Civilinė byla Nr. 2A-34/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1.; 41. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

D A L I N Ė   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei S. G.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovams L. E., N. V., S. P.,

atsakovų B. J., R. J., L. B., V. B. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui J. Ž.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei V. J.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei R. S.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko atstovui advokatui Laimonui Pivorui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-528-259/2009 pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, B. J., R. J., L. B., V. B., V. R., J. N., Ž. R. projektavimo biurui, M. D., E. F., VĮ Registrų centrui dėl detaliųjų planų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, pastato nugriovimo, butų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys: Kauno 9-jo notarų biuro notarė D. K., AB DnB NORD bankas, AB „Parex“ bankas.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašė:

1) Pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A-2153, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas.

2) Pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“.

3) Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10109, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., kuria 194 kv. m valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovėms B. J. ir L. B.. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakoves B. J. ir L. B. grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.), o valstybę įpareigoti grąžinti atsakovėms B. J. ir L. B. 176 042,16 Lt.

4) Pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai adresai: Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys.

5) Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 27 d. statinio, (duomenys neskelbtini), Kaune, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-812.

6) Pripažinti negaliojančiu statytojoms B. J. ir L. B. 2007 m. gruodžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GN590-780 neypatingos svarbos daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statybai.

7) Įpareigoti statytojas B. J. ir L. B. pašalinti neteisėtos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune, pasekmes.

8) Pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5331, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., kuria Ž. R. projektavimo biurui perleistas butas Nr. 17 pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą Ž. R. projektavimo biurą grąžinti atsakovių B. J. ir L. B. nuosavybėn pagal 2008 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5331 įgytas gyvenamosios (butų) paskirties patalpas pastate (duomenys neskelbtini), 2A7p/17 (septynioliktą) butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o atsakoves B. J. ir L. B. įpareigoti lygiomis dalimis grąžinti Ž. R. projektavimo biurui pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus 1 845 480 Lt.

9) Pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5091, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., kuria V. R. ir J. N. perleistas butas Nr.20 pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus V. R. ir J. N. grąžinti atsakovių B. J. ir L. B. nuosavybėn pagal 2008 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5091 įgytas gyvenamosios (butų) paskirties patalpas pastate (duomenys neskelbtini), 2A7p/20 (dvidešimtą) butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o atsakoves B. J. ir L. B. įpareigoti lygiomis dalimis grąžinti V. R. ir  J. N. pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus 944 740 Lt.

10) Pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4908,  patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., kuria M. D. perleistas butas Nr. 26, pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą M. D. grąžinti atsakovių B. J. ir L. B. nuosavybėn pagal 2008 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4908 įgytas gyvenamosios (butų) paskirties patalpas pastate (duomenys neskelbtini), 2A7p/26 (dvidešimt šeštą) butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o atsakoves B. J. ir L. B. įpareigoti lygiomis dalimis grąžinti M. D. pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus 700 000 Lt.

11) Pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5577, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., kuria E. F. perleistas butas Nr. 33 pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę E. F. grąžinti atsakovių B. J. ir L. B. nuosavybėn pagal 2008 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5577 įgytas gyvenamosios (butų) paskirties patalpas pastate (duomenys neskelbtini), 2A7p/33 (trisdešimt trečią) butą su bendrojo naudojimo patalpomis, o atsakoves B. J. ir L. B. įpareigoti lygiomis dalimis grąžinti E. F. pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus 453 978 Lt.

12) Pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas.

13) Pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“.

14) Pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1705, kuria valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovėms B. J. ir L. B.. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakoves B. J. ir L. B. grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.), o valstybę įpareigoti grąžinti atsakovėms B. J. ir L. B. 316 373,86 Lt.

15) pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3055 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybes teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai adresai: Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys.

16) Pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 21 d. daugiabučio gyvenamojo namo su verslo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

17) Panaikinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, patalpų, kaip atskirų turto objektų, teisinę registraciją: prekybos patalpai, esančiai adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiai L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) požeminiam parkingui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-1, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-2, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-3, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-4, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-6, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-7, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-8, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-9, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-10, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-11, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-12, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-13, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-14, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-15, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-16, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-18, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-19, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-20, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-21, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-22, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m.  sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-23, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-24, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-25, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-26, registro Nr. 44(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-27, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-28, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-30, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-31, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-32, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-33, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18) Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

          Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, kuriuo prie esamo privataus 767 m² žemės sklypo prijungiamas 195 m² ploto valstybinės žemės sklypas, taip suformuojant 962 m² dydžio žemės sklypą.

          Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-12818  „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A-2153 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, leista parduoti B. J. ir L. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0194 ha žemės sklypą (sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Valstybinės žemės 2007 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10109 minėtas valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovėms B. J. ir L. B. už 176 042,16 Lt. Kauno apskrities viršininko2007 m. gruodžio 14 d.  įsakymu Nr. 02-01-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“ buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai adresai: Nr. 1901/0176:6; 1901/0176:22), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys. Šis naujai suformuotas žemės sklypas 2007 m. gruodžio 21 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

          Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detalusis planas, kuriuo prie esamo privataus 401 m² žemės sklypo prijungiamas 358 m² valstybinės žemės sklypas, taip suformuojant 759 m² dydžio žemės sklypą, kuriam taikomi šie teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimai: žemės naudojimo būdas - gyvenamoji (90 proc.), komerciniams objektams (10 proc.) statyti skirta teritorija, 2) statinių aukštis - iki 17,5 m, 3) užstatymo tankumas - 1,00 arba 100 proc., 4) užstatymo intensyvumas -5,00 arba 500 proc. Minėtų režimų aiškinamosios lentelės pastabose nurodytas planuojamo pastato aukštų skaičius – 5. Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-63 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, leista parduoti B. J. ir L. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0353 ha žemės sklypą (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės žemės 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1705 minėtas valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovėms B. J. ir L. B. už 316 373,86 Lt. Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 02-01-3055 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“ buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai adresai: Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys. Šis naujai suformuotas žemės sklypas 2008 m. liepos 9 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

          Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, detalieji planai buvo rengiami Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu tikslu laisvoje valstybinėje žemėje suplanuoti ir prijungti prie esamo 767 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 194 m² žemės sklypą o prie esamo 401 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune – 353 m² žemės sklypą. Remiantis šiais detaliaisiais planais, prijungti valstybinės žemės sklypai Kauno apskrities viršininko įsakymais ir pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleisti pagrindinių sklypų savininkėms.

          Ieškovas nurodė, jog pagal LR žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Minėto straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha - teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami be aukciono besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytuoju laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka. Atliekant ikiteisminį tyrimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro užduotį, atliko patikrinimą dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo Kauno mieste teisėtumo ir pateikė išvadą, kurioje, nustatė, kad 194 m² naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuris ribojosi su privačiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo savininkėms parduotas nesilaikant Žemės įstatymo 10 straipsnio bei LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų, nes šis laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, jog vykdant žemės reformą, žemė įsigyjama šias būdais: atkuriant nuosavybes teises į žemę grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punkte nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąją tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. S2-2527(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas skubos tvarka parengti laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini) 32 (buvęs 16), kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė B. Š., planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 40-2-1819 informavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kad „schemoje nurodyto buvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje suformuoti atskiro, savarankiškai funkcionuojančio žemės sklypo nėra galimybių, kadangi dalis jo įeina į Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto žemės sklypo (matavimų Nr. 2467) ribas, dalis – į patvirtintu detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (2007-06-26, Sprend. Nr. A-2153, šiame detaliajame plane nurodyta ir esanti likusi laisva valstybinė žemė), dalis laisvos valstybinės žemės yra užimta įvažiavimo kelio, reikalingo visuomenes poreikiams – aptarnauti su juo susijusius žemės sklypus, į kuriuos nėra galimybių įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 37, 31 ir kt.“ Vadovaujantis 1999 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 250 „Dėl LR Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ dalinio pakeitimo, Kauno mieste (centrinėje dalyje), laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti naują sklypą galima, jei jo plotas ne mažesnis kaip 0,04 ha. Kaip matyti iš 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliųjų planų, iki šių detaliųjų planų patvirtinimo bendras valstybinės žemės sklypo plotas buvo ne mažesnis kaip 547 m², todėl galėjo ir turėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas, į kurį galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės arba suteiktas kaip lygiavertis sklypas pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, arba butų parduodamas aukciono būdu, vadovaujantis LR žemės įstatymo 10 straipsniu. Tačiau nurodytais detaliaisiais planais laisva valstybinė žemė dalimis buvo prijungta prie besiribojančių sklypų ir parduota kaip įterptinis sklypas, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių normų nuostatas, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. A-2153, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune detalusis planas, prie esamo privataus 767 m² žemės sklypo prijungiant 195 m² ploto valstybinės žemės sklypą, ir 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune detalusis planas, prie esamo privataus 401 m² žemės sklypo prijungiant 358 m² valstybinės žemės sklypą, pripažintini negaliojančiais.

          Detaliojo planavimo tikslas aptariamais atvejais – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, papildomos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto prijungimas prie esamo nuosavybes teise valdomo žemės sklypo. LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas, kuriuo prie esamo privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo prijungta dalis valstybinės žemės, vadovaujantis LR žemės įstatymo nuostatomis, yra pagrindas sudaryti prijungto sklypo perleidimo pagrindinio sklypo savininkui sandorį. Atsižvelgiant į ginčijamus detaliuosius planus, B. J. ir L. B. 2007 m. gruodžio  3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“ leista parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0194 ha žemės sklypą, o 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“ – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0353 ha žemės sklypą. Šių įsakymų ir ginčijamų detaliųjų planų pagrindu 2007 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10109, kuria atsakovėms B. J. ir L. B. parduotas prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungtas valstybinės žemės sklypas, o 2008 m. kovo 7 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1705, kuria šioms atsakovėms parduotas prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungtas valstybinės žemės sklypas. Ieškovo nuomone, kadangi iš neteisėtumo teisė neatsiranda (ex injiuria ius non oritur), atsižvelgiant į tai, kad detalieji planai yra patvirtinti ir valstybinės žemės sklypai prijungti pažeidžiant įstatymus, jų pagrindu priimti administraciniai aktai – 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr.02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“ ir 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“ bei 2007 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10109 ir 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1705 taip pat yra pripažintini negaliojančiais kaip sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Be to, patvirtinus sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, 2007 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintas statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-812, o 2007 m. gruodžio 19 d. statytojoms B. J. ir L. B. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3GN590-780 neypatingos svarbos daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statybai. Tiek patvirtintame detaliajame plane, tiek statybos leidime yra numatytas 100 procentų užstatymo tankumas, t.y. užstatomas visas naujai suformuotas sklypas, tame tarpe ir ta jo dalis, kuri yra prijungta ginčijamu detaliuoju planu. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, būtinas tam tikriems teisiniams santykiams atsirasti, bei kitiems administraciniams aktams priimti. Todėl jeigu detalusis planas yra patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti, taip pat bus neteisėti. Kadangi ginčijamu detaliuoju planu valstybinės žemės sklypas prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo prijungtas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, statybos leidimas, kuriuo leista užstatyti neteisėtai prijungtą valstybinės žemės sklypą, 2007 m. rugpjūčio 27 d.  statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-812 taip pat yra neteisėti, dėl ko pripažintini negaliojančiais.

CK 4.103 straipsnis nustato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Neteisėta sta­ty­ba yra pa­žei­džia­mas CK 4.253 str. 1 d. rei­ka­la­vi­mas, nu­sta­tan­tis, jog ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas pri­va­lo bū­ti su­for­muo­tas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Šiuo at­ve­ju nė­ra tei­siš­kai su­kur­to ir įtei­sin­to nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­to – ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to. Pa­gal CK 4.24 str. val­dy­mo tei­sės ob­jek­tu ga­li bū­ti kiek­vie­nas daik­tas, ku­ris ga­li bū­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu. Sta­ti­nys ga­li tap­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu tik tuo at­ve­ju, jei­gu jo sta­ty­ba yra tei­sė­ta. Teismui pripažinus, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, būtina atsakoves B. J. ir L. B. įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

          Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. vasario 21 d.aktu daugiabutis gyvenamasis namas su verslo patalpomis 2A7p, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pripažintas tinkamu naudoti ir 2008 m. vasario 29 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovių L. B. ir B. J. nuosavybė. 2008 m. gegužės 19 d. atsakovių L. B. ir B. J. prašymu daiktinės teisės į šį pastatą buvo išregistruotos, nes 2008 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turto objektai, buvo  įregistruoti minimo pastato butai (viso 33) ir negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos ir požeminis parkingas. Teismui pripažinus, jog detalusis planas patvirtintas pažeidžiant įstatymo ir poįstatyminių normų reikalavimus bei pripažinus negaliojančiu statybos leidimą, statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre taip pat pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. vasario 21 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas pažeidžiant LR Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatas. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, LR specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos operatyvinės veiklos skyriaus prašymu VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2008 m. birželio 2 d. patikrino pastato kadastrinius matavimus vietoje ir nustatė, kad pastate nėra užbaigti apdailos darbai, pastato baigtumo procentas yra apie 85-90 proc., Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2008 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 44-4481, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. KR12-3422 , Valstybinės energetikos inspekcija prie Ūkio ministerija 2008 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 09-407 informavo Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, jog anuliuoja savo atstovų komisijoje, surašiusioje 2008 m. vasario 21 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, parašus, nustačius, kad toks aktas negalėjo būti surašytas, nes statybos nebuvo baigtos. Taigi, visos šios institucijos pripažino, kad  2008 m. vasario 21 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėtas. LR Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 242, patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 35 p. nustatyta: jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu, negaliojančiu pripažintinas ir 2008 m. vasario 21 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Ieškovas nurodo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad keturi butai, esantys pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartimis yra perleisti tretiesiems asmenims: butas Nr. 17 2008 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.5331 perleistas Ž. R. projektavimo biurui; butas Nr. 20 2008 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5091 perleistas V. R. ir J. N.; butas Nr.26 2008 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.4908 perleistas M. D. ir butas Nr. 33 2008 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5577 perleistas E. F.. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, o remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pastato registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėti, taigi, nėra tei­siš­kai su­kur­to ir įtei­sin­to nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­to – ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to. Esant tokiai situacijai, neteisėtai sukurto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriai kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms pripažintini niekiniais ir negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 str. ir taikytina restitucija.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

          Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsakovei B. J. 5 000 Lt atstovavimo išlaidų, atsakovui M. D. 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. spalio 7 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A-2153, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas yra nepagrįsti nustatytomis aplinkybėmis byloje, todėl atmestini. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga yra nustatyta, jog 547 kv. m  žemės sklypas kaip atskiras sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Iki detaliojo planavimo pradžios 767 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune ir jame esantys pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovėms B. J. ir L. B.. Teismas nustatė, kad 0,0195 ha žemės sklypas buvo ne laisvas, ne vientisas, o užstatytas atsakovių L. B. ir B. J. pastato požeminėmis komunikacijomis, asfalto danga ir komunikacijų tuneliu, todėl kaip atskiras sklypas ar kito sklypo dalis negalėjo būti suformuotas, jis negalėjo būti parduodamas aukcione kaip teigiama ieškinyje, į šį žemės sklypą negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes dalis prijungto 0,0195 žemės sklypo yra užstatyta, t.y. per jos vidurį paklota 77 kv. m. asfalto danga, per kurią patenkama į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), po minėta asfalto danga yra komunikacijų tunelis, be to, per prijungtą žemės sklypą į šį tunelį yra nutiestos pastato (duomenys neskelbtini) požeminės komunikacijos, kurios priklauso minėtam pastatui kaip priklausinys. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad 194 kv. m valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų. Iš detaliojo plano brėžinio teismas nustatė, kad prijungta 194 kv. m valstybinės žemės dalis ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) bei keliu, reikalingu visuomenės poreikiams – aptarnauti su juo susijusius žemės sklypus, į kuriuos nėra galimybių įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Kadangi šis žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio bei neviršijo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodyto leistino parduoti dydžio (0,04 ha), ieškovo teiginys, kad 194 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo prijungtas prie besiribojančių sklypų ir parduotas kaip įterptinis sklypas, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių normų nuostatas, teismo nuomone, taip pat nepagrįstas. Kadangi 358 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neviršijo 0,04 ha dydžio bei buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, ieškovo teiginys, kad 358 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo prijungtas prie besiribojančių sklypų ir parduotas kaip įterptinis sklypas, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių normų nuostatas, taip pat yra nepagrįstas.Teismas nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo būtų kreipęsi iki nacionalizacijos ginčo sklypą nuosavybės teise valdę asmenys, buvusių savininkų ar jų turto paveldėtojų teisės būtų pradėtos atkurti, buvę savininkai ir paveldėtojai nustatytu laiku būtų padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, prijungtas žemės sklypas priklausė kokiam nors konkrečiam asmeniui, todėl ieškinio motyvas, kad į minėtą sklypą galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ginčo žemės sklypai negalėjo būti perduoti asmenims kaip lygiaverčiai sklypai atkuriant nuosavybės teises natūra.

Teismas taip pat sprendė, kad reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, nepagrįstas, nes patvirtinto detaliojo plano sprendiniai atitinka įstatymų reikalavimus, o prijungta žemės sklypo dalis taip pat yra užstatyta asfalto 116 kv. m. ploto danga, po kuria yra komunikacijų tunelis. Šis sklypas būtų ne vientisas, o padalintas pusiau komunikacijų tunelio ir kelio dangos. Prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, prijungtasis 0,036 ha žemės sklypas yra įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bei tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas skundžiamu detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, kad grąžinus valstybei žemės sklypą ir pardavus jį aukcione, galėtų būti gauta didesnė pinigų suma, nei sumokėjo atsakovės, tai yra virš 0,5 mln. Lt, yra niekuo nepagrįsti. Be to, apie 500 000 Lt atsakovės sumokėjo už ginčo žemės sklypus. Teismo nuomone, ginant viešąjį interesą, negali būti pažeistas pats viešasis interesas, t. y. viešajam interesui negali būti padaryta didesnė žala nei žala, padaryta neteisėtais veiksmais, todėl įstatymas nustato įvairius civilinių teisių gynimo būdus ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Laisvos žemės sklypas, esantis tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės, ir tarp (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės, yra perskirtas kelio į dvi dalis mažesnes nei 0,004 aro ir nėra vientisas. Patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kitu, nei keliu iš (duomenys neskelbtini), per šiuo metu nustatytą servitutinį kelią nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad  ieškinyje nenurodomas nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis detalųjį planavimą, kuris būtų pažeistas priimant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A-2153, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas. Teismas pažymėjo, kad  ieškinyje net nėra nurodomas nei vienas teisės aktas, kuris šios normos taikymo prasme būtų vertinamas kaip imperatyvus ir kuriam prieštarautų ieškiniu ginčijami sandoriai. Bylos medžiagoje esantys įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153, patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano sprendiniai visiškai atitinka planavimo sąlygas detaliojo plano dokumentui rengti, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Teismas pažymėjo, kad LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas, kuriuo prie esamo privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo prijungta dalis valstybinės žemės, vadovaujantis LR žemės įstatymo nuostatomis, yra pagrindas sudaryti prijungto sklypo perleidimo pagrindinio sklypo savininkui sandorį. Esant parengtiems minėtiems detaliesiems  planams, B. J. ir L. B. pagrįstai ir teisėtai 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“ leista parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0194 ha žemės sklypą, o 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“ - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0353 ha žemės sklypą, todėl ieškovo reikalavimus panaikinti šiuos įsakymus teismas atmetė. Atmetęs minėtus reikalavimus, teismas taip pat atmetė išvestinius ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2007 m gruodžio 7 d. ir 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis bei taikyti restituciją. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys ir pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3055 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybes teise valdomų žemės sklypų, sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys.

Teismas taip pat atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu statytojoms B. J. ir L. B. 2007 m. gruodžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GN590-780, nes esant teisėtai patvirtintam detaliajam planui, nustatyta tvarka suderintas ir išduotas statybos leidimas yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Be to, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, kuris neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu ir yra saistomas šiuo sprendimu.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimai pripažinti negaliojančiais statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, 2007 m. rugpjūčio 27 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-812 grindžiami ta aplinkybe, kad šis dokumentas buvo parengtas vadovaujantis neteisėtu ir naikintinu administraciniu aktu, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu skundžiamą administracinį aktą. Kadangi skundžiamas administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, teismo vertinimu buvo priimtas teisėtai pagal galiojančius teisės aktus, jis teismo paliktas galioti, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti 2007 m. rugpjūčio 27 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-812.   

Teismas taip pat atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 21 d. daugiabučio gyvenamojo namo su verslo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismas nurodė, kad surašant šį aktą, dalyvavo Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-537 paskirta komisija. Remiantis pripažinimo tinkamu naudoti aktu, daugiabutis gyvenamasis namas su verslo patalpomis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šis aktas sukėlė teisines pasekmes, jo pagrindu atsirado nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsakovių B. ir J. vardu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti ginčijamo akto tais motyvais, jog kai kurios aktą pasirašiusios institucijos siekė anuliuoti savo specialistų parašus pripažinimo tinkamu naudoti akte, kad pripažinimo tinkamu naudoti akte trūko Kauno regiono visuomenės sveikatos centro atstovo parašo. Pastatytų statinių pripažinimo naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija (LR Statybos įstatymo 24 str. 2 dalis). Atsakovės J. ir B. neturėjo pareigos rūpintis, kad akte privalomai būtų Kauno regiono visuomenės sveikatos centro atstovo parašas. Be to, atsakovės negali turėti neigiamų pasekmių ir dėl to, jog komisija netiksliai nustatė statinių baigtumo procentą. Šiuo atžvilgiu aktas negali būti naikinamas, nes už netikslią išvadą atsakovės neatsako.  Pripažinus pastatą tinkamu naudoti ir šį juridinį faktą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, statinį galima naudoti pagal paskirtį.

Atmetęs ieškinio reikalavimus panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, pripažinti negaliojančiu statinio priėmimo tinkamu naudoti aktą, teismas atmetė reikalavimą panaikinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų, kaip atskirų turto objektų, teisinę registraciją. Teismas taip pat atmetė reikalavimą panaikinti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sandorius, nes ieškovas nenurodė jokių imperatyvių teisės normų, kurios būtų pažeistos, sudarant ginčijamus 4 pirkimo-pardavimo sandorius. Šie sandoriai, teismo nuomone, atitinka imperatyvias LR CK 6.392 straipsnio, 6.396 straipsnio, 6.398 straipsnio nuostatas, jais nei valstybei, nei savivaldybei nebuvo padaryta žalos, jos neturėjo jokių daiktinių teisių į šiuos objektus. Priešingai, valstybė gavo mokestinę naudą. Pirkėjai yra sąžiningi įgijėjai, todėl restitucija negalima. Nei administracinių aktų, nei sandorio pripažinimas negaliojančiu ar restitucijos taikymas negali pažeisti  sąžiningo įgijėjo interesų.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves  B. J. ir L. B. pašalinti neteisėtos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune, pasekmes, suformuluotas nekonkrečiai, netiksliai ir jau vien todėl negali būti tenkinamas, nes teismui priėmus sprendimą pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą, būtų negalimas šios sprendimo dalies priverstinis vykdymas, nes teismo sprendimo dalis būtų sąlyginė, ką draudžia įstatymas. Be to, ieškovas teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovės statinį (duomenys neskelbtini) statė savavališkai, pažeidžiant statinio projektinius sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Byloje yra įrodymai, kad ieškovėms buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinys buvo pripažintas  tinkamu naudoti, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šio turto dalimi buvo teisėtai ir pagrįstai disponuojama, šie juridiniai faktai patvirtinti tiek notaro, tiek įregistruoti nekilnojamojo turto registre, sukėlė teisines pasekmes.

Teismas taip pat atmetė reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui medžiaga dėl viešojo intereso gynimo buvo pateikta 2008 m. rugsėjo 8 d., ieškovas su tokiu ieškiniu į teismą kreipėsi 2008 m. spalio 2 d., todėl ieškinio senatis nėra praleista. Ieškinio senaties terminas civiliniams sandoriams ginčyti taip pat nėra praleistas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvados yra neteisingos ir jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas neteisingai nustatė, kad prie jau esamo 767 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamame 195 kv. m. žemės sklype yra kelias ar komunikacinis tunelis. Detaliajame plane bei topografinėje nuotraukoje šalia aptariamo sklypo yra pažymėtas su šiuo sklypu besiribojantis kelias valstybinėje žemėje ir po juo esantis komunikacijų tunelis, tačiau šis kelias neįeina į prijungiamo sklypo ribas. Iš tų pačių rašytinių įrodymų matyti, jog prijungiamas žemės sklypas iš vakarų ((duomenys neskelbtini)) pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje (Kęstučio g.) su keliu valstybinėje žemėje, pietinėje pusėje ((duomenys neskelbtini) g.) su laisva valstybine žeme, o šiaurėje – su pastatais esančiais nesuformuotame ir neregistruotame valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Prijungiamas sklypas tik iš vakarų ir rytų pusės ribojasi su privačiu sklypu ((duomenys neskelbtini)) ir keliu valstybinėje žemėje, tačiau iš kitų pusių ribojasi su laisva valstybine žeme ir nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte suformuluotos įterptinio sklypo sampratos. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2153 ir 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-63, priimti pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas. Teismas nepagrįstai atmesdamas ieškinio argumentą, jog žemės 195 kv. m. sklypas, detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153_, neteisėtai prijungtas prie privataus žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) kaip įterptinis sklypas, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2153, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detalusis planas ir 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detalusis planas.

2. Ieškinio argumentai, susiję su valstybės galimybėmis į ginčo žemę atkurti nuosavybės teises ar ją parduoti aukcione yra tik galimi valstybinės žemės sklypo panaudojimo būdai ir nėra argumentai, įrodantys detaliojo planavimo neteisėtumą ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

3. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje nenurodomas nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis detalųjį planavimą, kuris būtų pažeistas priimant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A-2153. Tiek ieškinyje, tiek ieškovo atstovės baigiamojoje kalboje yra nurodomos, cituojamos ir analizuojamos teisės normos, kurioms prieštarauja ginčijami administraciniai aktai - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas. Nors šie teisės aktai nereglamentuoja detaliojo planavimo, tačiau yra teisinė prielaida detaliojo planavimo procedūrai atlikti, todėl sprendimo motyvas, jog ieškovas nenurodo imperatyvių teisės normų, kurias pažeidžia ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįstas.

4. Prokuroras ieškinį pateikė siekdamas apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų administracinių aktų neteisėtumu. Kadangi šie administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kadangi detalieji planai yra patvirtinti ir valstybinės žemės sklypai prijungti pažeidžiant įstatymus, jų pagrindu priimti administraciniai aktai ir sudaryti sandoriai laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis ir taip pat yra pripažintini negaliojančiais kaip sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normos (LR CK 1.80 str.) Be to, detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, būtinas tam tikriems teisiniams santykiams atsirasti, bei kitiems administraciniams aktams priimti.

5. Jeigu detalusis planas yra patvirtinamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti, objektų registracija nekilnojamojo turto registre, taip pat yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais, o statyba pripažintina neteisėta vadovaujantis LR CK 4.103 straipsnio nuostatomis. Apeliantas pabrėžė, kad administracinius aktus ir sandorius ieškinyje yra prašoma pripažinti negaliojančiais kaip neteisėtų veiksmų teisines pasekmes, todėl jų prieštaravimas konkrečioms šiuos aktus ir sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, ieškinyje nėra įrodinėjamas. Ieškovas nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog pastato (duomenys neskelbtini) statyba yra savavališka. Ieškovas teigė, jog vadovaujantis LR CK 4.103 straipsnio nuostatomis, statinio statyba pripažintina neteisėta, nes leidimas šiai statybai išduotas ir statybos pagal vykdytos esant neteisėtai patvirtintam detaliojo planavimo dokumentui, kuris yra privaloma įstatymais nustatyta šių teisinių santykių atsiradimo (sukūrimo) sąlyga. Todėl jeigu detalusis planas yra patvirtinamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, tai remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, statybos ir jų atsiradę teisinės pasekmės negali būti laikomos teisėtomis.

6. Nepagrįstas ir sprendimo motyvas, jog ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves pašalinti neteisėtos statybos pasekmes negali būti tenkinamas vien dėl to, kad šis ieškinio reikalavimas suformuluotas nekonkrečiai, netiksliai ir teismui priėmus sprendimą pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą, būtų negalimas šios sprendimo dalies priverstinis vykdymas, nes teismo sprendimo dalis būtų sąlyginė. Ginčo atveju statyba yra neteisėta, nes yra neteisėtų veiksmų teisinė pasekmė ir ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais visus administracinius aktus bei sandorius (tame tarpe ir statybos leidimą), kurių pagrindu statyba buvo vykdoma. Panaikinus statybos leidimą neliktų teisinio statybos pagrindo ir tokiu atveju įstatymas numato vienintelį neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdą – statinio nugriovimą. Kadangi yra vienintelis įstatymų nustatytas neteisėtos statybos (kuomet panaikinamas teisinis statybos pagrindas) pasekmių šalinimo būdas, jo įvardijimas ar neįvardijimas negalėjo pažeisti atsakovų teisės tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Vyriausybės kanceliarija prašo Kauno apygardos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas rėmėsi ne faktais, teise, o prielaidomis ir siaurai aiškino viešąjį interesą. Pagal teismo argumentus galima suprasti, kad restitucijos taikymas padarytų piniginius nuostolius valstybei ir tuo pačiu visuomenei. Tačiau, šiuo atveju, šalims būtų grąžinta tik tai kas buvo gauta neteisėtai sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, tuo pačiu užtikrinant viešąjį interesą, kuriuo laikytina neapibrėžto asmenų rato (plačiąja prasme - bet kurio asmens) teisė, teisėtai įgyti sklypą. Žemės sklypo pardavimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę jį įgyti teisėtai, šią teisę nepagrįstai apribojo. Teismas, nagrinėdamas minėtą civilinę bylą, pažeidė LR CPK 163 str. 3 p. nustatantį, kad teismas privalo stabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismo posėdyje LRV atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 07-1-117-07, kurioje Kauno apskrities pareigūnai kaltinamai veikomis, tiesiogiai susijusiomis su neteisėtais veiksmai derinant atsakovėms B. J. bei L. B. parduoto žemės sklypo detalųjį planą. Teismas šį prašymą atmetė. Ši civilinė byla negali būti nagrinėjama, kol nebus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla, nes tik nustačius, ar buvo ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos ir jei buvo padarytos, tai kokios, šią bylą galima išnagrinėti išsamiai ir objektyviai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad prijungta 194 kv. m valstybinės žemės dalis ribojosi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) bei keliu, neatsižvelgė į tai, kad prijungta žemės dalis iš kitų dviejų pusių ribojosi ne su išnuomotais valstybiniais ar privačiais žemės sklypais, o su laisva valstybine žeme. Prijungiamos 353 kv. m žemės 5,25 m ilgio kraštinė tarp kampų, pažymėtų indeksais nuo 18 iki 22 ribojasi su laisva valstybine žeme, o 7,72 m ilgio kraštinė tarp kampų, pažymėtų indeksais nuo 8 iki 16 ribojasi su aukščiau paminėtąja neteisėtai prijungta laisvos valstybinės 194 kv. m žemės dalimi. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad 353 kv. m laisvos valstybinės žemės nebuvo įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), todėl negalėjo būti be aukciono parduotas (duomenys neskelbtini) namo savininkėms - B. J. ir L. B.. Trečiasis asmuo nesutinka su teismo išvada, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalėjo būti suformuotas natūra grąžinamos žemės sklypas, nes 0,0194 ha žemės sklypas yra užimtas atsakovių pastato požeminėmis komunikacijomis, asfalto danga, po kuria yra komunikacijų tunelis, o 0,0353 ha sklypo dalis – 116 kv. m. yra padengta asfalto danga, po kuria yra komunikacijų tunelis. Šie valstybinės žemės plotai yra iki nacionalizacijos buvusios savininkės B. Š. nuosavybės teise turėtoje žemėje. Be to, pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje pateikiamus duomenis prijungti žemės sklypai, t. y. 194 kv. m. ir 353 kv. m. patenka į Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu, kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sklypai jų prijungimo metu nebuvo užstatyti privačiais gyvenamaisiais namais ar kitais namų valdos statiniais, todėl nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodytą išimtį, todėl jie negalėjo būti parduoti B. J. ir L. B..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 23 punktas numato, kad sąlygas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - savivaldybės vyriausiasis architektas. Detalusis planas buvo parengtas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus parengtas sąlygas, detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti, planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Detaliojo plano sprendinių pagrindu buvo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, geodeziniai matavimai, parengtas ir suderintas žemės sklypo ribų planas. Atsižvelgiant į L. B. ir B. J. prašymą parduoti minėtą žemės sklypą, bei turimus duomenis, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo“ ir 2007 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 10109, pardavė 194 kv.m valstybinės žemės sklypą B. J. ir L. B., bei 2007 m. gruodžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys. Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-63 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 759 kv.m žemės sklypo prie naudojamų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, pagal kurį prie esamo 401 kv.m klypo prijungiama 358 kv.m valstybinės žemės, bei minėto sprendimo antru punktu pasiūlė Kauno apskrities viršininkui parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)4 savininkui 358 kv.m valstybinės žemės. Atsižvelgdamas į šį siūlymą bei vadovaudamasis aukščiau minėtomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, Kauno apskrities viršininkas ir priėmė 2008 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“ bei 2008 m. kovo 7 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1705, kuria valstybinės žemės sklypas parduotas B. J. ir L. B.. Taip pat buvo priimtas ir 2008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-3055 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“, kuriuo buvo nustatyti B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungtų pagal detalųjį planą, sklypo kadastro duomenys. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, reikalavimai dėl aukščiau minėtų Kauno apskrities viršininko įsakymų bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo yra išvestiniai, todėl, kol nenuginčyti detalieji planai, pagrindo naikinti ginčijamus Kauno apskrities viršininko įsakymus bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis nėra. Teismas taip pat pagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti B. J. ir L. B. pašalinti neteisėtos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune, pasekmes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės meras prašo Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde tik nurodoma, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant LR žemės įstatymo 10 straipsnį ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. 2.15 p. nuostatas, tačiau konkretūs šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentai nebuvo pateikti. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą prijungiamoje 358 kv. m valstybinės žemės dalyje negalima suformuoti naujo žemės sklypo, nes jo plotas nesiekė 400 kv. m ir jame buvo būtina įrengti pravažiavimą į kitus kvartalo sklypus, į kuriuos nėra galimybių įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Prijungta 358 kv. m valstybinės žemės dalis ribojosi su privačiais sklypais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suformuotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatve, todėl prijungtas valstybinės žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, kaip reglamentuota LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Kadangi 358 kv. m valstybinės žemės dalis neviršijo 0,04 ha dydžio bei buvo įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, nepagrįstas apelianto teiginys, kad 358 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo prijungtas prie besiribojančių sklypų ir parduotas kaip įterptinis sklypas, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių normų nuostatas. Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktame patikrinimo akte patikrinimo išvada buvo teigiama, vadinasi valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nenustatė LR teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 punkte nurodytų detaliojo plano rengimo reikalavimų pažeidimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą savivaldybės administracijos direktorius prašo Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai padarė išvadą, kad nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, prijungta 195 kv. m žemės dalis buvo įsiterpusi, kaip tai numato LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktas bei atitiko kitas šiame punkte keliamas sąlygas. Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktame patikrinimo akte patikrinimo išvada buvo teigiama, vadinasi valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nenustatė LR teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 punkte nurodytų detaliojo plano rengimo reikalavimų pažeidimų. Ši aplinkybė dar kartą paneigia apelianto argumentus, kad tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, buvo padaryti apeliaciniame skunde nurodomi LR žemės įstatymo 10 str. ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pažeidimai. Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė reikalavimo panaikinti statybos leidimą pagrįstumo, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. LR statybos įstatymo 23 str. 9 d. numato, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į šią teisės normą, savivaldybės administracijos direktorius neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas Nuolatinės statybos komisijos sprendimu, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Be to, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakoves B. J. ir L. B. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, kadangi LR CK 4.103 str. numato du savavališkos statybos šalinimo būdus – statinio pertvarkymą ir nugriovimą, todėl nebūtų aišku, kaip įvykdyti tokį reikalavimą tenkinantį sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės L. B. ir B. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki detaliojo planavimo pradžios apeliaciniame skunde nurodomo 547 kv. m. žemės sklypo ribos būtų nustatytos ar kad šis žemės sklypas turėjo kadastro duomenis ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis negalėtų būti aukciono objektu bei į jį negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ginčo teritorijoje iki detaliojo planavimo pradžios pagal patvirtintuosius minimos teritorijos detaliuosius planus būtų buvę numatyta suformuoti atskirus žemės sklypus. Visas 547 kv. m. žemės plotas yra perskirtas kelio ir po juo esančių požeminių komunikacijų ir šių komunikacijų tunelio į dvi atskiras dalis, kurių nei viena nėra didesnė nei 0,04 ha. Prijungta 195 kv. m. valstybinės žemės dalis ribojasi iš vakarų pusės su privačiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; iš rytų pusės - su keliu reikalingu visuomenės poreikiams, iš pietų pusės turėjo ribą su (duomenys neskelbtini)gatve (t.y. keliu) - šis žemės sklypas vertintinas kaip besiribojantis su (duomenys neskelbtini) g. iš pietų pusės, iš šiaurės pusės - su pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas vientisa siena per visą sklypo plotį. Įterptinis 195 kv. m. valstybinės žemės sklypas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas (tiek ploto, tiek įsiterpimo atžvilgiu), dėl to galėjo ir buvo minimu detaliuoju planu suformuotas kaip įterptinis ir prijungtas prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Analogiškas išvadas galima padaryti ir dėl 358 kv. m. įterptinio sklypo, kuris prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovės taip pat pažymėjo, jog ieškovas ginčija tik dalį dėl 195 kv. m. įterptinio žemės sklypo prijungimo, todėl ir visi šie reikalavimai turėjo būti suformuoti tik dėl ginčijamos dalies, t.y. pasekmės gali būti šalinamos tik 195 kv. m. įterptiniame žemės sklype, o ne visame žemės sklype.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad 547 kv. m. žemės plotas buvo dirbtinai suskirstytas į dvi dalis. Šį žemės plotą skiria kelias, todėl nei viena iš jo dalių nesudaro daugiau nei 0,04 ha, tai yra neracionaliai mažas plotas. Šis žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu sklypu, nes yra apsuptas suformuotų žemės sklypų. Be to, įsiterpusiu žemės sklypu laikomas ir tas, kuris ribojasi su keliu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad neturi teisinio intereso šioje byloje, todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisako. Pažymėjo, kad pastato 2A7p, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų, kaip atskirų turtinių objektų, teisinė registracija atlikta teisėtai ir pagrįstai, nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka registro tvarkytojui pateiktus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai E. F., M. D., V. R., J. N. ir Ž. R. projektavimo biuras prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovas nenurodė imperatyvių įstatymo normų, kurios buvo pažeistos jiems sudarius ginčijamus sandorius. Atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, iš kurių pagal pirkimo-pardavimo sutartis įgytas turtas negali būti paimtas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune,detaliojo plano patvirtinimo ir 194 kv. m valstybinės žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties

 

Žemės sklypo 767 kv. m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkėmis nuo 2007 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsakovės J. J. ir L. B.. Žemės sklypo 401 kv. m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkėmis nuo 2007 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu taip pat yra atsakovės J. J. ir L. B. (b. l. 19-24, t. 1). Šie žemės sklypai iš rytų ribojasi su laisva (neužstatyta) valstybine žeme. Detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153 195 kv. m valstybinės žemės ploto buvo numatyta prijungti prie privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtintu detaliuoju planu 358 kv. m valstybinės žemės ploto buvo numatyta prijungti prie privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Prokuroras reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2153 ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-63, kuriais buvo patvirtinti minėti detalieji planai prie pagrindinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungiant kaip įterptinius valstybinės žemės plotus, grindžia tuo, kad prijungti žemės plotai yra neįterptiniai ir, kad turėjo būti suformuotas vienas atskiras žemės sklypas.

Pagal 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos 2.15 punkto nuostatos įterptiniu sklypu yra laikomas sklypas, kai pagal patvirtintą detalųjį planą teritorijoje nenumatyta (negalima) suformuoti naujo žemės sklypo, kai laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 400 kv. m teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 500 kv. m – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta.

Išanalizavus ginčijamus žemės sklypų detaliuosius planus nustatyta, kad per 547 kv. m žemės plotą, kuris buvo prijungtas prie privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kuris pagal prokuroro reiškiamus reikalavimus galėjo būti suformuotas, kaip atskiras žemės sklypas, eina kelias, dalijantis 547 kv. m žemės plotą į dalis. Žemės plotas, įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esantis kairėje kelio pusėje, vakaruose ribojasi su privačiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rytuose - su keliu, pietuose - su (duomenys neskelbtini) gatve, o šiaurėje - su pastatu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šis žemės plotas nesiriboja su valstybine žeme, prie kurios jį būtų galima prijungti, be to neviršija 400 kv. m, todėl teritorijoje, kur numatyta gyvenamųjų namų statyba, galėjo būti suformuotas kaip įterptinis (1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas). Kai įsiterpęs žemės plotas ribojasi ne su vienu, o keliais žemės sklypais, visi besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę prašyti suteikti (parduoti ir išnuomoti) visą ar dalį įsiterpusio valstybinės žemės ploto. Šiuo atveju teisę į kairėje kelio pusėje įsiterpusį žemės plotą, besiribojantį su žemės privačiais sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo abiejų šių žemės sklypų savininkai. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad žemės plotas 195 kv. m sujungtas su pagrindiniu sklypu (duomenys neskelbtini), yra neįterptinis. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įterptinis, kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras sklypas, ar žemės plotą, kuriame negalima suformuoti naujo žemės sklypo, galima prijungti prie valstybinės žemės. Apeliantas teigia, kad sujungtas 195 m² žemės plotas su pagrindiniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, šiaurėje su pastatais, kurie yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, todėl yra neįterptinis. Minėta, 195 kv. m žemės plotas pagal detalųjį planą kaip įterptinis sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) yra tik dalis viso įterptinio žemės ploto, esančio kairėje kelio pusėje ir besiribojančiu su keliu, dvejais privačiais žemės sklypais, (duomenys neskelbtini) gatve ir pastatu (duomenys neskelbtini). Taigi 195 kv. m žemės plotas su valstybine žeme, prie kuriuos būtų galimybė jį prijungti, nesiriboja, todėl pagrindinio sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu laikytinas įterptiniu.

Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka į Kauno miesto Naujamiesčio teritoriją, į Naujamiesčio 174 kvartalą. 1997 m. buvo sudarytas Kauno Naujamiesčio 174 kvartalo detalaus išplanavimo projektas – sklypų ribų projektas. Šiame projekte yra pažymėtas atskiras sklypas Nr. 10. Pagal ginčijamą (duomenys neskelbtini) detalųjį planą šis sklypas (1997 m. Naujamiesčio 174 kvartalo detaliojo plano sklypų ribų projekte pažymėtas Nr. 10 kaip atskiras neužstatytas), yra prijungtas prie pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 m. birželio 20 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų paveldo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 1997 m. Naujamiesčio 174 detalusis išplanavimo projektas nebuvo patvirtintas Kauno miesto valdybos (savivaldybės administracijos), todėl nelaikytinas juridiniu dokumentu ir juo gali būti naudojamasi kaip tyrimo medžiaga (b. l. 60-67, t. 1). Tuo tarpu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikosi pozicijos, kad nors ir 1997 m. Naujamiesčio kvartalo Nr. 174 detalaus išplanavimo projektas nepatvirtintas bei yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau ruošiant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliuosius planus šiuo projektu reikėjo vadovautis, nes jis yra įrašytas į planavimo sąlygas.

Minėta, 1996 m. Naujamiesčio 174 kvartalo detalaus išplanavimo projekte numatytas sklypas Nr. 10, kuris yra laisvas (neužstatytas). Per šį sklypą eina kelias, dalijantis sklypą į dvi dalis. Šiuo keliu iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiuojama prie esančių kvartale žemės sklypų ir juose esančių pastatų, pažymėtų Naujamiesčio 174 kvartalo išplanavimo projekte Nr. 5, 12, 13, 14, 15. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovo paaiškinimų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 m. birželio 20 d. rašto matyti, kad kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kvartalą Nr. 174 buvo suformuotas dar tarybinais laikais, kai buvo pradėtas statyti viešbutis ,, (duomenys neskelbtini)“, kad uždarius eismą (duomenys neskelbtini) į kai kuriuos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įvažiuoti galima tik tuo keliu.

Žemės plotas gali būti suformuotas kaip žemės sklypas, jeigu toks plotas gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Kauno miesto centrinėje dalyje laisvoje valstybinėje žemėje formuojamas naujas sklypas, jeigu jo plotas ne mažesnis kaip 400 kv. m (1999 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 250). Minėta, žemės sklypą Nr. 10, pažymėta 1997 m. Kauno Naujamiesčio 174 kvartalo detaliajame išplanavimo projekte, kerta kelias. Akivaizdu, kad žemės plotai abiejose kelio pusėse neviršija 400 kv. m ir negali funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad yra priimti planavimo sprendimai dėl šio kelio panaikinimo. Kauno Naujamiesčio kvartalo Nr. 174 detalusis planas dėl žemės sklypų yra tik projektinis, nesuderintas su kompetentinga institucija. Šiuo 1997 m. žemės sklypų projektu, kuriame numatytas atskiras žemės sklypas, kurį į dvi dalis dalija kelias, nepadarius atitinkamų pakeitimų (pvz. likviduoti kelią) besąlygiškai remtis negalima, nes apie 5 kv. m žemės sklypas, padalintas per jį einančio kelio, kuris užima dalį sklypo, negali normaliai funkcionuoti kaip atskiras, todėl kaip atskiras žemės sklypas negalėjo būti suformuotas. Pažymėtina, kad planavimo sąlygose rengti detaliojo plano dokumentams žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo numatyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomos 1997 m. Naujamiesčio kvartalo Nr. 174 detalaus išplanavimo žemės sklypo projektas (b. l. 53, t. 4).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimų panaikinti 2007 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2153, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, statinio (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadas, atsakovėms B. J. ir L. B. 2007 m. gruodžio 19 d. išduotas statybos leidimas, butų pirkimo pardavimo sutartis ir įpareigojimą atsakovėms B. J. ir L. B. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes (nugriauti pastatą).

Pagal 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos įterptinis žemės sklypas apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodamas ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojamas. Įsiterpęs valstybinės žemės 194 kv. m žemės plotas (atlikus kadastrinius matavimus 195 kv. m numatyti detaliajame plane sumažėjo iki 194 kv. m) 2007 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovėms L. B. ir B. J. už 176 042,16 Lt. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p., jeigu valstybinė žemė, kuri yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašas), taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, yra neprivatizuojama. Ginčo 194 kv. m žemė yra Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri patenka į kultūros paveldo objektą, kuris Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir 2005 m. balandžio 29 d. Kultūros ministro įsakymu yra pripažintas saugomu (Kultūros paveldo Departamento prie Kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. (14, 12) 2-2506, b. l. 71, t. 4). Taigi, 2007 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės 194 kv. m pirkimo-pardavimo sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Žemės reformos įstatymo nuostatoms, yra pripažįstama negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikoma abipusė restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Atsakovės B. J. ir L. B. kiekviena už įsigytą žemę yra sumokėjusi po 88 021,08 Lt. Taikant restituciją B. J. iš valstybės yra priteisiama 44 010,54 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės 44 010,54 Lt, L. B. iš valstybės priteisiama 44 010,54 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės – 44 010,54 Lt. Iš B. J. ir L. B. valstybės naudai priteisiamas 194 kv. m žemės plotas.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatytas statinys (pirmas aukštas verslo patalpos, kiti – gyvenamosios paskirties). Dalis pastato pastatyta ant 194 kv. m žemės sklypo. Prokuroras pareiškė reikalavimą statinį nugriauti. Reikalavimas nugriauti pastatą netenkintinas dėl šių argumentų.

Minėta, 194 kv. m žemės plotas yra įterptinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir detaliuoju planu kaip įterptinis galėjo būti prijungtas prie pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pagal 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas 194 kv. m įterptinis žemės sklypas gali būti išnuomotas besiribojančio pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkėms.

Pažeidimo faktas yra neteisėtas valstybinės žemės 194 kv. m pardavimas privatiems asmenims. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad statinys iš esmės yra pastatytas ant pagrindinio žemės sklypo ir tik nedidelė jo dalis užima prijungtą 194 kv. m žemės plotą, kad dalis butų jau yra parduota gyventojams, kad pagal galiojančias teisės normas 194 kv. m žemės plotą valstybė gali išnuomoti, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proporcingumo bei protingumo principu, laikydamasi šalių interesų derinimo principo, sprendžia, kad statinio nugriovimas pažeis viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą. Valstybinės žemės pardavimo privatiems asmenims pripažinimas neteisėtu ir buvusios padėties iki pažeidimo atkūrimas – grąžinus žemę valstybei yra galimybė, buvusi iki neteisėto žemės pardavimo, išnuomoti žemę – yra realus viešo intereso apginimas.

 

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo ir 353 kv. m valstybinės žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties

 

Pagal (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, patvirtintą 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu T-63, prie pagrindinio 401 kv. m privataus žemės sklypo prijungtos kaip įterptinis 358 kv. m valstybinės žemės plotas. Keliu užimtas 90 kv. m žemės plotas yra įskaičiuotas į prie pagrindinio sklypo prijungiamą 358 kv. m žemės plotą. Prijungiamas detaliuoju planu 358 kv. m žemės plotas 2008 m. kovo 7 d. (atlikus kadastrinius matavimus žemės plotas nuo 358 kv. m sumažėjo iki 353 kv. m) pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už 316 373,86 Lt atsakovėms B. J. ir L. B.. Taigi kelias, einantis per 353 kv. m žemės plotą, pagal minėtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo  sutartį priklauso atsakovėms B. J. ir L. B. nuosavybės teise, o privačiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kurio plotas prijungus 353 kv. m padidėjo iki 995 kv. m, numatytas per šį sklypą einančio kelio servitutas 116 kv. m (atlikus kadastrinius matavimus padidėjo nuo 90 kv. m iki 116 kv. m).

Pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas prie privačių žemės sklypų gali būti prijungti laisvi įsiterpę valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti naujų žemės sklypų. Žemės plotas (116 kv. m), kuris yra parduotas atsakovėms ir prijungtas prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nelaisvas, jis yra užstatytas keliu, todėl pagal minėto Vyriausybės nutarimo reikalavimus negalėjo būti pripažintas įterptiniu ir parduotas. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 p. žemė, užimta valstybės ir savivaldybės keliais, negali būti perleidžiama privačion nuosavybėn. Taigi pagal šio įstatymo reikalavimus žemė užimta keliu negalėjo būti parduota atsakovėms B. J. ir L. B..

Žemės plotas, esantis dešinėje kelio pusėje (žiūrint iš (duomenys neskelbtini) gatvės) ribojasi su keliu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau nesiriboja su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo atžvilgiu nelaikytinas įterptiniu ir negalėjo būti kaip įterptinis prijungtas prie pagrindinio privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ reikalavimų, todėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimas T-63, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, naikintinas. Taip pat naikintinas Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 02-01-2780 ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kaune) pardavimo B. J. ir L. B.“, nes šio įsakymo priėmimo pagrindas buvo 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. T-63, kuris dėl jau aptartų argumentų yra naikinamas.

Panaikinus minėtus administracinius aktus pripažįstama negaliojanti žemės ploto 353 kv. m 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta šių administracinių aktų išdavoje. Be to, kaip nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 8 d. rašte (b. l. 71, t. 4), šis žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamas Naujamiesčiu teritoriją. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 4 p. valstybinė žemė, kuri yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vertybių sąrašą) yra neprivatizuojama. Taigi 353 kv. m valstybinės žemės pardavimas privatiems asmenims atsakovėms B. J. ir L. B. prieštarauja 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 ir 4 p. reikalavimams, todėl 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sąlygos, neatitinka detaliojo plano sprendinių. Minėtą pagal detalųjį planą yra numatytas kelio servitutas privažiuoti prie pastatų ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 33, 31, prie statomo viešbučio ,,Britanika“ ir kitų pastatų (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano paaiškinimų 7 punktas). Tuo tarpu Kauno apskrities viršininkas, 2008 m. vasario 28 d. įsakymu nustatydamas valstybinės 353 kv. m žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatė 116 kv. m kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) važiuoti per 353 kv. m sklypą tik iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokio turinio servitutas ir yra įrašytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai reiškia, kad tuo keliu, kuris egzistuoja ir nėra priimta projektinių sprendimų dėl jo likvidavimo, realiai gali naudotis žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pripažinus 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia taikoma restitucija. Atsakovė B. J. pagal 2008 m. kovo 7 d. žemės pirkimo-pardavimo  sutartį už žemę sumokėjo 316 373,86 Lt. Ši suma yra paskirstyta tarp valstybės ir savivaldybės biudžeto: 50 proc. pateko į valstybės biudžetą, 50 proc. į savivaldybės biudžetą. Taikant restituciją B. J. naudai iš valstybės priteisiama 158 186,93 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės 158 186,93 Lt, o iš B. J. ir L. B. valstybės naudai priteisiamas 353 kv. m žemės plotas, kurį jos gavo pagal 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

 

Dėl 2008 m. vasario 21 d. statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti akto ir šiame statinyje esančių patalpų, kaip atskirų turto objektų, teisinės registracijos panaikinimo

 

Komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-537, daugiabutį gyvenamąjį namą su verslo patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, 2008 m. vasario 21 d. aktu pripažino tinkamu naudoti. Šio akto pagrindu atlikta atskirtų turto objektų (butų) teisinė registracija. Ieškovas reikalavimą panaikinti 2008 m. vasario 21 d. aktą grindžia aplinkybėmis, kad statinys nėra baigtas statyti (baigtumas apie 85-90 proc.), ką patvirtina VĮ Registro centro Kauno filialo patikrinimo medžiaga, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo medžiaga apie nustatytus trūkumus (b. l. 74-77, t. 1). Kaip matyti iš VĮ Registro centro, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo medžiagos, daugiabučio gyvenamojo namo su verslo patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas neatitinka tuo metu galiojusio STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (panaikintas Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu) 17.6.1., 17.6.4., 17.6.6. keliamų reikalavimų daugiabučių namų tinkamais naudoti pripažinimo (neįrengti elektros ir šilumos įrengimai, nesumontuoti liftai, laiptinėje neįrengti turėklai, I aukšte nesudėtos durys, langai ir kt.). Kokia šiuo metu, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, yra faktinė situacija, duomenų šalys nepateikė. Byloje esantys duomenys rodo, kad kai kurie butai yra parduoti ir juose gyvena gyventojai. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra normatyvinis statybos techninis dokumentas, kuris tiek pagal galiojusį iki 2010 m. rugsėjo 10 d. STR 1.11.01:2002 „Statinio pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, tiek pagal šiuo metu galiojantį STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ teismo gali būti panaikintas. Esant duomenims, kad gyventojai naudojasi butais, galima daryti prielaidą, kad statybos darbai, kurie buvo neatlikti 2008 m. vasario mėn., šiuo metu yra padaryti ir pastatas yra tinkamas naudojimui. Tačiau patikimų įrodymų, kad būtų galima konstatuoti tokią aplinkybę, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, reikia nustatyti, dėl to bylą dalyje dėl 2008 m. vasario 21 d. statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti akto ir šiame statinyje esančių patalpų, kaip atskirų turto objektų, teisinės registracijos panaikinimo iš esmės atnaujina (CPK 256 str.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prokuroro ieškinį, priteisė iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsakovei B. J. 5 000 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovui M. D. – 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose formuoja teismų praktiką, kad prokuroras atstovauja viešajam, o ne savo asmeniniam interesui, dėl to jis byloje ar jos dalyje dėl viešojo intereso neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu ar kitomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat iš jo teismo sprendimu neturėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, jeigu ieškinys paduotas viešojo intereso gynimo tikslu. Teismui atmetus prokuroro reikalavimą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010). Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Kadangi prokuroro ieškinys toje dalyje, kuri susijusi su atsakove B. J., patenkintas iš dalies, iš valstybės biudžeto priteisiama tik dalis atsakovės B. J. patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. atsakovei B. J. iš valstybės biudžeto priteisiamos 1 000 Lt atstovavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 ir 261 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti.

1. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12812 ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo.

2. Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 194 kv. m valstybinės žemės parduota B. J. ir L. B..

3. Taikyti restituciją. Priteisti B. J. naudai iš valstybės 44 010,54 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės 44 010,54 Lt. Priteisti L. B. naudai iš valstybės 44 010,54 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės – 44 010,54 Lt. Priteisti iš B. J. ir L. B. valstybės naudai 194 kv. m žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

4. Panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-13629 ,,Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, sujungtų pagal detalųjį planą kadastro duomenų nustatymo“.

5. Panaikinti 2008 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas.

6. Panaikinti 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-2780 ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m.) pardavimo“.

7. Pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pardavimo sutartį, pagal kurią 353 kv. m valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, parduota B. J. ir L. B..

8. Taikyti restituciją. Priteisti B. J. naudai iš valstybės 158 186,93 Lt, iš Kauno miesto savivaldybės 158 186,93 Lt. Priteisti iš B. J. ir L. B. valstybės naudai 353 kv. m žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

9. Panaikinti 2008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3055 ,,Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, sujungtą pagal detalųjį planą kadastro duomenų nustatymo“.

10. Priteisti iš valstybės atsakovo M. D. naudai 2 000 Lt išlaidų, turėtų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

11. Priteisti iš valstybės atsakovei B. J. naudai 1 000 Lt išlaidų, turėtų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka dalyje dėl 2008 m. vasario 21 d. statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti akto ir šiame statinyje esančių patalpų, kaip atskirų turto objektų, teisinės registracijos panaikinimo iš esmės atnaujinti.

Kitas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjos                                                                                                               Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                            Danutė Milašienė

                  

                                                                                                                             Marytė Mitkuvienė