Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-348/2020

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00040-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.2; 2.4.6.3.2 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Daivai Aliulienei, Sigitai Švėgždienei (Vaičiulytei)

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

nuteistajam T. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu, padaręs: 

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir paskirta jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. A. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis T. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam 1 (vienų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 12 (dvylikos) metų 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir T. A. paskirta subendrinta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką T. A. įskaityta bausmė atlikta pagal 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 22 d.

Laisvės atėmimo bausmę T. A. paskirta atlikti pataisos namuose.

Liudytojos O. R. pateiktą civilinį ieškinį atsisakyta priimti, išaiškinant jai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       T. A. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia smogė ranka penkis smūgius J. G. į veidą, tuo nukentėjusiajam J. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio lūžimo J. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Be to, jis 2008 m. vasario 4 d. apie 14.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iš automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio R. S. kelnių kišenės ištraukė 2,89 eurų vertės vyrišką piniginę, kurioje buvo 348,00 eurai, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė 350,89 eurų turtinę žalą. Taip pat T. A. 2008 m. vasario 4 d. apie 14.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, tyčia smogė ranka vieną smūgį į veidą R. S., nuo smūgio R. S. nugriuvus, spyrė tris spyrius į nugarą, vieną spyrį į pilvą, spyrė vieną spyrį į kairę ir vieną spyrį į dešinę ranką, smogė du smūgius ranka į nosį, spyrė du spyrius į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis viršugalvio dešinėje, viršutinės lūpos vidurinėje dalyje gleivinėje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva kairės akies junginėje, poodine kraujosruva kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, paviršiniu odos nubrozdinimu dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje ir pažeidė viešąją tvarką.

2.       Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas T. A. pasitvirtino, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis T. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį procesą nutraukti, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bausmę sušvelninti. Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmę subendrinti su 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Prašo bausmes bendrinti apėmimo būdu.  

3.1.                      Skunde nuteistasis T. A. nurodo, kad nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė 2008 metų rugpjūčio 30 d. ir 2008 m. vasario 4 d. BK 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trijų metų laisvės atėmimo. BK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jeigu yra praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. 2010 metais Anglijoje padarė naują nusikaltimą, todėl, anot nuteistojo senaties eiga nutrūko, tačiau pagal BK 95 straipsnio 8 dalį nustatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senatis už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas. Nuo padaryto nusikaltimo iki skundžiamo teismo nuosprendžio praėjo 9 metai. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negalimas, jei yra suėję senaties terminai, todėl baudžiamąjį procesą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį prašo nutraukti.

3.2.                      Nuteistasis skunde teigia, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas buvo padarytas 2008 m. vasario 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir 2019 m. spalio 22 d. priėmė nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas truko 11 metų ir 10 mėnesių. 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus apylinkės teismas Anglijoje skirtą įkalinimo bausmę iki gyvos galvos pakeitė į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir skyrė 20 metų laisvės atėmimo, nes jis 2013 metų vasario 4 d. buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką ir įkalintas. Šis skundžiamas nuosprendis priimtas po 6 metų ir 8 mėnesių, kai jis jau buvo kalinamas Lietuvoje. Nuteistojo nuomone, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas vertinamas kaip vienas iš pagrindų švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba skirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

3.3.                      Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso metu buvo akivaizdūs delsimai dėl valstybės institucijos neveiklumo (6 metai ir 8 mėnesiai kaip jis jau buvo Lietuvoje suimtas ir nuteistas bei atlikinėjo įkalinimo įstaigoje bausmę), ilgą laiką nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų arba tam tikri procesiniai veiksmai užtruko pernelyg ilgai, o tai yra nesuderinama su BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalimi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, todėl dėl šių išdėstytų aplinkybių vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

3.4.                      Apeliantas teigia, kad neteisingai buvo subendrintos jo atžvilgiu paskirtos bausmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtas bausmes subendrino su 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnį. Kauno apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrino ne su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, o su vėlesniu 2019 m vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl prašo teismo teisingai bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, 9 dalį.

3.5.                      Skunde nuteistasis T. A. taip pat atkreipia dėmesį, kad jis 2010 metais buvo suimtas Anglijoje ir 2011 m. vasario 25 d. nuteistas iki gyvos galvos. 2013 metais buvo pargabentas į Lietuvą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas šį Anglijos teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė iki gyvos galvos, pakeitė į 20 metų laisvės atėmimą. Skundu nuteistasis taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis atliko pagal ankstesnį Anglijos teismo nuosprendį.

4.       Taip pat byloje gautas nukentėjusiojo R. S. ir liudytojos O. R. pasirašytas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma nukentėjusiajam R. S. atlyginti iš jo pavogtus pinigus ir už sugadintą sveikatą, o liudytojai O. R. 500 Eur už nukentėjusiojo slaugymą, vežiojimą į gydymo įstaigas ir sugadintą patalynę. Tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo atstovės pranešimas, kuriuo informuojama, jog nukentėjusysis apeliacinio skundo nerašė. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. birželio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo nutarta liudytojos O. R. apeliacinio skundo nenagrinėti, kadangi liudytojas teisės paduoti apeliacinį skundą neturi.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo T. A. apeliacinį skundą negauta.

6.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti visa apimtimi, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: apeliacinį skundą dalyje dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį tenkinti, kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas tenkinamas. 

7.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame proceso turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų tesiės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi savo apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. nusikalstamų veikų aplinkybių bei kvalifikacijos neginčija, tačiau nurodo, kad jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo pagrindu, jog buvo pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir taip pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taip pat netinkamai taikytos bausmių bendrinimo taisyklės, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

8.       Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistasis (BPK 1 straipsnis). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

9.       BK 95 straipsni nustato asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; 3) asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

10.       Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamo veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Šios svarbios aplinkybės nustatomos bylos teismo proceso metu, todėl nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės, teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimtas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmei nustatyti svarbios aplinkybės yra pakankamai akivaizdžios.

11.       Nagrinėjamu atveju T. A. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Savo apeliaciniu skundu nuteistasis prašo baudžiamąją bylą, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Pažymima, kad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad nustatyta bendrosios taisyklės, jos asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje T. A. padarė 2008 m. rugpjūčio 30 d., t. y. galiojant 2008 m. gegužės 24 d. įstatymo redakcijai. Po nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos BK 138 straipsnio redakcija buvo pakeista du kartus, t. y. 2008 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. X-1597 ir įsigaliojo nuo 2008 m. birželio 27 d. bei 2009 m. gegužės 8 d. įstatymu Nr. X-1527 ir įsigaliojo nuo 2009 m. birželio 30 d. Visgi, net ir besikeičiant minėto straipsnio redakcijai, šios nusikalstamos veikos padarymo sankcija nekito, t. y. už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Minėtu nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2008 m. vasario 4 d., t. y. galiojant 2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcijai. 2015 m. birželio 25 įstatymu Nr. XII-1871 minėtas straipsnis buvo pakeistas ir įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės nekito. Už šios nusikalstamo veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą pagrįstai taikė 2007 m. liepos 21 d. BK 284 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu.

12.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką įstatymai dėl senaties taikomi to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-692/2007). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T. A. veika kvalifikuota pagal  BK 138 straipsnio 1 dalį (2008 m. įstatymo redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. įstatymo redakcija), todėl svarstant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi 2000 m. BK 95 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, nuostatomis. Nagrinėjamai bylai aktuali BK 95 straipsnio 2003 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. IX-1495, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., redakcija, nes vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus ir atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, netaikytini.

13.       Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi tiek BK 138 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl pagal veikų padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį (2004 m. liepos 13 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra penkeri metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš bylos duomenų matyti, jog Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu, tuo metu įtariamajam T. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131-132). Tos pačios dienos nutarimu T. A. buvo skirta dar viena kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 133). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. A. jam paskirtų kardomųjų priemonių nesilaikė, kviečiamas į procesinių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje jis neatvykdavo, siunčiami šaukimai jam nebuvo įteikiami (1 t., b. l. 74-78), todėl Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Elenos Jevmenovaitės 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu T. A. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (1t., b. l. 142-143). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad vadovaujantis BK 95 straipsnio 3 dalimi nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo įtariamas T. A., senaties terminų skaičiavimas sustojo.

14.       Sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo klausimą, itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad T. A. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže (The Crown Court at Cambridge) 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą [Murder (Abolition of Death Penalty) Act 1965] laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Iš baudžiamosios bylos esančių duomenų matyti, jog šią nusikalstamą veiką T. A. padarė nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 6 d. (1 t., b. l. 81-84). Vadovaujantis BK 94 straipsnio 4 dalimi (2004 m. liepos 13 d. redakcija) jeigu asmuo iki BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321-303/2018, 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-3/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju 5 (penkerių) metų senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo nuo 2010 m. gegužės 6 d. Kadangi šiuo atveju taikytina BK 95 straipsnio 3 dalis, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d., akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje T. A. atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 5 (penkerių) metų senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, suėjo 2015 m. gegužės 6 d. Šiuo atveju 5 (penkerių) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra galutinis ir jis išimtinai skaičiuojamas nuo nusikalstamų veikų padarymo momento, neatsižvelgiant į duomenis, dėl kurių senaties eiga buvo sustojusi.

15.       Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

16.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu T. A. taip pat buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Savo apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. šioje dalyje prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė 2008 m. vasario 4 d. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, tiek ir šiuo metu už šios nusikalstamos veikos padarymą griežčiausia sankcijoje numatytą bausmė yra laisvės atėmimas 6 (šešeri) metai. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

17.       Kaip ir aptariant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo klausimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį, taip pat ir sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo klausimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju aktuli BK 95 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d. Vadovaujantis šia redakcija, apkaltinamasis nuosprendis už apysunkį tyčinį nusikaltimą negali būti priimtas, jeigu praėjo 8 (aštuoneri) metai nuo nusikalstamas veikos padarymo. Tačiau 2010 m. gegužės 6 d. apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino skaičiavimas anuliavosi ir buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo dėl T. A. padarytos naujos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis buvo nuteistas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže (The Crown Court at Cambridge) 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu. Taigi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 8 (aštuonerių) metų senaties terminas suėjo 2018 m. gegužės 6 d. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad T. A. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad šią nusikalstamą veiką T. A. padarė 2018 m. liepos 27 d. Nagrinėjamu atveju, naujos nusikalstamos veikos padarymas yra sąlyga, apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino skaičiavimui iš naujo. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų apkaltinamuoju nuosprendžiu T. A. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Todėl kaip ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnio 1 dalį, taip ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui 2019 m. spalio 22 d. priimant T. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir šiuo atveju apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 95 straipsnio, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nuostatų ir nenutraukdamas T. A. baudžiamosios bylos dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

19.       Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės dydžio ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką.

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegai nusprendus tenkinti T. A. apeliacinį skundą ir bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai dėl jam paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą mažinimo ir bausmės laiko, kurį jis atliko pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže (The Crown Court at Cambridge) 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį įskaitymo į bausmės laiką, tampa neaktualūs, todėl teisėjų kolegija jų pagrįstumo nesvarsto ir dėl jų nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio.

21.       Aptariamoje baudžiamojoje byloje liudytoja O. R. pareiškė civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atsisakė priimti, išaiškinant liudytojai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus T. A. taikyti BK 95 straipsnio nuostatas, iš naujo spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas.

22.       Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, todėl ir žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai). Todėl pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-304-976/20162K-21/2010, 2K-260/2006).

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje O. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Civilinis ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, T. A. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Byloje pareikštą O. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Algirdas Jaliniauskas

                                        Svetlana Jurgaitienė

                                        Jurgis Kiškis