Civilinė byla Nr. e2-10811-962/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05469-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1.; 2.6.11.18.; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.1.7.4;3.1.7.6; 3.2.6.1  (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G&G Solutions“ atstovams vadybininkui R. B., advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

atsakovui V. R., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,    

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G&G Solutions“  ieškinį atsakovui V. R. dėl atsakovo reikalavimo neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys AB SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Daivanta“.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G&G Solutions“ prašo teismo pripažinti atsakovo V. R. reikalavimą neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) trūkumus 3 635 Eur sumai, nepagrįstu ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė ir atstovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo ir pardavimo sutartimi Nr. PP2020-100144 atsakovas iš ieškovės įsigijo lengvąjį automobilį Audi A6, 2012 metų gamybos. 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė iš atsakovo gavo elektroninį laišką, kuriame atsakovas nurodė, jog iš ieškovės įsigytu automobiliu beveik nevažinėjo, kol nebus pakeisti tepalai automatinėje pavadų dėžėje (toliau – APD), tačiau 2020 m. lapkričio 26 dieną nuvykus į autoservisą pakeisti tepalų, pradėjus darbus, meistrai jį informavo, jog pastebėtas degėsių kvapas, darbai sustabdyti, surašytas defektacijos aktas ir šiuo laišku atsakovas informuoja ieškovę apie rastą paslėptą defektą, apie kurį jis nebuvo informuotas. Elektroniniame laiške buvo siūloma atvykti į autoservisą susipažinti su nesklandumais ir kompensuoti už APD ir/arba sankabos remonto išlaidas, kurios preliminariu autoserviso meistrų paskaičiavimu yra apie 3 000 eurų, o tikslią sumą galės pateikti, kai autoservisas pateiks galutinę sąskaitą. Ieškovės atstovas iškart susisiekė su atsakovu V. R., kuris paaiškino, kad po automobilio įsigijimo nuvyko profilaktiškai pasikeisti automobilio alyvą į UAB „Daivanta“ autoservisą, kur jam pasakė, kad jaučiamas pavarų dėžės degėsių kvapas, nors pats atsakovas R. B. nurodė, kad su pavarų dėže viskas buvo gerai ir automobilis veikė be priekaištų. Ieškovės atstovas R. B. atsakovui pasiūlė atsiimti automobilį, kadangi suprato, jog iš V. R. paprasčiausiai bandoma pasipelnyti, be to, esant trūkumams, juos galėtų pašalinti patys ieškovės atstovai, nors automobilis buvo parduotas be jokių defektų, tuo labiau pavarų dėžės ar sankabos (esant pavarų dėžės ar sankabos defektui, automobilis trūkčiotų, juo nebūtų įmanoma važiuoti, gedimą būtų rodęs automobilio borto kompiuteris, be to, esant tokiems gedimams būtų neįmanoma praeiti techninės apžiūros, kuri be menkiausio trūkumo buvo praeita prieš mėnesį). Atsakovas V. R. pasakė, kad iškart skambins į autoservisą dėl automobilio atsiėmimo, tačiau netrukus ieškovės atstovui R. B. perskambinus, atsakovas informavo, kad automobilis jau yra išardytas ir jis jo nebegalintis atsiimti. Tuomet ieškovės atstovas atsakovui paaiškino, kad be reikalo jis leido ardyti automobilį, pasiteiravo, kodėl jis prieš ardymą nepranešė pardavėjui. 2020 m. lapkričio 30 d. iš atsakovo V. R. ieškovė gavo kitą elektroninį laišką, kuriame atsakovas nurodė, kad iš autoserviso gavo defektinį aktą ir, kad laukia oficialaus atsakymo raštu, kad telefoninių skambučių nepageidauja. Po kurio laiko ieškovė iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gavo pranešimą, kad 2020 m. gruodžio 2 d. „Vartotojo prašymu“ atsakovas V. R. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prašydamas nemokamai pašalinti daikto trūkumus. Nesutikdama su atsakovo V. R. Tarnybai pateiktu Prašymu, ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su Prašymu motyvus. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Tarnyba nutarė patenkinti vartotojo V. R. reikalavimą. Tačiau, atsakovo V. R. reikalavimas nemokamai pašalinti daikto trūkumus 3 635 Eur sumoje, kaip ir Tarnybos nutarimas, ieškovės vertinimu yra nepagrįsti. Ieškovė UAB „G&G Solutions“ daugiau kaip trylika metų prekiauja dėvėtais automobiliais, nuo pat įmonės įkūrimo pradžios įmonė vadovaujasi pagrindiniu principu – sąžiningas elgesys su klientais. Prieš parduodant automobilį įmonės darbuotojai jį patikrino, automobilis buvo puikios būklės, o šiame 2012 metų ganybos automobilyje esantis automobilio borto kompiuteris, fiksuojantis net ir mažiausius automobilio gedimus ar defektus, nerodė jokių klaidų. 2020 m. spalio 20 d. šis automobilis praėjo techninę apžiūrą be menkiausio trūkumo. Be to, apie rastus automobilio gedimus, atsakovas ieškovės atstovus informavo jau po automobilio išardymo. Sunkiai paaiškinama, kodėl nesant jokių automatinės pavarų dėžės ar sankabos defektų požymių, pasitelkus vien uoslę, buvo ardomas puikiai veikiantis automobilis. Tačiau, svarbiausia, kad dėl numatomo ardymo, nebuvo informuoti ieškovės atstovai, nors atsakovas puikiai žinojo, kad jis automobilį įsigijo vos prieš gerą mėnesį ir juo nuvažiavo ne daugiau nei 200 km, todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip įmanoma praeiti techninę apžiūrą nesant jokių automobilio defektų, po to sudeginti sankabą ir sugadinti automatinę pavarų dėžę nuvažiavus 124 km, o po to dar sugebėti šiuo automobiliu nuvažiuoti į autoservisą pasikeisti automobilio alyvos ir nepastebėti, kad sudegusi sankaba ir sugadinta automatinė pavarų dėžė. Savaime suprantama, kad sudegus sankabai ir esant automatinės pavarų dėžės gedimui, to padaryti neįmanoma. Tarnyba neįvertino esminių aplinkybių, t. y., kad ieškovė apie tariamus trūkumus buvo informuota tik po to, kai automobilis jau buvo išardytas ir nebebuvo jokios galimybės nustatyti automobilio būklės iki automobilio išardymo. Be to, Tarnyba neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas automobiliu atvyko į autoservisą pasikeisti alyvos, jokių automobilio defektų nejautė, o apie esamus tariamus sankabos ar automatinės pavarų dėžės sudegimus, sužinojo iš autoserviso darbuotojų. Važiavimo testas, adaptacija, kompiuterinė diagnostika ginčo automobiliui buvo atlikti tik po to, kai šis automobilis buvo išardytas ir remontuojamas, tačiau ne prieš išardymą ir remontą. Dar neteko girdėti, kad neatlikus kompiuterinės diagnostikos, pravažiavus juo ir neatlikus elementaraus važiavimo testo, o paprasčiausiai jį apuostant, kas nors ardytų automatinę pavarų dėžę ir sankabą. Važiavimo testo ar kompiuterinės diagnostikos, ištrinant bet kokią prieš tai buvusią informaciją, UAB ,,Daivanta“ serviso darbuotojai nepamiršo atlikti, bet tai padarė po jų pačių atliktų ardymo ir remonto darbų, kainavusių atsakovui beveik 4 000 Eur. Gal ir galima būtų suprasti važiavimo testo ar kompiuterinės diagnostikos nedarymo, jei darbus reikėtų atlikti su aušinimo sistema, ar pvz. esant akivaizdiems automobilio defektams. Tačiau, ardyti automatinę pavarų dėžę ir sankabą, kurių remontas kainuoja beveik keturis tūkstančius eurų, tuo labiau, kad klientas atvykęs į servisą neužsimena apie kokius nors jaučiamus trikdžius, tik apuostant, nesuvokiama. Nebuvo net menkiausios priežasties jo ardymui, nes automobilis buvo techniškai tvarkingas, patikrintas, praėjęs techninę apžiūrą, pats atsakovas juo nesiskundė, važiuodamas nejautė jokio diskomforto ar trūkčiojimų. Atsakovas prieš UAB ,,Daivanta“ serviso darbuotojams duodamas sutikimą ir sudarydamas su jais susitarimą ardyti automobilį, apie tai neinformavo ieškovės atstovų ir nesuteikė galimybės jo apžiūrai. Be to, nėra ir jokių duomenų, kad ieškovės atstovai prieš parduodami automobilį atsakovui, būtų nuslėpę nuo jo kokius nors defektus, ar paslėptus trūkumus. Tokių duomenų nėra ir negali būti, kadangi automobilis tikrai buvo puikios būklės, techniškai tvarkingas ir ką tik praėjęs techninę apžiūrą. Labai svarbus momentas yra užfiksuotas UAB ,,Daivanta“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame priede Nr. 9, nes atlikus jo vertimą akivaizdu, jog UAB ,,Daivanta“ be pagrindo remdamasi vien alyvos pauostymu, ėmėsi visos automobilio APD ardymo darbų, kadangi priede Nr. 9 pateiktas Mercedes firmos rekomendacijų sąrašas dėl APD galimų defektų. Skyriuje ,,Burning smell“, kas išvertus reiškia „degimo kvapas“ nurodyta, jog <...pajutus degimo kvapą, turėtumėte atkreipti dėmesį, pirmiausiai patikrinkite skystį, automatinės pavarų dėžės skystis paprastai yra ryškiai raudonas ir šiek tiek kvepia, jei viskas veikia sklandžiai. Jei tamsus ar jaučiamas degėsių kvapas, greičiausiai reikės pakeisti skystį, o transmisija taip pat turėtų būti patikrinta, ar nėra galimų problemų...>. Iš to kyla nuostaba dėl UAB ,,Daivanta“ atsiliepime į ieškinį nurodomo pasiteisinimo, dėl ko nebuvo atliktas važiavimo testas ir detali diagnostika, neva buvo išleista ADP alyva. Tačiau tose pačiose rekomendacijose aiškiai yra nurodyta - jei automatinės pavarų dėžės skystis tamsus ar jaučiamas degėsių kvapas, greičiausiai reikės pakeisti skystį, o transmisija taip pat turėtų būti patikrinta, ar nėra galimų problemų. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Tuo labiau, kad atsakovas net nesiskundė APD darbu ar važiavimo kokybe. Ar nebuvo paprasčiau laikantis rekomendacijų pakeisti alyvą ir tuomet atlikti pilną kompiuterinę diagnostiką bei važiavimo testą, nei apuosčius alyvą imtis pilno APD ardymo, o tai prieštarauja bet kokiai logikai. 

3.       Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. 

II.       Atsakovo argumentai

4.       Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. PP2020- 100144 pagrindu iš ieškovės UAB „G&G Solutions“ įsigijo lengvąjį automobilį Audi A6, 2012 metų gamybos už 13 950,00 Eur. Kaip ir kiekvienas rūpestingas ką tik įsigyto nenaujo automobilio savininkas, juolab ir nemažos vertės, atsakovas 2020 m. lapkričio 26 d. nuvyko į UAB „Daivanta“ servisą (duomenys neskelbtini), pakeisti variklio tepalą bei tuo pačiu tepalo filtrą ir transmisijos (APD) skystį. Nuo 2020 m. spalio 20 d., kada buvo atlikta Privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, iki atvykimo į UAB „Daivanta“ autoservisą dienos 2020 m. lapkričio 26 d., šis automobilis nuvažiavo 124 kilometrus, t. y. praktiškai nebuvo eksploatuojamas, juo važinėjama nebuvo. Ieškovė UAB „G&G Solutions“ automobilio Audi A6 pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui nepateikė jokių rekomendacijų apie tai, į kokį ar kokius automobilių servisus kreiptis iškilus būtinybei. Tą pačią 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Daivanta“ serviso darbuotojai informavo atsakovą, kad kilo įtarimų dėl lengvojo automobilio Audi A6 transmisijos (APD) techninės būklės, nes nuo jos sklido degėsių kvapas, kuris gali reikšti transmisijos (APD) gedimą ir kurį tiksliai nustatyti būtina demontuoti APD nuo automobilio bei ją išardyti. Taip pat UAB „Daivanta“ serviso darbuotojai tą pačią dieną sudarė pirminį defektacijos aktą su nurodytais nenumatytais darbais ir preliminaria remonto darbų kaina – 3 000 Eur su PVM. Kitą dieną, t.y. 2020 m. lapkričio 27 d. ryte, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie rastus (nustatytus) lengvojo automobilio Audi A6 trūkumus buvo pranešta automobilį pardavusiai UAB „G&G Solutions“, prašant atvykti į servisą ir susipažinti su „nesklandumais“. Kartu su elektroniniu laišku buvo pateiktas ir defektacijos aktas. Ieškovė UAB „G&G Solutions“ raštiško atsakymo nepateikė, su nustatytais trūkumais susipažinti nepageidavo. Tik telefonu paskambinęs UAB „G&G Solutions“ darbuotojas pateikė kelis klausimus - kodėl buvo keičiama alyva ir kodėl nebuvo kreiptasi į jį šiems darbams atlikti, paminėdamas, kad būtų rekomendavęs servisą šiems darbams atlikti, nors kaip jau minėta, automobilio Audi A6 pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui nepateikė jokių rekomendacijų apie tai, į kokį ar kokius automobilių servisus kreiptis iškilus būtinybei, palikdamas atsakovui V. R. teisę pačiam pasirinkti autoservisą. Ieškovei UAB „G&G Solutions“ neišreiškus pageidavimo atvykti į UAB „Daivanta“ autoservisą ir dalyvauti demontuojant APD nuo automobilio bei ją išardant, apžiūrint detales, atsakovas V. R. apie tai informavo UAB „Daivanta“ autoserviso darbuotojus ir šie pradėjo darbus. UAB „Daivanta“ autoserviso darbuotojams demontavus bei išardžius APD, atsakovui atsiuntė nuotraukas ir išaiškinimą, kaip įrodymą, kad defektų tikrai yra, o atlikę nuodugnų APD ir sankabos patikrinimą 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė defektinį aktą ir nurodė, kad defektų pašalinimo kaina 3 635,00 Eur su PVM. Tą pačią dieną defektinis aktas buvo nusiųstas ir ieškovei UAB „G&G Solutions“, kurie jokios nuomonės ar pozicijos neišreiškė, su V. R. nesusiekė. Atsakovas V. R., nesulaukęs jokio pranešimo iš UAB „G&G Solutions“, 2020 m. gruodžio 2 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prašydamas padėti išspręsti susidariusią situaciją taikiai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ištyrė visas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą, kuriuo patenkino vartotojo V. R. reikalavimą. Pati ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog nėra įmanoma nuvažiavus 124 km sudeginti sankabą ir sugadinti automatinę pavarų dėžę, t. y. šie gedimai jau buvo sudarant 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje šis defektas aptartas nebuvo. Pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas UAB „G&G Solutions“ patvirtina, kad lengvasis automobilis yra techniškai tvarkingas, neturi paslėptų trūkumų (išskyrus trūkumus (jei tokie nustatyti), nurodytus apžiūros akte), jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, įprastai tokios rūšies daiktams keliamus reikalavimus ir visi aukščiau nurodyti patvirtinimai išliks teisingi ir turto perdavimo metu. Automobilis iš esmės nebuvo eksploatuojamas. Paaiškėję ir UAB „Daivanta“ nustatyti bei defektiniame akte nurodyti lengvojo automobilio AUDI A6 defektai, savo esme ir pobūdžiu nesietini vien tik su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu bei išaiškėjo praėjus itin trumpam laikui nuo automobilio AUDI A6 įsigijimo. Ieškinio motyvai, kad automobilis tikrai buvo puikios būklės ir ką tik praėjęs techninę apžiūrą, nepaneigia automobilio Audi A6 automatinės pavarų dėžės mechaninių gedimų buvimo fakto, nes techninės apžiūros metu borto kompiuteris (ant prietaisų skydelio) jokių įspėjimų nerodė, techninės apžiūros metu automatinės pavarų dėžės darbas nėra tikrinamas. Techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas apima su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis - transporto priemonės identifikavimo duomenis, transporto priemonės stabdymo įrangą, transporto priemonės vairavimo įrangą, matomumą, transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis, transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus, kitą (papildomai sumontuotą) transporto priemonės įrangą, neigiamus veiksnius (neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai.

5.       Atsakovo atstovas advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis palaikė atsakovo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

III.       Trečiųjų asmenų argumentai

6.       Trečiojo asmens UAB „Daivanta“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Daivanta“ atstovui.

7.       Atsiliepimu UAB „Daivanta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad  atsakovas 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į UAB „Daivanta” dėl automobilio Audi A6 2012 m. automatinės pavarų dėžės alyvos keitimo, alyvos lygio patikrinimo mechaninėje pavarų dėžės dalyje ir 4x4 galinio reduktoriaus alyvos lygio patikrinimo. Numatytų darbų ir reikalingų medžiagų jiems atlikti apytiksli kaina: 420 Eur su PVM, įskaičiuotas 11 alyvos mechaninėje dalyje ir 0,91 galinio reduktoriaus alyvos. Pradėjus vykdyti darbus pastebėta įplėšta APD tarpinė, juntamas degėsių kvapas, darbai sustabdyti, pakviestas atsakovas apžiūrėti ir įsitikinti, kad tikrai yra jaučiamas degėsių kvapas iš APD. Atsakovui 2020 m. lapkričio 26 d. pakartotinai atvykus į įmonę, įsitikinus, jog sklindantis degėsių kvapas yra iš automobilio APD, įmonė atsakovą informavo, jog reikėtų informuoti automobilio pardavėją, kad jis atvyktų dalyvauti automobilio APD išėmimo procese ir dalyvautų APD ar/ir sankabos ardyme. Atsakovas tuo pačiu informuotas, jog įmonė nėra ekspertinė įstaiga ir ekspertinių išvadų neteikia, o konstatuoja tik defektus turinčių detalių faktą. Atsakovui rekomenduota pasisamdyti nepriklausomus ekspertus. Darbai nebuvo tęsiami, tol kol atsakovas neapsisprendė dėl tolimesnio reikalingų atlikti darbų vykdymo. Atsakovui apsisprendus ir davus sutikimą pradėti darbus, buvo sudarytas priedas prie užsakymo paraiškos Nr. 00011931 šiems darbams atlikti: APD išėmimas, APD įstatymas, APD elektro magnetų keitimas, APD sankabos keitimas, APD defektavimas, APD remontas, hidraulinio valdymo bloko plovimas, APD diagnostikas kartu su važiavimo testu ir adaptacija. Priede prie užsakymo paraiškos Nr. 00011931 nurodyta pastaba: Pradėjus darbus pastebėtas degėsių kvapas iš APD. Galimai yra susvilusi APD ir/arba sankaba. Su užsakovu suderinta defektuoti APD ir keisti sankabą. Galima remonto kaina apytiksliai 3 000 Eur su PVM. Tiksli remonto kaina bus aiški atlikus defektavimą. Atlikti važiavimo testą su automobiliu, kurio APD alyva yra išleista negalima. Šiuo atveju atlikti pilną kompiuterinę diagnostiką ir važiavimo testą galima tik iš naujo užpildžius APD alyva. Tačiau tai netikslinga, kadangi jaučiamas degėsių kvapas indikuoja apie galimai esamą pavarų dėžės ar/ir sankabos gedimą. Įtarti galimą pavarų dėžės ar sankabos gedimą, dėl jaučiamo degėsių kvapo iš APD alyvos ir pačios APD yra normali praktika galiojanti ne tik atsakovo automobilio pavarų dėžei. Tęsiant su atsakovu suderintus darbus pagal priedą prie užsakymo paraiškos Nr. 00011931 pradėjus APD defektavimą, pastebėtas per stipriai užveržtas/perveržtas mechatronikas indikuoja galimai bandytą atlikti remontą arba jį galimai atliktą nekokybiškai. Atlikus APD ir sankabos defektavimą, rasta sudegusi APD sankaba, pastebėtas prasuktas filtro užsukimas, indikuojantis galimai bandytą keisti filtrą arba jį galimai nekokybiškai pakeistą. Įmonė atsakovui siūlė iš pradžių ardyti tik sankabą, indikuojant, jog vėliau atlikus sankabos defektavimą gali vis vien reikėti ardyti ir pačią APD. Kadangi tam, kad išardyti sankabą, nereikia ardyti APD. Atsakovas nusprendė nelaukti, kol bus atliktas vien tik sankabos defektavimas, o nusprendė patikrinti iš karto ne tik sankabą, bet ir pačią pavarų dėžę. 2020 m. gruodžio 23 d. gautas atsakovo patvirtintas Defektinis aktas 00011931 - sąmata, užsakytos dalys. 2021 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu atsakovui persiųstos turimų vaizdo įrašų 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. „printscreen“ nuotraukos su situacijos apibendrinimu, taip pat ir priminimu, jog įmonė nėra ekspertinė įstaiga ir negali teikti atskirų papildomų nuomonių ar išvadų, kadangi viskas jau yra išdėstyta defektiniame akte 00011931 – sąmatoje, kurio pasirašymo metu buvo perduotos ir defektus turėjusios dalys. Minėtame laiške taip pat atsispindi, jog atsakovui atvykus į įmonę įsitikinti dėl jaučiamo degėsių kvapo iš APD ir jos alyvos, įmonė siūlė kviestis ir pardavėją, ir nepriklausomus ekspertus. Atsakovas galėjo atsisakyti tęsti darbus bet kurioje stadijoje, kaip numatyta sutarties 5.4 punkte: jeigu sutartis nutraukiama anksčiau termino, užsakovas apmoka rangovui už tuos darbus, kurie jau atlikti, panaudotos remontui atlikti detalės, agregatai bei mazgai. Taip pat, jei atsakovas nebūtų sutikęs atlikti APD ir sankabos defektavimo, o norėjęs tik pakeisti APD alyvą, įmonė perduodant automobilį būtų įspėjus atsakovą dėl galimai esamo gedimo progresavimo. Tai yra, galimo stipraus smūgiavimo, “slydimo”, dėl ko būtų nekomfortiška eksploatuoti automobilį, o vėliau automobilis galimai ir nustotų važiuoti. Jaučiamas degėsių kvapas iš APD ir jos alyvos yra akivaizdus defektas, kadangi normaliai APD alyva neturi degėsių kvapo. Šiuo atveju gedimas rastas laiku ir tikslingai atliktas jo remontas. Patvirtinantis, jog degėsių kvapas sklindantis iš automobilio APD ir alyvos indikuoja galimą sankabos ar/ir APD gedimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės UAB „G&G Solutions” kaltinimai, jog UAB „Daivanta” norėjo pasipelnyti iš atsakovo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

8.       Trečiojo asmens AB „SEB“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens AB „SEB“ atstovui.

Teismas

konstatuoja:

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. PP2020-100144 pagrindu, atsakovas V. R. iš ieškovės UAB „G&G Solutions“ įsigijo lengvąjį automobilį Audi A6, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2012 metų gamybos už 13 950,00 Eur, sutartyje nurodyta automobilio rida įsigijimo metu – 233 316 km.  2020 m. spalio 20 d. buvo atlikta ginčo transporto priemonės techninė apžiūra.

10.       2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė iš atsakovo gavo elektroninį laišką, kuriame atsakovas nurodė, jog iš ieškovės įsigytu automobiliu beveik nevažinėjo, kol nebus pakeisti tepalai APD. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 dieną nuvyko į autoservisą pakeisti tepalų, pradėjus darbus autoserviso meistrai jį informavo, jog pastebėtas degėsių kvapas, darbai sustabdyti, autoserviso meistrai surašė defektacijos aktą ir, kad šiuo laišku norima informuoti apie rastą paslėptą defektą, apie kurį atsakovas nebuvo informuotas. Elektroniniame laiške ieškovei atsakovas siūlė atvykti į autoservisą susipažinti su nesklandumais ir kompensuoti už APD ir/arba sankabos remonto išlaidas, kurios preliminariu autoserviso meistrų paskaičiavimu yra apie 3 000 eurų, be to, kad tikslią sumą galės pateikti, kai autoservisas pateiks galutinę sąskaitą. 2020 m. lapkričio 30 d. iš atsakovo V. R. ieškovė gavo kitą elektroninį laišką, kuriame atsakovas nurodė, kad iš autoserviso gavo defektinį aktą ir, kad laukia oficialaus atsakymo raštu, kad telefoninių skambučių nepageidauja. Pagal 2020 m. lapkričio 26 d. Defektinį aktą 00011931 – Sąmatą, UAB „Daivanta“ suteiktos automobilio Audi A6 2012 remonto paslaugos atsakovui V. R. už 3 635 Eur.

11.       Ieškovė iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) gavo pranešimą, kad Tarnyba 2020 m. gruodžio 3 d. gavo vartotojo V. R. prašymą dėl kilusio ginčo dėl įsigyto automobilio Audi A6, nurodo, kad prašoma nemokamai pašalinti daikto trūkumus, siūloma susitarti taikiai. Nesutikdama su atsakovo V. R. Tarnybai pateiktu Prašymu, ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą ,,Į gautą pranešimą“, kuriame išdėstė nesutikimo su Prašymu motyvus. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu ,,Dėl V. R. prašymo“ Tarnyba nutarė patenkinti vartotojo V. R. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą neatlygintinai pašalinti Automobilio trūkumus bei įpareigoti UAB „G&G Solutions“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

12.       Ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymu ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į UAB ,,Impulsana“ vadovą technikos mokslų daktarą inžinierių-mechaniką ekspertą V. M., prašydamas pateikti atsakymą, kokiomis technologijomis vadovaujantis turi būti vertinama 2012 metų gamybos automobilio „AUDI A6“ automatinės pavarų dėžės ir sankabos techninė būklė. 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte ,,Dėl automobilio ,,Audi A6“ automatinės pavarų dėžės ir sankabos techninės būklės įvertinimo“ Nr. 51 pateiktas atsakymas, kad: „Susipažinus su medžiaga dėl automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automatinės pavarų dėžės ir sankabos defektų bei šių agregatų konstrukcijos ypatumais konstatuotina, kad automatinės pavarų dėžės ir sankabos techninė būklė turi būti vertinama pagal automobilių „Audi“ gamintojo reglamentuotas technologijas, kurios paprastai apima bandymus važiuojant automobiliu, kompiuterinę diagnostiką, kontrolinių parametrų matavimus bei vizualinę apžiūrą“.

13.       Atsakovo atstovas kreipėsi į Autojuta Kauno Audi centrą, prašydamas pateikti duomenis apie ginčo automobilį (gedimų, remonto, techninių aptarnavimų istoriją pagal borto kompiuterio bei gamintojo bazės duomenis), atsakyti, ar šiame automobilyje sumontuotas kompiuteris fiksuoja pavarų dėžės gedimus ir jeigu taip, tai kokius ir ar šie gedimai atvaizduojami borto kompiuterio ekrane? Ar fiksuojamas sankabos gedimas ir toks gedimas atvaizduojamas borto kompiuterio ekrane? Ar laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. buvo prisijungiama prie automobilio kompiuterio ir jeigu taip, tai kokie veiksmai buvo atliekami? Gautame atsakyme nurodyta aptarnavimų istorija duomenų bazėje, atsakyta, kad automobilyje pavarų dėžės valdymo blokas gali fiksuoti gedimus, bet ne visais atvejais gedimai yra rodomi prietaisų skydelyje. Dažniausiai fiksuojami elektrinės dalies gedimai. Dažniausiai apie mechaninius sankabos gedimus prietaisų skydelis pranešimo nerodo.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Daivanta“ pateikė fotonuotraukas, kurias atsakovui siuntė elektroniniu laišku, nurodant, jog siunčia automobilio rastų gedimų nuotraukas, taip pat vaizdo įrašų, darytų 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. kompiuterio ekrano kopijas.

15.       Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto automobilio kokybės, ieškovės pareigos atlyginti ginčo automobilio remonto išlaidas.

16.       Civilinio kodekso nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos Civilinio kodekso XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Civilinio kodekso 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taigi, parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Civilinio kodekso 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalis).

17.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra išaiškinęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog nesant Civiliniame kodekse specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Be to, vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

18.       Pagal Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalį, parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti - t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016). Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalį, pirkėjas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą ir kad neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo daikto pateikimo. Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja pirkėjo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsakomybės už automobilio trūkumus - priešingu atveju pardavėjui atsirastų neįveikiama kliūtis nuginčyti šią prezumpciją. Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta taisyklė negali būti besąlygiškai taikoma visoms naudoto automobilio dalims. Tai susiję su tuo, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, todėl vartotojas negali tikėtis naujo automobilio kokybės ir privalo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti.

19.       Kaip matyti iš Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, ginčo automobilis 2020 m. spalio 20 d. praėjo techninę apžiūrą, nenurodyta jokių trūkumų.

20.       2020 m. lapkričio 26 d. atsakovas kreipėsi į UAB „Daivanta” dėl ginčo automobilio automatinės pavarų dėžės alyvos keitimo, alyvos lygio patikrinimo mechaninėje pavarų dėžės dalyje ir 4x4 galinio reduktoriaus alyvos lygio patikrinimo. Įmonė su atsakovu sudarė užsakymą-paraišką Nr. 00011931 ir sutartį šiems darbams atlikti: alyvos lygio patikrinimas mechaninėje dėžės dalyje, 4x4 reduktoriuose alyvos lygio patikrinimas ar keitimas, automatinės pavarų dėžės alyvos keitimas. Numatytų darbų ir reikalingų medžiagų jiems atlikti nustatyta apytiksli kaina 420 Eur su PVM, įskaičiuotas 1 litras alyvos mechaninėje dalyje ir 0,9 litro galinio reduktoriaus alyvos.

21.       UAB ,,Daivanta“ 2020 m. lapkričio 26 d. priede prie užsakymo - paraiškos Nr. 00011931 nurodytus duomenis apie ginčo automobilio ridą lyginant su duomenimis, nurodytais Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 202-0231014, matyti, kad nuo techninės apžiūros dienos iki atvykimo į UAB ,,Daivanta“ autoservisą dienos, automobilis nuvažiavo 124 kilometrus.

22.       Atsakovo tvirtinimu, automobilis turėjo paslėptą ir neaptartą defektą, apie kurį jis neva sužinojo nuvykęs į autoservisą ir tik po to, kai buvo išardytas automobilis. Tačiau teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad atsakovas į servisą vyko ne dėl automatinės pavarų dėžės ar sankabos nesklandumų (gedimų), bet pasikeisti alyvos, ne tik nuvažiavo sava eiga, tačiau nejautė jokių nesklandumų, gedimo požymių, nebuvo pranešimų apie klaidas ar kitų automatinės pavarų dėžės ar sankabos defektų požymių.

23.       UAB „Daivanta“ atsiliepime nurodė ir atsakovas to iš esmės neginčijo, kad atsakovui 2020 m. lapkričio 26 d. pakartotinai atvykus į įmonę įsitikinti, jog sklindantis degėsių kvapas yra iš automobilio automatinės pavarų dėžės, įmonė atsakovą informavo, jog reikėtų informuoti automobilio pardavėją, kad jis atvyktų dalyvauti automobilio automatinės pavarų dėžės išėmimo procese ir dalyvautų automatinės pavarų dėžės ar/ir sankabos ardyme. Atsakovas tuo pačiu informuotas, jog įmonė nėra ekspertinė įstaiga ir ekspertinių išvadų neteikia, o konstatuoja tik patį defektus turinčių detalių faktą. Atsakovui rekomenduota pasisamdyti nepriklausomus ekspertus. Darbai nebuvo tęsiami tol, kol atsakovas neapsisprendė dėl tolimesnio reikalingų atlikti darbų vykdymo. Atsakovui apsisprendus ir davus sutikimą pradėti darbus, buvo sudarytas priedas prie užsakymo paraiškos Nr. 00011931 šiems darbams atlikti: automatinės pavarų dėžės išėmimas, įstatymas, automatinės pavarų dėžės elektro magnetų keitimas, automatinės pavarų dėžės sankabos keitimas, automatinės pavarų dėžės defektavimas, automatinės pavarų dėžės remontas, hidraulinio valdymo bloko plovimas, automatinės pavarų dėžės diagnostika kartu su važiavimo testu ir adaptacija.

24.       Tarp šalių nebuvo ginčo, kad prieš išardant ginčo automobilį, apie planuojamą jo ardymą ieškovei nebuvo pranešta ir jai nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį ir įvertinti jo būklę iki išardymo, pateikti savo argumentus, suteikti galimybę atlikti remontą, jeigu jis reikalingas. Kaip nustatyta byloje, atsakovas ieškovės atstovus informavo jau po automobilio išardymo, o kokia buvo automobilio būklė įsigijimo metu, nustatyti jau nebuvo galima. Atsakovas į autoservisą UAB „Daivanta“ atvyko tik pakeisti alyvos, o defektai nustatyti ir automobilis išardytas vien tik pasikliaujant uosle (neva buvo jaučiamas degėsių kvapas), kadangi nustatyta, jog nebuvo patikrintas automobilio borto kompiuteris, neatliktas testas važiuojant, neapklaustas buvęs savininkas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad važiuodamas į UAB „Daivanta“ keisti alyvos, jis neturėjo jokių įtarimų dėl galimų gedimų, nejautė jokių nesklandumų važiuojant ir automobilio borto kompiuteris, ar kt. nerodė jokių gedimų. Trečiasis asmuo UAB „Daivanta“ atsiliepime nurodė, kad atsakovui siūlė iš pradžių ardyti tik sankabą, indikuojant, jog vėliau atlikus sankabos defektavimą, gali vis vien reikėti ardyti ir pačią APD. Kadangi tam, kad išardyti sankabą, nereikia ardyti APD. Atsakovas nusprendė nelaukti kol bus atliktas vien tik sankabos defektavimas, o nusprendė patikrinti iš karto ne tik sankabą, bet ir pačią pavarų dėžę. Taigi, UAB „Daivanta“ nurodė ir atsakovas neneigė, jog atsakovui atvykus į įmonę įsitikinti dėl jaučiamo degėsių kvapo iš APD ir jos alyvos, įmonė siūlė kviestis ir pardavėją, ir nepriklausomus ekspertus. Be to, pagal atsakovo su UAB „Daivanta“ sudarytą sutartį, atsakovas galėjo atsisakyti tęsti darbus bet kurioje stadijoje. Atsakovas nurodo, kad reikėjo mokėti lizingą už įsigytą automobilį, draudimą, o naudotis negalėjo, visgi tai nepateisina atsakovo skubėjimo leisti ardyti automobilį, prieš tai niekaip neinformavus pardavėjo, juolab, kad pats atsakovas iki kreipimosi į UAB „Daivanta“ nebuvo pastebėjęs jokio gedimo.

25.       Įvertinus Vartotojo prašymą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei nutarimą, darytina išvada, jog Tarnyba neįvertino to, kad ieškovė apie tariamus trūkumus buvo informuota tik po to, kai automobilis jau buvo išardytas ir nebebuvo jokios galimybės nustatyti automobilio būklės iki automobilio išardymo. Nutarime nurodyta, kad pardavėjas raštiško atsakymo vartotojui nepateikė, su nustatytais trūkumais susipažinti nepageidavo. Visgi nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad apie neva nustatytus trūkumus iki automobilio išardymo pardavėjas nebuvo informuotas. Be to, Tarnyba neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas automobiliu atvyko į autoservisą pasikeisti alyvos, jokių automobilio defektų nejautė, o apie esamus tariamus sankabos ar automatinės pavarų dėžės sudegimus, sužinojo iš autoserviso darbuotojų. Atsakovas ir atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovei UAB „G&G Solutions“ neišreiškus pageidavimo atvykti į UAB „Daivanta“ autoservisą ir dalyvauti demontuojant APD nuo automobilio bei ją išardant, apžiūrint detales, atsakovas V. R. apie tai informavo UAB „Daivanta“ autoserviso darbuotojus ir šie pradėjo darbus. Visgi nagrinėjant bylą iš esmės šios aplinkybės nepasitvirtino, kadangi pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie situaciją ieškovei buvo pranešta, kai automobilis jau buvo išardytas.

26.       CK 6.327 str. 5 d. reglamentuojama, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę dar prieš išardant automobilį informuoti ieškovės atstovus dėl galimai pastebėtų defektų, tačiau to nepadarė. Be to, kritiškai vertintini tiek atsakovo, tiek remonto darbus atlikusios įmonės veiksmai, automobilį išardyti vien uostant automobilio alyvą, o ne testuojant važiavimo būdu, tikrinant automobilio borto kompiuterį, identifikuojant klaidas, tuo labiau, kad naudodamasis automobiliu ir važiuodamas į autoservisą, atsakovas nejautė jokio automobilio netinkamo veikimo požymio, o sutikimas buvo duotas faktiškai atlikti automatinės pavarų dėžės kapitalinį remontą. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Darytina išvada, jog atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai bei nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, ignoravo trečiojo asmens UAB „Daivanta“ pasiūlymus prieš imantis automobilio ardymo darbų iškviesti ieškovės atstovus, pasisamdyti nepriklausomus ekspertus, ar sužinojus, kad UAB ,,Daivanta“ nėra sertifikuotas servisas, kreiptis į sertifikuotą servisą.

27.       Be to, trečiasis asmuo UAB „Daivanta“ atsiliepime nurodė, kad <...jei atsakovas nebūtų sutikęs atlikti APD ir sankabos defektavimo, o norėjęs tik pakeisti APD alyvą, įmonė perduodant automobilį būtų įspėjusi atsakovą dėl galimai esamo gedimo progresavimo. Tai yra, galimo stipraus smūgiavimo, ,,slydimo“, dėl ko būtų nekomfortiška eksploatuoti automobilį, o vėliau automobilis galimai ir nustotų važiuoti...>. Šie teiginiai patvirtina, kad vien iš kvapo buvo tik įsivaizduotas galimas automobilio gedimas, kad prieš jį išardant nebuvo jokio stipraus smūgiavimo, jokio „slydimo“ ir galimo automobilio negalėjimo važiuoti. Taigi, UAB ,,Daivanta“ iš esmės patvirtina, kad esant sankabos ar APD gedimui, būtų buvę akivaizdūs gedimo požymiai.

28.       Be to, trečiasis asmuo UAB „Daivanta“ atsiliepime nurodė, kad tą pačią 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Daivanta“ serviso darbuotojai informavo atsakovą, kad kilo įtarimų dėl lengvojo automobilio Audi A6 transmisijos (APD) techninės būklės, nes nuo jos sklido degėsių kvapas, kuris gali reikšti transmisijos (APD) gedimą ir kurį tiksliai nustatyti, būtina demontuoti APD nuo automobilio bei ją išardyti. Visgi, vien tai, kad „kilo įtarimų“ ir kad tai „gali reikšti“ tam tikrą gedimą, nėra tapatu, kad gedimas (defektas) yra nustatytas. Jokie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo automobiliui buvo būtina atlikti kapitalinį APD remontą, todėl, teismo vertinimu, atsakovas veikė savo rizika.

29.       Taigi, jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui automobilis buvo parduotas su paslėptais, ar kitokiais defektais, nepateikta. Taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų turėjusi tikslą nuslėpti nuo atsakovo automobilio trūkumus. Todėl teigti, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba galimi defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo atsakovui momento, nėra jokio pagrindo. 

30.       Tai, jog atsakovo žiniomis, automatinės pavarų dėžės mechaninių gedimų automobilio Audi A6, pagaminimo metai 2012, borto kompiuteris (ant prietaisų skydelio) nerodo - rodomi tik automobilio elektrinės dalies gedimai, nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai nustatyti neva egzistuojančius defektus kitais būdais bei tinkamai informuoti pardavėją.

31.       Civiliniame kodekse nustatyta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog ginčo automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektus ir jo tinkamai eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Taip pat ir vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, yra išaiškinta, kad ne pardavėjas turi įrodyti, kokios kokybės daiktai buvo perduoti pirkėjui, o ši pareiga tenka pirkėjui. Aukščiausiojo teismo konstatuota, kad būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 ir kt.). Tai, jog remontas buvo atliktas, savaime neįrodo, jog ginčo automobilio pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo parduodamo daikto trūkumai (defektai).

32.       Įvertinus bylos medžiagos visumą, t. y. rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas (pirkėjas) neįrodė, kad ginčo automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektus ir jo tinkamai eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, todėl ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, atsakovo V. R. reikalavimas neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus 3 635 Eur sumai, pripažįstamas nepagrįstu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

33.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34.       Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

35.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.   

36.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 232 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 82 Eur žyminio mokesčio ir 1 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

37.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,92 Eur, ieškinį tenkinus, priteistinos iš valstybei atsakovo (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti. 

Pripažinti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei UAB „G&G Solutions“, juridinio asmens kodas 300885771, neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) trūkumus 3 635 Eur sumai, nepagrįstu.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „G&G Solutions“, juridinio asmens kodas 300885771, naudai 1 232 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,92 Eur (aštuonis eurus 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                            Indrė Petrokienė