Baudžiamoji byla Nr. e1-406-929/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00126-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje Y. M. (Y. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Y. M.

Kaltinamojo Y. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Kaltinamasis Y. M. apklausiamas 2020 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, esmė jam suprantama. Nuo psichikos, sveikatos sutrikimų, alkoholio ir narkotinių medžiagų nesigydo, įskaitoje nėra. Yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), pradėjo joje dirbti apytiksliai prieš metus laiko, maždaug nuo 2019 m. spalio mėnesio, dirba vairuotoju. Pradėjo dirbti su viena ir ta pačia transporto priemone, tai yra „Volvo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dažniausiai jo reisai vykdomi iš Baltarusijos į Uzbekistaną, Taškento miestą, į Rusiją. Į Lietuvą atvyksta gana retai, praeitą kartą buvo prieš mėnesį. Lietuvoje neturi jokių draugų, artimųjų, pažįstamų, gyvenamosios vietos čia neturi, tačiau turėtų galimybę išsinuomoti Lietuvoje būstą. Savo kaltę pripažįsta, jokių parodymų dabar pateikti negali, kadangi yra labai pavargęs, nemiegojęs visą parą, nevalgęs, todėl detalesnius parodymus duos kitos apklausos metu (t. 1, b. 1. 112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 6 d. papildomai apklaustas kaltinamasis Y. M. parodė, kad spalio 29 dieną išvyko iš namų apie 23 val. vakaro, nuvyko į saugojimo aikštelę, kurioje buvo saugoma minėta transporto priemonė, ta saugojimo aikštelė netoli jo namų, pasiėmė ją ir nuvyko krautis, ji buvo tuščia. Nuo (duomenys neskelbtini), tai yra jo gyvenamosios vietovės iki pasikrovimo vietos apie 300 km kelio, todėl 3 atvyko apie 4 val. ryto į pasikrovimo vietą. Krovėsi jis individualioje įmonėje, tiksliai pavadinimo nepamena, lyg ir A. Į.. Ten krautis vyko pirmą kartą, iš darbuotojų ten nieko nepažįsta. Krovėsi jis teritorijoje, kurioje, kaip suprato, vykdoma baldų gamyba, o prie teritorijos atvykdavo krovininiai automobiliai su mediena. Toje teritorijoje nebuvo nei sandėlio, nei administracinio pastato, buvo tik pavėsinės, būtent ten ir krovėsi. Ten jį krovė krovikai, su keltuvo pagalba, iš viso pakrovė apie 20 palečių malkų. Po pasikrovimo pasiėmė reikiamus krovinio dokumentus ir išvyko į Minską. Nuo pasikrovimo iki Minsko buvo apie 300 km kelio, atvyko ten spalio 30 d. vakare, nepamena tikslaus laiko. Likus 80 km iki Minsko, sustojo pailsėti degalinėje, ji gal net nedirbanti buvo, sustojo tamsioje aikštelėje, skirtoje poilsiui, pavalgė, pasėdėjo, užtruko apie valandą laiko. Toje pačioje aikštelėje prie jo privažiavo lengvasis automobilis ,,Opel“ tikslios markė nežino, bet naujo modelio, išlipo vyras apie 45 – 50 metų amžiaus vyras, priėjo ir užkalbino apie viską bendrai, kaip sekas, kiek uždirba, ir tada pasiūlė užsidirbti, tai yra pasiūlė jam pervežti cigaretes iš Baltarusijos į Europą. Jis iš pradžių nesutiko, bet kai vyras pasakė apie uždarbį, jis, galvodamas apie sunkią finansinę būklę, sutiko. Vyras už pervežimą pasiūlė 5000 eurų, nepasakė tikslaus kiekio, kurį nori pervežti. Jis žinojo, kad didelio kiekio negalima vežti į Europą, suvokė, kad tai yra nelegalu. Vėliau vyras pasiėmė jo vairuojamą vilkiką, o jis pats liko sėdėti vyro lengvajame automobilyje, vyras išvažiavo. Jis sėdėjo ir vyro laukė apie pora valandų, tiksliai nepamena. Po kelių valandų vyras grįžo ir pasakė jam, kad važiuotų į muitinę, viskas bus gerai, praeis, pasiėmė jo telefono numerį, savo numerio jis nedavė. Jokios informacijos apie nepažįstamąjį nežinojo. Taip pat vyras jam pasakė, kai jis pereis Lietuvos muitinę, jį pamatys ir privažiuos žmonės, kurie pasiims krovinį ir atgal sukraus trūkstamų malkų skaičių pagal dokumentus, nenurodė jokios informacijos, kokie žmonės turėtų privažiuoti, nei su kokia mašina. Tik pasakė, kad perėjęs Lietuvos muitinę, turės sustoti prie pirmos degalinės iš kairės pusės, važiuojant nuo Lavoriškių kelio posto. Jis automobilio neatidarinėjo, ant puspriekabės buvo prikabinta plomba, tas vyras ją prikabino, nes prieš tai aš jam buvo atiduotas neužplombuotas automobilis. Kai jis sėdo vairuoti, didelio skirtumo tarp svorio su malkomis, ir su dėžėmis, jis nepajuto, tiesą pasakius, manė, kad tų dėžių ne tiek ir daug, manė, kad pagrinde svorį išlaiko malkos. Tuomet išvyko iš degalinės ir nuvyko iki muitinės, ten maždaug apie 300 km kelio, iki pačios muitinės dar buvo sustojęs vienoj degalinėje, apie 2 val. kelio iki muitinės, norėjo atvykti lapkričio 1 d. Pailsėjęs išvyko iš poilsio vietos, ir apie 17 val. vakaro atvyko prie Baltarusijos muitinės. Važiuojant iki muitinės, jam dar paskambino jo direktorius ir paklausė, kodėl jis taip ilgai važiuoja, jis direktoriui atsakė, kad jo mašina sulūžo, nors tai buvo netiesa. Baltarusijos muitinę praėjo gana greitai, apie 19 val. jau pradėjo formintis, ten patikrino jį greitai, atidarė puspriekabės duris, pamatė malkas ir uždarė. Kai praėjo Baltarusijos muitinę, apie 23 val. atvyko į Lietuvos muitinę, pateikė dokumentus formintis, muitinės pareigūnas jį dar išsiuntė atlikti fito-sanitarinės kontrolės ir pasakė, kad dar siųs į rentgeno kontrolę, jis išsigando, nes suprato, kad nebepravažiuos, visai nežinojo, kas jo laukia. Po rentgeno kontrolės jo jau laukė, kaip jis suprato, pamainos viršininkas, liepė atiduoti raktus, jis viską atidavė, ko jo prašė: telefoną, raktus. Labai gailisi dėl to, ką padarė, pasižada, kad niekada daugiau tai nepasikartos. Nusikaltimą padarė norėdamas pagerinti finansinę padėtį, kadangi jo žmona laukiasi, nori įsigyti didesnį butą, taip pat šeimoje auga dar viena mažametė dukra. Kai tik rentgenas pamatė, koks krovinys, iš karto prisipažino. Nėra prieš tai teistas. Savo poelgį vertina 100 procentų blogai. Jei žinotų, kokį didelį kiekį jam sukrovė, nesiryžtų tokio pervežimo atlikti (t. 1, b. 1. 113–114).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 30 d. papildomai apklaustas kaltinamasis Y. M. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, tačiau pamatęs pranešime apie įtarimą nurodytą vežtų cigarečių vertę bei kiekį, liko labai nustebęs, nes nežinojo apie vežtų cigarečių kiekį, labai gailisi (t. 1, b. l. 117).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 2 d. apklausta liudytoja A. T. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste pamainos viršininke. Atlieka Lavoriškių kelio posto pamainos pareigūnų atliekamų darbo funkcijų priežiūrą. Dirba pamainomis kas ketvirtą parą. 2020 m. lapkričio 2 d., 08:00 val., pradėjo savo darbą pamainą, darbo pabaiga – 2020 m. lapkričio 3 d. 08:00 val. Atvykus į darbą, ankstesnės pamainos viršininkas A. B. perdavė jai informaciją, kad detalaus tikrinimo angare yra sulaikytas krovininis automobilis su cigaretėmis, kurios paslėptos tarp krovinio, tai yra malkų, taip pat pasakė, kad kontrabanda buvo aptikta rentgeno kontrolės pagalba. Pamainos viršininkas perdavė tarnybinį pranešimą, krovinio dokumentus ir asmens mobilius telefonus. Taip pat informavo, kad minėtas automobilis atvyko nakties metu, daugiau jokių duomenų neperdavė, kadangi viskas surašyta tarnybiniame pranešime (t. 1, b. 1. 98).

2020 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – Lavoriškių kelio postas, esantis kelyje 103, Mačiuliškių k. 7, Lavoriškių šen., Vilniaus r. sav. Tą pačią dieną apžiūrėtas įvykio vietoje detalaus tikrinimo angare buvęs vilkikas „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Atidarius puspriekabės duris, priekabos viduryje matoma paletė, prikrauta malkų. Prie paletės matomos nuo puspriekabės lubų iki apačios prikrautos dėžės, dešinėje ir kairėje pusėse. Atidarius dėžes, matomos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Įvykio vietos apžiūros metu buvo matomos 37 dėžės cigarečių. Atidarius kelias dėžes, nustatyta, kad tai „NZ Gold“ ir „Minsk 5 Super slims“ cigaretės. Ant cigarečių pakelių yra užrašai su cigarečių pavadinimu, informacija apie rūkymo žalą i cigarečių sudėtį. Ties pakelio atidarymo vieta yra priklijuoti Baltarusijos Respublikos akciziniai ženklai - banderolės. Kiekviename pakelyje yra po 20 vnt. cigarečių. Cigaretės yra su filtrais. Detalaus tikrinimo angare, puspriekabės dešinėje pusėje ant rampos, matomos iškrautos dvi medienos paletės. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta: vilkikas „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), cigaretės „NZ Gold“, cigaretės “Minsk Superslims“, trys medienos paletės, pinigai – 460 Eur, raktas, GPS navigacija ir banko kortelė (t. 1, b. l. 7–16).

2020 m. lapkričio 11 d. – 2020 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus puspriekabę „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytas tikslus sulaikytų cigarečių kiekis: cigarečių „NZ Gold“ – 392000 pakelių, cigarečių „Queen Menthol“- 151500 cigarečių pakelių, cigarečių „NZ Black“- 49500 pakelių, cigarečių „Minsk 5“ – 244500 pakelių, cigarečių „Minsk SS“ – 50000 pakelių (t. 1, b. l 30–39).

Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada Nr. 64, kurioje nurodoma, kad cigarečių „NZ Gold“ (392000 pakelių), cigarečių „Queen Menthol“ (151500 pakelių), cigarečių „NZ Black“ (49500 pakelių), cigarečių „Minsk 5“ (244500 pakelių), cigarečių „Minsk SS“ (50000 pakelių) vertę, įskaitant privalomus mokesčius, iš viso sudaro 3 131, 096 Eur (t. 1, b. l. 43 – 44).

Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (9.3/49)-2V-16901, kuriame nurodoma, kad vilkiko „Volvo FH“ vidutinė kaina Lietuvoje – 21 490 Eur, puspriekabės „Schmitz“ vidutinė kaina Lietuvoje – 13 580 Eur (t. 1, b. l. 46).

Kaltinamojo gynėjos advokatės E. B. prašymo priedais, kuriuose nurodoma, kad vilkiko „Volvo FH“ vertė yra 39 788, 40 Baltarusijos rublių, puspriekabės „Schmitz“ vertė – 21 754, 80 Baltarusijos rublių (iš viso – 61 543, 2 Baltarusijos rubliai (19 924, 44 Eur) (b. l. 85 – 93).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199  straipsnio 3 dalį

Šioje baudžiamojoje byloje Y. M. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. BK 199 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

Byloje nustatyta, kad Y. M., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku ,,Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką transporto priemonėje tarp krovinio, gabeno paslėpęs privalomus pateikti muitinei daiktus – 887.500 cigarečių pakelius, tai yra 392.00 cigarečių pakelių ,,NZ Gold“, 151.500 cigarečių pakelių ,,Queen Menthol“, 49.500 cigarečių pakelių ,,NZ Black“, 244.500 cigarečių pakelių ,,Minsk 5“, 50.000 cigarečių pakelių ,,Minsk SS“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 3 131, 096 Eur sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei bei jos išvengdamas.

Kaltinamasis Y. M. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes, tai yra parodė, kad jam sustojus Minske esančioje degalinėje prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė užsidirbti, pervežant cigaretes iš Baltarusijos į Europą. Minėtas vyras už pervežimą pasiūlė 5 000 Eur. Kaltinamasis, pagalvojęs apie sunkią savo finansinę padėtį, sutiko. Nepažįstamas vyras paėmęs jo vairuojamą vilkiką išvažiavo ir jį pakrovęs po poros valandų grįžo. Kaltinamasis nurodė, kad krovinio neatidarinėjo, jis buvo užplombuotas, tačiau didelio skirtumo tarp svorio su malkomis, o vėliau su dėžėmis, nepajuto. Minėtas vyras jam tiksliai nenurodė kokį kiekį nori pervežti, tačiau jis pats suvokė, jog negalima vežti didelio kiekio cigarečių į Europą, kadangi tai daryti yra nelegalu. Taigi, gabendamas cigaretes kaltinamasis žinojo, kad toks jų gabenimas yra neteisėtas, suvokė, jog cigaretes gabena slėpdamas krovinio viduje, tačiau vis tiek jas gabeno. Be to, nors kaltinamasis teigia, kad nežinojo kiek tiksliai gabena, tačiau, kaip pats nurodė, pasikeitus krovinio sudėčiai didelio skirtumo nepajuto. Įvertinus tai, kad cigaretės sveria kur kas mažiau nei malkos, akivaizdu, jog kaltininkas suvokė, kad gabenamas cigarečių kiekis yra didelis. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos A. T. parodymai, apžiūros protokolas, fotonuotraukos, specialisto išvada ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Visi šie duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktą, tiek Y. M. kaltę padarius šį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju Y. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Y. M. tam neprieštaravo, su siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sumažinti baudos dydį ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi jo materialinė padėtis yra sunki, žmona laukiasi (t. 1., b. l. 159-161).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymo leidėjas už BK 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numato baudos arba laisvės atėmimo iki 8 (aštuonerių) metų skyrimo galimybę. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, tai yra atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), Y. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Y. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota.

Nustatyta, kad Y. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės skyrimo klausimą, kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas, duomenų apie jo administracinius baustumus byloje nėra, jis yra vedęs, pakankamai jauno amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nukentėjusiųjų nėra, civilis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda yra proporcinga ir padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 641 straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, tai yra iki 800 MGL (40 000 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, į kaltinamojo Y. M. bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, 1 (vieną) parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis Y. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 2 d. 12.13 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 2 d. Prokurorės 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu, kaltinamasis buvo paleistas į laisvę (t. 1, b. l. 141-143). Taigi, laikinajame sulaikyme ir suėmime Y. M. viso, nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d., išbuvo 18 (aštuoniolika) parų, kas sudaro 36 MGL, kurie įskaitytini į paskirtą bausmę ir skirtinos bausmės dalis yra lygi 764 MGL, tai yra 38 200 Eur.

Kaltinamasis Y. M. prašo sumažinti baudos dydį, kadangi jo sunki finansinė padėtis bei išdėstyti piniginės baudos mokėjimą dalimis. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamoji finansinė padėtis, kaip jis teigia, yra sunki. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, Y. M. apklaustas nurodė, kad jo mėnesinis atlyginimas siekia 700-800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, be to, kol vyksta baudžiamasis procesas, jis turėtų lėšų pragyventi ir išsinuomoti butą Lietuvoje. Galiausiai, kaltinamasis posėdžio metu pažymėjo, kad jis turėtų galimybę ir sumokėti užstatą (t. 1, b. l. 121-123). Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo finansinė padėtis iš tiesų nėra sunki. Tuo tarpu duomenų, kurie suponuotų priešingą išvadą, byloje nėra. Nors kaltinamasis taip pat prašo išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą dalimi, vis dėlto pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, gali nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Visgi, kaip minta pirmiau, nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą laikotarpį jam būtų per didelė finansinė našta, todėl terminui pratęsti pagrindas nenustatytas. 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, prašo išieškoti iš kaltinamojo nusikalstamos veikos priemonių – vilkiko ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas pažymi, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu yra laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina nusikalstamos veikos padarymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-583-139/2015). Taigi, nusikaltimo priemonės sąvoka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais, tai yra kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme nutartis Nr. 2K-515/2006).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis Y. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šių transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) teisėtas savininkas yra bendrovė (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis dirba vairuotoju. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėta bendrovė žinojo apie jai priklausančių transporto priemonių panaudojimą nusikalstamai veikai daryti. Įvertinus tai, ši transporto priemonė ikiteisminio tyrimo metu grąžinta teisėto savininko įgaliotai atstovei (t. 1, b. l. 94-95). Svarbu pažymėti, kad privalomi pateikti muitinei daiktai buvo gabenami paslėpti tarp krovinio (malkų), tai yra be šių transporto priemonių panaudojimo nusikalstama veika nebūtų padaryta. Todėl tiek vilkikas, tiek puspriekabė yra laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudotų nusikaltimo priemonių – vertę atitinkanti pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius pateikė informaciją, kad vilkiko „Volvo FH 13 460“ vidutinė kaina Lietuvoje – 21 490 Eur; puspriekabės „Schmitz SKO 24“, vidutinė kaina Lietuvoje – 13 580 Eur (t. 1, b. l. 46). Kaltinamojo gynėjos ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje transporto priemonių 2019 m. balandžio 19 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog vilkiko ir puspriekabės kaina yra 61543,2 Baltarusijos rublių, kas pagal Euro ir Baltarusijos rublio santykį sudaro – 19 924,44 Eur (t. 1, b. l. 85; 91-93). Taigi, byloje yra dvi skirtingos išvados apie tų pačių transporto priemonių vertę. Šiuo atveju pastebėtina, kad iš Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad jie transporto priemonių vertę nustatė remdamiesi www.emprekis.lt interneto tinklapyje skelbiamo automobilių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis. Rašte nurodyta, kad muitinė gali nurodyti rekomendacinio pobūdžio transporto priemonės rinkos vertę, jei minėtame žinyne yra pateikta atitinkamos markės transporto priemonės, atitinkamų pagaminimo metų bei techninių charakteristikų transporto priemonės rinkos kaina. Muitinė taip pat nurodo, kad dėl tikslios konkretaus automobilio kainos nustatymo rekomenduoja kreiptis į atestuotus kilnojamojo turto vertintojus. Tuo tarpu kaltinamojo atstovė teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina minėtų transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės – įsigijimo kainą. Teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, reikia vadovautis būtent šiais dokumentais, kadangi transporto priemonių įsigijimo kaina neabejotinai leidžia labiau konkretizuoja ir individualizuoja jų realią vertę. Iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonės buvo įsigytos 2019 metais. Teismo manymu, praėjęs laikotarpis nėra toks ilgas per kurį šių transporto priemonių vertė galėjo esmingai pakisti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vilkiko „Volvo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendra kaina yra 19 294 44 Eur ir būtent ši suma konfiskuotina iš Y. M..

Kaltinamajam Y. M. prokurorės 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 20 000 Eur užstatas (t. 1, b. l. 144 – 145), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo, dalyje dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, įvykdymo dienos.

Dėl procesinių išlaidų 

  Prokurorė pareiškime prašo proceso išlaidomis pripažinti cigarečių krovinio bei sulaikytos transporto priemonės su puspriekabe saugojimo, krovos, palydos darbų bei cigarečių sunaikinimo išlaidas ir priteisti šią sumą iš Y. M.. BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje proceso išlaidas sudaro:

-       Sulaikytų cigarečių „Minsk 5“, „NZ Gold“, „Queen Menthole“, „Minsk SS“, „NZ Black“ - 887500 pakelių (17750000 NAR) – saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Ugniagesių g. 14, Vilniuje – saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. sudaro – 160,08 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys – 10,6722 Eur;

-       sulaikytų prekių krovos ir pakavimo darbų išlaidos sudaro – 469,95 Eur;

-       sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 354,76 Eur;

-       sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 3293, 90 Eur;

-       sulaikytos transporto priemonės – ,,Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 8,68 Eur;

-       sulaikytos transporto priemonės – ,,Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžys ir Minsko pl. 27, Vilniuje – saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. sudaro – 51, 30 Eur. 

Taigi, bendra procesinių išlaidų dydžio suma, sprendimo paskelbimo dieną – 4 626,8194 Eur. Byloje nustatyta, kad šios išlaidos yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir yra priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 887500 pakelių (17750000 NAR) cigarečių „Minsk 5“, „NZ Gold“, „Queen Menthole“, „Minsk SS“, „NZ Black“ (t. 1, b. l. 40), klausimas išspręstas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu dėl jų sunaikinimo (t. 1., b. l . 38-40).

Vilkikas ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas advokatei E. B., atstovaujančiai trasporto priemonės savininką (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94-95).

Savanoriškai pateiktų objektų: vairuotojo O. H. kortelės, krovinio dokumentų, paso, klausimas išspręstas pakvitavimu ir jie grąžinti kaltinamajam Y. M. (t. 1, b. l. 152-153).

Kitų savanoriškai pateiktų objektų: mobilaus telefono ,,Huawei“, mobilaus telefono ,,Flycat“, planšetinio kompiuterio ,,Prestigio“, įvykio vietos apžiūros metu paimtos navigacijos ,(duomenys neskelbtini) klausimas išspręstas pakvitavimu ir jie grąžinti gynėjai advokatei E. B. (t. 1, b. l. 158).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Y. M. (Y. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir  skirti jam 1200 MGL (60 000 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Y. M. skirti galutinę 800 MGL (40 000 Eur) dydžio baudą. 

Į paskirtą baudą įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d., tai yra 18 (aštuoniolika) parų, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 36 MGL ir Y. M. skirtinos bausmės dalis yra lygi 764 MGL, kas sudaro 38 200 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš Y. M. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 294, 44 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis prekių ir transporto priemonės saugojimo išlaidas – 4 626,8194 Eur, ir išieškoti jas iš Y. M. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pervedant į sąskaitą Nr. LT37401004200070037, įstaigos kodas 188656838, esančią Luminor bank AB Vilniaus sk., banko kodas 40100.

Y. M.

Y. M.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                   Rasa Paužaitė