Civilinė byla Nr. 2-502-824/2017

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01446-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.5.2.; 3.2.6.1.

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 2 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) už R. P. grąžintą paskolą.

Teismas

n u s t a t ė :

2017-02-08 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms R. M. ir O. U., UAB „Žibosa“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, skolų ir kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui J. M., atsakovei E. S. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, skolų ir kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, institucija, byloje teikianti išvadą, – Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pirmosios instancijos teismui grąžino bylos dalį dėl R. M. reikalavimo priteisti iš J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) už R. P. grąžintą paskolą.

2017-04-10 ieškovas J. M., atstovaujamas advokato Deivio Valiulio, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus byloje, kuriuose nurodė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimus priteisti iš jo 47381,84 Eur už R. P. grąžintą paskolą, kadangi toks reikalavimas yra nepagrįstas, prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, todėl atsakovės reikalavimui pripažinti ieškovo paskolą R. P. asmenine, negali būti tenkinamas.

Atsakovė ir jos atstovė advokatė S. Baracevičienė teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimą regreso tvarka priteisti iš ieškovo J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) už R. P. grąžintą paskolą palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais priešieškinyje. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė santuoką nutraukė 2001 m., o ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto padalinimo 2009 m. Nurodė, kad ieškovas, asmeniniams poreikiams tenkinti, dažnai skolinosi pinigų iš kitų asmenų, t.y. pinigus skolindavosi ir juos iššvaistydavo, apie paskolų gavimo faktą atsakovės neinformuodavo, skolų negrąžindavo, be to, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos finansinės gerovės ir stabilumo. Paskolos iš R. P. gavimo aplinkybės atsakovei nėra žinomos, t.y. apie pačią paskolą atsakovė sužinojo tik po to, kai R. P. kreipėsi asmeniškai į ją ir paprašė paskolą grąžinti už jos tuo metu buvusį sutuoktinį, todėl laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2001 m. atsakovė skolą kreditoriui grąžino iš šeimos biudžeto, o po to kai santuoka buvo nutraukta – skolas atiduodavo iš savo asmeninių lėšų. Pažymėjo, jog pačios atsakovės ir R. P. jokie sutartiniai santykiai nesiejo.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose bei rašytiniuose paaiškinimuose.

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, panaikinusi Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą išaiškino, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-04-20 nutartyje konstatavo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimui pripažinti 1995-10-31 paskolą asmenine ieškovo prievole. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neišsprendė atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 163600,00 Lt atsakovei už minėtos paskolos grąžinimą R. P.. Tačiau apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo tik bylos dalis dėl R. M. reikalavimo priteisti iš J. M. 163600,00 Lt atlyginimą už R. P. grąžintą skolą. Nustatė, kad priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 163600,00 Lt atsakovei už skolos R. P. grąžinimą nebuvo išspręstas, neįvertintos aplinkybės bei įrodymai, pagrindžiantys šio reikalavimo pagrįstumą, konstatuojant tik tai, kad grąžinusi už ieškovą skolą, atsakovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę, yra pagrindas grąžinti bylą dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 163600,00 Lt sumą už minėtos skolos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šį reikalavimą be įstatymų nustatyto pagrindo būtų suvaržyta suinteresuotų asmenų teisė į apeliaciją. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį reikalavimą turėtų pasisakyti ir dėl senaties termino tokiam reikalavimui taikymo.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškovas savo atsiliepime į atsakovės priešieškinį, paaiškinimuose į atsakovės priešieškinį nurodė, jog atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams, pareikštiems dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įskaitant reikalavimą pripažinti skolą R. P. asmenine ieškovo skola, todėl šiam reikalavimui taikytina ieškinio senatis. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo procedūra buvo pradėta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), o baigta galiojant naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Pagal SŠK 23 str., reikalavimas padalinti bet kokį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos CK 3.129 str. numato 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamąjį turtą, padalijimo, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Teismo sprendimas dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo priimtas 2001-05-­09, šalių santuoka pasibaigė 2001-08-08, kai ištuoka buvo įregistruota civilinės metrikacijos organuose, t.y. jau galiojant naujajam Lietuvos Respublikos CK, todėl ieškovo vertinimu, ieškinio senaties institutui taikyti turėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos CK 3.129 str. numatytu 5 metų ieškinio senaties terminu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad negyveno su J. M. nuo 2001-05-09, tad darytina išvada, kad nuo to momento, pati atsakovė turėjo ir galėjo suvokti savo teisių ir teisių interesų pažeidimą, dėl to, jog ji dengė ieškovo asmeninę prievolę. Atsakovė reikalavimą dėl skolos R. P. pripažinimo jo asmenine prievole pareiškė tik 2014-09-11 priešieškinyje, tad taikant 5 metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui pripažinti R. P. skolą asmenine ieškovo prievole, senatis pasibaigė 2006-05-09.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimui pripažinti skolą R. P. asmenine ieškovo skola, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 4 d., kuris numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nes reikalavimas pripažinti skolą R. P. asmenine ieškovo prievole, yra regresinis reikalavimas, o ne reikalavimas kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (Lietuvos Respublikos CK 1.124 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 4 d.). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl prievolės prigimties, nes ieškovo nuomone atsakovės reikalavimas yra pareikštas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju su ieškovo argumentais sutikti negalima, nes, kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, atsakovė laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2001 m. skolas kreditoriams grąžindavo iš šeimos biudžeto, o po to kai santuoka buvo nutraukta – skolas atidavė iš savo asmeninių lėšų, todėl ir reikalavimas, kurį atsakovė įgijo į ieškovą yra regresinio pobūdžio. Skolos suma, kuri buvo atiduota bylos šalių santuokos metu, atsakovė prašė sumažinti dalintino turto, nes skola buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o po santuokos nutraukimo atiduota skola už ieškovą buvo pareikalauta regreso tvarka ir pagrįsta dokumentais, kad visi mokėjimai buvo atlikti jos asmeninėmis lėšomis po santuokos nutraukimo. Ieškovas su R. P. paskolos sutartį dėl 54400,00 USD (217600,00 Lt) dydžio paskolos sudarė 1995-10-31, o atsakovė pareiškė reikalavimą tik dėl sumos, kuri buvo išmokėta R. P. po 2001 m., t.y. 163600,00 Lt (47381,84 Eur). Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad paskutinis mokėjimas R. P. buvo atliktas 2010-09-29, todėl pripažintina, kad būtent nuo to momento atsakovei atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė. Atsakovė reikalavimą dėl skolos R. P. pripažinimo jo asmenine prievole pareiškė 2014-09-11 priešieškinyje, tad taikant 5 metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui pripažinti R. P. skolą asmenine ieškovo prievole, senatis nėra pasibaigusi.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad „negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teise tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 47381,84 Eur.

Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti iš J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) už R. P. grąžintą paskolą, t.y. prašo priteisti iš ieškovo skolą, kadangi įvykdė už jį jo prievolę.

Ieškovo nuomone toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė neįrodė, kad įvykdė ieškovo prievolę kreditoriui už jį, t.y. grąžino būtent ieškovo paskolą R. P., nes byloje nėra paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Respublikos CK 6.50 str. įtvirtinta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus Lietuvos Respublikos CK 6.51 str. 1 d. nustatytą atvejį, o Lietuvos Respublikos CK 6.50 str. 3 d. nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktą).

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas, t.y. 1995-10-31 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir J. M. dėl 54400,00 USD paskolos, todėl ginčo tarp šalių dėl to nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, jog ieškovo skolą R. P. grąžino. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo teigdama, kad dalį pinigų R. P. atidavė pagal rašytinius pakvitavimus, kuriuose yra parašai, datos, sumos, kitą dalį – bankiniais pavedimais, nes buvo mokama pagal situaciją, t.y. R. P. atvažiuodavo ir prašydavo grąžinti nors dalį skolos, kartais paskambindavo ir prašydavo pinigus perduoti jo sutuoktinei ar padaryti bankinį pavedimą. Atsakovės argumentus patvirtina byloje esantis audito pastabų protokolas bei bankiniai pavedimai: 2006-11-07 10000,00 Lt pervesta iš atsakovės asmeninės sąskaitos R. P., mokėjimo paskirtyje nurodant „Už J. M. įsipareigojimus pagal skolos sutartį“; 2007-11-29 30000,00 Lt „Dėl skolos grąžinimo“; 2009-08-17 10000,00 Lt „Už J. M. įsipareigojimus pagal skolos sutartį“; ranka rašytas raštelis, kad R. P. gavo 13400,00 USD skolą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pateikus teismui ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo, iš pradžių atsakovė skolos priteisimo nereikalavo, rūpinosi teisinės gynybos priemonėmis, suradusi skolą pagrindžiančius dokumentus, samdė auditorius dokumentams patikrinti ir tuomet kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad skola R. P. buvo grąžinta iš asmeninių atsakovės lėšų ir tai įrodo metinėmis gyventojo turto/pajamų deklaracijomis, kurias atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai teikia nuo 1995 m.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas).

Teismo vertinimu vienu iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančiu atsakovės argumentus, nagrinėjamu klausimu tapo R. P. pareiškimas teismui, kuriame jis patvirtino, kad R. M. sumokėjo jam už J. M. skolą ir pilnai atsiskaitė, dalis pinigų buvo pervesta per banką, dalis atiduoti grynais, dalis perduota jo sutuoktinei D. Taip pat R. P. patvirtino, kad pretenzijų J. M. neturi, nes R. M. už šią skolą pilnai atsiskaitė. Papildomai pažymėtina, kad atlikus paskutinį mokėjimą, R. P. perdavė atsakovei paskolos sutartį kaip pagrindą, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta. Teismo vertinimu, tarp šalių prasidėjus teisminiams ginčas, šalių santykiai buvo įtempti, abiejų interesai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, todėl tuo atveju, jeigu atsakovė būtų asmeniškai skolinga R. P., tuomet ji, darydama bankinius pavedimus, būtų nurodžiusi, kad grąžina skolą už save ar konkrečią įmonę, t.y. atsakovės nurodymams, kad pavedimus R. P. ji daro už J. M. įsipareigojimus pagal skolos sutartį, nebūtų jokio logiško paaiškinimo ir teisinio pagrindo.

Lietuvos aukščiausioje teismo praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad motyvai, kodėl tretysis asmuo įvykdė įsipareigojimą už skolininką, neturi reikšmės, todėl nagrinėjamoje byloje nėra aktualu, kodėl atsakovė įvykdė ieškovo skolinius įsipareigojimus. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad ieškovas niekada neneigė paskolos R. P. fakto, o taip pat niekada nenurodė, jog skolą grąžino pats. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad R. P. tarpininkavo įmonei įsigyjant alaus įrangą, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, rašytinės sutarties su įmone sudarytos nebuvo, dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas niekada nesitarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, apie kurią įmonę eina kalba, atsakovės manymu, ieškovas turi omenyje 1995 m. egzistavusią J. M. individualią įmonę, kuri paskui buvo likviduota, todėl šie ieškovo argumentai nagrinėjamoje byloje teismo vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų atsakovės ir jos atstovės parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) regreso teise yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistina 163600,00 Lt (47381,84 Eur) (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.50 str. 3 d., 6.63 str., 6.200 str.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

atsakovės R. M. priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo J. M. 163600,00 Lt (47381,84 Eur) už R. P. grąžintą paskolą tenkinti.

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 47381,84 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 84 ct) skolą atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėja                                                                      Diana Navickienė