Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-13][nuasmeninta nutartis byloje][2YT-1899-819-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-1899-819/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
RUAB "Molesta" 167553831 pareiškėjas
"Aliuminio konstrukcijos" 123354322 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?Nuorašas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2YT-1899-819/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32704-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Molesta“ skundą dėl antstolės veiksmų. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aliuminio konstrukcijos“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymą Nr. S018-15243, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, įpareigoti antstolę sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370 ir perduoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Skunde pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370 (toliau - Vykdomoji byla) pagal išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl         5 244,44 Eur skolos išieškojimo iš RUAB „Molesta“ UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė antstolei prašymą sustabdyti Vykdomąją bylą ir Vykdomąjį raštą perduoti pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai buvo įteiktas antstolės 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymas Nr. S018-15243, kuriuo antstolė nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą. Pareiškėja su tokiu antstolės atsakymu nesutinka. Paaiškina, kad 2013 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi yra patvirtintas pareiškėjos restruktūrizavimo planas, kurį pareiškėja vykdo. Dar iki restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, t. y. 2013 m. Vilniaus apygardos teisme pareiškėja pareiškė išieškotojai ieškinį dėl netesybų priteisimo, o išieškotoja pareiškė pareiškėjai priešieškinį dėl skolos, atsiradusios išieškotojai atlikus statybos darbus 2011-2012 m., priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą nepakeistą. Šio sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas išdavė Vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, kurį išieškotoja pateikė vykdyti antstolei, o ši pradėjo Vykdomąją bylą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, priteista skola atsirado iki restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, ji turi būti išieškoma remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nuostatomis – išieškotojos reikalavimas turi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą ir restruktūrizavimo planą, dėl ko Vykdomoji byla turi būti sustabdyta, o Vykdomasis raštas perduotas pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Taip pat pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, nes šios bylos aplinkybės netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms (pastarojoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas sprendė įsiskolinimo už suteiktas teisines paslaugas, atsiradusio įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, ir priteisto po restruktūrizavimo bylos iškėlimo išieškojimo klausimą).

Antstolė 2018 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad antstolė vykdo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą vykdyti Vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, išaiškino, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizavimo įmonės įmokos, turi būti išieškomos bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstoliui yra pateiktas vykdyti Vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris vykdytinas, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje – bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat antstolė atkreipia dėmesį į tai, kad Vykdomasis raštas, kuris išduotas 2015 m. kovo 10 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, antstolei pateiktas vykdyti 2016 m. balandžio 6 d. Kadangi restruktūrizuojamos įmonės statusą pareiškėja įgijo nuo 2014 m. kovo 27 d., pareiškėjos restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. vasario 15 d., antstolė neturėjo pareigos persiųsti Vykdomąjį raštą pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nei pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnį.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti  kaip nepagrįstą ir skirti pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios baudos priteisiant išieškotojai. Paaiškina, kad pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad Vykdomasis raštas negali būti vykdomas priverstine tvarka, nes Vykdomajame rašte nurodyta skola susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi išieškotojos naudai iš pareiškėjos buvo priteista ne tik 452 100,82 Lt skola, kurios išieškojimo klausimas šioje byloje nekeliamas, bet ir 15 108 Lt bylinėjimosi išlaidų. Būtent šios bylinėjimosi išlaidos, priteistos po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, ir yra išieškomos Vykdomojoje byloje. Šias bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė teisminio proceso metu, kurį iniciavo turėdama restruktūrizuojamos įmonės statusą. Faktas, kad esminis ginčas šiame teisminiame procese kilo dėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. statybos subrangos sutarties vykdymo, nepakeičia fakto, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado teisminio nagrinėjimo metu, o ne ginčo sutarties vykdymo metu, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pareiškėja. Dėl tokių skolų, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, nurodydamas, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie mokami įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šios naujosios įmonės prievolės turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį. Todėl kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu. 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, Lietuvos Aukščiausias Teismas, spręsdamas pareiškėjos ir jos atstovės ginčą dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas, išaiškino, kad pareiškėjos atstovei už suteiktas teisines paslaugas mokėtinos sumos laikytinos einamosiomis įmokomis, nes jos atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras. Šioje byloje ginčas kilęs dėl kitos proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies kontekste taip pat vertintinos kaip einamosios įmokos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Išieškotoja atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi 2017 m. priimtomis nutartimis, kuriose esantys išaiškinimai neva įpareigoja antstolę stabdyti Vykdomąją bylą ir perduoti Vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Viena vertus, šios nutartys buvo priimtos 2017 m., iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo. Kita vertus, pareiškėjos nurodomose nutartyse teismai kalbėjo apie pagrindinį reikalavimą, t. y. apie reikalavimą dėl pagrindinės skolos, kylančios iš materialinių teisinių santykių, o ne dėl vykusio bylinėjimosi. Taip pat išieškotoja atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė siuntė Vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismui, tačiau teismas jį grąžino antstolei.

Be to, išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepime teikia prašymą skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesu. Šį prašymą išieškotoja grindžia tuo, kad šioje byloje pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų, taip pat daugkartiniai pareiškėjos prašymai stabdyti vykdomąsias bylas dėl einamųjų įmokų išieškojimo ir jų perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, kai teismų praktikoje yra išaiškina, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatyti draudimai yra susiję tik su senomis iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusiomis skolomis, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Išieškotoja pareiškėjos piktnaudžiavimo teise klausimą kėlė ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3521-779/2018  skyrė pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1392-656/2018  šią baudą panaikino, nes, teismo vertinimu, tuo metu buvus nesuvienodintai teismų praktikai dėl einamųjų įmokų mokėjimo ir jų priverstinio išieškojimo galimybės restruktūrizavimo procese, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdų naudojimąsi teise ne pagal prigimtį. Šiai dienai, išieškotojos teigimu, situacija yra kardinaliai pasikeitusi – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota 2018 m. sausio mėn., teismai yra atmetę eilę analogiškų skundų dėl antstolės veiksmų, nepaisant to, pareiškėja ir toliau kelia tuos pačius klausimus dėl galimybės išieškoti iš jos priverstine tvarka kitos šalies dėl nepagrįsto bylinėjimosi patirtas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Skundas atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei 2016 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-759-781/2014 dėl 130 937,45 Eur skolos ir 5 244,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės pareiškėjos RUAB „Molesta“ išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai (v.b.l. 9-13, 7, t. I). Vykdomąjį raštą antstolė 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu priėmė vykdyti (v.b.l. 61, t. I). 2016 m. liepos 22 d. pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti Vykdomąją bylą ir persiųsti Vykdomąjį raštą pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (v.b.l. 75, t. I). 2016 m. liepos 27 d. raštu antstolė šį prašymą tenkinti atsisakė (v.b.l. 76, t. I). 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo, be kita ko, prašė sustabdyti Vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolę Vykdomąjį raštą perduoti pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (v.b.l. 117-121, t. I). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi šį pareiškėjos skundą atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikino bei įpareigojo antstolę sustabdyti Vykdomąją bylą, o Vykdomąjį raštą perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos restruktūrizavimo bylą (v.b.l. 123-126, t. I). Antstolė, vykdydama šią Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu Vykdomąją bylą sustabdė, o Vykdomąjį raštą perdavė Vilniaus apygardos teismui (v.b.l. 128-129, t. I). 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu antstolė atnaujino Vykdomąją bylą dalyje dėl 5 244,44 Eur išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos naudai (v.b.l. 140, t. I). Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šis antstolės atliktas procesinis veiksmas būtų skųstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vykdomasis raštas išieškotojai buvo grąžintas jos prašymu pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja pateikė antstolei prašymą dėl Vykdomosios bylos sustabdymo ir Vykdomojo rašto perdavimo Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos restruktūrizavimo bylą, tačiau antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu šį prašymą tenkinti atsisakė (v.b.l. 31, 32, t. II).

Pareiškėja skundžia antstolės atsisakymą stabdyti Vykdomąją bylą, tokį skundą grįsdama aplinkybe, kad skola, kuriai išieškoti išduotas Vykdomasis raštas, atsirado iki restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, todėl ji iš pareiškėjos gali būti išieškoma tik Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka, sustabdžius Vykdomąją bylą, o Vykdomąjį raštą perdavus pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas, vertindamas visumą byloje surinktų įrodymų, šalių argumentus, pareiškėjos skundą, teikiamą jos nurodytu faktiniu pagrindu, neturi pagrindo pripažinti pagrįstu.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu antstolė Vykdomojoje byloje vykdo jai pateiktą Vykdomąjį raštą tik dalyje dėl 5 244,44 Eur skolos išieškojimo. Kaip matyti iš išieškotojos 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolei pateikto prašymo atnaujinti Vykdomąją bylą, antstolės 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymo dėl Vykdomosios bylos atnaujinimo, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, ir Vykdomojo rašto, šią 5 244,44 Eur skolą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 4 349,51 Eur (15 108 Lt) bylinėjimosi (teisinių paslaugų ir žyminio mokesčio) išlaidos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 868,86 Eur bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp dalyvaujančių byloje asmenų yra priskiriamas civilinio proceso teisinio reguliavimo sferai, nes jos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal civiliniame procese įtvirtintą principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies išlaidas tenka pralaimėjusiais šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Todėl civilinį procesą laimėjusios šalies pareiga apmokėti priešingos šalies civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas kildintina iš teismo sprendimo, kuriuo tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) yra išsprendžiamas, o jos atsiradimo momentas – su tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 18 straipsnis).  Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiga apmokėti 5 244,44 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojai atsirado 2015 m. kovo 10 d. Iš šalių paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, byloje surinktų rašytinų įrodymų (v.b.l. 14-19, t. I) nustatyta, kad 2015 m. kovo 10 d. pareiškėja jau turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, nes restruktūrizavimo byla pareiškėjai iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d.. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.

Teismų praktikoje nurodyta, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). 

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.  Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios Įmonių restruktūrizavimo procese įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu, kurios kaip ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, turi būti išieškoma bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitoks normų aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018)

Kadangi antstolės Vykdomojoje byloje pagal Vykdomąjį raštą išieškoma pareiškėjos 5 244,44 Eur skola išieškotojai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, pareiškėjai restruktūrizavimo metu dalyvaujant teisiniuose ginčuose, ši skola priskirtina einamosioms įmokoms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme, kurias pareiškėja turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu, o jai šios pareigos nevykdant – ji gali būti išieškoma bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti Vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir Vykdomąjį raštą persiųsti pareiškėjos restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui pagal pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą antstolė neturėjo pagrindo.  

Pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde nurodomuose procesiniuose teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-322-275/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-897-357/2017, taip pat vykdomojoje byloje esančiuose procesiniuose teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-586-232/2017, konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjos reikalavimo teisė pagal Vykdomąjį raštą turi būti realizuojama laikantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, prieš tai išsprendus pareiškėjos kreditorių sąrašo ir įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo klausimus, teismas mano esant pagrindą atkreipti dėmesį į tai, kad nei vienoje iš šių bylų kaip reikšminga nebuvo vertinama aplinkybė, kad pagal Vykdomąjį raštą turi būti išieškoma ne tik                    130 937,45 Eur skola, bet ir  5 244,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas nurodo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju nesutarimas tarp bylos dalyvių būtent ir kyla dėl to, kad Vykdomojoje byloje šiuo metu vykdomas Vykdomasis raštas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos išieškotojos naudai išieškojimo, kuris vykdytinas ne Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, o bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Išieškotoja byloje prašo taikyti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Teismas sutinka su išieškotojos pozicija, kad bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš restruktūrizuojamos įmonės teismo sprendimu po restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo, išieškojimo tvarkos klausimas šiuo metu yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, tačiau nemano, kad ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Iš šioje byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vykdomosios bylos sustabdymo ir Vykdomojo rašto, tame tarpe dėl 5 244,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, perdavimo pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-586-232/2017. Aplinkybė, kad šis Vykdomasis raštas turi būti vykdomas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka, buvo konstatuota ir kituose pareiškėjos nurodomuose teismų procesiniuose sprendimuose. Todėl teigti, kad pareiškėja, teikdama šį skundą žinojo ar turėjo žinoti, jog jos teisės nėra pažeistos, o šį skundą teikė tik sąmoningai siekdama užvilkinti Vykdomąją bylą, teismas neturi pagrindo. Minėtuose procesiniuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, neįvertinus sąlygų, kurioms esant vienoje byloje nustatytas faktas gali būti naudojamas kaip prejudicinis kitoje byloje, teismo vertinimu, galėjo suklaidinti pareiškėją, kas ir lėmė skundo dėl antstolės veiksmų pateikimą, sąžiningai manant, jog jos teisės yra pažeidžiamos. Tokią poziciją patvirtina ir pareiškėjos teikiamas skundas.

Pareiškėja šioje byloje nurodo patyrusi 150 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o išieškotoja – 200 Eur.  Kadangi skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjos turėtos išlaidos neatlygintinos, o iš pareiškėjos išieškotojos naudai priteistinos 200 Eur išlaidos, turėtos advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

   

n u t a r i a :

 

pareiškėjos RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuoto asmens išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos RUAB „Molesta“, juridinio asmens kodas 167553831, suinteresuoto asmens išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“, juridinio asmens kodas 123354322, naudai 200 Eur (du šimtus Eur) advokatės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                   Asta Misiūnaitė-Bashir


Paminėta tekste:
  • 2-759-781/2014
  • 2A-256-407/2015
  • 3K-3-110-421/2018
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • 2S-1392-656/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • 3K-3-474-684/2016
  • 3K-3-492/2014
  • CPK 626 str. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas
  • 2S-322-275/2017
  • 2S-89
  • 2S-586-232/2017
  • 3K-3-203/2007
  • 3K-3-37/2008
  • 3K-3-306/2010
  • 3K-3-282/2012
  • 3K-3-145/2014