Civilinė byla Nr. eS2-1449-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06411-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos B. M. prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti; suinteresuoti asmenys: R. G., VĮ Turto bankas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui po jos motinos A. G. mirties priimti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. G.. Ji testamentu turtą paliko anūkams. Pareiškėja sužinojo, kad motinai po mirties atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje. Pareiškėja teigia, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – neturėjo žinių apie motinai priklausantį žemės sklypą. Įstatyminiai paveldėtojai yra pareiškėja ir suinteresuotas asmuo brolis R. G.. Atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja galėtų kreiptis į notarų biurą, kur būtų užvesta byla po A. G. mirties, pareiškėja gautų paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėja priimtų palikimą po motinos mirties.

3.       Suinteresuotas asmuo R. G. prašo atmesti pareiškimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, pareiškėja 7 metus gyveno kartu su motina iki jos mirties. Motina savo turtą paliko anūkams (pareiškėjos vaikams), o jam pasakė, kad turi teisę į žemę, kurios valstybė negrąžina, todėl jo, kaip sūnaus ir jo vaikų palikimas bus žemė, kurią pavyks atgauti, atkuriant nuosavybės teisę į žemę. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad atkūrė nuosavybės teisę į Birštone esantį žemės sklypą, o nuosavybės teisių atkūrimas į Vilniaus rajone Riešės seniūnijoje žemės sklypą užtruko dėl dokumentų tvarkymo institucijose, bylinėjimosi teisme. Suinteresuotas asmuo teigia, kad apie vargus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į žemę žinojo visa giminė, nes buvo bendras interesas, o giminaičiai buvo viena procesinė šalis teisme. Pareiškėjai bylinėjantis su dukra dėl tėvo J. G. buto dalies, jis savo dalies į tėvo buto dalį atsisakė, nes pretendavo į žemės sklypą Riešėje – tai pareiškėja žinojo. Nurodo, kad palankiam pareiškėjai sprendimui įsiteisėjus, jam atsisakius tėvo turto dalies, pareiškėja prašo atnaujinti terminą motinos palikimui priimti į žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes, paveldėjusi tėvo turtą, pasibaigus žemės grąžinimo procesui ir atkūrus nuosavybės teisę į žemę, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjai apie motinos turėtą žemę sužinojo ne po jos mirties, o nuo nuosavybės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo, t. y. mažiausiai 7 metai iki šalių motinos mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą.

5.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., turėjusi du vaikus pareiškėją ir suinteresuotą asmenį R. G.. Pareiškėja 1999 m. vasario 19 d. vaikų N. I. M. ir A. M. vardu priėmė po A. G. mirties testamentu paliktą palikimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašas, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, priklauso A. G., galioja nuo 2018 m. spalio 29 d.

6.       Teismas vertino, kad pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, tvarkė nepilnamečių vaikų vardu palikimo priėmimo dokumentus. Pareiškėja žinojo palikimo priėmimo tvarką, įstatymo reikalavimus, bet nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo kaip įstatyminė įpėdinė. Įstatyminis įpėdinis R. G. pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties.

7.       Teismas sprendė, kad pareiškėja neįgyvendino savo subjektinių teisių į palikimą atsiradusį po motinos mirties, nesant svarbių priežasčių. Pareiškėja žinojo apie palikimo priėmimo tvarką, palikimo priėmimą reglamentuojančius įstatymus, nes su dukra N. I. M. po tėvo J. G. mirties bylinėjosi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie visą motinos turtą, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Teismas nenustatė, kad pareiškėja negalėjo priimti palikimo dėl objektyvių kliūčių, po palikėjos mirties praėjo ilgas laiko tarpas – 22 metai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui po jos motinos A. G. mirties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Pareiškėjos motina testamentu paliko pareiškėjos dukrai N. I. M. paliko butą (duomenys neskelbtini). Priėmus šį palikimą, paaiškėjo, kad butas mirusiajai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu J. G.. Pareiškėja 2019 m. gruodį, rengdama dokumentus dėl juridinio fakto (palikimo po J. G. mirties priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, iš VĮ Registrų centro duomenų sužinojo, kad jos motinai A. G. 2018 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-310-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet jai paaiškinta, kad praleistas terminas palikimui priimti.

8.2.       Pareiškėja neginčija to fakto, kad jai buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka. Pareiškėja, kaip įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė, 1999 m. vasario 19 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą. Pareiškėjai nei tuo metu, nei iki išviešinimo VĮ Registrų centre nebuvo žinoma apie motinai priklausantį turtą. Notaras 1999 m. negalėjo informuoti pareiškėjos apie galimai turėsiantį ateityje mirusiosios A. G. turtą, nes duomenys apie mirusiajai priklausantį žemės sklypą VĮ Registrų centre įregistruoti tik 2018 m.

8.3.       Pareiškėjai buvo žinoma, kad jos motinai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Birštone ir kad ji testamentu palikta pareiškėjos broliui. Apie kitą galimą atkurti nuosavybės teisę motinai pareiškėjai nebuvo žinoma, todėl ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. 

8.4.       Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo išreikalauti iš notarų biuro testamentą, kuriuo žemė palikta suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjai buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo paveldės žemės sklypą Birštone. Iš testamento turinio būtų aiški palikėjos valia, ar suinteresuotas asmuo pagal testamentą pretendavo tik į Birštone atkurtą motinos vardu žemę, ar pagal įstatymą į visą likusį motinos vardu esantį turtą.

8.5.       Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gyveno su motina 7 metus iki jos mirties ir galimai turėjo žinoti apie motinos parašytus prašymus atkurti nuosavybės teise, yra prielaida. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie mamos tvarkomus dokumentus.

8.6.       Pareiškėjai nebuvo žinoma apie vargus, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, bylinėjimąsi teisme. Suinteresuotas asmuo buvo A. G. įpėdinis pagal įstatymą nuo 2017 m. lapkričio 4 d., pareiškėja nebuvo motinos įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl ir procesiniuose dokumentuose negalėjo būti įtraukta.

8.7.       Suinteresuotas asmuo neinformavo pareiškėjos apie nuosavybės Riešėje atkūrimą motinos vardu. Pareiškėja, žinodama, kad yra testamentu suinteresuotam asmeniui paliekama teisė tik į Birštono mieste esančią žemę, būtų ėmusis aktyvių veiksmų palikimui priimti pagal įstatymą.

9.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10.       Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pareiškėja nuo 1991 m. su motina gyveno 7 metus iki palikėjos mirties. Tuo laikotarpiu piliečiai aktyviai teisė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. A. G. tokį prašymą padavė 1991 m. spalio 23 d. Prašymo padavimo metu nei A. G., nei jos vaikai nežinojo, į kokį turtą bus atkurtos nuosavybės teisės. Iš motinos pasakojimų pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kiek ir kur jų seneliai turėjo žemės iki nacionalizacijos. Į senelių žemę pretendavo ne tik A. G., bet ir kiti senelių vaikai, vaikaičiai. Pareiškėja nekartą dalyvavo giminaičių pokalbiuose apie dar neatkurtą ir jau atkurtą nuosavybę. Pasibaigus teisminėms ir administracinėms procedūroms dėl A. G. nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja priėmė palikimą po tėvo J. G. mirties. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad šį palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

10.2.       Pareiškėja neargumentuoja, kaip teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo nustatytos aplinkybės ne pažeidžia, bet patvirtina padarytas išvadas.

10.3.       Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, įvertino ne tik ilgą termino praleidimo laikotarpį, bet ir tai, kad pareiškėjai apie A. G. mirtį buvo žinoma iš karto, pareiškėja 1999 m. vasario 19 d. lankėsi notarų biure, kaip nepilnamečio vaiko atstovė. Pareiškėja, būdama A. G. įstatymine įpėdine, neišreiškė noro priimti palikimą po savo motinos mirties. Pareiškėjai buvo žinoma, kad apie motinos paduotą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas pagrįstai nelaikė svarbia priežastimi, kad pareiškėja 2019 m. gruodį sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą atkurti A. G. nuosavybės teises į žemės sklypą Riešės sen.

10.4.       Teismas teisingai taikė CK 5.50 ir 5.57 straipsnius, atsižvelgė į teismų praktiką ir vertino, kad pareiškėja neįgyvendino savo paveldėjimo teisių be jokios svarbios priežastis. Bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nenustatinėjamos aplinkybės, ar įpėdiniui buvo žinoma apie palikėjui priklausantį turtą.

10.5.       Pareiškėjai buvo žinoma, kad nuosavybės atkūrimo į žemę klausimais rūpinosi suinteresuotas asmuo. Ji nesikreipė į notarą po motinos mirties dėl aplikimo priėmimo, nes vykdė motinos žodinį patvarkymą, pagal kurį atkurta nuosavybė turi atitekti suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties.

10.6.       Suinteresuotas asmuo nurodo, kad po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjus, kad nuosavybės atkūrimo į žemę procedūros artėja į pabaigą, suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuotam asmeniui 2017 m. lapkričio 24 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į dalį sklypų Birštone. Atkūrus A. G. nuosavybės teisę į dar vieną sklypą, susiinteresuotas asmuo, kaip A. G. įpėdinis, atsiėmė Nacionalinės žemės tarybos sprendimą, bet kol kas žemės sklypo neįregistravo savo vardu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

13.                      Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16.                       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštą dėl informacijos pateikimo, prie kurio pridėtos A. G. 1995 m. birželio 28 d. bei 1997 m. lapkričio 6 d. notarų patvirtintų testamentų kopijos. Teismas vertina, kad pateikti  įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus priima į bylą.

17.                      Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina A. G.. Mirusioji 1997 m. lapkričio 6 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure, jai nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anūkei N. I. M., mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), – lygiomis dalimis anūkui P. G. ir anūkui M. G., sodo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) – anūkui A. M.. Butas, (duomenys neskelbtini), kurį mirusioji paliko savo anūkei testamentu, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. G. ir jos sutuoktiniui J. G.. Pareiškėja, kaip savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, 1992 m. vasario 19 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po mirusiosios A. G. mirties. N. I. M., tapus pilnamete, 2016 m. kovo 8 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita nurodyto buto dalis liko nepaveldėta ir toliau priklausė mirusiajam J. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo tėvo J. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad, rengdama dokumentus teismui, 2019 m. gruodį sužinojo, kad jos motinai A. G. 2018 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-310-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini). Mirusioji A. G. 1995 m. birželio 28 d. testamentu paliko testamentiniam įpėdiniui savo sūnui R. G. 600 kv. m. žemės sklypą, esantį Birštone (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui R. G. 2017 m. lapkričio 24 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo jis paveldėjo 94/280 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 14/40 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių Birštone.

18.                      Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

19.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.).

20.                      Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui po jos motinos mirties priimti, nes ji nežinojo, kad po motinos mirties bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Vilniaus rajone, t. y. bus kito, testamentu nepaskirstyto turto įpėdiniams, turto. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos brolis, nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių motina, būdama gyva sudarė du testamentus, kuriais paliko savo sūnui ir vaikaičiams jai priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad jų motina kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus. Pareiškėja teigia, kad jai buvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo paveldės žemę Birštone, bet ji nežinojo, kad taip pat siekiam atkurti nuosavybę į žemę, esančią Vilniaus rajone. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja dalyvavo giminaičių pokalbiuose, kuriuose buvo aptariami nuosavybės teisių į žemės sklypą Riešėje atkūrimo klausimai, bet nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėja, žinodama apie motinos valią palikti jam žemės sklypą Birštone, nežinojo apie nuosavybės teisių į žemės sklypą Riešėje atkūrimo procedūrą.

21.                      Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tik pasibaigus teisminiam procesui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos mirties. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad pareiškėja apie motinos mirtį sužinojo iš karto, nes su ja gyveno 7 metus iki jos mirties. Pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdine ir žinodama, kad mirusioji paliko turtą testamentu suinteresuotam asmeniui ir vaikaičiams, taip pat būdama nepilnamečio vaiko įstatymine atstove, per įstatyme nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Kreipimosi į notarą dieną, šalių motinos vardu nebuvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone. Pareiškėja, manydama, kad mirusioji paliko testamentu žemės sklypą Birštone (tai patvirtina ir mirusiosios testamentas), ir nežinodama apie ateityje ketinamas atkurti teises į žemės sklypą Vilniaus rajone, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Pareiškėja, siekdama priimti palikimą po tėvo mirties ir rengdama dokumentus teismui, 2019 m. gruodį iš VĮ Registrų centro duomenų sužinojo, kad yra motinai A. G. 2018 m. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą Vilniaus rajone. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, motinos mirties datą, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus rajone datą, ilgą laiko tarpą tarp šių datų, sprendžia, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo savo vardu po motinos mirties. Atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja galės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo po motinos mirties gavimo ir įgyvendinti savo teises.

22.                      Pareiškėja 22 metus nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nors praleistas terminas ilgą laikotarpį, atsižvelgtina į tai, kad mirusios vardu atkurta nuosavybė tik 2018 metais, o pareiškėjai apie šio turto buvimą tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio mėn. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė kasacinio teismo praktiką, bet netinkamai vertino faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nepagrįstai neatnaujino termino palikimui priimti.

23.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

24.                      Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės atskirasis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkinamas, atnaujinamas terminas palikimui po A. G. mirties priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjai B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui po motinos A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

Teisėjas Tomas Venckus