Civilinė byla Nr. B2-663-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00577-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.7.1; 3.4.3.7.1; 3.4.3.7.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ įgalioto asmens prieštaravimus dėl kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus finansinio reikalavimo eiliškumo uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ bankroto byloje, 

n u s t a t ė:

1.       Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iškelta UAB „Aldengas“ bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 19 d., nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto valdymas“. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinti UAB „Aldengas“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti, be kita ko, buvo patvirtintas kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau – NŽT Jonavos skyrius) 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarta UAB „Aldengas“ likviduoti dėl bankroto.

2.       Kauno apygardos teisme 2023 m. lapkričio 28 d. gauti nemokumo administratorės UAB „Bankroto valdymas“ įgalioto asmens prieštaravimai dėl kreditoriaus NŽT Jonavos skyriaus 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansinio reikalavimo eiliškumo, kuriais jis prašo LUAB „Aldengas“ kreditorių NŽT Jonavos skyrių su 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansiniu reikalavimu perkelti iš antrosios eilės į trečiosios eilės kreditorių sąrašą (reg. Nr. DOK-29084). Nemokumo administratorės įgaliotas asmuo nurodo, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas yra kilęs iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu UAB „Aldengas“ įsigijo valstybinės žemės sklypą, įvykdymo. Nemokumo administratorės įgalioto asmens vertinimu, tarp skolininko ir kreditoriaus susiklostė civiliniai santykiai, todėl net ir įvertinus, kad lėšos už įsigytą valstybei priklausantį žemės sklypą turėjo būti paskirstomos į valstybės ir savivaldybės biudžetus, kreditoriaus reikalavimas turi būti tvirtinamas kaip trečios eilės finansinis reikalavimas.

3.       Kauno apygardos teisme 2023 m. gruodžio 28 d. gautas kreditoriaus NŽT Jonavos skyriaus atsiliepimas į nemokumo administratorės įgalioto asmens prieštaravimus, kuriuo jis nesutinka su nemokumo administratorės įgalioto asmens prašymu jį su 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansiniu reikalavimu perkelti iš antrosios eilės į trečiosios eilės kreditorių sąrašą (reg. Nr. DOK‑31491). Kreditorius nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ lėšos, gautos už miesto gyvenamosiose vietose parduotus naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, atskaičius lėšas, pirkėjo sumokėtas už valstybinės žemės sklypo ir patikėjimo teisės į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą, atskirą lėšoms už parduodamus valstybinius žemės sklypus pervesti skirtą sąskaitą. Kreditoriaus vertinimu, kadangi lėšos už parduotus valstybinius žemės sklypus sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas, todėl toks finansinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas antrąja eile.

4.       Sprendžiant kilusį ginčą, pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

5.       Nagrinėjamu atveju UAB „Aldengas“ bankroto bylos iškėlimo klausimas išspręstas pagal bankroto bylos inicijavimo metu galiojančius teisės normas, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas, pati bankroto procedūra prasidėjo taip pat galiojant ĮBĮ nuostatoms, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka taip pat bus vykdoma pagal ĮBĮ nuostatas, todėl ir kreditoriaus NŽT Jonavos skyriaus finansinio reikalavimo eiliškumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

6.       Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Aldengas“ pabaigos, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

7.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad iškėlus UAB „Aldengas“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis buvo patvirtintas kreditoriaus NŽT Jonavos skyriaus 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansinis reikalavimas. Finansinio reikalavimo pagrindas – tarp skolininkės UAB „Aldengas“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos žemėtvarkos skyriaus sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Aldengas“ įsigijo 5,4940 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

8.       ĮBĮ 35 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2, 4 dalies nuostatas reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal prievolės pobūdį, o ne pagal subjektą, turintį reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra tenkinami antrąja eile. Minėta norma rodo, kad antrąja eile tenkinami su mokestinėmis prievolėmis susiję kreditorių reikalavimai, t. y. reikalavimai tų subjektų, kurie turi administracinius įgaliojimus rinkti mokesčius bei įmokas į valstybės biudžetą.

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (liet. pagal pareigas; savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).

10.       Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

12.       Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2‑177/2014 sprendė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 23 punktas mokestį apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei. Prievolė mokėti mokesčius ir įmokas mokesčių mokėtojui kyla įstatymo pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad MAĮ 13 straipsnio redakcija numato baigtinį mokesčių sąrašą, kurio pagrindu sumokėti mokesčiai gali būti laikomi mokesčiais, sumokėtais į biudžetą – tai pridėtinės vertės mokestis, akcizai, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestis; mokestis už aplinkos teršimą, konsulinis mokestis, žyminis mokestis, paveldimo turto mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmoka, įmoka į Garantinį fondą, valstybės rinkliava, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmoka, pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje, gamybos mokestis cukraus sektoriuje, muitai, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, socialinis mokestis, papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis) (MAĮ 2 straipsnio 3 punktas).

13.       Kadangi šios bylos atveju, kaip ir šios nutarties 12 punkte nurodytos civilinės bylos atveju, kreditorius yra specifinis civilinių teisinių santykių subjektas teisės aktų nustatyta tvarka valdantis ir naudojantis jam patikėjimo teise perduotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei juo disponuojantis, bei reikalavimą kildina iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, nesumokėjus visų įmokų už nusipirktą turtą, t. y. iš sutartinės prievolės, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl pagal bendrą taisyklę valstybės institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šių santykių dalyviais dalyvauja lygiais pagrindais. Tuo tarpu, minėta, jog antrąja eile tenkinami su mokestinėmis prievolėmis susiję kreditorių reikalavimai, o baigtinis mokesčių sąrašas išdėstytas MAĮ 13 straipsnyje.

14.       Kadangi iš valstybinės žemės ir kito turto pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir UAB ,,Aldengas“ turėtos gauti turto kainos nėra pagrindo priskirti nei prie vieno ĮBĮ 35 straipsnyje ir MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ar įmokų į valstybės biudžetą, todėl nemokumo administratorius prašymas tenkinamas ir kreditoriaus NŽT Jonavos skyriaus teismo 2013 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtinto 122 142,46 Eur  (421 733,47 Lt) finansinio reikalavimo eiliškumas tikslinamas, nurodant, jog šis reikalavimas tenkinamas yra trečiąja eile.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:        

patenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ įgalioto asmens prašymą dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo eiliškumo patikslinimo.

Patikslinti kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtinto 122 142,46 Eur (421 733,47 Lt) finansinio reikalavimo eiliškumą, nurodant, jog šis reikalavimas yra tenkinamas trečiąja eile.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti kreditoriui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui ir nemokumo administratorei, įpareigojant ją su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas