Civilinė byla Nr. 2S-2491-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19699-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.4.5.11; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., akcinė bendrovė Luminor bankas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas V. D. pateikdamas skundą dėl antstolės B. P. neveikimo, kuriuo antstolės prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0171/17/01228 bei joje atliekamus visus vykdymo veiksmus iki Lietuvos Aukščiausiajame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3P-563/2018, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. P. neveikimo, uždrausti antstolei surašyti pareiškėjo turto – nebaigtų įrengti gyvenamųjų patalpų (baigtumas 55 proc.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, jog pateikė antstolei B. P. prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo, tačiau antstolė dėl minėto prašymo patvarkymo nepriėmė, vykdymo veiksmų nesustabdė. Pasak pareiškėjo, antstolė neteisėtai neveikia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas minėtoje byloje yra itin reikšmingas ir turintis įtakos antstolės B. P. užvestos vykdomosios  bylos Nr. 0171/17/01228 eigai ir baigčiai, nes pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, pareiškėjas nebūtų įsipareigojęs ir skolingas AB Luminor Bank, būtų panaikinta pareiškėjo turto hipoteka. Kasaciniam teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį, o Vilniaus apygardos teismui tenkinus ieškinį ieškovų ieškinį, teismo sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas, nes AB „Luminor Bank įkeistas turtas bus perleistas, o lėšos pervestos bankui. Šiuo metu antstolė jau pardavusi V. D. turtą iš varžytynių, tačiau Turto pardavimo aktas dar nėra surašytas. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra realus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės B. P. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0171/17/01228 ir joje atliekamą išieškojimą iš V. D. iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės B. P. neveikimo.
3. Antstolė B. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį. Antstolės manymu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3P-563/2018 (e3K-3-353-690/2018) nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių; vykdomasis dokumentas nėra panaikintas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 bei 627 straipsniuose įtvirtintų išieškojimo sustabdymo pagrindų nėra. Antstolė nesutiko su teismo išvada, jog antstolė nepakankamai operatyviai išnagrinėjo skolininko 2018 m. birželio 19 d. prašymą. Pažymėjo, kad buvo surinkti papildomi duomenys bei nelaukiant teisės aktuose nustatytų terminų pabaigos, priimtas sprendimas netenkinti  prašymą. Antstolės nuomone, pirmosios instancijos teismui formaliais pagrindais pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai ir varžytynių laimėtojo interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiškėjo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Įvertinęs antstolės B. P. rašytinių paaiškinimų ir atskirojo skundo argumentus bei faktinę medžiagą, teismas padarė išvadą, pareiškėjas iš esmės siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne dėl nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) vykdymo, bet dėl jo kasacinio skundo nagrinėjimo. Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atmetė pareiškėjo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, kol bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas. Be to, preliminariai įvertinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų turinį ir antstolės atskirajame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Sutikdamas su antstolės B. P. atskiruoju skundu, teismas pats panaikino 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.              Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas antstolės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nebuvo suteiktas terminas pareikšti nuomonę (atsiliepimą) į pateiktą prašymą. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byloje nėra analizuojamas ieškinio ir jame išdėstytų reiaklavimų pagrįstumas ir kitos aplinkybės, tiesiogiai nepagrindžiančios rizikos dėl ateityje priimto teismo sprendimo nebuvimo. Pasak apelianto, teismas skundžiamoje nutartyje tik pakartojo antstolės argumentus, o klaidinga antstolės informacija lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. birželio 28 d. nutartyje teismas išsamiai motyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, todėl neaišku, kodėl kitoje nutartyje nuspręsta priešingai. Mano, kad  teismas turi veikti nuosekliai.

6.               Antstolė B. P. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį. Prašo atsižvelgti į antstolės 2018 m. liepos 2 d. pateiktame atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei vykdomosios bylos Nr. 0171/17/01228 medžiagą. Pasak antstolės, atskirasis skundas surašytas formaliais pagrindais, pareiškėjas neįrodė skundžiamos nutarties neteisingumo. Mano, kad abstraktaus pobūdžio teiginiai, subjektyvus teisės normų aiškinimas įrodo teismo padarytą išvadą dėl skolininko siekio vilkinti išieškojimo procesą. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio vidurio skundus, pareiškimą dėl antstolio nušalinimo teikė tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė – varžytinių laimėtoja.

7.               Suinteresuotas asmuo AB Luminor bankas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.               Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.               Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaikino nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pareiškėjo prašymą dėl jų taikymo atmetė.

10. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas - turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

12. Skundžiama nutartimi pasinaikindamas nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne dėl nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) vykdymo, o dėl jo kasacinio skundo nagrinėjimo; teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atmetė pareiškėjos prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas; be to, teismo nuomone, pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas.

13. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis neteisėta, nes jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonę dėl antstolės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas pasinaikino savo nutartį gavęs antstolės atskirąjį skundą, o ne prašymą. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; tokiais atvejais proceso įstatyme reikalavimas atskirąjį skundą išsiųsti kitai šaliai nėra nustatytas.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas ėmėsi spręsti skundo pagrįstumą, kas yra bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pagal šios nutarties 11 punkte pacituotas teisės normas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia privalo įvertinti tikėtiną ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumą. Preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios, tačiau būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

15.               Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės neveikimo, o ne konkretaus patvarkymo, kuriuo netenkintas jo prašymas. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis, jog ji 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti 2018 m. birželio 19 d. skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje 3P-11/2018 civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), antrą kartą spręsdamas ieškovo V. D. pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti antstolės B. P. vykdomąją bylą Nr. 0171/17/01228 ir joje atliekamus išieškojimo veiksmus), nurodė, jog ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/01228 vykdomas išieškojimas iš jo turto yra susijęs su šioje byloje skundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimis. Iš nagrinėjamoje byloje apelianto pateiktų procesinių dokumentų taip pat nėra pagrindo spręsti, kad galimai patenkinus ieškovo kasacinį skundą, t. y. išnagrinėjus bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, gali būti panaikintas šioje vykdomojoje byloje vykdymo pagrindu esantis vykdomasis dokumentas ar pan. Paminėti duomenys teismui leido spręsti, kad pareiškėjo prašymas tikėtinai nepagrįstas bei nesusijęs su skundu dėl antstolės neveikimo. Pažymėtina, kad atskirasis skundas iš esmės grindžiamas abstrakčiais, su skundžiamos nutarties išvadomis nesiejamais argumentais.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,  teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Jadvyga Mardosevič