Civilinė byla Nr. 2-5090-841/2015
Teisminio proceso Nr.2-70-3-03806-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.4.3.; 2.6.4.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Vigintui Stričkai, atsakovui M. G., jo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, išvadą teikiančios institucijos atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo M. G. ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašė neterminuotai apriboti atsakovo M. G., a.k(duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrai G. G., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo M. G. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:
1. Nustatyti, kad atsakovas M. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra G. G., a.k(duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
1.1. kas antrą savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimant dukrą su savimi;
1.2. švenčių dienomis: ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19 val., parvežant į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val.:
1.2.1. Sausio 1 -ąją (Naujųjų metų dieną) - poriniais metais;
1.2.2. Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - neporiniais metais;
1.2.3. Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - poriniais metais;
1.2.4.Sekmadienį (Krikščionių Velykų) pirmąją dieną - poriniais metais;
1.2.5. Pirmadienį (Krikščionių Velykų) antrąją dieną - neporiniais metais;
1.2.6. Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) - neporiniais metais;
1.2.7. Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - poriniais ir neporiniais metais;
1.2.8. Birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - neporiniais metais;
1.2.9. Liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) - poriniais metais;
1.2.10. Rugpjūčio 15-ąją (Žolinę) - neporiniais metais;
1.2.11. Lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - poriniais metais;
1.2.12. Gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antrąją dieną) - neporiniais metais;
1.2.13. Sausio 31-ąją- (paskutinę metų dieną) - poriniais metais;
1.2.14. Dukros G. G. gimimo dieną - neporiniais metais (turint teisę pasiimti vaiką artimiausią savaitgalį po šventės visam savaitgaliui. Kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgalio diena - turint teisę pasiimti vaiką pirmąją to savaitgalio dieną visam savaitgaliui).
1.3. Kiekvienų metų pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį ketvirtį po vieną savaitę.
1.4. Kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį (vasaros metu) vieną mėnesį.
2. Apie dukters paėmimus, numatytus 1.1 - 1.2.14 p., atsakovas M. G. privalo iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną (išvakarėse), pranešti ieškovei E. B..
3. Apie dukters paėmimus, numatytus 1.3. p., atsakovas M. G. privalo pranešti ieškovei E. B..
Taip pat atsakovas prašė priteisti iš ieškovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė, jos atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, priešieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovės manymu, atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtaudamas daro didelę žalą vaiko vystymuisi, sutriko vaiko sveikata, dukra bijo tėvo, atsakovas nuolat sukelia konfliktus, todėl ieškovė slepia nuo atsakovo savo ir vaiko gyvenamąją vietą. Kol gyveno kartu, atsakovas vaiku rūpinosi ir augino, po santuokos nutraukimo atsakovas žadėjo išvykti gyventi į užsienį, todėl ieškovė sutiko, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtų nustatytas neribotas tėvo bendravimas su vaiku. Atsakovas turi psichologinių problemų, duomenys apie tai yra baudžiamojoje byloje. Atsakovas vaiko akivaizdoje smurtavo prieš ieškovės draugą, stumdė ieškovę, vaikas patyrė psichologinę traumą, mano, kad atsakovas nevykdo pareigos rūpintis vaiku, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukrai G. G..
Atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį, teismui paaiškino, kad ieškovė ir jos tėvai nustatinėja mažametę dukrą prieš tėvą, ieškovė slėpė nuo atsakovo jos ir dukters gyvenamąją vietą, visaip trukdo tėvui su dukra pasimatyti. Atsakovas niekada nėra vartojęs smurto prieš vaiką bei ieškovę, pas psichiatrą lankėsi vieną kartą 2014-01-12, bendravo su gydytoju kelias valandas, nes buvo patyręs stresą, po to vartojo vaistus, psichikos ligomis neserga, dirba, vaikui išlaikymą teikia, su vaiku bendrauti jam neleidžia buvusi sutuoktinė, nuteikinėja vaiką prieš jį. Kadangi nėra nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali pareikalauti, kad ieškovė leistų vaiką būti su tėvu, todėl prašo teismo šią tvarką nustatyti, kad ieškovei jos nevykdant, galėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, todėl, jei nebus nustatyta, kad atsakovas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, atsakovo tėvo valdžios riboti nėra pagrindo, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka.
Ieškinys atmestinas.
Priešieškinis tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2015-05-08 ieškovės advokato prašymu iš Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gauta medicinos psichologės pažyma, mamos prašymu atliktas vaiko psichologinės būsenos įvertinimas, sutrikimų priežastis- problemos šeimoje (4,73 b.l.). 2014-12-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šalių konflikto dėl vaiko pasiėmimo 2014-12-23 (5-7 b.l.). 2014-05-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4387-776/2014 M. G. ir E. G. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 p. susitarta, kad abu tėvai kartu rūpinasi vaiko auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja dukters auklėjime (8-10 b.l.). 2015-04-07 M. G. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-471-953/2015 pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes 2014-06-27 viešoje vietoje susimušė su savo buvusios žmonos draugu vaiko akivaizdoje, jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuosprendžiu skirtus įpareigojimus vykdo (13-17,51 b.l., baudžiamoji byla Nr.1-471-953/2015). M. G. nuo 2014-06-30 dirba UAB „Langvora“, darbovietė pateikė teigiamą charakteristiką, gyvena Šiauliuose, Dainų g. 98-35 (22-23,52 b.l.). G. G. lanko Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) į įstaigą ją atveda mama, tėtis buvo atėjęs, tačiau mergaitė pas jį nėjo, verkė (33 b.l.). Antstolės V. Š. pateiktoje pažymoje nurodoma tik 200 Lt ir 50 eur išieškotos išlaikymo sumos, tačiau ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, bylos nagrinėjimo iš esmės dieną (2015-10-08) atsakovas buvo nesumokėjęs išlaikymo tik už rugsėjo mėnesį (44 b.l.). Bylos šalys buvo sutikę konfliktą spręsti mediacijos pagalba, tačiau E. B. atsisakė tiesioginės mediacijos ir ji nebuvo vykdoma (47 b.l.). M. G. 2015 m. ne kartą lankėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, skundėsi, kad nuo jo slepiama vaiko gyvenamoji vieta, jam buvo pasiūlyta kreiptis į vaiko lankomą darželį bei į policiją, išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (48 b.l.). 2015-04-29 M. G. kreipėsi į policiją dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau gavo atsakymą raštu, kad E. B. nesutinka, kad atsakovui būtų pranešta jos ir jos dukros gyvenamoji vieta (49 -50 b.l.). Atsakovo tėvai kreipėsi dėl bendravimo su anūke į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, ieškovė patvirtino, kad neleidžia dukrai su seneliais susitikti, kad pas juos nesusitiktų su tėvu, Vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojo ieškovę leisti seneliams susitikti su vaiku, vienas toks 1 valandos susitikimas įvyko prekybos centro „Saulės miestas“ žaidimų aikštelėje (60-61 b.l.). Į bylą pateiktas antstolės R. A. 2015-10-02 surašytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuotos 2014 m. rugpjūčio- gruodžio mėnesiais atsakovo ieškovei siųstos SMS žinutės (70-72 b.l.). Atsakovui M. G. 2015-01-27 atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatyta, kad M. G. yra psichiškai sveikas, nėra registruotas gydymo įstaigose dėl priklausomybių (b.b. Nr. 1-471-953/2015, 61-63, 82-84 b.l.).
Dėl ieškinio reikalavimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas neturi pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio tikslus, iš esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo praktikoje realiai egzistuojančių artimų asmeninių ryšių (žr., pvz., Lebbink v. Netherlands (2004) 4 0 EHRR 4 17, par. 36). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad EŽTK 8 straipsnio prasme „šeimos gyvenimas“ apima bent jau ryšius tarp artimųjų giminaičių, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali atlikti didelį (svarbų) vaidmenį šeimos gyvenime (žr. Marckz v. Belgium (1979) 2 (duomenys neskelbtini) par. 45, Bronda v Italy (1998) 33 EHRR 81, par 50; GHB v. United Kingdom [2000] EHRLR 545 ir kt.). Šeimos gyvenimo „gerbimas“ įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų leidžiama tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. pvz., Marckx v. Belgium judgment of 13 June 1979, Series A no. 31, p. 21, § 45).
Pagal EŽTT praktiką tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų, paprastai susijusių su rimtos tėvų psichinės, fizinės grėsmės vaikui kėlimu. Tokios priemonės gali būti pateisinamos tik esant pagrindiniam reikalavimui – siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant tėvo valdžios ribojimo pagrįstumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, atsižvelgtina į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, atsakovas po santuokos nutraukimo siekė išsaugoti ryšius su vaiku, nuolat rūpinosi savo dukra, teikė išlaikymą, vaiko motinai paslėpus vaiką nuo tėvo, atsakovas ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją, siekė išsiaiškinti vaiko gyvenamąją vietą, palaikyti ryšį su vaiku, juo rūpintis. Ieškovė nuolat ribojo atsakovo galimybes matytis su savo nepilnamete dukra. Byloje dalyvavę nešališki liudytojai patvirtino, kad M. G. nuolat savo dukra rūpinosi, pergyveno, kad negali su ja susitikti ir bendrauti. Liudytojos V. B. parodymus teismas laiko šališkais, duotais vadovaujantis ieškovės, savo dukters interesais, todėl jais nesivadovauja.
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisę matytis su tėvu, o tėvo teisę matytis su vaiku nepagrįstai ir be teisinio pagrindo savavališkai apribojo ieškovė. Byloje nenustatyta atvejų, kad nepilnametė G. G. būtų patyrusi fizinį ar psichologinį smurtą iš tėvo M. G.. Vaikui nustatyti nežymūs sutrikimai- tikas, nervingumas atsirado vaikui stebint tėvų konfliktus ir juose dalyvaujant. Pažymėtina, kad abu tėvai nesistengė savo konfliktų spręsti ne vaiko akivaizdoje, kas neabejotinai įtakojo tai, kad vaikas nesijautė saugus. Baudžiamoji byla atsakovui buvo iškelta būtent po vieno iš tokių konfliktų, kas tik patvirtina šią išvadą. Atsakovas tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, pareigų auklėti vaiką ir juo rūpintis vykdymą stabdo pati ieškovė, neleisdama atsakovui su vaiku bendrauti. Teismas nevertina į bylą pateiktų antstolės faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų SMS žinučių, nes pateiktos tik vienos pusės žinutės, nėra žinoma, kokie buvo ieškovės atsakymai, nesant konteksto, nėra galimybės įvertinti susirašinėjimo turinio kaip visumos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, nenustatyta smurto prieš vaiką atvejų. Taip pat byloje nėra duomenų apie amoralų atsakovo elgesį- atsakovas dirba, vykdo teismo nuosprendžiu nustatytus apribojimus, neturi priklausomybių, yra psichiškai sveikas, todėl tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią nėra pagrindo, ieškinys atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Įstatymas suteikia lygias galimybes abiem tėvams bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 dalis), todėl kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, teismas turi atsižvelgti, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo pačiu bendraujant su vaiku, tai reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir jos motina, vaiko močiutė yra kategoriškai nusistatę prieš bet kokį atsakovo ir jo tėvų bendravimą su mažamete dukra ir vaikaite G. G.. Pažymėtina, kad pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu 2015-07-30 teismas abiem nesutariančioms šalims pasiūlė pateikti savo variantą, kokia tvarka atsakovas galėtų bendrauti su savo mažamete dukra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo siūlomą bendravimo tvarką pateikė priešieškinyje, tuo tarpu ieškovė savo siūlomos bendravimo tvarkos nepasiūlė, patikslino ieškinį, pareikšdama reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią, bylos žodinio nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė diskutuoti apie atsakovo siūlomą bendravimo tvarką ir laikėsi savo ieškinio reikalavimo. Esant tokiai situacijai teismas laiko pagrįstu atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes nesant tokios tvarkos, atsakovas neturi galimybės kreiptis į antstolį kad būtų atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai. Nesant pateiktos ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas laiko tinkamai parengta ir tvirtintina atsakovo priešieškinyje pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, kaip atitinkančią nepilnametės G. G. interesus, atsakovo priešieškinis tenkintinas.
Šioje byloje 2015-05-13 teismo nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė- iki teismo sprendimo priėmimo atsakovui M. G. uždrausta matytis su nepilnamečiu vaiku G. G. (18-19 b.l.). Kadangi byla išnagrinėta ir teismo sprendimu ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės, kaip nepagrįstai ir per ilgai ribojančios tėvo teisę matytis su vaiku, bei vaiko teisę bendrauti su tėvu, teismo iniciatyva naikintinos nedelsiant, nelaukiant kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (CPK 149 straipsnis).
Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, iš ieškovės E. B. atsakovo M. G. naudai priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas M. G. šioje byloje naudojosi advokato bei advokato padėjėjo pagalba, už priešieškinį sumokėjo 41,00 euro žyminio mokesčio valstybei, už priešieškinio parengimą bei atstovavimą sumokėjo 605,00 euro, viso atsakovas šioje byloje patyrė 646,00 euro bylinėjimosi išlaidų, ši suma, ieškinį atmetus ir visiškai patenkinus priešieškinį, priteistina iš ieškovės E. B. atsakovui M. G. (41-43,62,76 b.l.)
Iš ieškovės, ieškinį atmetus, priteistina 5,30 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (LR CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Nustatyti tokią M. G., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra G. G., a.k(duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Nustatyti, kad atsakovas M. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra G. G., a.k(duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
1.1. kas antrą savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimant dukrą su savimi;
1.2. švenčių dienomis: ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19 val., parvežant į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val.:
1.2.1. Sausio 1 -ąją (Naujųjų metų dieną) - poriniais metais;
1.2.2. Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - neporiniais metais;
1.2.3. Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - poriniais metais;
1.2.4.Sekmadienį (Krikščionių Velykų) pirmąją dieną - poriniais metais;
1.2.5. Pirmadienį (Krikščionių Velykų) antrąją dieną - neporiniais metais;
1.2.6. Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) - neporiniais metais;
1.2.7. Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - poriniais ir neporiniais metais;
1.2.8. Birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - neporiniais metais;
1.2.9. Liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) - poriniais metais;
1.2.10. Rugpjūčio 15-ąją (Žolinę) - neporiniais metais;
1.2.11. Lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - poriniais metais;
1.2.12. Gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antrąją dieną) - neporiniais metais;
1.2.13. Sausio 31-ąją- (paskutinę metų dieną) - poriniais metais;
1.2.14. Dukros G. G. gimimo dieną - neporiniais metais (turint teisę pasiimti vaiką artimiausią savaitgalį po šventės visam savaitgaliui. Kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgalio diena - turint teisę pasiimti vaiką pirmąją to savaitgalio dieną visam savaitgaliui).
1.3. Kiekvienų metų pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį ketvirtį po vieną savaitę.
1.4. Kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį (vasaros metu) vieną mėnesį.
2. Apie dukters paėmimus, numatytus 1.1 - 1.2.14 p., atsakovas M. G. privalo iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną (išvakarėse), pranešti ieškovei E. B..
3. Apie dukters paėmimus, numatytus 1.3. p., atsakovas M. G. privalo pranešti ieškovei E. B..
Panaikinti 2015-05-13 teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- draudimą atsakovui M. G. iki teismo sprendimo priėmimo matytis su nepilnamečiu vaiku G. G., gim. 2010-06-09.
Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui M. G. 646,00 euro (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. B. 5,30 euro (penkis eurus, 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Gražina Mataitienė