Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-125-1131/2025

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00028-2025-5

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 21.10.4 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 23 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,

sekretoriaujant Gretai Globytei,

dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei Raimondai Vizgirdienei (nuotoliniu būdu),

administracinėn atsakomybėn patrauktam L. D., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-67579-2025 pakeitimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-67579-2025 (toliau ir – nutarimas) L. D. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2025 m. sausio 19 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka, viršijo leistiną 110 km/val. greitį 65 km/val.,  įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 175 km/val. greičiu. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 226 punktų reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 550 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2025 m. balandžio 11 d. teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. įgalioto atstovo advokato padėjėjo K. Pužaičio skundas, kuriame prašoma pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, supranta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, prisiima atsakomybę bei neigiamus savo elgesio padarinius, tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Pareiškėjas administracinį pažeidimą padarė magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) o tai reiškia, jog jis vairavo transporto priemonę ne judriomis miesto gatvėmis. Pareiškėjas skubėjo į (duomenys neskelbtini), į prekyvietę, kurioje veiklą savo vardu vykdo jo mama V. D., ir tuo metu ten kilo nenumatytų trukdžių. Į šią vietą Pareiškėjui tenka labai dažnai vykti tiek pačiam, tiek vežti savo mamą V. D., kurios vardu ten ir vykdoma veikla, todėl važiavimo kelias ir vietovė jam yra gerai žinomi, tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Be to, administracinis nusižengimas buvo padarytas 2025 m. sausio 19 d., nedarbo dieną, po pietų, t. y. 15.44 val., tai taip pat rodo, kad intensyvaus eismo nebuvo. Pažeidimo metu oro sąlygos ir kelio danga buvo normalios. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, būdamas blaivus, neatliko pavojingų vairavimo manevrų, nesukėlė niekam pavojaus bei nepadarė žalos. Pareiškėjas intensyviai ieškosi darbo, todėl specialioji teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, kadangi pradėjus dirbti reikės suderinti vykimą į darbo vietą bei sergančios mamos poreikius. Pareiškėjo motinai greitai sukaks (duomenys neskelbtini) metai, ji turi sveikatos problemų, susijusių su judėjimu ir ne tik. Pareiškėjas yra vienintelis žmogus, kuris gali pasirūpinti mama, nes abu gyvena netoli vienas kito (duomenys neskelbtini), mama yra asmuo, vykdanti individualią veiklą keliose vietose, kurios yra nutolusios nuo jos gyvenamosios vietos, taip pat Pareiškėjas rūpinasi mama, padeda jai nuvykti automobiliu į gydymo įstaigas, parduotuves ir pan. Specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai svarbi, siekiant patenkinti mamos poreikius, ja pasirūpinti, užtikrinti ligotos mamos vykimą į individualios veiklos vykdymo vietas, medicinos ir kitas įstaigas. Praradus specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, nėra kitų artimųjų, aplinkinių, kurie galėtų pasirūpinti ar padėti mamai. Pareiškėjas stengiasi susirasti darbą ir įvertinus darbo pokalbius su darbdaviais bei asmeninius šeimos narių poreikius, neturėjimas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, neproporcingai apsunkina ne tik Pareiškėjo padėtį, tačiau ir asmeninius jo mamos interesus. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina Pareiškėjo poelgio, tačiau galima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių saugumu susijusias privalomas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas turi 10 galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą, tačiau faktiškai ne visais kartais jis vairavo automobilį, nes jo automobiliu naudojasi ne tik jis vienas, todėl ir šiuo atveju, sąžiningai klysdamas (sumaišęs pažeidimo datas), jis dar iki protokolo surašymo nurodė kito asmens duomenis, dėl to nutarimą priėmusi instituciją nelaikė jo prisipažinimą ir gailėjimąsi atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tai nėra sąžininga ir tai turėjo įtakos skiriant galutinę nuobaudą, t. y. neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjas patirdamas finansinius sunkumus, neturėdamas didelių pajamų pragyvenimui, sutinka, kad būtų palikta skirta maksimali administracinė nuobauda vien dėl to, kad būtų sumažintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki minimalaus, numatyto sankcijoje 1 mėnesio termino. Pareiškėjui paskirta bauda nėra vien tik simbolinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinanti nuobauda, jam tai sukels atitinkamas neigiamas pasekmes. Ši situacija Pareiškėjui padarė neabejotiną prevencinį poveikį. Įvertinus aplinkybių visumą, manytina, kad yra aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones termino sumažinimas iki minimalaus 1 mėnesio padėtų sumažinti jo pačio ir jo mamos patiriamus sunkumus.

Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. įgalioto atstovo advokato padėjėjo K. Pužaičio skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad kiekvienas eismo dalyvis, taip pat ir Pareiškėjas, privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą. Kelyje, kuriame vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinis Pareiškėjo administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. Skunde nurodytos aplinkybės, kad Pareiškėjas privalo rūpintis savo sergančia mama ir šiuo metu intensyviai ieško darbo, dėl to specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Individualizuojant nuobaudą įvertinta tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Pareiškėjas per paskutinius penkerius metus administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas net 28 kartus, iš jų dėl nustatyto leistino greičio viršijimo baustas net 12 kartų, iš jų net 10 nuobaudų dėl greičio viršijimo atvejų buvo galiojančios pažeidimo padarymo metu. „Šios aplinkybės ne tik sudaro pagrindą pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas, kam pakaktų ir vienos galiojančios nuobaudos, bet taip pat ir neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę, kas nagrinėjamu atveju laikoma reikšmingomis aplinkybėmis, bloginančiomis asmens teisinę padėtį, ANK 34 straipsnio 3 dalies kontekste, individualizuojant skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad M. P. daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėjo, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Pareiškėjas, nepaisant jam skiriamų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau sistemingai ir piktybiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir itin šiurkščius.“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-239- 417/2023). Pareiškėjas bandė visais įmanomais būdais išvengti administracinės atsakomybės ir ją perkelti kitam asmeniui – Valdybai 2025 m. sausio 29 d. per Elektroninių paslaugų portalą melagingai pateikė kito asmens duomenis, nurodant, kad administracinį nusižengimą įvykio dieną įvykdė teikiamas asmuo. Tik Valdybos įgaliotam pareigūnui atlikus išsamų pateiktų duomenų vertinimą ir surinkus neginčytinus įrodymus ir apie tai informavus Pareiškėją elektroniniu paštu, šis suprato administracinės atsakomybės neišvengiamumą. Pareiškėjo 2025 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu pateiktame paaiškinime ir vėliau skunde nurodyta aplinkybė, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, yra formali (deklaratyvi) ir negali būti laikoma kaip jo padėtį lengvinančia. Nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme“. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-600/2012). „<...>Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. atstovas 2023 m. rugsėjo 4 d. elektroniniame laiške Institucijos įgaliotai pareigūnei nurodė, jog M. P. gavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir jam pavyko nustatyti asmenį, kuris skundžiamo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, ir 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė to asmens duomenis. Vien to, kad, policijai atlikus papildomą tyrimą (greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos analizę), vėliau pažeidėjas savo kaltės neginčijo, neužtenka, kad toks jo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tad, akivaizdu, kad pažeidėjo išsakytas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239- 417/2023). Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako; siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, 2AT-10-1073/2021). Paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesius atitinka Pareiškėjo asmenybę ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis tokio pobūdžio administracinius nusižengimus (viršija nustatytą leistiną greitį) daro ne pirmą kartą, daromi pakartotiniai administraciniai nusižengimai vis sunkėja ir Pareiškėjas net imasi visų įmanomų priemonių piktybiškai išvengti atsakomybės, nurodydamas kitą asmenį, todėl akivaizdu, kad skiriamos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nepasiekiami administracinei nuobaudai keliami tikslai. Administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnyje, priskiriami prie itin pavojingų, šiurkščių ir keliančių didelį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei nusižengimų, dėl kurių kasdien įvyksta ne viena skaudi nelaimė. Valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą už ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus skirti administracinę nuobaudą – 550 Eur piniginę baudą kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Raimonda Vizgirdienė prašė palikti Institucijos nutarimą galioti ir Pareiškėjo skundo netenkinti, paaiškino, kad Pareiškėjas sistemingai pažeidėja Kelių eismo taisykles, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl greičio viršijimo, todėl negali būti laikomas pavyzdingai įstatymų besilaikantis pilietis. 2024 m. lapkričio 5 d. pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį Pareiškėjas viršijo greitį vietoje, kurioje leistinas greitis 50 km/val., t. y. jis važiavo 103 km/val. greičiu. Įvertinus paklaidą, viršijo leistiną greitį 49,91 km/val. greičiu. Jau tuomet nedaug trūko, kad jam būtų buvęs paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Toks pažeidėjo elgesys rodo teisės įstatymų nepaisymą ir patvirtina, kad pareiškėjas nedaro išvadų. Pareiškėjas prieš padarydamas šį administracinį nusižengimą žinojo apie įsipareigojimus sergančiai mamai, darbui, šeimai, namams, todėl turėjo būti suinteresuotas elgtis atsakingai. Nors jo atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad įvykio metu oro sąlygos buvo geros, geras matomumas, tačiau tai, kad Pareiškėjas, važiuodamas tokiu greičiu nepadarė avarijos, yra laimingas atsitiktinumas, nes galėjo būti skaudžių, negrįžtamų padarinių. Pareiškėjui negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, nes jis iš tikrųjų turi būti nuoširdus ir pripažintas iš karto, o Pareiškėjas, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, siekė išvengti atsakomybės. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Gavęs šį protokolą, Pareiškėjas el. paslaugų portale pateikė asmens S. M. duomenis, teigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę. Valdybos įgaliotas pareigūnas, kuris atliko tyrimą, įvertino duomenis, pateiktus Pareiškėjo, ir palygino pažeidimo fiksavimo sistemoje esančias nuotraukas su Pareiškėjo ir S. M. nuotraukomis ir el. paštu Pareiškėją informavo, kad protokolas jo vardu nebus panaikintas ir jo pateikta informacija yra melaginga. Tada Pareiškėjas paprašė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti nuotraukas. Kai Pareiškėjas susipažino su bylos medžiaga ir nuotraukomis, jis atsiuntė paaiškinimą, kad pripažįsta padaręs nusižengimą. Tai parodo, kad jis vengia atsakomybės už savo padarytus nusižengimus. Pareiškėjas, jam surašius administracinio nusižengimo protokolą, būdamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, galėjo tai padaryti prieš teikiant melagingus duomenis. Pareiškėjas paprašė su bylos medžiaga susipažinti po protokolų surašymo. Be to, melagingas kito asmens nurodymas patvirtina, jog Pareiškėjas siekė išvengti administracinės atsakomybės. Visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, o priimtas sprendimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra pagrįstas. Dėl liudytojos paaiškinimo nėra įrodymų, kad iš tikrųjų Pareiškėjo mamai buvo blogai. Tai yra artimo žmogaus parodymai, kurie kelia abejonių dėl jų šališkumo. Atsižvelgiant į skunde nurodytus motyvus, nėra teisinio pagrindo šio sprendimo keisti ar švelninti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. D. su padarytais pažeidimais sutiko, tačiau nesutiko su Institucijos nutarime priimtu sprendimu atimti iš jo teisę vairuoti transporto priemones maksimaliam 6 mėnesių terminui ir paaiškino, kad 2025 m. sausio 19 d. apie 11.00 val. pas jį į namus atėjo mama, jis gyvena netoli nuo jos, (duomenys neskelbtini) metrų atstumu. Mamai viešint pas jį, ji sulaukė skambučio iš pardavėjos, kuri dirba vienoje mamai priklausančių prekyviečių (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo prekyvietės iki namų yra (duomenys neskelbtini) km. Pardavėja pasakė, kad prekyvietėje dingo elektra. Mama silpnos sveikatos, todėl tokiais dalykais rūpinasi jis pats. Norėdamas greitai išspręsti elektros dingimo prekyvietėje problemą, jis nedelsiant išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten nuvyko apie 13.00 val. Tada apie 15.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad jai padidėjo cukraus kiekis kraujyje, pasakė, kad pamiršo pas jį savo vaistus – insuliną. Tada jis iš (duomenys neskelbtini) išskubėjo į namus. Dėl šios priežasties ir buvo viršytas greitis, jis skubėjo pas mamą, kuriai buvo labai blogai, jai reikėjo skubios pagalbos. Jis dažnai vežą mamą į ligonines. Kitas žmogus į jo namą įeiti ir nunešti vaistus mamai negalėjo, nes raktą turėjo tik jis. Jis ten gyvena vienas. Nematė būtinybės iškviesti greitąją medicinos pagalbą mamai, nes mamai cukrus dažnai pakyla, taip pat jis tuo momentu buvo pasimetęs, susijaudinęs. Įvykio metu mama turėjo tik vieną insulino dozę, kurią paliko rankinėje pas jį namuose. Kai mama paskambino, jis buvo išvažiavęs, bet tuo keliu važiavo leistinu greičiu. Vėliau autostradoje mama jam dar kartą paskambino, paklausė, kur jis yra, jis atsakė, kad važiuoja autostrada, būtent tada ir paskubėjo namo pas mamą. Kai jis grįžo namo, padavė mamai vaistus, ji juos susileido ir jos būklė stabilizavosi, nereikėjo kviesti greitosios. Administracine tvarka jis daug kartų baustas dėl to, kad mama vykdo individualią veiklą, jis pirko mašinas. Visos mašinos yra registruotos jo vardu. Pardavėjos kartais naudojasi tomis mašinomis, jos viršijo greitį ir daug kartų buvo užfiksuotos. Paskui minėtos pardavėjos išėjo iš darbo ir jis nesugebėjo nustatyti, kuri vairavo tą mašiną, todėl šios baudos liko jam. Vėliau paprašė, kad duotų susipažinti su bylos medžiaga, nes norėjo sužinoti, kas kokią dieną vairavo mašiną, bet negalėjo to padaryti, nes veidų nesimatė. Neskundė nubaudimo už ankstesnius administracinius nusižengimus, nes nebuvo galimybės sužinoti, kurios pardavėjos kokią dieną vairavo automobilius. Tai yra jo paties kaltė, kad nesužiūrėjo. Jam nėra sustabdyta teisė vairuoti, vairuoti gali. Įvykio dieną automobilį vairavo jis ir S. M. S. važiavo už (duomenys neskelbtini). Kai el. paštu gavo baudą ir susitiko S. M., jo paklausė, ar jis viršijo greitį, jis sakė, kad taip, tai buvo jis, nes važiavo greitai. Kad S. neturi teisių, jis nežinojo, S. jam vairuotojo pažymėjimo nerodė. Padarė žmogišką klaidą. Nebandė išvengti atsakomybės, nenorėjo nieko suklaidinti. Vėliau, kai pamatė savo ir S. M. nuotraukas, suprato, kad vis dėl to jis pats padarė administracinį nusižengimą, o ne S. M. Iš pradžių jis nežinojo, kad gali pateikti prašymą susipažinti su bylos medžiaga, todėl ir nurodė kitą asmenį. Dabar žino, kad galėjo iš karto, prieš nurodant asmenį, susipažinti su bylos medžiaga. Kai sužinojo, kad gali susipažinti su bylos medžiaga, tada ir pateikė prašymą. Buvo įsitikinęs, jog S. M. viršijo greitį, nes jis jam pasakė, kad važiavo greitai. S. M. jam suteikė savo asmens duomenis ir liepė juos panaudoti nurodant asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, prisiima visą atsakomybę, supranta padaryto nusižengimo rimtumą ir pavojingumą. Nutarimu paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad dviejų pažeidimų ir už juos paskirtų baudų neginčija, skundas paduotas tik dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pareiškėjui turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Anksčiau Pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, tačiau jam pirmą kartą gresia bausmė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų per griežta bausmė. Greitis buvo viršytas automagistralėje, kai buvo geros oro sąlygos, geras matomumas, nebuvo sukeltas didelis pavojus kitiems eismo dalyviams dėl jo greičio viršijimo. Pareiškėjas supranta, kad jo padarytas pažeidimas yra pavojingas, nuoširdžiai gailisi. Jei ne 1 mėnesio, tai 2 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Tai Pareiškėjui būtų gera pamoka, tačiau 6 mėnesiai būtų neproporcingai didelė bausmė. Individualizuojant nuobaudą, verta atkreipti dėmesį į mamos sveikatos būklę. Dėl S. M. situacijos – Pareiškėjo vardu yra registruotas automobilis, kuriuo naudojasi ne vienas asmuo, todėl buvo prašoma susipažinti su bylos medžiaga. Institucija vertina tai kaip norą išvengti atsakomybės, bet tai buvo tik noras išsiaiškinti faktines aplinkybes. Institucija nieko konkretaus nepasisakė dėl individualizavimo, tik teigė, kaip ir anksčiau, kad tinkamai individualizavo nuobaudą. Institucijos pozicija sutelkta tik į pažeidimą ir pareiškėjo neigiamas savybes. Pareiškėjas nevengia atsakomybės. Nors jis nėra pavyzdingas vairuotojas, tai pirmas kartas, kai baudžiamas pagal šią ANK straipsnio dalį. Sankcija numato teisės vairuoti apribojimą, tačiau tai nereiškia, kad terminas turi būti maksimalus vien dėl ankstesnių pažeidimų. Vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, kurios buvo įvykio metu, t. y. Pareiškėjo mamos staigiai pablogėjusi sveikatos būklė ir jai skubiai reikalinga pagalba. Institucija bandė įrodyti, kad situacija buvo dirbtinai sukelta, tačiau Pareiškėjas paaiškino, jog priėmė neteisėtą sprendimą viršyti greitį dėl mamos sveikatos būklės. Neprašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nors institucijos atsiliepime tai yra paminėta. Individualizuojant sankciją reikėtų atsižvelgti į pavojingumą, kaip Pareiškėjas paaiškino, kad oro sąlygos buvo geros, eismo intensyvumas nedidelis, todėl priėmė sprendimą pažeisti kelių eismo taisykles dėl mamos sveikatos būklės. Pažeidimo metu nebuvo padaryta sužalojimų, todėl galima kalbėti tik apie realią grėsmę. Minimalus teisės vairuoti apribojimo terminas būtų adekvatus, teisingas ir pakankamas nubaudimas. Liudytojos V. D. parodymus patvirtina prie bylos pridėti medicininiai dokumentai, kurie įrodo, kad V. D. serga cukriniu diabetu bei kitomis ligomis ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. nurodė, kad Pareiškėjas yra jos sūnus. Ji įvykio dieną sugalvojo nueiti pas sūnų, kadangi jis gyvena šalia, dėl to, kad jai reikėjo važiuoti pas gydytojus. Ji turi tris prekyvietes. Nuėjo pas sūnų ir tuomet suskambo telefonas, skambino pardavėja ir pasakė, kad prekyvietėje (duomenys neskelbtini) dingo elektra. Ten prekiauja daržovėmis, todėl elektros dingimo problema turėjo būti išspręsta nedelsiant. Dėl to jos sūnus greitai išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji serga cukriniu diabetu. Visada su savimi nešiojasi rankinę, kurioje yra vaistai ir cukraus kiekio kraujyje matavimo aparatas, kurį turi tik vieną. Leidžiasi insuliną. Kiekvieno mėnesio 28 d. jai gydytoja išrašo naujų insulino dozių. Įvykio dieną po to, kai sūnus skubiai išvyko į (duomenys neskelbtini), ji iš sūnaus namų ėjo į savo namus, grįžusi pavalgė ir suprato, kad neturi nei vaistų, nei cukraus kiekio kraujyje matavimo aparato, nes juos paliko pas sūnų. Tada jai staigiai pradėjo kilti cukraus kiekis kraujyje, pablogėjo savijauta, ji išsigando ir tuoj pat paskambino savo sūnui, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pasakė jam, kad jai labai blogai ir nori, kad jis kuo greičiau grįžtų. Galėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nenorėjo to daryti, nes kieme buvo didelis šuo ir ji negalėjo jo uždaryti į aptvarą. Jeigu būtų išsikvietusi greitąją medicinos pagalbą, dėl savo sveikatos būklės nebūtų galėjusi išeiti į gatvę, kad palaidas šuo nekeltų pavojaus medikams. Neprisimena, kada tiksliai sūnus grįžo, galėjo būti 14.00 val. Grįžęs sūnus jai padavė vaistus. Tuomet ji pasimatavo cukraus kiekį kraujyje ir sužinojo, kad tuo momentu cukraus kiekis kraujyje buvo padidėjęs, nes ji, kai pavalgo, privalo susileisti vaistus, to nepadarė, dėl to cukraus kiekis kraujyje padidėjo. Įvykio dieną, kai sūnus buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pablogėjus jos sveikatos būklei, ji savo namuose neturėjo jokių kitų vaistų, su kuriais būtų galėjusi stabilizuoti savo sveikatos būklę. Turėjo tik vieną švirkštą, kurį paliko rankinėje sūnaus namuose. Jai 2025 m. prasidės reabilitacijos periodas, reikės kiekvieną dieną važinėti pas gydytojus, jeigu sūnui būtų atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jis jos negalėtų vežti pas gydytojus.  

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2025 m. sausio 26 d. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jam išsiųstas el. paštu. 2025 m. sausio 29 d. Pareiškėjas Institucijai pateikė duomenis, kad transporto priemonės vairavimo, kai buvo viršytas greitis, metu ją vairavo S. M. Dėl to Institucija administracinio nusižengimo protokolą išregistravo. Institucijos pareigūnui atlikus tyrimą, lyginant Pareiškėjo ir S. M. fotografijas, nustatyta, kad transporto priemonę vairavo Pareiškėjas ir jam 2025 m. vasario 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2025 m. vasario 24 d. Institucijoje buvo gautas Pareiškėjo prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir joje esančiomis nuotraukomis, kuriose yra užfiksuotas KET pažeidimas. 2025 m. kovo 16 d. Pareiškėjas Institucijai el. paštu atsiuntė paaiškinimą, kad transporto priemonę vairavo jis ir kad greitį buvo priverstas viršyti dėl mamos sveikatos, kuri savo rankinę su insulinu buvo palikusi pas jį svečiuodamasi namuose. 2025 m. kovo 18 d. Institucija priėmė nutarimą nubausti Pareiškėją.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgalioto pareigūno 2025 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo palyginus transporto priemonės ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko L. D. nuotrauką, gautą iš policijos informacinių sistemų, Gyventojų registro ir Pažeidimų fiksavimo sistemos, ir S. M., kuris buvo pateiktas kaip vairavęs automobilį asmuo, nuotrauką, akivaizdu, kad būtent L. D. užfiksuotas 2025 m. sausio 19 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini) kelio Nr. (duomenys neskelbtini)  vairuojantis transporto priemonę ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia išvada daroma pagal L. D. veido formą (nuotraukose iš gyventojų registro veido forma tokia pati, o S. – pailga, labiau kampuota), kaktos formą ir plaukų augimo liniją, plaukus (L. D. plaukų spalva ir šukuosena visiškai atitinka), greičio matuoklio nuotraukoje užfiksuotas asmuo savo amžiumi atitinka taip pat L. D. Nagrinėjant L. D., S. M. ir PFS užfiksuoto fotonuotraukoje asmens atvaizdus, didžiausias panašumas nustatytas tarp L. D. ir PFS užfiksuoto fotonuotraukoje asmens atvaizdo, dėl to akivaizdu, kad užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent L. D.

Iš gimimo, mirties liudijimų kopijų matyti, kad L. D. tėvas H. D. mirė (duomenys neskelbtini) mama – V. D.

Iš V. D. 2015 m., 2017-2019 m., 2021-2022 m. 2025 m. medicininių dokumentų matyti, kad V. D. yra serganti įvairiomis ligomis – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo, 2 tipo cukriniu diabetu su hiperosmoliariškumu, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimu, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ir kt., taikomas medikamentinis gydymas. V. D. juda su dviem lazdomis, jai reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, pagalba namuose, reikalingos dažnos šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų konsultacijos.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie Pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad L. D. per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas labai daug kartų (daugiau kaip 30 kartų), iš jų daugiau kaip 10 kartų už greičio viršijimą 12 km/val., 14 km/val., 14 km/val., 17 km/val., 22 km/val., 22 km/val., 22 km/val., 25 km/val., 26 km/val., 28 km/val., 31 km/val., 49,91 km/val., taip pat ne kartą už pareigos įregistruoti (perregistruoti) transporto priemonę, apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą, pareigos deklaruoti transporto priemonės įgijimą ar perleidimą nevykdymą, automobilio vairavimą, neprisisegus saugos diržo ir rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, vairuojant transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra, dalis nuobaudų galiojančios.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro matyti, kad Pareiškėjas anksčiau neteistas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pareiškėjas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (vairavimas neblaiviam), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Pareiškėjas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), <...> vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. KET 127, 226 punktuose nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. D. 2025 m. sausio 19 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini) magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka, viršijo leistiną 110 km/val. greitį 65 km/val., įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 175 km/val. greičiu. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 226 punktų reikalavimus, t. y. padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 416 straipsnio 6 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus. Jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 550 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Savo kaltę dėl šių nusižengimų padarymo pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D.

Byloje nekvestionuojama pareiškėjo kaltė ir teismas, patikrinęs bylos įrodymus, neturi pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėjo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 416 straipsnio 6 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais įrodymais. Pareiškėjas skundu neginčija kaltės, padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, taip pat neginčija už šiuos nusižengimus paskirtų baudų, tačiau prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė L. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje nurodoma, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis, kuris nėra savitikslis dalykas, – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, visišką kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239- 417/2023). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo Institucijoje tyrimo metu, t. y. 2025 m. kovo 16 d., Institucijai el. paštu atsiųstame paaiškinime pripažino, kad transporto priemonę vairavo jis, tačiau pažymėtina, kad tai nesudaro pagrindo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2025 m. sausio 26 d. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jam išsiųstas el. paštu. 2025 m. sausio 29 d. Pareiškėjas Institucijai pateikė duomenis, kad transporto priemonės vairavimo, kai buvo viršytas greitis, metu ją vairavo S. M. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tądien automobilį vairavo jis ir S. M., kuris jam ir nurodė, kad greitį viršijo būtent jis. Teismas tokią pareiškėjo versiją laiko gynybine, siekiant išvengti atsakomybės – pareiškėjas žinojo, kad transporto priemonę tądien vairavo jis ir kitas asmuo, be to, tądien, kaip teigia pareiškėjas, buvo susiklosčiusi neeilinė situacija, kai mamai priklausančioje prekyvietėje (duomenys neskelbtini) dingo elektra ir dėl to jis ten išskubėjo, o vėliau paskambino mama, kad ji paliko insuliną svečiuodamasi pas jį namuose ir dėl to jis išskubėjo atgal pas mamą ir skubėdamas magistraliniame kelyje viršijo greitį. Esant tokioms aplinkybėms ir situacijai, kuri iš esmės nutinka ne kasdien, pareiškėjas, būdamas protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo, turėdamas informaciją, kad jo automobiliu greitį viršijo S. M., ir, žinodamas, kad greitį viršijo ir jis pats (L. D.), turėjo pareigą imtis priemonių ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų pažeidimo fiksavimo metu vairavo automobilį ir viršijo greitį arba bent jau Institucijai pateikti duomenis, kad galimai vairavo tiek jis, tiek S. M. ir bendradarbiauti su Institucija, stengiantis išsiaiškinti, kuris iš jų viršijo greitį pažeidimo fiksavimo metu. Tačiau pareiškėjas Institucijai nedvejodamas nurodė, kad transporto priemonę vairavo būtent S. M. Nors pareiškėjas teigia, kad S. M. nurodė dėl to, kad jis nežinojo, jog gali susipažinti su administracinio nusižengimo byla ir joje esančiomis nuotraukomis, tačiau ši pareiškėjo versija taip pat atmestina kaip gynybinė ir teismo neįtikinanti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijai S. M. duomenis nurodė dėl to, kad tai S. M. jam pasakė, kad viršijo greitį. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu, paaiškindamas situaciją dėl jam praeityje užfiksuotų daugybės administracinių nusižengimų nurodė, kad mamos prekyvietėje dirbančios pardavėjos kartais naudojasi jo vardu registruotomis mašinomis, jos viršijo greitį ir daug kartų buvo užfiksuotos. Paskui minėtos pardavėjos išėjo iš darbo ir jis nesugebėjo nustatyti, kuri vairavo tą mašiną, todėl šios baudos liko jam. Vėliau paprašė, kad duotų susipažinti su bylos medžiaga, nes norėjo sužinoti, kas kokią dieną vairavo mašiną, bet negalėjo to padaryti, nes veidų nesimatė. Taigi, pareiškėjas jau iš ankstesnių jam paskirtų nuobaudų žinojo, kad gali susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, be to, L. D. surašytame pirmame administracinio nusižengimo protokole, kuris jam buvo išsiųstas dar 2025 m. sausio 26 d., ir pareiškėjas jį gavo, buvo nurodyta jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisė susipažinti su administracinio nusižengimo byla, tačiau jis tokio prašymo neteikė ir nedvejodamas Institucijai nurodė S. M. kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę pažeidimo užfiksavimo metu. Tik tada, kai Institucijos pareigūnai atliko tyrimą, lygindami Pareiškėjo ir S. M. nuotraukas, ir nustatė, kad transporto priemonę vairavo būtent Pareiškėjas, apie tai jam pranešė ir nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas jam, Pareiškėjas pareiškė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir joje esančiomis nuotraukomis, ir praėjus kelioms savaitėms savo kaltę pripažino, atsiųsdamas Institucijai paaiškinimą el. paštu. Teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad Pareiškėjas nėra nuoširdus ir S. M. nurodė, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, sustiprina ir tai, kad S. M. neturi teisės vairuoti, o Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis netikrina, duodamas transporto priemonę vairuoti kitiems asmenims, ar jie turi teisę vairuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad transporto priemonės valdytojas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai ir, perduodamas jam priklausančią transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui, jis turi įsitikinti, kad asmuo turi teisę vairuoti, kad asmuo yra blaivus ir pan. Nesilaikant šios pareigos, tokiam transporto priemonę perduodančiam asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nustatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Taigi, L. D. pripažino padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai Institucijos pareigūnai atliko papildomą tyrimą ir surinko jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, tačiau toks kaltės pripažinimas, kaip jau minėta, negali būti laikomas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjo išsakytas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų, o siekio sušvelninti savo padėtį, vertintinas kaip gynybinė pozicija ir savęs gailėjimasis, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl pačių administracinių nusižengimų padarymo. Pareiškėjas itin daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir tai, kad už greičio viršijimą yra baustas labai daug kartų, išvadų iš savo elgesio nedaro, ir toliau sistemingai daro tokio pačio pobūdžio administracinius nusižengimus, o byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas yra tokio jo elgesio dėsninga pasekmė.

Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta ir viena Pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Kaip jau minėta, Pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus – greičio viršijimą, paskutinį kartą prieš byloje nagrinėjamą pažeidimą – už greičio viršijimą 2025 m. sausio 13 d. Taigi, Institucija pagrįstai nustatė šią ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte L. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kitų Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje padaryto administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. 

Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis įvykio dieną automobilį vairavo blaivus, kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo blaivumo klausimas byloje nekeliamas, nes nagrinėjama administracinio nusižengimo byla yra dėl to, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, t. y. dėl to, kad jis važiavo 175 km/val. greičiu. Aplinkybė, susijusi su jo blaivumu, nėra padaryto administracinio nusižengimo požymis ir neturi reikšmės vertinant jo veiksmų atitikimą ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodytam nusižengimui.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms, neatliko pavojingų vairavimo manevrų, nesukėlė niekam pavojaus bei nepadarė žalos, administracinis nusižengimas buvo padarytas 2025 m. sausio 19 d., nedarbo dieną, po pietų, kad intensyvaus eismo nebuvo, oro sąlygos ir kelio danga buvo normalios, vertinamos kaip nesudarančios pagrindo iki minimalaus dydžio sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos individualizuojant skiriamą administracinio poveikio priemonę už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Kaip vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, kokią sankciją paskirti pažeidėjui, yra padariniai, tačiau tai nėra vienintelė aplinkybė, į kurią atsižvelgiama nustatant sankcijas. Šiuo konkrečiu atveju padarytas administracinis nusižengimas apibūdinamas formalia sudėtimi, kuomet vien ANK 416 straipsnio 6 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų padarymas laikomas tiek pavojingu, jog kiltų administracinė atsakomybė, net nelaukiant padarinių atsiradimo. Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog pareiškėjas žymiai viršydamas leistiną maksimalų greitį, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Aplinkybės, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys bei pats nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti sankcijoje numatytą minimalaus termino administracinio poveikio priemonę. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Dėl šių priežasčių transporto priemonių valdymo apribojimas atitinkamam laikotarpiui yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes ieškosi darbo, taip pat reikia prižiūrėti sergančią mamą, ją dažnai vežioti pas gydytojus, mama pasirūpinti gali tik jis, nes jis gyvena arti mamos, o jo sesuo gyvena kitame mieste. Teismas pažymi, jog tai, kad L. D., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo padėtį, yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo taikyti sankcijoje numatytą minimalaus termino administracinio poveikio priemonę. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pareiškėjas turėjo būti atsakingas bei rūpestingas ir apdairiai vertinti galimas pasekmes, nes žinojo, kad yra vienintelis asmuo, kaip kad jis teigia, kuris gali pasirūpinti savo sergančia motina. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-127-651/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą ją trumpinti. Be to, nagrinėjamu atveju taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs L. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažymi, kad L. D. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Jis viršijo leistiną 110 km/val. greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą važiavo 175 km/val. greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 65 km/val. Be to, pažeidimą padarė (duomenys neskelbtini) magistraliniame Lietuvos kelyje, dienos metu ir tik atsitiktinumo dėka neatsirado sunkūs padariniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, jog nusižengimą padarė gerai jam žinomame kelyje, tačiau tai niekaip nepateisina jo padaryto administracinio nusižengimo, nes ir gerai žinomuose keliuose eismas niekada nebūna identiškas, o eismo situacijos gali būti labai įvairios ir netikėtos. Vertinant konkretų pareiškėjo padarytą KET pažeidimą, pažymėtina, kad L. D. padarė labai grubų ir vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas elgėsi labai pavojingai, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, be to, šiuo savo elgesiu jis parodė atsainų požiūrį į galiojančias Kelių eismo taisykles (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. II-509-992/2019, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis Nr. R-6-1023/2019). 

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie Pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad L. D. per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas labai daug kartų (daugiau kaip 30 kartų), iš jų daugiau kaip 10 kartų už greičio viršijimą 12 km/val., 14 km/val., 14 km/val., 17 km/val., 22 km/val., 22 km/val., 22 km/val., 25 km/val., 26 km/val., 28 km/val., 31 km/val., 49,91 km/val., taip pat ne kartą už pareigos įregistruoti (perregistruoti) transporto priemonę, apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą, pareigos deklaruoti transporto priemonės įgijimą ar perleidimą nevykdymą, automobilio vairavimą, neprisisegus saugos diržo ir rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, vairuojant transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra, dalis nuobaudų galiojančios. Iš padarytų administracinių nusižengimų skaičiaus matyti, kad jis reikiamų išvadų dėl savo elgesio, pažeidinėdamas KET, nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog dalis pažeidimų, kuriuos jis yra gavęs, yra padaryti ne jo, o kitų asmenų, kuriems jis buvo perdavęs vairuoti jo vardu registruotus automobilius. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismas vadovaujasi oficialių Lietuvos Respublikos registrų duomenimis ir įsiteisėjusiais Institucijų/teismo procesiniais sprendimais, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog baudos buvo skirtos ne pareiškėjui ar pareiškėjas būtų jas apskundęs. Dėl to teismas neturi pagrindo išvadai, kad Administracinių nusižengimų registre nurodyta informacija apie pareiškėją yra neteisinga. Jei pareiškėjas iš tiesų nevairavo tų transporto priemonių ir nepadarė jam inkriminuotų pažeidimų, būdamas protingas, apdairus, suaugęs asmuo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, turėjo tokias nuobaudas skųsti ir ginčyti, o to nepadaręs turi prisiimti savo neapdairaus ir neatsakingo elgesio pasekmes. L. D. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo numatyta itin griežta administracinė nuobauda. Paminėtos aplinkybės pareiškėją apibūdina neigiamai, kaip nerūpestingą ir neatsakingai savo teise vairuoti transporto priemones besinaudojantį asmenį, kas nagrinėjamu atveju laikytina reikšmingomis aplinkybėmis, bloginančiomis asmens teisinę padėtį, ANK 34 straipsnio 3 dalies kontekste, individualizuojant skiriamą administracinio poveikio priemonę. Tai, kad Pareiškėjui anksčiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už greičio viršijimą nebuvo taikytas, niekaip nepaneigia Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo šiurkštumo ir pavojingumo šioje byloje, taip pat niekaip nelengvina padėties prieš tai anksčiau 5 metų laikotarpiu Pareiškėjo padarytų gausybės administracinių nusižengimų, susijusių su KET nesilaikymu, kontekste. Priešingai, tai tik rodo, kad Pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėjo, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių nuobaudų, o tai taip pat rodo, kad paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Pažymėtina ir tai, kad nors, kaip teigia Pareiškėjo, atstovas, Pareiškėjas nebuvo netekęs teisės vairuoti už tokio pobūdžio pažeidimus, tačiau toks teiginys nėra visiškai tikslus, nes 2018 m. Pareiškėjas baudžiamojoje byloje, kuri nutraukta jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už vairavimą neblaiviam šios teisės buvo netekęs 2 metams.

Dėl pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis greitį viršijo dėl to, jog skubėjo pas sergančią mamą, kuri svečiuodamasi jo namuose paliko insuliną, ir jai pasidarė bloga, reikėjo insulino, pažymėtina, kad noras padėti sergančiai mamai ir dėl to skubėjimas pas ją yra žmogiškai suprantamas, tačiau pareiškėjui mamos būklė yra ne naujiena, ji jau ne vienerius metus serga įvairiomis ligomis, o jis rūpinasi ja, todėl atitinkamai turi planuoti ir numatyti savo veiksmus, juo labiau, kai pareiškėjas taip pat ne vienerius metus vyksta į mamos turimas prekyvietes, kurios yra gerokai nutolusios nuo namų, t. y. tenka išvažiuoti į kitą miestą.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo trumpinti pareiškėjui paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki įstatyme numatyto minimalaus – 1 mėnesio termino.

Tačiau teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėją apibūdinančius įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos Pareiškėjui paskirta maksimalaus termino administracinio poveikio priemonė neatitinka ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų ir yra per griežta. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutrumpinti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę iki 5 mėnesių, t. y. skirti ne maksimalios, tačiau ilgesnės nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje nustatytas vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmę. 5 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju bus pakankamas ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, tinkama ir proporcinga priemonė šioje byloje. Atsižvelgiant į visa tai, Institucijos nutarimas keičiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-67579-2025 dalį ir sutrumpinti L. D. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 5 (penkių) mėnesių.

Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-67579-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja                                                                                                              Asta Benetytė