m. liepos 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir jo atstovo 2021 m. liepos 22 d. vykusiame teismo posėdyje (2021 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:10:39 min., 00:12:57 min., 00:13:32 min.) išdėstytus argumentus.

22.5.                      Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. SD-128-5727 pateiktu išaiškinimu dėl DK 144 straipsnio 6 dalies taikymo, sprendžiant ar darbuotojas priskiriamas prie vadovaujančių darbuotojų, nesvarbu ar jis priskiriamas prie aukštesnės ar žemesnės grandies vadovų, kaip tai nepagrįstai skundžiamame sprendime yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, nes darbo teisės aktai nenumato konkrečių darbuotojų kategorijų ar pareigybių sąrašo, kuriam būtų priskiriami vadovaujantys darbuotojai. Kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų pobūdis, pavyzdžiui, organizuoti darbą, duoti privalomus vykdyti nurodymus kitiems darbuotojams ir pan., įmonės, įstaigos ar organizacijos struktūra (nurodomi pavaldūs darbuotojai), o ne turimos darbuotojo kvalifikacijos, vadovavimo faktas pagrindžiant darbuotojo darbo sutartimi, pareigybės aprašymu, darbdavio darbo tvarkos taisyklėmis ar kitais lokaliniais (vidaus) teisės aktais, patvirtinančiais darbovietės pavaldumo struktūrą bei tam tikrą subordinaciją. Šiuo atveju, remiantis 2019 m. kovo 7 d. darbo sutartimi ir ieškovės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07, atsakovas pagal atliekamas darbo funkcijas ir jų pobūdį priskiriamas „kitų juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų“ kategorijai. Nepaisant to, kad atsakovas buvo žemesnės grandies vadovas, pavaldus bendrovės direktoriui R. K. ir statybų direktoriui N. J., jis pats organizavo vykdomą darbą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, sprendė dėl atliekamų darbų eiliškumo, davė privalomus vykdyti nurodymus kitiems darbuotojams minėtame statybos objekte, savarankiškai nustatė atliktų darbų defektus ir priėmė sprendimus dėl darbų vykdymo technologijos ir jų pridavimo, ką pats patvirtino savo procesiniuose dokumentuose. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog atsakovas nėra priskiriamas „juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams“, kurių naktinis darbas pagal DK 101 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnio 6 dalį papildomai neapmokamas, yra neteisingos ir nepagrįstos.

22.6.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės su 2021 m. birželio 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas darbo sutarties priedas Nr. 1 dėl nuo 2019 m. liepos 1 d. darbo užmokesčio atsakovui sumažinimo iki 900,00 Eur ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, t. y. toks dokumentas negali būti laikomas įrodymu byloje. Į bylą yra pateiktas nepasirašytas darbo sutarties priedas Nr. 1, kuriuo atsakovui nustatytas fiksuotas 900,00 Eur dydžio atlyginimas ir kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą; tik per neapsižiūrėjimą ir skubėjimą bendrovės vadovas R. K. pasirašytą darbo sutarties priedą Nr. 1 kartu su kitais pasirašytais dokumentais, susijusiais su vykdomais statybos darbais statybos objekte, atidavė atsakovui, o sau pasiliko nepasirašytą egzempliorių, kas atsakovui yra žinoma. Ankščiau į bylą šis dokumentas nepateiktas tam nebuvus jokio poreikio – dėl sumažinto darbo užmokesčio ir kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą atsakovas per visą civilinės bylos nagrinėjimą Darbo ginčų komisijoje, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose neprieštaravo ir jokių pretenzijų ieškovei nereiškė; tokio pobūdžio klausimai nagrinėjant bylą nei Darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme, keliami ir sprendžiami nebuvo, nes sumažinti atsakovui darbo užmokesčio dydį ir mokėti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą buvo nuspręsta šalių bendru sutarimu (atsakovui tai pradėjus neigti tik po ieškovės pateiktų 2021 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų).

22.7.                      Vien tai, jog ieškovė pateikė į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščius byloje ne su ieškiniu, o su rašytiniais paaiškinimais (bet ne ,,gerokai pažengus procesui“, kaip tai nurodoma skundžiamame sprendime), šie nepasirašyti bendrovės vadovo – tik buhalterės, nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų dėl atsakovo viršvalandinio darbo; neįrodo, kad ieškovės kaip darbdavės nurodymu ir su jos žinia atsakovas dirbo viršvalandžius; nesuteikia prioriteto atsakovo iniciatyva sukurtoms darbo laiko fiksavimo lentelėms, grindžiamoms jo darytomis nuotraukomis ir pateiktais susirašinėjimais į bylą.

22.8.                      Atsakovo paaiškinimai dėl darbo laiko statybos objektuose – prieštaringi, o į bylą pateikti įrodymai – viršvalandinio darbo laiko fiksavimo lentelės, užmokesčio už dirbtą viršvalandinį darbą paskaičiavimo lentelės, elektroniniai susirašinėjimai, trumposios telefono žinutės, fotonuotraukos nepatvirtina, kad būtų buvęs poreikis ieškovės statybos objektuose dirbti viršvalandžius, ar kad darbines funkcijas, viršydamas nustatytą darbo laiką, atsakovas būtų dirbęs ieškovės nurodymu ir su jos žinia.

22.9.                      Ieškovei kaip darbdavei, fiksuojančiai atsakovo dirbtą darbo laiką, minėtos lentelės nebuvo pateiktos tvirtinti, nors atsakovas tikėjosi, kad pagal jas jam bus apmokėti viršvalandžiai; jos gautos tik nagrinėjant darbo bylą Darbo ginčų komisijoje (nepaisant to, kad, atsakovo teigimu, buvo sudarinėjamos kiekvieną mėnesį). Nesant byloje įrodymų, jog ieškovė, kaip darbdavė, buvo nurodžiusi atsakovui dirbti kitaip, nei sutarta darbo sutartimi ar bendru darbo grafiku statybos objektuose, galima konstatuoti, jog atsakovas savo rizika vyko į objektus nebūtinai nustatytu darbo laiku, fiksavo tam tikrus objektuose buvusius žmones ir įvykius, susirašinėjo darbiniais klausimais su ieškovės, rangovų atstovais bet kuriuo paros metu. Tačiau tai nereiškia, kad tokiais veiksmais atsakovas dirbo viršvalandžius, už kuriuos ieškovė turėtų pareigą su juo atsiskaityti.

22.10.                      Jeigu atsakovas ir dirbo po savo darbo valandų ieškovės objektuose darbo dienomis, poilsio ir švenčių dienomis – tai darė išimtinai savo iniciatyva ir noru, be ieškovės žinios, leidimo ir / ar pavedimo. Toks darbas nėra laikomas viršvalandiniu ir už jį neturi būti papildomai mokama, ką patvirtino ir pats atsakovas, 2021 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje nurodęs, kad statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo viršvalandžius, dirbo dieną ir naktį, nes tikėjosi, kad į tai bus atsižvelgta pinigine forma (2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:20:40 min.).

22.11.                      Nei viena iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų negali įrodyti ir / ar patvirtinti jo faktiškai dirbto viršvalandinio darbo laiko statybos objektuose, ar, kad atsakovas viršvalandinį darbą statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo ieškovės kaip darbdavės nurodymu arba su jos žinia ir / ar leidimu. 

22.12.                      Atsakovo susirašinėjimai su ieškovės atstovais trumposiomis telefono žinutėmis, elektroniniu paštu, trečiųjų asmenų atsiųsti / persiųsti elektroniniu paštu parašyti laiškai negali būti traktuojami kaip atsakovo dirbtas viršvalandinis darbas, t. y. pats susirašinėjimo faktas, elektroninių laiškų atsiuntimas / persiuntimas savaime neįrodo ir nepatvirtina atsakovo darbo funkcijų vykdymą būtent tuo metu.

22.13.                      Ieškovė nagrinėjamoje byloje yra įrodžiusi, kad visi statybos darbai objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo atliekami pagal nustatytus ir visiems darbuotojams žinomus darbo grafikus, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.

22.14.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad atsakovas statybos objektuose nedirbo viršvalandžių poilsio, švenčių dienomis, šį faktą privalėjus įrodyti atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo gavęs nurodymus, pavedimus iš ieškovės dirbti viršvalandžius; tuo tarpu buvimas darbo vietoje, nesant ieškovės nurodymų, nelaikytinas darbo pareigų atlikimu, už kurį turėtų būti skaičiuojami viršvalandžiai.

22.15.                      Atsakovui pagrįstai ir teisingai buvo suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiais 1) nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.; 2) nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.; 3) nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., ką patvirtina įsakymai dėl suteiktų nemokamų atostogų atsakovui. Tuo tarpu atsakovo pateikti į bylą susirašinėjimai, pavyzdžiui, su bendrovės direktoriumi R. K., savaime nepatvirtina atsakovo darbo funkcijų vykdymą būtent tuo metu. Atsakovas nebuvo pareigingas ir atsakingas darbuotojas, turėjo problemų su alkoholio vartojimu, dėl kurių nepasirodydavo darbe arba girtas buvo išprašomas iš objektų. Byloje, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, t. y. ieškovei elektroniniu paštu siųsti užsakovų laiškai, kuriuose nurodoma, kad bendrovės vadovas su akinukais (turėta omenyje atsakovą) pasirodė išgėręs statybos objekte ir buvo išprašytas bei kad jo iš viso nebuvo darbe. Ieškovės pateiktų užsakovų laiškų atsakovas neginčijo, kas patvirtina teiginių dėl atsakovo alkoholio problemų teisingumą ir pagrįstumą.

22.16.                      Atsakovo užgėrimų pasitaikydavo dažnai, ką 2021 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu yra patvirtinęs bendrovės darbų vadovas R. B., kuris dažnai buvo kviečiamas į statybos objektus nesant atsakovo (2021 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:14:35 min., 00:37:35 min.). Esant tokioms situacijoms atsakovas prašydavo ieškovės nežymėti jam pravaikštų ir suteikti nemokamas atostogas, su kuo ši sutikdavo. Taigi nemokamos atostogos būdavo suteikiamos atsakovo žodiniu bei rašytiniu prašymu, žymint jas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ką 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu yra patvirtinęs pats atsakovas, teigdamas, kad buvo laikotarpiai, kai nebuvo darbo ir ieškovė jį išleisdavo nemokamų atostogų pagal žodinį susitarimą (2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:02:38 min.).

22.17.                      Nemokamos atostogos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. atsakovui suteiktos rašytinio prašymo pagrindu (kuriuo taip pat prašyta nemokamas atostogas suteikti ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.); atsakovas jį pripažino Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas yra padaręs klaidingą išvadą, kad dėl nemokamų atostogų nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. laikotarpio atsakovas ieškovei prašymų nėra teikęs, nes šiuo laikotarpiu dirbo, todėl sprendimas priteisti iš ieškovės 364,96 Eur darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., esant paties atsakovo rašytiniam prašymui jas suteikti nurodytu laikotarpiu, yra nepagrįstas.

22.18.                      Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė nemokamas atostogas atsakovui buvo suteikusi jo žodiniu prašymu. Ieškovė, neturėdama rašytinio atsakovo prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo ir suprasdama, kad gali kilti dėl to ginčas, savo iniciatyva rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtą laikotarpį atsakovui pažymėjo kaip pilnai dirbtas darbo dienas (apie ką pranešė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), už kurias yra pilnai atsiskaičiusi. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė pripažino ir patvirtino, kad nepagrįstai buvo suteikusi už šį laikotarpį atsakovui nemokamas atostogas ar kad šiuo laikotarpiu atsakovas buvo dirbęs.

22.19.                      Nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė atsakovui buvo suteikusi pastarojo žodiniu prašymu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Analogišku pagrindu nemokamos atostogos atsakovui suteiktos ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (ko atsakovas Darbo ginčų komisijos išnagrinėtoje darbo byloje neginčijo). 2019 metų rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d., taip pat 2019 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymėti kaip atsakovo nedirbtos darbo dienos dėl suteiktų nemokamų atostogų. Ieškovė, siekdama išvengti ilgo darbo bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, nusprendė už minėtus laikotarpius su atsakovu pilnai atsiskaityti, 2019 metų spalio mėnesį priskaičiuodama 315,00 Eur dydžio premiją, kuri nurodyta išraše apie darbo užmokestį su priklausančiomis išmokomis. Tačiau ieškovės išmokėta atsakovui 315,00 Eur dydžio premija negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Aplinkybė, kad atsakovui išmokėta 315,00 Eur dydžio suma įvardyta kaip „premija“, o ne „darbo užmokesčio nepriemoka už suteiktas nemokamas atostogas“, negali paneigti pinigų išmokėjimo fakto ir jų mokėjimo tikslo – atsiskaityti su atsakovu už tas dienas, kurias jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė atsakovui iš ieškovės 152,84 Eur darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., už kurį, sprendžiant iš bylos medžiagos, su atsakovu visiškai atsiskaityta.

22.20.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 203,59 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš atsakovo darbo užmokesčio su priklausančiomis išmokomis ir ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovui priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, įskaitant ir 373,07 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ko pirmosios instancijos teismas nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą.

22.21.                      Ieškovė įrodė, kad po darbo sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 25 d.) su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi ir neturi jokio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismui pateikti atsiskaitymo su atsakovu įrodymai, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, išrašas apie priskaičiuotą darbo užmokestį su priklausančiomis išmokomis, išrašas apie išmokėtą darbo užmokestį, galutinio atsiskaitymo mokėjimo nurodymo kopija, kurie patvirtina, kad atsakovui priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, įskaitant kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, už nepanaudotas atostogas ir už nemokamas atostogas laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (315,00 Eur premija ir 218,91 Eur papildoma kompensacija). Aplinkybė, jog paskutinis mokėjimas atsakovui buvo atliktas ne paskutinę darbo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d., bet 2019 m. gruodžio 1 d. neįrodo neatsiskaitymo su atsakovu fakto. Priešingai, galutinis atsiskaitymas, susijęs su darbo teisiniai santykiais, atliktas 2019 metų spalio mėnesį, tuo tarpu 218,91 Eur dydžio papildoma kompensacija atsakovui 2019 m. gruodžio 1 d. išmokėta ieškovės iniciatyva, siekiant geranoriškai išspręsti kilusį ginčą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti netesybų iš ieškovės priteisimo klausimo. Net jeigu ieškovė būtų pilnai neatsiskaičiusi su atsakovu, pirmosios instancijos teismo priteista iš ieškovės 5 000,00 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų suma būtų laikytina prieštaraujančia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju turėtų būti priteistina žymiai mažesnė netesybų suma, atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, teikiant melagingus paaiškinimus bei nepagrįstus įrodymus.

22.22.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jos veiksmuose nebuvus jokio piktnaudžiavimo viso proceso metu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo ir nepagrindė jame padarytų išvadų dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodant kokie būtent ieškovės veiksmai procese laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Sprendžiant iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ieškovės piktnaudžiavimu procese laikė darbo sutarties priedo Nr. 1 (dėl darbo užmokesčio darbuotojui sumažinimo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 900,00 Eur ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nesavalaikį pateikimą į bylą. Ieškinys buvo pateiktas dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-510 panaikinimo, todėl ieškovė įgyvendino įstatymo suteiktas teises gintis teisme ir teikti visus turimus rašytinius įrodymus, neapsiribojant Darbo ginčų komisijos išnagrinėtoje darbo byloje pateiktais dokumentais. Tokie ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis kvalifikuoti, nenustačius, kad ji būtų nepagrįstai šias teises įgyvendinusi, jomis naudojusis nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikusi prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

23.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19924-996/2021 palikti nepakeistą; perduoti teisėsaugos institucijoms (policijai) informaciją, kad ieškovė suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo sutarties Nr. 20 priedą Nr. 1; perduoti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie ieškovė netinkamai vedamą darbuotojų darbo laiko apskaitą; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.       Ieškovė niekada nevedė savo darbuotojų darbo laiko apskaitos; suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, siekdama nesąžiningai laimėti bylą (ši aplinkybė užfiksuota ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021). Nė vienas iš pateiktų 2019 metų kovo – lapkričio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepasirašyti ieškovės generalinio direktoriaus R. K., nors juos pasirašyti turėjo tiek jis, tiek ir buhalterė, taip pat neuždėti antspaudai. Tik po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 pateiktų išaiškinimų į bylą buvo pateiktas atgaline data sudarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovui neva sumažintas darbo užmokestis nuo 1 605,83 Eur iki 900,00 Eur ir numatyta kompensacija už kilnojamąjį darbą. Atsakovui apie minėtą dokumentą nėra žinoma; jis šalių nepasirašytas. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad atsakovas buvo vadovaujantysis darbuotojas. Tokiu būdu siekiama išvengti atsakovo naktinio darbo apmokėjimo. Ieškovė kelis kartus keitė poziciją ir dėl atsakovo dalyvavimo gamybiniuose pasitarimuose. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šiai siekus padarytą žalą atsakovui neišmokant darbo užmokesčio, klaidinus teismą, klastojus dokumentus.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra vadovaujantysis darbuotojas, atsižvelgus į tai, kad: 1) pati ieškovė iki bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo teigė, kad atsakovas nėra vadovaujantysis asmuo; 2) į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės vadovai laikė atsakovą žemesnės grandies darbuotoju; 3) ieškovė nėra sudariusi ir pateikusi į bylą vadovaujančiųjų asmenų sąrašo, į kurį atsakovas būtų įtrauktas; 4) atsakovas neatitinka vadovaujančiojo darbuotojo požymių, t. y. jo darbo veikla buvo susijusi tik su konkrečių užduočių atlikimu, o ne strateginių sprendimų priėmimu.

23.3.       Atsakovas objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) dirbo naktinį darbą, tačiau darbo užmokestis nebuvo padidintas. Egzistuoja visos sąlygos naktiniam darbui apmokėti: 1) atsakovas dirbo naktimis ieškovės reikalavimu (ką pagrindžia ieškovės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymas); 2) minėtu įsakymu nustatytos darbo valandos nuo 23.00 val. iki 5.30 val. patenka į įstatyminį DK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta nakties laiką, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Kadangi atsakovas nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. spalio 24 d. dirbo naktinį darbą, ieškovė turėjo mokėti ne 1 605,83 Eur bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestį (1 016,83 Eur neto (į rankas) darbo užmokestis), bet 2 408,75 Eur (1 605,83 Eur x 1,5) bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestį (1 525,25 Eur (1 016,83 Eur x 1,5) neto (į rankas) darbo užmokestis). Neapmokėdama naktinio darbo, ieškovė padarė žalą atsakovui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesumokėdama didesnės mokesčių sumos.

23.4.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas dirbo viršvalandžius su ieškovės žinia ir nurodymu, todėl ši privalo juos apmokėti, atsižvelgus į: 1) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021; 2) liudytojo R. B. parodymus, kad jie patys su atsakovu fiksavo savo darbo laiką; 3) tai, kad ieškovė darbo laiko apskaitos nevedė, atitinkamai nepildydama ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių; 4) susirašinėjimus trumposiomis žinutėmis (SMS), Viber programėle, elektroniniu paštu, garso įrašus, kurie patvirtina, kad atsakovas viršvalandinį darbą dirbo ieškovės paliepimu ir žinia; 5) tai, kad per visą darbo laikotarpį dėl viršvalandinio darbo iš ieškovės nebuvo gauti skundai / pretenzijos.

23.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nepagrįstai buvo suteikusi atsakovui nemokamas atostogas, už atitinkamus laikotarpius nesumokėdama darbo užmokesčio. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiais, kada atsakovui tariamai buvo suteiktos nemokamos atostogos, jis vykdė darbines funkcijas. Be kita ko, ieškovė nepateikusi jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nemokamos atostogos laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. iki nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo suteikiamos dėl neva atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu.

23.6.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovo naudai netesybas, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, ieškovei visiškai su juo neatsiskaičius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

26.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2019 m. kovo 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 20 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. kovo 8 d. priimtas dirbti darbų vadovu, darbdavei įsipareigojus jam mokėti 1 605,83 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį du kartus per mėnesį, 10 iki 25 dienomis (darbo sutarties 1.2, 1.3 papunkčiai, 7 punktas). Nustatyta darbo laiko norma – 40.00 val. per savaitę (darbo sutarties 4 punktas).

27.       Bendrovės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2019/02/14, RB. ,,Dėl statybos vadovo paskyrimo objekte“, statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius statybos vadovu ir statinio statybos techninės priežiūros vadovu paskirtas R. B., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užtikrina atliekamų darbų priežiūrą, kokybę, saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos saugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus tiek, kiek apima bendrovės darbo frontas / zona. Bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. vasario 14 d. įsakymu „Dėl darbo laiko objekte“ statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nustatytas darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio. 2019 m. vasario 15 d. pranešimu / susitarimu dėl antros pamainos darbo objekte užsakovė UAB „Conresta“ informuota, kad ieškovės darbuotojai, kurie yra deleguoti atlikti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbs antroje pamainoje nuo 11.00 val. iki 20.00 val.; minėtas dokumentas pasirašytas užsakovės UAB ,,Conresta“ atstovo projektų vadovo V. J., patvirtinant, kad užsakovė UAB „Conresta“ sutinka su antra pamaina ir pretenzijų dėl to rangovei (ieškovei) nei dabar, nei ateityje nereikš bei ieškovės atstovo statybos direktoriaus N. J..

28.       Bendrovės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 2019/03/08, EJ. ,,Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius daugiabučių pastatų A ir B korpusų statybos darbų vadovu, užtikrinančiu atliekamų darbų priežiūrą, kokybę, saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus tiek, kiek apima bendrovės darbo frontas / zona, paskirtas atsakovas.

29.       Bendrovės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. RB-2019/06/07 „Dėl statybos vadovo paskyrimo objekte“ statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) statybos vadovu ir statinio statybos techninės priežiūros vadovu, kuris užtikrina atliekamų darbų priežiūrą, kokybę, saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos saugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje tiek, kiek apima bendrovės darbo frontas / zona, paskirtas R. B.. Tos pačios dienos, t. y. 2019 m. birželio 7 d. bendrovės statybų direktoriaus N. J. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07 „Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) darbų vadovais, užtikrinančiais atliekamų darbų priežiūrą, kokybę, saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje tiek, kiek tai apima bendrovės darbo frontas / zona, paskirtas atsakovas ir bendrovės direktorius R. K.. Bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. birželio 7 d. įsakymu „Dėl darbo laiko objekte“ statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) nustatytas darbo laikas nuo 23.00 val. iki 5.30 val., darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio.

30.       Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. pateikė bendrovės direktoriui R. K. prašymą: 1) atleisti iš statybos darbų vadovo pareigų nuo 2019 m. spalio 24 d. pagal DK 56 straipsnį dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti nepagrįstai, be atsakovo žinios, suteiktas nemokamas atostogas; 3) tinkamai atsiskaityti su atsakovu ir sumokėti už viršvalandinį darbą, naktines pamainas, darbą poilsio / švenčių dienomis, taip pat atostoginius bei išeitinę išmoką; 4) pateikti visus algalapius, kurių atsakovas nebuvo gavęs.

31.       Į atsakovo prašymą 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku bendrovės direktorius R. K. atsakęs, jog pagal DK 56 straipsnį atleisti atsakovo negali dėl atsakovo nurodytų aplinkybių neatitikimo realiai situacijai; atleisti gali pagal DK 54 straipsnį atsakovo 2019 m. spalio 18 d. prašyme nurodyta (ar ankstesne) data; prašė informuoti ar atsakovas su tokiu atleidimo pagrindu sutinka, atitinkamai pateikiant ir pakoreguotą prašymą dėl atleidimo iš darbo. 2019 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku atsakovui bendrovės statybų direktorius N. J. rašęs, jog negauna iš atsakovo prašymo atleisti iš darbo abiejų šalių sutarimu; atsakovas nuo pirminio prašymo pateikimo į darbą nevyko, atitinkamai informavęs ir objekto užsakovo atstovus, kad bendrovėje nebedirba; dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašyta pateikti pasiaiškinimą, informuojant, jog priešingu atveju jis bus atleistas iš darbo dėl pravaikštų.

32.       2019 m. lapkričio 25 d. surašytas aktas dėl atsakovo neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad darbų vadovas (atsakovas) be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki šio akto surašymo datos nepasirodė darbe, todėl jį siūloma atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 2 punktą; aktas pasirašytas bendrovės statybos darbų vadovo R. B. ir statybos direktoriaus N. J.. Bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu atsakovas atleistas iš darbo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

33.       Atsakovas su 2019 m. lapkričio 25 d. prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas: 1) įpareigoti ieškovę įforminti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. spalio 24 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; 2) įpareigoti ieškovę pateikti VSDFV duomenis apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. kaip draudiminius laikotarpius, už sumokant mokesčius bei socialinio draudimo įmokas; 3) išmokėti atsakovui 612,00 Eur negauto darbo užmokesčio už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.; 4) išmokėti atsakovui 5 487,00 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų kovo-spalio mėnesiais dirbtą viršvalandinį darbą; 5) išmokėti atsakovui 382,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 6) išmokėti atsakovui 1 000,00 Eur išeitinę išmoką DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu; 6) išmokėti atsakovui po 1 000,00 Eur per mėnesį netesybų už vėlavimą atsiskaityti, skaičiuojant jas nuo darbo sutarties nutraukimo 2019 m. spalio 24 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

34.       Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) atsakovo prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 1 656,27 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų kovo mėnesį (neatskaičius mokesčių); 1 651,04 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų balandžio mėnesį (neatskaičius mokesčių); 364,96 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų gegužės mėnesį (neatskaičius mokesčių); 1 087,56 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų birželio mėnesį (neatskaičius mokesčių); 1 716,25 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų liepos mėnesį (neatskaičius mokesčių); 1 275,39 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų rugpjūčio mėnesį (neatskaičius mokesčių); 1 269,76 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų rugsėjo mėnesį (neatskaičius mokesčių); 419,00 Eur darbo užmokesčio dalį už 2019 metų spalio mėnesį (neatskaičius mokesčių); 203,59 Eur dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 metų lapkričio mėnesį (neatskaičius mokesčių); 2 263,32 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); kitoje dalyje atsakovo prašymą atmesti.

35.       Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje, kurioje tenkintas atsakovo prašymas, kreipėsi su 2020 m. vasario 14 d. ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl 9 440,23 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 metų kovo-spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 2019 metų lapkričio mėnesį ir 2 263,32 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai; atsakovo reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-681-631/2021 ieškovės ieškinį tenkino; pripažino ieškovę esant atsiskaičiusią su atleistu iš darbo darbuotoju; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 763,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; įsiteisėjus teismo sprendimu, nusprendė Darbo ginčų komisijos sprendimą laikyti netekusiu galios.

37.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-681-631/2021 ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Darbo ginčų komisijos sprendimą, priteisti netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.

38.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-681-631/2021 ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad šis turi: 1) pasisakyti dėl atsakovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už naktinį darbą; 2) įvertinti atsakovo naktinio darbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) neapskaitymo darbo apskaitos žiniaraščiuose priežastis ir, esant ginčui, tirti įrodymus, galinčius patvirtinti, kokį darbo laiką atsakovas iš tikrųjų dirbo naktį; 3) įvertinti, ar atsakovas pagal einamas darbų vadovo pareigas neturėjo būti priskiriamas „juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams“, kurių naktinis darbas pagal DK 101 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnio 6 dalį papildomai neapmokamas; 4) pasisakyti dėl to, kaip atsakovas vykdė darbo sutartyje jam nustatytą darbo laiko normą (DK 112 straipsnis) bei koks jam buvo taikomas darbo laiko režimas (DK 113 straipsnis); 5) nustatyti, ar atsakovo nurodomas viršvalandinis darbas iš tikrųjų buvo dirbamas papildomai, t. y. viršijant darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę; 6) pasisakyti dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo pagrįstumo.

Dėl kito juridinio asmens vadovaujančio darbuotojo statuso

39.       Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo negalima priskirti vadovaujantiems darbuotojams, įvertinus tiek aplinkybę, kad jis neturėjo pavaldžių darbuotojų, kuriems būtų duodami privalomi nurodymai, tiek jo darbo pobūdį, t. y. prižiūrėti darbus, nustatinėti defektus, apie tai informuoti bendrovės vadovybę, fiksuoti darbų eigą, rezultatus, skaičiuoti kiekius, užsakyti medžiagas, darbų eigoje konsultuotis su bendrovės vadovybe, todėl ieškovė nepagrįstai su juo neatsiskaičiusi už naktinį darbą.

40.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas pagal atliekamas darbo funkcijas ir jų pobūdį priskiriamas „kitų juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų“ kategorijai. Nepaisant to, kad atsakovas buvo žemesnės grandies vadovas, pavaldus bendrovės direktoriui R. K. ir statybų direktoriui N. J., jis pats organizavo vykdomą darbą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, sprendė dėl atliekamų darbų eiliškumo, davė privalomus vykdyti nurodymus kitiems darbuotojams minėtame statybos objekte, savarankiškai nustatė atliktų darbų defektus ir priėmė sprendimus dėl darbų vykdymo technologijos ir jų pridavimo, ką pats patvirtino savo procesiniuose dokumentuose.

41.       DK 144 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip; juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (DK 101 straipsnio 3, 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip; tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus; tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos. Pagal DK 101 straipsnio 3, 4 dalis (minimas ginčui aktualioje DK 144 straipsnio 6 dalyje) kitais juridinio asmens vadovaujančiais darbuotojais laikomi: 1) juridinio asmens padalinių (filialų ir atstovybių) vadovai; 2) kiti darbuotojai, turintys teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojams.

42.       Teisės doktrinoje nurodyta, kad kiti nepaminėti asmenys, su kuriais darbdavys sudaro darbo sutartis, laikomi darbuotojais, nors jie turi teisę ir pareigą vadovauti kitiems darbuotojams, t. y. duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus; teisę vadovauti pavaldiems darbuotojams reikia skirti nuo gauto įgalinimo atstovauti darbdaviui darbo teisės prasme; darbdavio atstovas (DK 25 straipsnio 5 dalis) įgyvendina vieną ar kelias pagrindines darbdavio teises, nes jam perduota kompetencija leidžia jam priimti savarankišką sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo, darbo sutarties pakeitimo ar pasibaigimo, dėl atsakomybės darbuotojui taikymo; vadovavimas darbo procesui ir nurodymų davimas pavaldiems darbuotojams savaime nereiškia darbdavio atstovavimo DK 25 straipsnio 5 dalies, DK 170 straipsnio 3 dalies prasme, bet toks darbuotojas patenka į DK 101 straipsnio 4 dalies taikymo sritį.

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovas bendrovės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 2019/03/08, EJ. ,,Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ ir 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07 „Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ buvo paskirtas statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (daugiabučių pastatų A ir B korpusų) ir statinio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) statybos darbų vadovu; darbo funkcijas ir jų pobūdį sudarė atliekamų darbų priežiūros, kokybės, saugaus darbo, gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos, tinkamų darbo higienos sąlygų statybvietėse bei statomuose statiniuose, taip pat greta statybviečių gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugos nuo statybos darbų keliamo pavojaus tiek, kiek apima bendrovės darbo frontas / zona užtikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju bendrovės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 2019/03/08, EJ. ,,Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ ir 2019 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. AKR-2019/06/07 „Dėl darbų vadovo paskyrimo objekte“ negali būti tapatinami su lokaliniais teisės aktais, nurodytais DK 144 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog jie išimtinai susiję su atsakovo paskyrimu vykdyti darbo funkcijas konkrečiame objekte. Tuo tarpu lokalinis teisės aktas, kuriame būtų nustatytas bendras juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų sąrašas, į kurį atitinkamai būtų buvęs įtrauktas ir atsakovas, į bylą nepateiktas. Vertinant atsakovo atitikimą pagal požymius (tiek tiesiogiai įvardytus DK 101 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnio 6 dalyje, tiek teisės doktrinoje), taikomus kitiems juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams, t. y. vadovavimą darbo procesui ir privalomų nurodymų davimą pavaldiems darbuotojams, nurodytina, kad: 1) vadovaujamo pobūdžio darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013); 2) nagrinėjamu atveju atsakovas išimtinai darbo procesui nevadovavo – iš byloje esančių jo susirašinėjimų su bendrovės direktoriumi R. K. ir statybų direktoriumi N. J. matyti, kad šiems būdavo pranešama apie trūkstamas medžiagas / jų kiekį (atsakovas savarankiškai jų neužsakinėdavęs), derinama projektinė dokumentacija, jie skirdavę kitus asmenis dirbti objektuose ir reguliuodavę jų skaičių (kaip pavyzdį galima nurodyti atsakovo 2019 m. gegužės 9 d. trumpąją žinutę (SMS) bendrovės statybų direktoriui N. J., kurioje jis rašęs: „noriu paklausti dėl rytojaus – bus baltarusiai ar lauksim Sergejaus?“), jie būdavę atsakingi ir informuodavę atsakovą apie tam tikrus organizacinius darbo vykdymo klausimus (pavyzdžiui, atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. rašyta trumpoji žinutė (SMS) bendrovės direktoriui R. K. („duok žinoti, kada atvažiuos paimti būdelės, reikės man nuvažiuoti. <...>“) – taigi išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą dėl atsakovo ribotų vadovavimo galimybių ir savarankiškumo priimant reikalingus sprendimus; 3) byloje nėra pateikto lokalinio teisės akto, numatančio bendrovės organizacinę struktūrą, tame tarpe ir atsakovui pavaldžius darbuotojus, kuriems šis, kaip įrodinėjo ieškovė, būtų turėjęs teisę duoti privalomus nurodymus; 4) viešai skelbiamais duomenimis (https://atvira.sodra.lt/imones/detaliai/index.html?code=3296070), darbdavės darbuotojų vidutinis skaičius laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. buvo 12 ((14 + 17 + 16 + 9 + 7 + 9 + 9 + 14 + 9) / 9), taigi, remiantis DK 144 straipsnio 6 dalimi, vadovaujančių darbuotojų skaičius bendrovėje negalėjo sudaryti daugiau negu 2 (12 x 20,00 proc. / 100,00 proc.) (atkreiptinas dėmesys, jog ginčo laikotarpiu buvęs vienasmenis valdymo organas – direktorius R. K., bendrovės statybų direktorius N. J. ir aukštesnės grandies, t. y. objektų statybos ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B.); 5) pati ieškovė bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme įrodinėjusi (remiantis 2020 m. vasario 14 d. ieškinyje išdėstytais argumentais), kad objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius atsakovas, nepaisant to, kad buvo įdarbintas į darbų vadovo pareigas, dirbo tik kaip R. B. asistentas, o objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) buvo paskirtas tik darbų vadovu, o ne statybos darbų vadovu kaip R. B.. Teisėjų kolegija minėtų aplinkybių kontekste sprendžia esant pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nepriskirtinas kitų juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų kategorijai, atitinkamai negaliojant ir DK 144 straipsnio 6 dalyje numatytai išimčiai už darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apmokėjimą.

Dėl darbo sutarties pakeitimo ir atsakovui taikomo darbo laiko režimo

44.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės su 2021 m. birželio 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas darbo sutarties priedas Nr. 1 dėl nuo 2019 m. liepos 1 d. darbo užmokesčio atsakovui sumažinimo iki 900,00 Eur ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės.

45.       DK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė) yra būtinosios darbo sutarties sąlygos, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis).

46.       Darbo sutartyje numatyta, jog atsakovui mokamas 1 605,83 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis du kartus per mėnesį, 10 iki 25 dienomis (darbo sutarties 1.2, 1.3 papunkčiai, 7 punktas); darbo laiko norma – 40.00 val. per savaitę (darbo sutarties 4 punktas). Ieškovė, perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pateikusi darbo sutarties priedą Nr. 1, kuriuo nuo 2019 m. liepos 1 d. pakeistas darbo sutarties 1.3 punktas, numatant, jog atsakovui bus mokamas 900,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis plius kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą.

47.       Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo atliktas DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. gavus rašytinį darbuotojo sutikimą. Kadangi darbo sutarties priedas Nr. 1 nepasirašytas nei ieškovės atstovo, nei atsakovo, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog apie tokį darbo sutarties pakeitimą atsakovui apskritai buvo žinoma, t. y. jis buvo informuotas apie tokio priedo sudarymą, jam reguliariai buvo teikiami algalapiai, kuriuose būtų buvęs fiksuotas sumažintas darbo užmokestis ir kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą (priešingai, atsakovas 2019 m. spalio 18 d. prašyme atleisti iš darbo reikalavęs pateikti visus algalapius, kurių nėra gavęs). Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo informavimo faktą dėl taikytų pakeistų darbo sutarties sąlygų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

48.       Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad šalys savo susitarimus dėl sulygto darbo užmokesčio turi įforminti įstatymo nustatyta tvarka, o to nepadariusios prisiima riziką, jog, kilus ginčui, neturės įrodymų pozicijai pagrįsti. Spręsdamas šalių ginčą, teismas remiasi į bylą pateiktų konkrečių bylos duomenų analize. Teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiais byloje esančiais įrodymais.

49.       Taigi nustačius, kad darbo sutarties pakeitimas atliktas vienašališkai, negavus rašytinio darbuotojo sutikimo; darbo sutarties priedas Nr. 1, kuriuo pakeistas darbo sutarties 1.3 punktas, nepasirašytas nei ieškovės atstovo, nei atsakovo; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs tinkamai informuotas apie pakeistas darbo sutarties sąlygas dėl darbo apmokėjimo ir darbo laiko režimo nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavęs ir, spręsdamas šalių ginčą dėl atsakovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų, rėmęsis šalių sudarytos darbo sutarties sąlygomis.

Dėl viršvalandinio darbo

50.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtų buvęs poreikis ieškovės statybos objektuose dirbti viršvalandžius ar kad darbines funkcijas, viršydamas nustatytą darbo laiką, atsakovas būtų dirbęs ieškovės nurodymu ir su jos žinia. Jeigu atsakovas ir dirbo po savo darbo valandų ieškovės objektuose darbo dienomis, poilsio ir švenčių dienomis – tai darė išimtinai savo iniciatyva ir noru, be ieškovės žinios, leidimo ir / ar pavedimo.

51.       DK 120 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Nakties laikas – kalendorinis laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (DK 117 straipsnio 1 dalis). Darbo ir poilsio laiko ypatumai, taip pat ir apsaugos darbuotojų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu.

52.       Viršvalandiniu pripažįstamas toks darbas, kuris: 1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; 3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015.).

53.       Bylos medžiagos duomenimis: 1) bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. vasario 14 d. įsakymu „Dėl darbo laiko objekte“ statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nustatytas darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio; 2019 m. vasario 15 d. pranešimu / susitarimu dėl antros pamainos darbo objekte minėtas darbo laikas pakeistas, nurodant, kad ieškovės darbuotojai, kurie yra deleguoti atlikti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbs antroje pamainoje nuo 11.00 val. iki 20.00 val.; 2) tuo tarpu statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. birželio 7 d. įsakymu „Dėl darbo laiko objekte“ darbo laikas nustatytas nuo 23.00 val. iki 5.30 val., darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio.

54.       Atsakovas byloje įrodinėjęs, kad ieškovė netinkamai vedė darbo laiko apskaitą. Dėl ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 27 punkte nurodyta, kad darbdavės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra išsamūs, – juose aiškiai neatsispindi atsakovui faktiškai taikytas darbo laiko režimas; darbdavė visai nefiksavo atsakovo naktinio darbo laiko (darbdavė nepateikė įrodymų, kad įmonėje yra patvirtintas darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, o paprastai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas naktį žymimas sutartiniu žymeniu „DN“); darbdavės pateiktuose žiniaraščiuose atsakovo darbo laikas nurodomas lyg jis dirbtų nekintančiu darbo dienos trukmės režimu, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tokiu režimu nedirbo; dalį darbo pareigų atsakovas turėjo vykdyti ne objekte, ne naktį ir ne darbdavės įsakymais nustatytu darbo laiku objektuose. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė į bylą pridėjo bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašą (toliau – aprašas). Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo direktorius ir / arba buhalterė, kurių pareigybės aprašyme nustatyta ši funkcija (aprašo 3 punktas); į darbo laiko apskaitos žiniaraščius privaloma įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, darbo laiką naktį, darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo (aprašo 7 punktas); už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakingas asmuo užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašo, po to teikia jį pasirašyti direktoriui ar buhalterijai (aprašo 16 punktas); direktoriaus pasirašyti ir bendrovės antspaudu patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikiami buhalterinės apskaitos ir finansų skyriui ir saugomi įstaigos buhalterinės apskaitos ir finansų skyriuje (aprašo 17 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pasirašyti tik buhalterės; jos pareigybės aprašymo ieškovė nepateikusi, atitinkamai nesant galimybės įsitikinti, jog šiai minėta funkcija būtų buvusi priskirtina, kaip tai numatyta aprašo 3 punkte; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai privalomai nepasirašyti bendrovės direktoriaus ir nepatvirtinti bendrovės antspaudu (aprašo 16, 17 punktai); nors pagal bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. birželio 7 d. įsakymą „Dėl darbo laiko objekte“ darbo laikas nustatytas naktį nuo 23.00 val. iki 5.30 val., jis pagal aprašo 7 punkto reikalavimus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksuotas; darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvę netikslumų, pavyzdžiui, remiantis atsakovo į bylą pateiktu bendrovės statybų direktoriaus N. J. įsakymu 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu dėl darbo dienos šeštadienį į sąrašą įtrauktiems darbuotojams nurodyta dirbti 2019 m. balandžio 6 d. (šeštadienį), tuo tarpu minėta diena atsakovui 2019 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta kaip poilsio.

55.       Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, t. y.: 1) liudytojo R. B. parodymus, duotus 2021 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, dėl darbo laiko fiksavimo ir viršvalandinio darbo poreikio; 2) liudytojo A. B. parodymus, kad buvo dirbami viršvalandžiai, kurių ieškovė nefiksavo ir už juos neatsiskaitė; 3) garso įrašus, kuriuose bendrovės atstovai pasisako dėl darbo laiko, viršvalandinio darbo poreikio; 4) atsakovo susirašinėjimus su bendrovės ir trečiųjų asmenų atstovais įvairiu paros metu / savaitės dienomis, aptariant užduotis, susijusias su tiesioginėmis darbo funkcijomis, taip pat jų vykdymą; 5) fotofiksacijas, kuriomis atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, užfiksuodavo darbus ir jų eigą; 6) UAB „Mitnija“ projektų vadovo A. Č. 2021 m. sausio 29 d. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad jis negali atsakyti, kokiomis valandomis ir kaip buvo organizuojamas darbas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (PC Akropolis) (naktinius darbo organizuodavo ir prižiūrėdavo atsakovo, dieninius – direktorius R. K., statybų direktorius N. J. ir atsakovas); 7) užsakovo – PC Akropolis – priedą Nr. 1 prie statybos darbų rangos sutarties, kuriame numatyta, kad remonto darbai, neskleidžiantys triukšmo (netriukšmingi), kvapų ir dulkių galėjo būti atliekami nuo 7.00 val. iki 23.00 val. („Atsidarius prekybos centro parduotuvėms ryte 7.00 val., darbo zonose vykstantys darbai galimi tik švarūs ir netriukšmingi. Zonos privalo būti uždengtos minimaliai, tik tie plotai, kuriuose vykdomi darbai, būti pilnai uždengti, užsandarinti. Privalo būti įrengti patogūs praėjimai lankytojams, bei patekimai į parduotuves.“); 8) darbo laiko apskaitos žiniaraščių trūkumus, teisėjų kolegija sprendžia esant įrodytą aplinkybę dėl atsakovo viršvalandinio darbo, taip pat darbo naktį, poilsio / švenčių dienomis, už kurį pirmosios instancijos teismas priteisė iš viso 9 643,82 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką už 2019 metų kovo – spalio mėnesius.

Dėl nemokamų atostogų suteikimo

56.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nebuvo pareigingas ir atsakingas darbuotojas; turėjo problemų su alkoholio vartojimu, dėl kurių nepasirodydavo darbe arba girtas buvo išprašomas iš objektų; esant tokioms situacijoms, prašydavo ieškovės nežymėti jam pravaikštų ir suteikti nemokamas atostogas; taigi atsakovo prašymu (žodiniu (-iais) / rašytiniu) pagrįstai ir teisingai buvo suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiais: 1) nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.; 2) nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.; 3) nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., žymint jas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

57.       Pažymėtina, jog minėtiems teiginiams pagrįsti, į bylą ieškovė pateikusi: atsakovo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą suteikti nemokamas atostogas nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., ant kurio uždėtas jo parašas, taip pat žyma „suderinta“ ir bendrovės direktoriaus R. K. parašas; bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 2019/05/02 „Dėl E. J. nemokamų atostogų suteikimo“, kuriuo, atsižvelgiant į atsakovo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą, jis išleistas nemokamų atostogų nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.; bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 2019/09/25 „Dėl E. J. nemokamų atostogų suteikimo“, kuriuo, atsižvelgiant į atsakovo 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą, jis išleistas nemokamų atostogų nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.; statinio statybos vadovo R. P. 2019 m. liepos 3 d. elektroninį laišką; UAB ,,Mitnija“ projektų vadovo A. Č. 2021 m. sausio 29 d. elektroninį laišką.

58.       Kaip jau minėta, ieškovė, esminė aplinkybė, kurią įrodinėja ieškovė, teigdama, jog nemokamos atostogos nurodytais laikotarpiais buvo suteiktos pagrįstai ir teisingai, tai, kad jos atsakovo prašymu (žodiniu (-iais) / rašytiniu) buvo teikiamos nežymint pravaikštų dėl pastarojo piktnaudžiavimo alkoholiu / pasirodymo neblaiviam darbe. Nagrinėjamu atveju statinio statybos vadovo R. P. 2019 m. liepos 3 d. elektroniniame laišką nurodyta pasikalbėti su bendrovės vadovu (su akinukais), nes buvo atsiųsti nežinomi darbininkai 5.00 val., girti ir pats vadovas išgėręs. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog minėtame elektroniniame laiške atsakovas tiesiogiai nėra įvardijamas (kad šiame laiške galėjo būti kalbama apie atsakovą, leidžia spręsti tik vienintelė aplinkybė, jog UAB ,,Mitnija“ projektų vadovas A. Č. jį persiuntęs kartu ir tiesiogiai atsakovui); antra, elektroninis laiškas rašytas 2019 m. liepos 3 d., t. y. tą pačią dieną, kada įvyko incidentas, atsižvelgiant į UAB ,,Mitnija“ projektų vadovo A. Č. darytą prierašą, persiunčiant jį ieškovei ir atsakovui: ,,informacija iš mano darbų vadovo po nakties“, taigi, nepatenka į ginčijamus nemokamų atostogų laikotarpius. Tuo tarpu UAB ,,Mitnija“ projektų vadovo A. Č. 2021 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kad naktinio darbo metu būdavo daug įvykių ir nenusipratimų dėl darbų organizavimo, įskaitant atvejus, kai jis gaudavo pranešimus iš naktinių statybos darbų vadovų apie ieškovės darbuotojų ir darbų vadovo – atsakovo – pasirodymą objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (PC Akropolis) esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, tačiau nesant nurodytos konkrečios datos ar laikotarpio, kada atsakovas būtų pasirodęs darbe galimai neblaivus (remiantis, kaip teigiama, naktinių statybos darbų vadovų pranešimais), nemokamų atostogų suteikimo priežastingumas negali būti laikomas įrodytu.

59.       Pasisakydama dėl ginčijamo pirmojo nemokamų atostogų laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip pagrįstai nurodžiusi ieškovė, atsakovas pasirašytinai pats teikęs su bendrovės direktoriumi R. K. suderintą 2019 m. gegužės 2 d. prašymą tuo metu suteikti nemokamas atostogas. Kita vertus, ieškovė nepaneigusi atsakovo rašytiniais įrodymais grindžiamos pozicijos, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo, t. y. iš 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. gegužės 8 d. atliktų fotofiksacijų galima spręsti, jog nurodytomis dienomis atsakovas buvo objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdė darbų apžiūrą, rengė / galimai derino projektinę dokumentaciją; 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu išsiuntė parengtus objekto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje A ir B korpusų frontų priėmimo-perdavimo aktus; 2019 m. gegužės 5 d. (sekmadienį) trumpąją žinute (SMS) bendrovės statybų direktoriaus N. J. teiravosi ar rytoj, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. bus baltarusiai, ar bus laukiama Sergejaus, organizuojant darbų vykdymą objekte adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2019 m. gegužės 6 d. dalyvavo objekto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos dalyvių gamybiniame susirinkime (protokolo Nr. 10/11) (numatyta, kad bendrovė turi pašalinti visus defektus, 2019 m. gegužės 8 d. – pradėti darbus, priešingu atveju, jeigu nebus žmonių ir darbai nebus pradėti, bus parinkta kita rangovė ir išrašytos sąskaitos už jos paslaugas), siuntė UAB „Conresta“ projektų vadovui V. J. elektroninį laišką su tarpiniu atliktų darbų fronto perdavimo aktu, nurodant, kad jeigu darbų frontas netinkamas priimti, būtų surašyta akte, ką reikia sutvarkyti ir po sutvarkymo priimti arba, jeigu neįmanoma sutvarkyti, siūlyti finansinę išraišką, kiek procentų priimami atlikti darbai, derino objekto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius B korpuso darbų priėmimo, defektų apžiūros, dokumentacijos peržiūros laiką 2019 m. gegužės 7 d., prižiūrėjo atliekamus darbus; 2019 m. gegužės 7 d. dalyvavo vykdant objekto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius B korpuso, kaip galima spręsti iš UAB „Conresta“ projektų vadovo V. J. ir atsakovo susirašinėjimo, darbų priėmimą, defektų apžiūrą, dokumentacijos peržiūrą, dėl minėtų klausimų bendravo su bendrovės direktoriumi R. K. (kaip matyti iš pastarojo atliktų skambučių); 2019 m. gegužės 8 d., kaip numatyta 2019 m. gegužės 6 d. objekto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokole Nr. 10/11, prižiūrėjo ir fiksavo atliekamus darbus. Atsižvelgiant į aptartą bylos medžiagą, darytina išvada, jog nepaisant atsakovo 2019 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti nemokamas atostogas nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., tenkinto bendrovės direktoriaus R. K. 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 2019/05/02 „Dėl E. J. nemokamų atostogų suteikimo“, atsakovas de facto minėtu laikotarpiu dirbo, jam pagrįstai už tai priteisus priklausančią 364,96 Eur darbo užmokesčio dalį.

60.       Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 28 punkte pasisakydamas dėl nemokamų atostogų suteikimo laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neneigė, jog negali įrodyti, kad atsakovas būtų prašęs suteikti jam nemokamas atostogas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kartu patvirtindama, jog už nepagrįstai suteiktas nemokamas atostogas su atsakovu atsiskaitė, išmokėdama 315,00 Eur premiją ir 218,91 Eur nepriemoką, kurią sumokėjo po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. gruodžio 1 d. Visų pirma, iš VSDFV 2019 m. gruodžio 11 d. išrašo matyti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, abu laikotarpiai nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. įforminti kaip nemokamos atostogos; duomenų, kad ieškovė būtų pranešusi VSDFV apie pilnai dirbtas dienas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., atitinkamai pakeičiant jį į draudiminį, byloje nėra. Antra, nepaisant ieškovės dėstomų argumentų dėl išraše apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį ir priklausančias išmokas nurodytų duomenų, t. y., kad iš 21 numatytos darbo dienos, atsakovas dirbo 19 darbo dienų, šie savaime nepagrindžia tinkamo atsiskaitymo už nepagrįstai suteiktas nemokamas atostogas laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. fakto ir tikslo (įskaičiuojant išmokėtą 315,00 Eur premiją). Minėtą išvadą leidžia daryti VSDFV išrašai (2019 m. gruodžio 11 d. duomenimis (lyginant su 2019 m. lapkričio 27 d. išrašu apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį ir priklausančias išmokas) laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. paliktas įformintas kaip nedraudiminis) ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad, pavyzdžiui, 315,00 Eur premiją ji išmokėjusi už du laikotarpius, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. (dėl kurio, be kita ko, ginčas nebuvo kilęs) ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.; premijos tikslas nenurodytas, t. y., kad ji skirta darbo užmokesčio nepriemokai už suteiktas nemokamas atostogas išmokėti. Atsižvelgiant į tai, laikytina esant teisingai atsakovui priteistą 305,88 Eur darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. bei 152,84 Eur darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

61.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad darbdavė neįrodė tinkamos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo darbuotojui, likus 203,59 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemokai. Tuo tarpu ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 203,59 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – iš atsakovo darbo užmokesčio su priklausančiomis išmokomis ir ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovui išmokėta 373,07 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

62.       Iš byloje esančio algalapio už 2019 metų spalio mėnesį matyti, jog atsakovui priskaičiuota 373,07 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas; bendra išmokėtina suma sudaro 1 102,16 Eur. Pagal ieškovės banko sąskaitos išrašą atsakovui 2019 m. spalio 2 d. pervesta 280,00 Eur, 2019 m. spalio 17 d. – 300,00 Eur, 2019 m. spalio 21 d. – 480,00 Eur, iš viso – 1 060,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsiskaitant su darbuotoju jam nebuvo išmokėta visa kompensacija už nepanaudotas atostogas (taip pat įvertinus ir darbo teisinių santykių nutraukimo datą), o tuo tarpu 2019 m. gruodžio 2 d. išmokėta 218,91 Eur papildoma kompensacija visiškam atsiskaitymui su atleistu darbuotoju (ko ieškovė neturėjo ir neprivalėjo daryti) tik siekiant geranoriškai išspręsti ginčus su atsakovu (bet ne kompensacijai už nepanaudotas atostogas išmokėti, kaip galima spręsti iš ieškovės įrodinėjamo šios sumos neprivalomumo), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisęs 203,59 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį, šiai nepateikus duomenų, kad atsakovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir priskaičiuota bei sumokėta visa kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl netesybų mažinimo

63.       Ieškovė taip pat prašo sumažinti netesybų dydį, remdamasi toliau nurodytais argumentais, kad: 1) 5 000,00 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų suma būtų laikytina prieštaraujančia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams; 2) šiuo atveju turėtų būti priteistina žymiai mažesnė netesybų suma, atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, teikiant melagingus paaiškinimus bei nepagrįstus įrodymus.

64.       DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

65.       Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

66.       Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

67.       Kadangi atsakovui iki darbo santykių pasibaigimo dienos išmokėta tik dalis su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, pažeidžiant DK 146 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką; neatsiskaitymo laikotarpis siekia beveik 2 metus; aplinkybės dėl atsakovo melagingų paaiškinimų ir įrodymų nepagrįstumo fakto byloje nepatvirtintos, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui už uždelstą atsiskaityti laiką priteista 5 000,00 Eur netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, ieškovei, kaip darbdavei, pritaikytos sankcijos nelaikant neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo. Atsižvelgiant į tai, jog pagal aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką netesybos priteisiamos neatskaičius mokesčių, netesybų suma, t. y. 5 000,00 Eur nurodytina neatskaičius mokesčių.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

68.       Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustačius, kad ji būtų nepagrįstai šias teises įgyvendinusi, jomis naudojusis nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikusi prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

69.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50,00 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013) įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė, teikdama prašymus priimti papildomus įrodymus ir su jais susijusius paaiškinimus, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovo teisinę padėtį. Todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas, atitinkamai šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant.

Dėl informacijos perdavimo atitinkamoms institucijoms

70.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašęs perduoti teisėsaugos institucijoms (policijai) informaciją, kad ieškovė suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo sutarties Nr. 20 priedą Nr. 1, o Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – informaciją apie ieškovės netinkamai vedamą darbuotojų darbo laiko apskaitą.

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog be deklaratyvių atsakovo teiginių, byloje objektyvių duomenų apie darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo sutarties Nr. 20 priedo Nr. 1 suklastojimą nėra; reikalavimas perduoti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie ieškovės netinkamai vedamą darbuotojų darbo laiko apskaitą nei Darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas, jį pareiškus tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą, minėtus reikalavimus atmeta, dėl jų pagrįstumo išsamiau nepasisakydama.

Dėl bylos procesinės baigties

72.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

73.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

74.       Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, keistiną tik dalyje dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas (tenkinus tik procesinio pobūdžio reikalavimą dėl baudos panaikinimo), spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2 100,23 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VEI Nr. 21-09/04, 2021 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu, 2021 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VEI Nr. 21-09/09 ir 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimų nurodymu. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 metų I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Arvydo Budniko suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį – 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3), iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio galima spręsti, jog iš esmės remiamasi tapačiais argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tokiu būdu objektyviai patiriant mažesnius darbo laiko kaštus, jos yra mažintinos, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19924-996/2021 ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“, juridinio asmens kodas 304914619, 9 643,82 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų ir nulio euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas ir 7 010,30 Eur (septynių tūkstančių dešimties eurų ir trisdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalyje, kurioje atsakovo E. J. reikalavimai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalis yra įsiteisėjusi.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“, juridinio asmens kodas 304914619, 7,00 Eur (septynių eurų ir nulio euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.“ 

Priteisti atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forteras“, juridinio asmens kodas 304914619, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                           Rita Kisielienė

                                                                          Danutė Kutrienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė