Civilinė byla Nr. e3K-3-323-469/2020
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00730-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.6.8.5; 2.6.8.11.3; 2.6.11.6; 3.3.3.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. S., S. Č., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto ir susitarimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Ona Žurauskienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimo dalį, kuria nutraukta 2018 m. birželio 20 d. sutarties dalis dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo (toliau – ir susitarimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. išduotą pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių įrašyti ieškovą kaip asmenį, pageidaujantį pirmumo teise pirkti (duomenys neskelbtini) ha parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausiusį atsakovei I. S. (toliau – ir ginčo žemės sklypas); 3) perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo (toliau – ir sutartis) ir nustatyti, kad atsakovė I. S. pardavė, o ieškovas pirko ginčo žemės sklypą už 5000 Eur; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei I. S. 5000 Eur; 5) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos gavo laišką, kuriuo jis informuojamas apie ginčo žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, pardavimą. Jis nusprendė įsigyti ginčo žemės sklypą savo kaip ūkininko reikmėms, todėl 2018 m. birželio 8 d. nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių ir patvirtino raštiškai savo valią. Nepaisant šios aplinkybės, 2018 m. liepos 12 d. jis buvo informuotas, kad atsakovei I. S. išduota pažyma parduodamam sklypui įsigyti, pagal kurią ji įgijo teisę parduoti žemės sklypą kitiems asmenims, nes sutikimą ieškovas pateikė pavėlavęs 12 dienų. Ieškovo teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba neteisingai apskaičiavo terminus, taikomus besiribojančio sklypo savininkui, kad šis pareikštų sutikimą dėl parduodamo sklypo pirkimo, nes 2018 m. gegužės 10 d. pasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymas buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 11 d., tad terminas sutikimui pareikšti baigėsi būtent 2018 m. birželio 8 d., t. y. tą dieną, kai ieškovas atvyko į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių pareikšti sutikimą ir jį ten įregistravo. Nors Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad 2018 m. gegužės 9 d. buvo įkėlusi skelbimą apie parduodamą ginčo žemės sklypą, tačiau patikrinus pagal sklypo unikalų numerį matyti, kad tokio skelbimo tarp 60 kitų skelbimų nurodytu laiku nebuvo, todėl ne nuo paskelbimo internete turėjo būti skaičiuojamas pasiūlymo terminas, o nuo pasiūlymo gavimo paštu dienos. Nors atsakovai nutraukė sutartį, tačiau atsakovė I. S. nepasiūlė ieškovui įsigyti ginčo žemės sklypo, nes iš anksto turėjo savo pirkėjus. Ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimo dalį, kuria nutraukta 2018 m. birželio 20 d. sutarties dalis dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. išduotą pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių įrašyti ieškovą kaip asmenį, pageidaujantį pirmumo teise pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį atsakovei I. S.; perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo ir nustatė, kad atsakovė I. S. pardavė, o ieškovas pirko ginčo žemės sklypą už 5000 Eur, priteisė atsakovei I. S. iš ieškovo 5000 Eur, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas ribojasi su L. P., ieškovo, L. Č. nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atsakovės I. S. kitos paskirties žemės sklypu. 2018 m. birželio 1 d. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 45SD-2019-(14.45.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo informuotas, jog atsakovė I. S. pateikė pranešimą apie parduodamą ginčo žemės sklypą, kurio kaina – 5000 Eur, pardavimo sąlygų nėra. Ieškovas 2018 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriui įteikė sutikimą pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą, kartu pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją. Tai liudija sutikimo gavimo Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriuje registracijos data – 2018 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. išdavė pažymą Nr. 45PAŽ-240-(14.45.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. Atsakovai I. S., F. S. (F. S.) su atsakove A. Č. 2018 m. birželio 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. 2018 m. liepos 12 d. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 45SD-2858-(14.45.104.) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba pranešė ieškovui, kad atsakovei I. S. išduota pažyma, leidžianti parduoti ginčo žemės sklypą kitiems asmenims, o ne ieškovui. Atsakovai I. S. ir F. S. sudarė su atsakovais A. Č. ir S. Č. 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimą, kuriuo nutraukė 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė I. S. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriui 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo pakeitė sklypo pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 20 d. paskelbė skelbimą dėl siūlymo pateikti sutikimą įsigyti ginčo žemės sklypą už 25 000 Eur, pardavimo sąlygos – ginčo žemės sklypas parduodamas tik kartu su juo besiribojančiu (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsniu, Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 ir 7 punktais ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016), vertino, kad įstatymų leidėjas suponavo du lygiaverčius informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo būdus (Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje ir paštu), siekdamas užkirsti kelią nepagrįstam žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros vilkinimui, tačiau esminis (būtinas) pranešimas apie parduodamą žemės sklypą besiribojančių žemės sklypų savininkams, turintiems pirmumo teisę jį įsigyti, yra pranešimas raštu jį įteikiant adresatui. Atsižvelgdamas į tai, dėl skelbimų įkėlimo ar neįkėlimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ (dėl to šalys taip pat ginčijasi) teismas plačiau nepasisakė, kaip dėl nereikšmingos (neesminės) aplinkybės. Įvertinęs tai, kad nuo 2018 m. gegužės 11 d. skaičiuojant 15 darbo dienų terminą sutikimui pareikšti ir 5 dienas pašto korespondencijai įteikti, ir tai, kad ieškovo sutikimas pirkti ginčo žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriuje registruotas 2018 m. birželio 8 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovas jam nustatyto termino nepraleido. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2018 m. birželio 11 d. išduota atsakovei I. S. pažyma „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti“ yra neteisėta ir naikintina.
7. Teismas nusprendė, kad atsakovai fiziniai asmenys susitarimu nesąžiningai nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pripažino šį susitarimą negaliojančiu dėl jo apsimestinio pobūdžio. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovai minėtą susitarimą sudarė tuomet, kai civilinė byla dėl pažeistų ieškovo teisių jau buvo pradėta teisme, sandorio šalys (atsakovai) negalėjo nesuvokti ieškovo pareikštų reikalavimų esmės, todėl susitarė nutraukti sutartį, tokiu būdu apsunkindamos ieškovo galimybes apginti savo teises, kai šios buvo akivaizdžiai pažeistos. Tai ir buvo tikrasis šio sandorio nutraukimo (susitarimo) tikslas. Atsakovės I. S. paaiškinimai, jog ji norėjo parduoti abu žemės sklypus ir statinius kartu, todėl susitarimu to ir siekė (vėliau išviešintame pranešime pakeitusi pardavimo sąlygas), ir atsakovės A. Č. paaiškinimai, kad ji susitarimą pasirašė išsigandusi, jog gali likti be dalies savo įsigyto turto, vertintini kritiškai, nes pirmuoju atveju I. S. jau buvo pavėlavusi pakeisti sau priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sąlygas, nes tam teisės aktais nustatyta speciali procedūra jau buvo baigta (buvo gautas besiribojančio sklypo savininko – ieškovo sutikimas įsigyti pranešime nurodytomis sąlygomis parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą), o antruoju atveju A. Č. nebūtų pavėlavusi nutraukti savo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir vėliau (išnagrinėjus ieškinį teisme), jeigu jos nuogąstavimai dėl įgyto turto būtų pasiteisinę.
8. Papildomai nurodė, kad teismui pripažinus, jog atsakovei I. S. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius 2018 m. birželio 11 d. pažymą išdavė neteisėtai, tačiau netenkinus kitų ieškovo reikalavimų, būtų buvęs priimtas nesektinas teismo sprendimas (precedentas), kuriuo būtų palaikomas atsakovų (ar kitų asmenų) pridengtas siekis apeiti ieškovo (ar kitų asmenų) pirmumo teisę ir tokiu būdu įstatymų nustatytą pirmenybės teisę palikti neapsaugotą, be galimybės tinkamai ją įgyvendinti ateityje, nes, siekdami nesąžiningų tikslų, dažnu atveju pirkėjai ir pardavėjai galėtų panašiais susitarimais „pasitaisyti“ be jokių neigiamų pasekmių jiems kilimo. Pažymėjo, kad nors byloje ginčijamu susitarimu buvo nutraukta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (jos dalis), sudaryta neteisėtai išduotos pažymos pagrindu, tačiau nagrinėjamos bylos šalių teisinė padėtis, buvusi iki šios pažymos ir sutarties sudarymo, nebuvo atkurta.
9. Pripažinus negaliojančia 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimo tarp atsakovų dalį, 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis (jos ginčo dalis) nelaikytina nutraukta. Todėl ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti patenkintas. Ieškovas savo sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą išreiškė nepraleidęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytų terminų ir turėjo būti įrašytas į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus pažymą, o atsakovė I. S. turėjo prievolę parduoti sklypą ieškovui. Ieškovui perkėlus atsakovei I. S. priklausančio ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, jam kyla pareiga šio turto savininkei sumokėti parduodamo (perkamo) ginčo žemės sklypo kainą, dėl kurios buvo sulygę turto savininkė ir pirkėjai, kurių teisės ir pareigos perkeltos ieškovui. Dėl to iš ieškovo atsakovei I. S. priteistini 5000 Eur.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir to paties teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą bei priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, perskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovėms I. S. ir A. Č. iš ieškovo jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame nėra statinių ar įrenginių, tuo labiau statinių, priklausančių ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ginčo santykiams neaktualiu teisiniu reguliavimu – Žemės įstatymo 31 straipsniu, taikytinu statinius ir įrenginius turintiems žemės sklypams, ir padarė nepagrįstas išvadas. Ginčo atveju turi būti taikomas specialusis įstatymas, reglamentuojantis privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.
12. Vertindamas, ar ieškovas nepraleido termino ir laiku pateikė sutikimą pirkti gretimą žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas. Viena vertus, šis teismas patvirtino, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti du lygiaverčiai informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo būdai, kita vertus, konstatavo, kad esminis (būtinas) pranešimas apie parduodamą žemės sklypą besiribojančių žemės sklypų savininkams yra pranešimas raštu jį įteikiant adresatui, ir sprendime plačiau nepasisakė dėl skelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje kaip dėl nereikšmingos aplinkybės.
13. Teisėjų kolegija nusprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovas nebuvo praleidęs termino sutikimui pateikti, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, nes ginčo nagrinėjimo metu atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. pažyma nebegaliojo. Atsakovė I. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su pranešimu, kuriuo patikslino ginčo žemės sklypo pardavimo sąlygas, nurodydama, jog sklypas bus parduodamas tik kartu su kitu besiribojančiu (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu. Nacionalinei žemės tarnybai informavus ieškovą apie ginčo žemės sklypo pardavimą patikslintomis sąlygomis ir tokį pranešimą įkėlus į Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainę, 2018 m. birželio 11 d. pažyma neteko teisinės galios.
14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimas neturėjo apsimestiniam sandoriui būdingų požymių. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė pritardama atsakovų argumentams. Pirma, ieškovui pareiškus ieškinį, kuriuo jis reikalavo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas tik pagal pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ginčo žemės sklypo, atsakovai nusprendė, kad galimas sutarties modifikavimas būsimu teismo sprendimu (ieškovui perkėlus pirkėjo teises ir pareigas į dalį sutartimi perleisto turto, t. y. į ginčo žemės sklypą), kai jiems liktų pagal sutartį įsigytas turtas, bet be ginčo žemės sklypo, neatitiktų jų valios įsigyti visą sodybą. Ginčo žemės sklypas, kuris sodyboje užtikrina priėjimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, buvo lemiantis veiksnys, paskatinęs A. ir S. Č. įsigyti visą sodybą, kaip iš kelių savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų sudarytą turto objektą. Taigi, susitarimas, kuriuo buvo nutraukta sutartis, sudarytas ne siekiant pridengti kitą sandorį, bet juo įgyvendinta A. ir S. Č. teisė laisvai apsispręsti dėl jų valios neatitinkančios sutarties nutraukimo. Antra, po sutarties nutraukimo atsakovė I. S., vadovaudamasi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie ketinimą kartu parduoti ir kitą žemės sklypą su sodyba. Tokiu būdu ieškovui buvo sudaryta galimybė nuspręsti, ar jis nori pasinaudoti savo pirmumo teise, nes Nacionalinė žemės tarnyba apie pasikeitusius duomenis ir kartu parduodamą žemės sklypą su sodyba informavo ieškovą.
15. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti susitarimą apsimestiniu sandoriu, nėra pagrindo spręsti pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo klausimo, kadangi sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
16. Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, taip paneigdamas vieną pagrindinių civilinės ir sutarčių teisės principų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys pagal sutarties laisvės principą turėjo teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir abipusiu susitarimu ją nutraukti, kadangi sutartis sudarymo metu neprieštaravo įstatymams ir buvo pasirašyta vadovaujantis tuo metu galiojusia pažyma. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo, o vien subjektyvus situacijos interpretavimas savaime neįrodo atsakovų veiksmų nesąžiningumo.
17. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti kasacinio teismo precedentai buvo priimti bylose, kurių faktinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo nagrinėtos bylos faktinio pagrindo – civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 buvo keliamas teisės klausimas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ir statinių (įrenginių) savininko pirmenybės teisės pirkti parduodamą sklypą, būtiną šiems objektams eksploatuoti; civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 kilo ginčas dėl statinių ir įrenginių savininko pirmumo teisės pirkti privačią žemę, užimtą jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, ir t. t.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą; taikyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 25 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atgręžimą; bylos dalį pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomo sprendimo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 9 dalis, Aprašo 3.3, 5.4.2 ir 6 punktų nuostatas. Todėl pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teisės normų pažeidimas lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos atliktų pažeidimų, susijusių su pranešimo dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą pateikimu bei pažymos išdavimu. Anot ieškovo, šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės suteikia asmenims galimybę apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įvardytų asmenų pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nemotyvavo išvados, kad ginčo nagrinėjimo metu atsakovei išduota pažyma nebegaliojo. Šis teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis padaryta išvada, kad ginčo nagrinėjimo metu pažyma nebegaliojo ir kodėl ieškovo argumentai dėl duomenų, pagal kuriuos 2018 m. birželio 11 d. išduota pažyma, nepasikeitimo bei Aprašo 3.3 punkte įvardytų privalomų dokumentų trūkumo buvo atmesti. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą, nors ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašyta panaikinti papildomą sprendimą, motyvuojamojoje dalyje nurodė atmesti. Tokio savo sprendimo šis teismas taip pat nemotyvavo.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 183 straipsnio 1 dalis ir 185 straipsnio 1 dalis) ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Minėti pažeidimai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog „susitarimas, kuriuo buvo nutraukta sutartis, sudarytas ne siekiant pridengti kitą sandorį, bet juo įgyvendinta A. ir S. Č. teisė laisvai apsispręsti dėl jų valios neatitinkančios sutarties nutraukimo“. Ši teismo išvada prieštarauja bylos faktinėms aplinkybės ir byloje pateiktiems įrodymams, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principams. Dar iki 2018 m. gegužės 3 d. pranešimo apie ginčo žemės sklypo pardavimą pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai atsakovai I. S., A. ir S. Č. 2018 m. balandžio 28 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi buvo aptarę žemės sklypų pardavimą būtent atsakovams A. ir S. Č., o 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį sudarė po ieškovo kreipimosi su 2018 m. liepos 31 d. ieškiniu į teismą, t. y. žinodami, kad ieškovo teisės yra pažeistos, ir sudarydami kliūtis ieškovui jas apginti.
18.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014) ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamomis šiai bylai kasacinio teismo nutartimis.
19. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovai I. S., A. Č. ir S. Č. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimą, priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovas siekia apeiti tikrąją atsakovės I. S. valią ir priversti atsakovę sudaryti turto perleidimo sandorį ne atsakovės nustatytomis, o ieškovui patogiomis ir jo pageidaujamomis sąlygomis ir tokiu būdu įgyti sau reikalingą dalį atsakovės turto, nors atsakovė šios dalies kaip atskiro turtinio vieneto niekuomet neketino perleisti (parduoti). Ieškovo reikalavimų tenkinimas lemtų įstatymu nenustatytą, neproporcingą ir dėl to neteisėtą atsakovės I. S. teisės į nuosavybę suvaržymą; šiurkščiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokole Nr. 1 įtvirtintą teisę į nuosavybę, CK 4.37 straipsnyje nustatytą teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taip pat CK 6.156 straipsnyje įtvirtintus sutarties laisvės principą ir draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartis.
19.2. Ieškovas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį aiškina kaip nustatantį vienintelį pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo galiojimo pabaigos pagrindą, paneigiantį bet kokius kitus tokios pažymos galiojimo pabaigos pagrindus ir draudžiantį pardavėjui keisti ir (ar) tikslinti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sąlygas. Pažyma atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. buvo išduota pirminio pranešimo pagrindu, pranešimas yra pardavėjo valios išraiška, vadinasi, pažyma yra neatskiriamai susijusi su pardavėjo valia. Pasikeitus pardavėjo valiai ir apie tokį pasikeitimą informavus Nacionalinę žemės tarnybą nauju pranešimu, pardavėjo valios neatitinkančio pranešimo pagrindu išduota pažyma vienareikšmiškai netenka savo galios. Ieškovo pageidaujamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio aiškinimas ir taikymas, t. y. tvirtinimas, kad pažyma galioja, nepaisant I. S. valios tikslinti turto pardavimo sąlygas, reikštų nepagrįstą ieškovo pirmumo teisės suabsoliutinimą, tokiu būdu neproporcingai apribojant atsakovės I. S. konstitucinę teisę disponuoti nuosavybe.
19.3. Ieškovas pripažįsta, kad Nacionalinė žemės tarnyba jį informavo 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie patikslintas ginčo žemės sklypo pardavimo sąlygas ir ieškovas turėjo galimybę nuspręsti, ar jis nori pasinaudoti savo pirmumo teise pirkti šį sklypą pardavėjos nustatytomis sąlygomis, nepaisant to, ieškovo nuomone, jo pirmumo teisė buvo pažeista. Atsakovai mano, kad de facto (faktiškai) ieškovas gina ne savo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, o savo tariamą (neegzistuojančią) teisę įsigyti šį sklypą jam palankiomis ir jo pageidaujamomis sąlygomis, nors šios sąlygos neatitinka sklypą nuosavybės teise valdančios atsakovės I. S. valios. Neegzistuojančią teisę ginantis reikalavimas negali būti tenkinamas.
19.4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu teisingai nustatyta, kad nėra jokios priešpriešos tarp atsakovų vidinės valios ir jos išorinės išraiškos – susitarimo, susitarimas neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas. Ieškovas nepateikė apsimestinį sandorį patvirtinančių įrodymų, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad susitarimu įgyvendinta atsakovų teisė laisvai apsispręsti dėl sutarties nutraukimo, t. y. vidinė susitarimo šalių valia, buvusi susitarimo sudarymo momentu, atitiko išorinę šios valios išraiškos formą. Ieškovo reikalavimo pripažinti susitarimą apsimestiniu tenkinimas šiurkščiai pažeistų CPK 178 straipsnį, nustatantį, kad pareiga įrodyti konkrečias aplinkybes tenka tai šaliai, kuri jomis remiasi.
19.5. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog, nesant pagrindo pripažinti susitarimą apsimestiniu sandoriu ir jį panaikinti, sutarties nutraukimas pripažįstamas teisėtu sutarties pasibaigimo pagrindu, o sutarčiai pasibaigus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl dalies pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo ieškovui klausimo.
19.6. Teismų praktika Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyto pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto atžvilgiu yra suformuota tik ginčuose dėl sandorių, kuriuose ginčytais sandoriais buvo perleisti tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas, atsakovai sudarė kompleksinį sandorį – atsakovės I. S. valia buvo parduoti, o atsakovų A. ir S. Č. – pirkti visą sutarties II skirsnyje nurodytą turto kompleksą. Įstatymas nenustato tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik pagal ieškovo pageidaujamą sutarties dalį, neatsižvelgiant į tai, kad sutarties objektu buvo visas sutarties II skirsnyje nurodytas turtas – iš kelių nekilnojamojo turto objektų sudarytas turtinis vienetas (kompleksas).
20. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atkartojo minėtame sprendime nurodytus argumentus ir nurodė su jais sutinkanti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos
21. Kasacinėje byloje sprendžiamo klausimo esmė – kaip, nepažeidžiant įstatymo ir bendrųjų civilinių santykių teisingumo bei proporcingumo principų, turi būti derinami savininko interesas parduoti turtą naudingiausiu sau būdu ir asmens, kuriam įstatymu suteikta pirmumo teisė, interesas parduodamą turtą įsigyti. Teisingumo principas suponuoja poreikį siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, be kita ko, atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Bendrosios nuostatos. Justitia, 2001, p. 75) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469, 49 punktas).
22. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis).
23. Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314). Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jo reguliavimu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
24. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, siekiant įvardytų tikslų, įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
25. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai.
26. Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
27. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).
28. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
29. Aptartas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reguliavimas reiškia, kad: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas.
Dėl aptartų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos šios svarbios ginčo sprendimui aplinkybės: atsakovė I. S. 2018 m. gegužės 8 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai pranešimą apie ketinimą parduoti žemės ūkio paskirties sklypą; Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gegužės 9 d. paskelbė informaciją apie atsakovės parduodamą žemės sklypą interneto svetainėje; Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gegužės 10 d. raštu informavo ieškovą, kaip asmenį, turintį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą; ieškovas Nacionalinės žemės tarnybai 2018 m. birželio 8 d. įteikė sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą; Nacionalinė žemės tarnyba atsakovei I. S. 2018 m. birželio 11 d. išdavė pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“; 2018 m. birželio 20 d. atsakovė I. S., F. S. su atsakove A. Č. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakovai I. S., F. S. su A. Č. ir S. Č. sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
31. Atsakovė I. S. Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė pranešimą dėl ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo kartu su besiribojančiu (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties žemės sklypu ir jame esančia sodyba. Apie naujas ginčo žemės sklypo pardavimo sąlygas buvo informuotas ieškovas, tačiau jis naujo pasiūlymo atsisakė ir pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovų 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo apsimestiniu ir negaliojančiu, siekdamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės pagal pradinę 2018 m. birželio 20 d. žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinusi teisės taikymo aspektu byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo motyvus, aptartas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ieškovo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmestas pagrįstai.
32. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.).
33. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18–19 punktai).
34. Kaip pagrįstai konstatuota apeliacinės instancijos teismo, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ginčijamu 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimu atsakovai iš tikrųjų siekė jame nurodytų teisinių padarinių – nutraukti ankstesnę ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jokių šio susitarimo apsimestinumo požymių (pridengiamojo sandorio) nenustatyta. Atsakovai ginčijamo susitarimo sudarymą aiškino tuo, kad tikroji jų valia buvo parduoti ir pirkti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai, o kartu su sodyba, kadangi būtent šis sklypas suteikia sodybos šeimininkui priėjimą prie ežero, sodyba be priėjimo prie ežero tampa nepatraukli pirkėjui, be to, krenta jos pardavimo kaina.
35. Minėta, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas nedraudė parduoti ginčo žemės sklypą kartu su besiribojančiu kitu sklypu. Atsakovė I. S. ieškovui Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka siūlė įsigyti ginčo žemės sklypą naujomis sąlygomis, todėl teiginys, kad ginčijamu susitarimu buvo siekiama apeiti jo pirmumo teisę, pripažintinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovo reikalavimų tenkinimas reikštų jo intereso įsigyti žemės sklypą suabsoliutinimą ir neproporcingą atsakovės I. S., kaip savininkės, intereso gauti maksimalią teisėtą naudą iš turto pardavimo sutarties suvaržymą; toks sprendimas neatitiktų bendrojo civilinių santykių teisingumo principo (CK 1.5 straipsnis).
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti susitarimą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo apsimestiniu ir negaliojančiu. Nepripažinus susitarimo negaliojančiu, negalimas pirkėjo teisių pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimas. Tai konstatavus, kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi bylos baigčiai ir vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškovo kasacinis skundas atmestinas, tai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios sumokėtą žyminį mokestį, neatlygintinos.
38. Atsakovė I. S. pateikė duomenis dėl kasaciniame teisme savo patirtų 505 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė A. Č. – dėl kasaciniame teisme patirtų 363 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šias išlaidas apmokėjusių atsakovių I. S. ir A. Č. naudai priteistinas jų atlyginimas iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 23 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovo nepriteistinas, nes išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 505 (penkis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys