Civilinė byla Nr. 2-149-392/2022

Vieningas proceso Nr. 2-55-3-02827-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.13.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. A., atsakovo atstovui advokatui M. I., UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsta“ atstovui advokatui T. J.,  viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“  (anksčiau UAB DK „PZU Lietuva“) dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2015-08-21), UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“, AB “Swedbank”, UADB “Socialinės garantijos“,

        n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo iš atsakovo priteisti 4 930 602,45 Lt dydžio draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-10) Vėliau ieškinio sumą sumažino iki 2 251 731,12 Lt (t. 3, b.l. 152-153). 2022-04-06 pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“  652 146,41 Eur dydžio draudimo išmoką ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (t. 4, b.l. 221-227).

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 13 d. galutinis paramos gavėjas Elektrėnų savivaldybės administracija, UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“, pagrindu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau Agentūra) kaip įgyvendinančioji institucija sudarė rangos sutartį Nr. 03S-167 „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“. Šia sutartimi UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įsipareigojo užsakovui už rangos sutarties kainą tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, laikantis rangos sutarties nuostatų. Remdamasi rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.2 punktu, UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2008 m. gegužės 19 d. pateikė Agentūrai atsakovo išduotą išankstinio apmokėjimo laidavimo raštą, kuriuo atsakovas įsipareigojo, tretiesiems asmenims neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, gavęs Agentūros vadovo raštišką reikalavimą, sumokėti jame nurodytas trečiųjų asmenų pagal rangos sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 6 758 859 Lt draudimo sumos. 2008 m. birželio 18 d. ieškovas pervedė į UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ sąskaitą 5 727 846,77 Lt išankstinį mokėjimą, kuris turėjo būti įskaitomas į ieškovo pagal rangos sutartį vykdomus mokėjimus sutartyje numatyta tvarka. Pasibaigus mokėjimų grafike nurodytam laikotarpiui, UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ turėdavo pateikti ieškovui tinkamai parengtą ir pasirašytą atliktų darbų ataskaitą bei prašymą dėl apmokėjimo, taip pat šiuos dokumentus pateikti inžinieriui UAB „Grontmij Carl Bro“ ir užsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai patikrinti ir patvirtinti. Nors pagal rangos sutartį darbų pabaiga buvo numatyta 2009 m gruodžio 31 dieną, iki 2009 m. spalio mėnesio UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ieškovui nebuvo pateikusi nei vienos tarpinio mokėjimo sąskaitos faktūros. Darbai nebuvo vykdomi, o išankstinis mokėjimas naudojamas ne pagal paskirtį, taip pažeidžiant rangos sutartį. 

Ieškovas laidavimo rašte nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą reikalaudamas išmokėti 5 727 846,77 Lt draudimo išmoką. Atsakovas šios išmokos nesumokėjo, nurodydamas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pradėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su pradėtu žalos bylos administravimu pagal su UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ sudarytą sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį. Šios aplinkybės turi įtakos sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos mokėjimo. Atsižvelgdamas į pagal rangos sutartį darbus vykdančių asmenų prašymą, ieškovas dar kartą 2010 m. gegužės 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą, ragindamas sumokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas pranešė, kad sprendimas dėl išmokos mokėjimo bus priimtas, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigs ikiteisminį tyrimą. Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ netinkamai vykdė sutartį, remiantis rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.2 punkto paskutine pastraipa, laidavimo raštu Nr. 1010567 bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 81 straipsniu, mano įgijęs teisę reikalauti draudimo išmokos, kurios dydis yra 2 251 731,12 Lt / 652 146,41 Eur. Ši suma apskaičiuojama iš bendro avanso sumos atėmus sumas, panaudotas pagal rangos sutartį – 1 223 161,65 Lt bei sumą, kurią garantinio rašto pagrindu išmokėjo AB „Swedbank“ – 2 252 954 LT. Ieškovas pažymi, kad į atsakovą kreipėsi laikydamasis visų reikalavimų, nurodydamas rangos sutarties pažeidimus, pridėdamas reikiamus dokumentus, taigi atsakovas privalėjo vykdyti savo pareigą ir išmokėti draudimo išmoką. Draudiminis įvykis yra įvykęs, o atsakovas yra informuotas apie jo pareigą mokėti draudimo išmoką. 

Tai, kad rangos sutartį vėliau įvykdė likę jungtinės veiklos sutarties partneriai ir tai, kad projektas buvo sėkmingai užbaigtas neeliminuoja atsakovo pareigos vykdyti prisiimtą prievolę užtikrinant avansinio mokėjimo panaudojimą rangos sutarties vykdymui. Atsakovui panaudojus dalį gauto avanso ne rangos sutarties vykdymui patirta žala, lygi ne rangos sutarties vykdymui panaudoto avanso dydžiui nepriklausomai nuo to, kad rangos sutartis yra įvykdyta. Nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste svarbu vertinti faktinę situaciją, buvusią kreipimosi dėl draudimo išmokos išmokėjimo metu, o ne vėlesnę situaciją, kuomet rangos sutarties vykdymą užbaigė likę jungtinės veiklos sutarties partneriai.

Atsakovė siekdama išvengti draudimo išmokos mokėjimo, remiasi Taisyklių 13.5 punktu, kaip tariamu pagrindu atsisakyti išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką. Taisyklių 13.5. punkte numatyta, jog „Nedraudiminiais įvykiais yra laikomi visi šių Taisyklių 12 skyriuje išvardinti draudiminiai įvykiai, jeigu juos nusikalstamais veiksmais ar tyčia sąlygojo ar sukėlė Draudėjas ir/arba su Draudėju susiję asmenys“. Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą su trečiuoju asmeniu UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ susiję asmenys išteisinti.

Taisyklių 13.5 punktas yra visiškai nesuderinamas ir iš esmės prieštaraujantis tų pačių Taisyklių 12.3 punktui, kuriame nurodoma, kad draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudėjo užsakovui negrąžinto avansinio mokėjimo (kuris buvo gautas pagal sutartį sudarytą su užsakovu), kai jis buvo panaudotas ne pagal sutartyje numatytą paskirtį.

Avansinio mokėjimo panaudojimas ne pagal paskirtį praktiškai visais atvejais įmanomas tik esant draudėjo ir/ar su draudėju susijusių asmenų sąmoningiems veiksmams, dėl ko atsakovė, išduodama laidavimo raštą, privalėjo atsižvelgti į šių veiksmų riziką (atitinkamai didindamas įmokų dydžius ir pan.), tačiau ne priskirdama tokius atvejus nedraudiminių įvykių sąrašui, tokiu būdu nesąžiningai faktiškai siekdama sumažinti draudimo riziką iki jos išnykimo ribos.  Be to, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie draudimo išmokos mokėjimo papildomas, nestandartines sąlygas, todėl atsakovas negali remtis Taisyklių 13.5 punktu kaip pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes atsakovo rizikos ribojimas prieštarauja išankstinio avansinio mokėjimo laidavimo sutarties esmei.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Patvirtino, kad tarp jo ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo sudaryta sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo išduotas išankstinio apmokėjimo laidavimo raštas. Draudimo liudijimo priede ir laidavimo rašte draudėju nurodomas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, UAB „Kvėdarsta“ bei UAB „EKO – L“, veikiančios pagal 2007 spalio 22 d. jungtinės veiklos sutartį. Laidavimo rašte atsakovas pareiškė, kad suteikiamas draudėjui jo įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 13 d. rangos sutarties avanso mokėjimo sąlygas laidavimas. Draudimo taisyklių 3.1. p. numatyta, jog laidavimo sutartį sudaro ir jos neatskiriama dalimi yra laikomi: draudimo liudijimas ir visi jo priedai, taisyklės, prašymas ir laidavimo raštas. Vadovaujantis Draudimo taisyklių 12.3. p., jeigu laidavimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudiminis įvykis pagal avansinio mokėjimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo užsakovui negrąžinto avansinio mokėjimo, kai jis buvo panaudotas ne pagal sutartyje numatyta paskirtį. Tų pačių taisyklių 13.5 p. nurodoma, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi visi šių taisyklių dvyliktame skyriuje išvardinti draudžiamieji įvykiai, jeigu juos nusikalstamais veiksmais ar tyčia sąlygojo ar sukėlė draudėjas ir/arba su draudėju susiję asmenys. Tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 77 str. 3 p., nedraudžiamųjų įvykių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Laidavimo draudimo sutartys yra priskiriamos nuostolių draudimo sutartims, todėl būtina sąlyga nuostolių draudimo sutarčiai yra teisėtas draudėjo bei apdraustojo draudimo interesas, kurį galimą įvertinti pinigais bei draudžiami tik įstatymo ginami interesai.

CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, kad draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios. Nepagrįsti yra ir ieškovo teiginiai, kad laidavimo rašte draudžiamasis įvykis yra apibrėžtas plačiau nei draudimo taisyklėse, todėl ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad laidavimas galioja ir tada, kai avansinis mokėjimas yra panaudojamas ne pagal paskirtį dėl nesąžiningų, tyčinių ar nusikalstamų draudėjo veiksmų. Akivaizdu, kad negalimą drausti civilinės atsakomybės, kylančios dėl tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos, tokia draudimo sutartis būtų niekinė ir negaliotų, be to, LR CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali būti tenkinami. Avanso panaudojimas ne pagal paskirtį gali įvykti nebūtinai tyčinės kaltės formą, todėl atsakovo prisiimtos rizikos laipsnis neišnyksta ir draudimo taisyklių 13.5 punktas nepaneigia 12.3 punkto bei ieškovo teisės į išmoką.

Tretysis asmuo likviduota UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų, atsakovas atliko darbų įvertinimą, kuriame teismo ekspertas nustatė, jog darbų vertė siekia 3 683 329, 53 Lt. Tad ieškovas, netinkamai įvertinęs ne pagal paskirtį panaudotų lėšų sumą, nepagrįstai reikalauja draudimo išmokos. Ieškovui neįrodžius, kad lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, jo reikalavimai atsakovui turi būti atmesti.

Tretieji asmenys UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“ palaikė ieškovo poziciją. Patvirtino, jog UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ieškovo sumokėtą 4 930 602,45 Lt avanso dalį panaudojo ne pagal paskirtį. 2009 m. lapkričio 2 d. sudarius susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties, tarp UAB „EKO-L“, UAB „KVĖDARSTA“ ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bei UAB „EKO-L“ perėmus vadovauti jungtinei veiklai, buvo nustatyta, jog UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ nėra atlikusi statybos rangos darbų tokiai sumai, kuri pateisintų avanso panaudojimą. Pareikalavus pateikti avanso panaudojimo ataskaitą, UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ tokios informacijos nepateikė, paprašius grąžinti nepanaudoto avanso dalį jungtinei veiklai vadovaujančiam partneriui, likusio avanso negrąžino.

Tretysis asmuo AB “Swedbank”, kurio atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu nurodė, jog jis išmokėjo ieškovui 2 252 954 litus Atlikimo užtikrinimo garantijos Nr. 08-054506-GM pagrindu ir pareiškė ieškinį regreso tvarka baudžiamojoje byloje. Bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo UADB “Socialinės garantijos“ savo atstovo į teismo posėdį neatsiuntė.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad 2008 m. gegužės 13 d. galutinis paramos gavėjas Elektrėnų savivaldybės administracija ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“, veikiantys pagal 2007-10-22 jungtinės veiklos sutartį bei ieškovas, kaip įgyvendinančioji institucija, sudarė rangos sutartį Nr. 03S-167 „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“, kuria UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kartu su kitais jungtinės veiklos sutarties partneriais – trečiaisiais asmenimis UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsta“ įsipareigojo užsakovui už rangos sutarties kainą, kurią ieškovas sumokės vadovaujančiu partneriu buvusiam UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią rangos sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus (t.1 b.l. 21-23).

Remdamasi Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.2 punktu (t.1, b. l. 50), UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2008 m. gegužės 19 d. pateikė Agentūrai atsakovo išduotą išankstinio apmokėjimo laidavimo raštą Nr. 1010567 (t.1 b. l. 134), kuriuo atsakovas įsipareigojo, draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, gavęs Agentūros vadovo raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas trečiųjų asmenų pagal rangos sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 6 758 859 Lt draudimo sumos. Laidavimo raštu atsakovas įsipareigojo atsakyti už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir draudėjas.  Atsakovo išduotas laidavimo raštas galiojo iki 2009 m. lapkričio 23 d. Vadovaujantis Laidavimo raštu bei   Draudimo liudijimo priedu draudėju yra UAB „Kruonio HAES“, UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „EKO-L“, veikiančios pagal 2007-10-22 Jungtinės veiklos sutartį. Naudos gavėjas – ieškovas.

   2008 m. birželio 18 d. Agentūra pervedė į trečiojo asmens UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrines statyba“ sąskaitą 30 % išankstinį mokėjimą lygų 5 727 846,77 Lt (t. 1, b. l. 56-58), kuris turėjo būti įskaitomas į ieškovo pagal rangos sutartį vykdomus mokėjimus rangos sutartyje numatyta tvarka, t. y. pagal bendrųjų sąlygų 14.3 punktą pasibaigus mokėjimų grafike nurodytam laikotarpiui trečiųjų asmenų vadovaujantis partneris UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ turėdavo pateikti Agentūrai tinkamai parengtą ir pasirašytą atliktų darbų ataskaitą bei Agentūros nustatytos formos prašymą dėl apmokėjimo, taip pat šiuos dokumentus pateikti inžinieriui UAB “Grontmij Carl Bro” ir užsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai patikrinti ir patvirtinti. Pagal rangos sutartį darbų pabaiga buvo numatyta 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, 2009 m. spalio mėn. Agentūrai tinkamai nebuvo pateikęs nei vienos tarpinio mokėjimo sąskaitos – faktūros. Todėl Agentūra 2009 m. rugsėjo 1 d. atliko rangos sutarties neeilinę patikrą vietoje ir įsitikino, kad darbai nevykdomi, taip pat 2009 m. rugpjūčio 18 d. inžinierius UAB “Grontmij Carl Bro” rašte Nr. 1045 nurodė, kad darbai nevyksta nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d., nors statybos leidimas buvo gautas 2009 m. liepos 20 d. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pervestas išankstinis mokėjimas buvo pakankamas pagal tikslinę paskirtį numatytiems darbams atlikti, todėl, ieškovo teigimu, išankstinis mokėjimas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo naudojamas ne pagal paskirtį, darbai nevykdomi ir taip buvo pažeidžiamas Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.2 punktas. Ieškovas 2009 m. spalio 9 d. laidavimo rašte nustatytais terminais bei tvarka kreipėsi į atsakovą raštu Nr. 4897 reikalaudamas išmokėti 5 727 846, 77 Lt draudimo išmoką (priedas Nr. 7). Atsakovas reikalaujamos sumos neišmokėjo ir nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl ginčo lėšų panaudojimo pradėjo ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės įtakos sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju bei draudimo išmokos mokėjimo / nemokėjimo. 2010 m. kovo 9 d. FNTT raštu Nr. 25/11/8/1419 pranešė ieškovui, kad FNTT Neteisėto paramos panaudojimo skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11021-09 pagal nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d., 216 str. ir 300 str. 1 d., požymius (priedas Nr. 12). 2010 m. gegužės 18 d. raštu Nr. R – 10/45 į Agentūrą kreipėsi rangovai UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsta“, informuodami, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ gautos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, jokiais dokumentais ši negali pagrįsti jų panaudojimo ir paragino agentūrą kreiptis į atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tam kad būtų užtikrinta savalaikė objekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ eksploatacijos pradžia.

„Swedbank“, AB 2008 m. gegužės 22 d. išdavė LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai Atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM kuria „Swedbank“, AB, rangovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašomas, neatšaukiamai garantavo rangovo vardu ieškovui besąlygiškai sumokėti bet kurią sumą ar sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 2 252 954 litai, raštu gavęs pirmą LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros mokėjimo reikalavimą „Swedbank“, AB su nuoroda į šią garantiją patvirtinantį, kad rangovas, bankrutuojanti UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutarties sąlygas. „Swedbank“, AB 2011 m. kovo 18 d. įvykdė savo įsipareigojimus pagal Garantiją ir sumokėjo ieškovui 2 252 954 litus.

2008 m. gegužės 19 d. UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiajam asmeniui UAB „Kruonio HAES“ sudarius Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį (Draudimo liudijimas PZULT Nr.-1010567), tarp UAB DK „PZU Lietuva“ bei trečiųjų asmenų UAB „Kruonio HAES“, UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“ susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai, kuriems būdinga tam tikra specifika, lyginant juos su įprastais laidavimo teisiniais santykiais. Vienas iš laidavimo draudimo teisinių santykių ypatumų, skiriantis juos nuo paprastų laidavimo teisinių santykių, yra specifinė sutarties, kurios pagrindu šie santykiai atsiranda, forma. Laidavimo draudimo sutartis susideda iš kelių sudėtinių dalių: draudiko parengtų draudimo taisyklių, draudimo liudijimo (poliso), individualios draudimo sutarties (jeigu ji sudaryta), draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartį ir paprastai – laidavimo rašto.

Atsakovas atsisako mokėti išmoką remdamasis tuo, kad ieškovas nepatyrė žalos, todėl nėra pagrindo mokėti draudimo išmokos. Teismo vertinimu tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta. Atsakovo išduotas laidavimo raštas numato, kad jeigu Draudėjas neįvykdys prievolės, Draudikas, neviršydamas 6 758 859,00 Lt sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir Draudėjas. Tarp šalių nėra ginčo be to, tai nustatyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi byloje Nr. 2K-89-303/2022, kurioje konstatuota, kad P. J. buvo kaltinamas tuo, jog jis, kaip faktinis UAB „Kruonio HAE statyba“ vadovas, iššvaistė UAB „Kruonio HAE statyba“, UAB „EKO-L“ bei UAB „Kvėdarsta“ patikėtą didelės vertės svetimą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto – turtą, kuris buvo teisėtai valdomas UAB „Kruonio HAE statyba“. Byloje nustatyta, kad turtas, t. y. 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) išankstinis mokėjimas (avansas), pagal Rangos sutartį pervestas į UAB „Kruonio HAE statyba“ asmeninę sąskaitą banke, dalinės nuosavybės teise priklausė visoms jungtinės veiklos partnerėms. Iš Jungtinės veiklos sutarties pašalinus UAB „Kruonio HAE statyba“, visą likusią pagal šią ir Rangos sutartį dalį įvykdė kitos dvi partnerės – UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsa“; turtinė žala Europos Sąjungos Sanglaudos fondui ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta.  

Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje taip pat nurodoma, kad projektas sėkmingai užbaigtas 2010-12-30 išdavus Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) o visos aplinkybės, galėjusios sąlygoti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimą dėl UAB „Kruonio HAES“ netinkamo sutarties vykdymo yra pašalintos, kadangi statybos darbai yra užbaigti ir statybos objektas yra perduotas eksploatuoti

Tai reiškia, kad išankstinis mokėjimas (avansas), pagal Rangos sutartį pervestas į UAB „Kruonio HAE statyba“ asmeninę sąskaitą banke, dalinės nuosavybės teise priklausė visoms jungtinės veiklos partnerėms, o žala ieškovui nepadaryta, nes rangos sutartis yra įvykdyta. Ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 76 str. 4 d. numatyta, kad pagal nuostolių draudimo sutartis draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Draudimo įstatymo 79 str. nustatyta, kad būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, t. y. nuostoliai, kuriuos patiria draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui ir kuriuos galima įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad draudimo išmoka pagal laidavimo draudimo sutartį gali būti mokama išimtinai tuo atveju, jei naudos gavėjas pagal laidavimo draudimo sutartį patyrė kokios nors žalos, t. y. laidavimo draudimas savo esme lemia tai, kad draudimo išmoka negali būti mokama kai nėra įrodytas patirtos žalos faktas.

Į teismą su ieškiniu gali kreiptis tik materialinį teisinį suinteresuotumą kilusio ginčo atžvilgiu turintis asmuo, t. y. asmuo, kuris yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, arba asmuo, kuriam teisės aktai suteikė tokią teisę kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu. Tik tokiam asmeniui teisme pareiškus reikalavimus galima laikyti, jog į teismą kreipėsi tinkams ieškovas. Ieškovas ieškinį palaiko neturėdamas savarankiško materialinio teisinio suinteresuotumo, kadangi ieškovas nepatyrė žalos, o kaip pats nurodo, draudimo išmokos sumokėjimo tebereikalauja tik trečiųjų asmenų UAB „EKO-L“, UAB „Kvėdarsta“ prašymu ir interesais. Tačiau kaip jau nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje konstatuota ir su tuo teismas visiškai sutinka, kad turtas, t. y. 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) išankstinis mokėjimas (avansas), pagal Rangos sutartį pervestas į UAB „Kruonio HAE statyba“ asmeninę sąskaitą banke, dalinės nuosavybės teise priklausė visoms jungtinės veiklos partnerėms. Tai reiškia, kad Jungtinės veiklos partneriai dėl lėšų netinkamo panaudojimo galėjo reikšti pretenzijas tik vieni kitiems. 

Šių argumentų visiškai pakanka tam, kad ieškinys būtų atmestas.

Ieškovas teigia ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išteisinus su trečiuoju asmeniu UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ susijusius asmenis nėra teisinio pagrindo teigti, jog Agentūros išmokėtas avansas panaudotas nusikalstamais veiksmais. Tačiau Draudimo taisyklių 12.3. p. numatyta, kad draudiminis įvykis pagal avansinio mokėjimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma Draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl Draudėjo Užsakovui negrąžinto avansinio mokėjimo (kuris buvo gautas pagal Sutartį sudarytą su Užsakovu), kai jis buvo panaudotas ne pagal Sutartyje numatytą paskirtį. Draudimo taisyklių 13.5. p. nurodoma, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi visi šių Taisyklių 12-ame skyriuje išvardinti draudžiamieji įvykiai, jeigu juos nusikalstamais veiksmais ar tyčia sąlygojo ar sukėlė Draudėjas ir / arba su Draudėju susiję asmenys. Nustatyta, kad didžioji avanso dalis buvo panaudota ne sutarčiai vykdyti, o pervesta susijusiai įmonei UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ bei UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ gautai banke „DnB Nord“ paskolai grąžinti. Akivaizdu, kad draudėjas tiesiogine tyčia avansą panaudojo ne pagal paskirtį ir tai taip pat daro įvykį nedraudiminiu.

Ieškovo pozicija, kad avanso panaudojimas ne pagal paskirtį praktiškai visais atvejais įmanomas tik esant draudėjo ir/ar su draudėju susijusių asmenų sąmoningiems veiksmams, dėl ko atsakovė, išduodama Laidavimo raštą, privalėjo atsižvelgti į šių veiksmų riziką (atitinkamai didindamas įmokų dydžius ir pan.), tačiau ne priskirdama tokius atvejus nedraudiminių įvykių sąrašui, tokiu būdu nesąžiningai faktiškai siekdama sumažinti draudimo riziką iki jos išnykimo ribos, vertintina kritiškai, nes gautos lėšos galėjo būti panaudotos ne pagal paskirtį ir ne tyčia, pvz. pervedant jas dėl klaidos, kitų asmenų sukčiavimo ar kitokiais atvejais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 7 984,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 11 272,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip matyti iš šalių pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, jos iš esmės yra patirtos dengiant advokatų suteiktos pagalbos kaštus. Byla nagrinėjama nuo 2010 metų joje reikėjo atlikti daug veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis.

Vadovaudamasis LR CPK 278 str. teismas

        n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.        

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, juridinio asmens kodas 8877956, 11 272,20 Eur bylinėjimosi išlaidų  ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869.

        Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                        Virginijus Kairevičius