Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-483-557/2017

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00297-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.;21.1.7.;21.1.5.;

(S)

21.11.1.;21.11.10.;21.11.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla S. O. pagal ANK 422 str. 5 d. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Teismas

n u s t a t ė:

S. O. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2017-06-14 nutarimu nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. 320 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 13 mėnesių už tai, kad jis 2017-05-12, 11.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas 0,44 prom. (0,42 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais S. O. pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu S. O. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad S. O. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, nes remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad S. O. vairavo neblaivus (0,44 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tai patvirtina ir Šilutės ligoninėje atlikus pakartotinį S. O. neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 18, kuriame konstatuota, kad alkoholio S. O. išvėptame ore nerasta, alkoholio nerasta ir jo kraujyje, tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Be to, teismas nurodė, jog tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 p., kuriame nėra nustatytas joks terminas, be to, S. O. į medicinos įstaigą patikrinimui prisistatė per 1.02 val. po baigtos administracinio protokolo surašymo procedūros. Teismas pažymėjo, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių, o aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai S. O. organizme nustatyta 0,44 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai gali būti ir nevisiškai patikimi ir negali būti laikomi vieninteliu neginčijamu įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Juo labiau, alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino S. O. neblaivumą, patikros laikas buvo bepasibaigiantis (neblaivumas tikrinamas 2017-05-12, o alkotesterio patikra turėjo baigtis    2017-05-29). Dėl šios priežasties apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių S. O. kaltę vairavus būnant neblaiviam ir tokiu būdu padarius KET pažeidimą.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, patraukiant S. O. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 str. 5 d. ir jam paskiriant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė ANK nuostatas, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog 2017-05-12 S. O. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2017-05-12, apie 11.30 val., vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,44 promilių. Neblaivumas nustatytas su alkoholio kiekio matuokliu, kurio paklaida +/- 0,017 prom. S. O. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,44 prom., po paklaidos 0,42 prom. neblaivumas. S. O. nurodė, kad nieko nebuvo gėręs ir pateikė VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad 2017-05-12 14.40 val. paimtas kraujas, kuris ištirtas, ir išvadoje nurodyta, kad S. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taip pat pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 18, kuriame nurodyta, kad atvykimo laikas 2017-05-12 13.30 val., apžiūra pradėta 2017-05-12 13.45 val. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 p. numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Nurodo, jog policijos pareigūnai su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARCK-0056 S. O. 0,42 promilių neblaivumą nustatė 2017-05-12 11.57 val., o kraujas buvo paimtas tik 2017-05-12 14.40 val., tai yra praėjus 2 val. 43 min. Asmens apžiūra pradėta 13.45 val., tai yra po 1 val. 48 min. po to, kai buvo patikrintas neblaivumas S. O. su alkoholio kiekio matuokliu. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, dokumentai dėl administracinio nusižengimo buvo baigti pildyti 2017-05-12 12.28 val. Pažymi, kad S. O. į sveikatos gydymo įstaigą atvyko tik po 1 val., kai buvo baigti pildyti dokumentai, bei po 1 val. 33 min. po to, kai buvo nustatytas jo neblaivumas su alkoholio kiekio matuokliu, nors turėjo galimybę į sveikatos priežiūros įstaigą nuvykti per 30 min. Atkreipia dėmesį, jog atstumas nuo įvykio vietos iki VšĮ Šilutės ligoninės yra 30 km. Pagal žemėlapį www.maps.lt, minėtą atstumą galima įveikti per 30 min. Vadinasi, S. O. galėjo į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti ne 13.30 val., bet 13.00 val. – tuomet būtų praėjusi tik 1 valanda po alkoholio kiekio patikrinimo matuokliu. Institucijai neaišku, dėl kokių priežasčių kraujas nebuvo paimtas tik pradėjus asmens apžiūrą, t. y. 13.45 val., kodėl buvo laukta dar 1 val. ir tik 14.40 val. kraujas buvo paimtas. Toks didžiulis laiko tarpas, kol buvo paimtas kraujas, apeliantui kelia rimtų abejonių dėl atliktos medicininės apžiūros objektyvumo.

Teismų praktikoje nurodyta, kad alkoholio koncentracijos kraujyje skaičiavimas atliekamas remiantis Vidmarko formule, o apskaičiuoti alkoholio koncentracijos kitimą iškvėptame ore nėra patikimos metodikos, todėl nustatant girtumą, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija kraujyje. Per 1 val. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 prom., daugiausia – 0,20 prom. (byla Nr. ATP-86-361/2015). Apelianto skaičiavimais, jei per 1 valandą etilo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,15 prom, tai po 2.30 val., kai buvo patikrintas neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu (nustatyta 0,44 prom.), kraujyje nebebuvo etilo alkoholio. Mano, kad visiškai nepagrįstai apylinkės teismas vadovavosi toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4730/2017 (01), nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužes 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Blaivumo testas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu metrologinę patikrą, testas atliktas laikantis alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcijos. Be to, minėtas prietaisas pagal savo technines galimybes aptinka burnoje esantį alkoholį ir fiksuoja tokius atvejus, ekrane užrašydamas „Burnos alkoholis“. Pažymi, jog, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N-62-3686/2008, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Pažymi, jog nors Šilutės rajono apylinkės teismas nutarime nurodo, kad taisyklių 27 p. nenumato jokio termino, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, tačiau taisyklių 27 p. numato, kad po medicininės apžiūros surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas 3 egzemplioriais, iš jų: pirmas egzempliorius pateikiamas policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai, teismui, darbdaviui, siuntusiems kitą asmenį atlikti medicininės apžiūros (27.1. p.); antras egzempliorius kartu su siuntimu lieka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (27.2. p.); trečias egzempliorius pateikiamas asmeniui, kurio medicininė apžiūra buvo atliekama (27.3. p.). Teigia, jog minėtas teismo argumentas iš viso nesuprantamas, nes taisyklių 27 p. reglamentuoja visiškai kitus dalykus. Atkreipia dėmesį, jog pareigą per 1 valandą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai turi asmuo, kuriam buvo nustatytas neblaivumas ar asmuo atsisakė tikrintis.

Apeliacinis skundas tenkintinas

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

S. O. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad jis 2017-05-12, 11.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 11.57 val. buvo nustatytas 0,44 prom. (0,42 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumo laipsnis. Taigi S. O. kaltintas padaręs KET 14 p., inter alia numatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimą. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2017-06-14 nutarimas nustačius, jog neįrodyta, kad S. O. vairavo neblaivus ir tokiu būdu padarė KET 14 p. pažeidimą, nes visi neaiškumai vertinami pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl S. O. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2017-05-12 sustabdžius S. O. vairuojamą automobilį ir 11.57 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0056, patikros sertifikato Nr. 0468073, prietaiso paklaida +/- 0,017 prom., buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,44 prom. (pritaikius paklaidą – 0,42 prom.) (b. l. 3). Po to 2017-05-12 S. O. atvyko į VšĮ Šilutės ligoninę, kur 13.30 val. buvo pradėta jo apžiūra, 13.44 val. ir 14.00 val. patikrinus jos blaivumą alkotesteriu alkoholio kraujyje nenustatyta, 14.40 val. šioje ligoninėje buvo paimtas S. O. kraujas, ištyrus šį kraują 2017-05-18 buvo surašyta specialisto išvada Nr. T-A 4330/2017(01), kurioje nustatyta, kad S. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 8).

Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju S. O. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4330/2017(01) (b. l. 8) nustatyta, kad S. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Iš teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Kita vertus, ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, tuo tarpu teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia situacija, jei teismas neatsižvelgdamas į tai, kad turimų žinių ir byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, ar patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, ir vadovaudamasis vien tuo, kad tokiose situacijose teismai paprastai skiria ekspertizes, skirtų ekspertizę, prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams. Dėl šios priežasties apygardos teismas mano, jog šioje byloje skirti ekspertizę nėra pagrindo. Tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016).

Analizuojant teismų praktiką administracinėse bylose, matyti, jog pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“ S. O. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,44 prom. (pritaikius paklaidą – 0,42 prom.) nustatė 2017-05-12 11.57 val., tuo tarpu Šilutės ligoninėje S. O. kraujo ėminys, dėl kurio 2017-05-18 surašyta specialisto išvada Nr. T-A 4330/2017(01) ir kuriame etilo alkoholio nerasta, buvo paimtas 2017-05-12 14.40 val. Taigi tarp S. O. tikrinimo alkotesteriu (11.57 val.) ir jo kraujo mėginio paėmimo (14.40 val.) praėjo 2 valandos 43 minutės (163 min.). Atlikus elementarius matematinius skaičiavimus matyti, jog per šį laiką alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje gali sumažėti vidutiniškai nuo 0,41 prom. (0,0025 prom./min per 163 min.) iki 0,54 prom. (0,0033 prom./min. per 163 min.). Šie matematiniai skaičiavimai atskleidžia, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria ištirtas S. O. 2017-05-12 kraujo ėminys, nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto S. O. automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,42 prom. (pritaikius alkotesterio paklaidą).

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą S. O. akcentavo, jog teisės aktuose nėra numatytas joks kreipimosi terminas, kurio turi būti laikomasi tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, ir nurodė, jog tokio kreipimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Visų pirma pastebėtina, jog analizuojant skundžiamą nutarimą matyti, jog apylinkės teismas vadovavosi pažeidimo padarymo metu negaliojusia taisyklių redakcija, kurių 27 p. iš tiesų nenumatė konkretaus termino, per kurį asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau minėtos taisyklės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 503 buvo pakeistos, ir nuo 2016-07-01 taisyklių 27 p. tik nustato po medicininės apžiūros surašomo medicininės apžiūros atlikimo akto egzempliorių skaičių, o galimybę asmeniui, nesutinkančiam su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą numato taisyklių 29 p., kuriame konkrečiai nurodyta, kad su tikrinimo rezultatais nesutinkantis asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad S. O. į medicinos įstaigą patikrinimui prisistatė per 1 val. 2 min. po baigtos administracinio protokolo surašymo procedūros, tačiau apygardos teismas pažymi, jog taisyklių 29 p. įtvirtintas 1 valandos terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, momento. Šiuo atveju blaivumo testas alkotesteriu atliktas 11.57 val., todėl į sveikatos priežiūros įstaigą S. O. turėjo atvykti iki 12.57 val., tačiau, kaip matyti iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 18, į VšĮ Šilutės ligoninę S. O. atvyko tik 13.30 val., taigi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas S. O. buvo surašytas 12.30 val., o iš prie apeliacinio skundo pateiktu internetu prieinamų duomenų matyti, jog atstumas nuo pažeidimo padarymo vietos iki VšĮ Šilutės ligoninės automobiliu įveikiamas per pusvalandį, taigi pažeidėjas po protokolo surašymo objektyviai turėjo galimybę laiku nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau to nepadarė, ir į ją atvyko praleidęs taisyklių 29 p. numatytą terminą.

Nėra abejonės, kad toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni, ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 prom.) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų (iš teismų praktikos matyti, kad vidutiniškai per valandą iš organizmo pasišalina 0,15-0,2 prom.) ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimant papildomų priemonių, per 2 val. 43 min. S. O. galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu.

Vertindamas byloje surinktus duomenis pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad Šilutės ligoninėje atlikti tyrimai nepatvirtina pareigūnų alkotesteriu nustatytų duomenų. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 18, 20 punkto matyti jog S. O. ligoninėje 13.40 val. atlikus pirmąjį tyrimą alkotesteriu (parėjus 1 val. 43 min. (103 min.) nuo pareigūnų tikrinimo 11.57 val.) ir 14.00 val. atlikus kartotinį tyrimą alkotesteriu (parėjus 2 val. 3 min. (123 min.) nuo pareigūnų tikrinimo 11.57 val.), alkoholio jo kraujyje nenustatyta. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie duomenys taip pat nepaneigia pirminio S. O. patikrinimo, 11.57 val. atlikto policijos pareigūnų, rezultatų. Visų pirma pastebėtina, jog nors konstatuojant pažeidimo padarymą, alkotesterio paklaida taikoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (šiuo atveju laikoma, jog 11.57 val. jam nustatytas 0,42 prom. neblaivumas), tačiau siekiant nustatyti, ar objektyviai galėjo egzistuoti dviem skirtingu laiku nustatyti neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, reikia įvertinti tai, jog nors 13.40 val. patikrinimo alkotesteriu ligoninėje metu S. O. kraujyje nustatyta 0,00 prom., tačiau pritaikius paklaidą (ligoninėje naudotas Alkotest 7510 alkotesteris, t. y. tokio paties modelio kaip ir policijos pareigūnų, kuriam taikoma 0,0017 prom paklaida.), S. O. kraujyje galėjo būti 0,02 prom. alkoholio. Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar per 1 val. 43 min. (103 min.), S. O. organizmas galėjo oksiduoti 0,4 prom. (nuo 0,42 prom. iki 0,02 prom.) Anksčiau aptartais pagal Vidmarko formulę apskaičiuotais vidutiniais išblaivėjimo greičiais nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.), be to, iš gausios teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-235-557/2016, AN2-478-557/2017, ATP-211-382/2017, Panevežio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-516-768/2016, AN2-78-491/2017) matyti, jog maksimaliai alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti 0,25 promilės/val. (0,0042 prom./min.). Nors iš teismų praktikos matyti, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme natūraliai dėl oksidacijos gali sumažėti 0,25 prom./val. tik dirbant sunkų fizinį darbą ar esant ekstremalioms aplinkos sąlygoms, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, jog S. O. per 103 min., kurios praėjo nuo jo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu iki jo patikrinimo alkotesteriu sveikatos priežiūros įstaigoje, nebuvo fiziškai aktyvus, ir kad jo organizmas negalėjo šalinti alkoholio greitesniu, nei įprastu vidutiniu, tempu. Atliekant matematinius skaičiavimus matyti, jog per 103 min. S. O. galėjo vidutiniškai išblaivėti nuo 0,26 prom. (0,0025 prom./min per 103 min.) iki 0,34 prom. (0,0033 prom./min. per 103 min.), o maksimaliai – 0,43 prom.(0,0042 prom./min. per 103 min.). Taigi, S. O. organizmas nuo 11.57 val., kai jam nustatytas 0,42 prom. neblaivumas, iki 13.40 val., kai jo kraujyje alkoholio nenustatyta, natūralių oksidacijos (redukcijos) procesų metu galėjo išskaidyti visą organizmo terpėse buvusį alkoholį, todėl medicininiu požiūriu prieštaravimų tarp 11.57 val. ir 13.40 val. atliktų tikrinimų alkotesteriais nėra.

Pažymėtina, jog per tokį ilgą laiką, t. y. daugiau nei pusantros valandos iki patikrinimo alkotesteriu sveikatos priežiūros įstaigoje, ir beveik tris valandas iki kraujo mėginio paėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje asmuo galėjo imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui, pavyzdžiui, privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus toksinių medžiagų (etilo alkoholio) išvalymo iš organizmo, maskuoti iš burnos sklindantį alkoholio kvapą gaivikliais, kramtomąja guma ir t. t. Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiūrą, S. O. organizmas ir natūralių procesų metu galėjo būti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pažeidimo padarymo nebuvo nuoseklus dėl to, kiek, kokį ir kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Administracinio nusižengimo protokole 2017-05-12 S. O. nurodė, jog vairavo automobilį, nes nebuvo gėręs, tačiau iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ matyti, kad tiriamasis asmuo „išgėrė 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo „Euro“ alaus “, taigi praėjus vos kelioms valandoms S. O. pakeitė savo poziciją dėl to, ar prieš vairavimą jis buvo vartojęs alkoholio. Skunde dėl institucijos nutarimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog S. O. buvo išgėręs vieną alaus butelį dieną prieš įvykį. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (b. l. 17-18, 24-25) S. O. teigė, kad prieš jį 2017-05-12 sustabdant policijos pareigūnams, jis atsigėrė parduotuvėje nusipirkto gaiviojo (ne alkoholinio) gėrimo, o paskutinį kartą alkoholį (butelį alaus) buvo gėręs 2017-05-11 per pietus. Šie byloje esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai dėl to, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį (administracinio nusižengimo protokole nurodė nevartojęs, per apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje teigė, jog yra išgėręs 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo alaus, o skunde apylinkės teismui ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teigė, jog alų gėrė įvykio išvakarėse) atskleidžia, kad pažeidėjo pozicija dėl alkoholio vartojimo fakto nebuvo nuosekli, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 prom. (0,42 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas S. O. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.

Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 18 (b. l. 7), surašyto patikrinus S. O., patikimumo. Nustatinėjant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu ir laboratoriniu kraujo tyrimu tikrinant asmens blaivumą, bei remiantis moksliniais skaičiavimais vertinant pirminius alkotesterio rodmenis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – metodika) 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto matyti, jog S. O. apžiūra VšĮ Šilutės ligoninėje prasidėjo 2017-05-12 13.45 val., tačiau šio asmens pirmasis tyrimas alkotesteriu atliktas dar neprasidėjus asmens apžiūrai – 13.44 val., nors jis turi būti atliekamas tiriant asmens kvėpavimą ir pildant apžiūros akto 3 p. „Kvėpavimas“. Be to, akte užfiksuoti duomenys atskleidžia, jog apžiūrai prasidėjus 13.45 val., biologinės terpės bandinys (S. O. kraujas) buvo paimtas praėjus net 55 minutėms – 14.40 val., o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog toks kraujo mėginio paėmimo delsimas buvo sąlygotas objektyvių veiksnių – tiriamojo asmens išoriniai požymiai aprašyti itin lakoniškai, daugiausia vienu žodžiu ir išsamiai nenurodant visų apžiūros akte prašomų nurodyti duomenų. Pavyzdžiui, akto 3 p. „Kvėpavimas“ nurodomi tik įkvėpimai per minutę, tačiau nepateikiami kiti prašomi duomenys (ar kvėpavimas paviršutinis, sulėtėjęs, padažnėjęs, ar kosėjama); akto 7 p. „Vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas“ nenurodyti jokie duomenys apie tiriamojo būklę; akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“, nurodyta, kad išgėrė 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo alaus, tačiau nepateikiamas atsakymas į šiuo atveju itin svarbų klausimą – kada šis alkoholis buvo vartotas. Pažymėtina ir tai, jog analizuojamame akte tinkamai nesuformuluota pateikiama išvada. Metodikos 11 p. detaliai aprašomas svarbaus medicininės apžiūros etapas – išvados formulavimas, joje nurodoma, kad gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ (metodikos 11.1. p), skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys (metodikos 11.2. p.), skiltyje „Išvada“ nurodoma – asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs (metodikos 11.3. p.). Iš analizuojamo S. O. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto matyti, jog asmuo yra blaivus ir vairuoti gali, tačiau nepateikiami konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, kaip to reikalaujama metodikos 11.2. p. Aptarti duomenys atskleidžia, jog atliekant S. O. medicininę apžiūrą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, o tai kelia pagrįstą abejonę, ar jos metu nustatyti duomenys yra tikslūs ir patikimi.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos pareigūnų alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino S. O. neblaivumą, rodmenų patikimumą, taip pat pažymėjo, jog šio alkotesterio patikros laikas buvo bepasibaigiantis – neblaivumas tikrintas 2017-05-12, o alkotesterio patikra turėjo baigtis 2017-05-29. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo samprotavimais. Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 str. 10 d. inter alia numatyta, jog matavimo priemonės patikra – procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėto straipsnio 28 d. numatyta, jog patikros sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas, o 2 str. 15 d. įtvirtinta, jog matavimo sietis – matavimo rezultatų verčių ryšys su matavimo vieneto etalono vertėmis, nustatytas nenutrūkstamuoju lyginamuoju metodu. Metrologijos įstatymo 5 str. 2 d. numato, jog teisinėje metrologijoje matavimų sietis laiduojama matavimo priemonių patikra, matuojant kalibruotų etalonų perduodamas matavimo vieneto vertes. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0468073 (b. l. 21) matyti, jog alkotesteriui „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0056 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2016-11-29, jis galiojo iki 2017-05-29, taigi S. O. blaivumo tikrinimo metu 2016-05-12 patikra buvo galiojanti, iš to darytina išvada, kad matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pasibaigus šio patikros sertifikato galiojimui ir atlikus naują šio alkotesterio patikrą, po kurios 2017-06-19 išduotas patikros sertifikatas Nr. 0624470, būtų nustatyta, jog alkotesterio rodmenys neatitinka kalibruotų etalonų perduotų matavimo vienetų verčių ir kad šiai matavimo priemonei būtų reikėję atlikti kalibravimą. Šios aplinkybės neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad yra pagrindas abejoti alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0056 2016-05-12 užfiksuotais duomenimis. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, t. y. kas 182 dienas, todėl akivaizdu, jog daryti išvadą, kad iki patikros sertifikato galiojimo pabaigos likus 17 dienų (S. O. neblaivumas nustatytas 2017-05-12, patikros sertifikatas Nr. 0468073 galiojo iki 2017-05-29), t. y. beveik 10 procentų viso sertifikato galiojimo laiko, šio alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog S. O. 2017-05-12, 11.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas 0,44 prom. (0,42 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumo laipsnis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų neginčytinai nustatyti, jog S. O. veikoje yra ANK 422 str. 5 d. dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai. Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo S. O. nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. 320 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 13 mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 str. 1 d. pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutarimą palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 str. 1 d. 3 p. numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šiuo atveju ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas. Akivaizdu, kad toks ANK 653 str. straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, ir yra laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai panaikino, taiko teisės analogiją ir vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. AN2-99-334/2017, AN2-55-350/2017).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2017 m. birželio 14 d. nutarimą, kuriuo S. O. pagal ANK 422 str. 5 d. paskirta 320 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 13 mėnesių.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                        Linas Pauliukėnas