Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1648-826/2014
Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-07805-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
117.1; 122.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, suinteresuoti asmenys S. G., Danske Bank A/S Lietuvos filialas,
n u s t a t ė :
antstolis A. S. pateikė teismui prašymą leisti įeiti į skolininkui S. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistą gyvenamąjį namą, bendras plotas 363,86 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį, užstatytas plotas 25,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodė, kad vykdo 2014-02-24 Vilniaus mieto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1528 dėl 141 280,42 Lt skolos išieškojimo iš skolininko S. G. ir S. G. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo iš varžytynių išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. 2014 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1-273085, siekiant užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, skolininkui priklausančio turto įvertinimą buvo pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko, skolininkas įpareigotas turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. 2014 m. birželio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas turto vertintojo raštas, kad turto vertintojas neturi galimybės patekti į prašomą įvertinti gyvenamąjį namą ir jį apžiūrėti, todėl nustatyti turto rinkos vertės negalima.
2014-07-07 teismo nutartimi pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimas patenkintas ir leista įeiti į skolininkui S. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistą gyvenamąjį namą, bendras plotas 363,86 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį, užstatytas plotas 25,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekiant juos apžiūrėti ir nustatyti iš varžytynių parduotino turto realią rinkos vertę.
Atskiruoju skundu S. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukti T. N. ir jo motiną A. N., sūnų S. B., nes su šių asmenų teisėmis susijusi ši byla, taip pat į bylos nagrinėjimą įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris turi duoti išvadą teismo posėdžio metu, įtraukti ir kitus asmenis, suinteresuotus bylos baigtimi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti antstolio A. S. neteisėtai uždėtą areštą šiam turtui, kol nebus išnagrinėtas nurodytas ginčas, ir įpareigoti antstolį nutraukti visus veiksmus nurodytoje vykdomoje byloje, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nušalinti teisėją Dalę Žukauskienę nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo. Nurodė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, nesutinka, jog antstolis be jo ir jo šeimos narių sutikimo patektų į jam bei jo šeimos nariams priklausančias gyvenamąsias patalpas, mano, kad teismas buvo šališkas, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, priimta nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir kt. reikalavimams. VĮ Registrų centro pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta turto vertė, be to, išieškotojas nurodė iš varžytynių parduodamo turto kainą. Apelianto nuomone, jau esančių duomenų pakanka turto vertei nustatyti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog siekiant užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, ir vadovaujantis CPK 613 str., 2014 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1-273085 skolininkui S. G. priklausančio įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimą pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko bei nustatyta, kad skolininkas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui turi pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. 2014 m. birželio 25 d. turto vertintojas informavo, kad patekti į prašomą įvertinti gyvenamąjį namą neturi galimybės, todėl nustatyti turto rinkos vertės negali. Skolininkui skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti registruotu paštu vykdomajame dokumente nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skolininko darbovietės ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto adresais, tačiau registruoti laiškai buvo grąžinti antstolio kontorai, nes skolininkas jam skirtos korespondencijos neatsiima. Skolininkas, LR gyventojų registro tarnybos duomenimis, yra išsiskyręs. Nesant galimybės pateikti į pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetą), nuosavybės teise priklausančius S. G., norint atlikti įkeisto turto įvertinimą, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį, leidžiančią patekti į parduotiną iš varžytynių turtą, o teismas visiškai pagrįstai šį antstolio prašymą tenkino. Antstolio nuomone, skolininkas vilkina išieškojimo procesą, nes pats skolininkas gali susisiekti su turto vertintoju ir aprodyti jam turtą. Skolininkui aprodžius ir vertintojui apžiūrėjus iš varžytynių parduodamą turtą, antstolis per prievartą į skolininkui priklausančias patalpas nebeis, nes nebus tam tikslo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ Ventos socialinės globos namai, bylos Nr. 3K-3-115/2013).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė pageidaująs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo procesiniame dokumente nenurodė jokių tiesioginių argumentų ir išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, todėl procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių nenustačius, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
CPK 69 str. numato, kad teisėjui pareikštą nušalinimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą nušalinti pirmosios instancijos teismo teisėją nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo. Nors pareikštas nušalinimas nebuvo išnagrinėtas, atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui, tačiau nušalinimas negali būti apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Savo nesutikimą apeliacinės instancijos teismas grindžia CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą teismas išnagrinėja per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, o suinteresuotiems asmenims išsiunčiama dėl pareiškimo priimtos nutarties patvirtinta kopija (CPK 593 straipsnio 4 dalis.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo leista antstoliui įeiti į S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (v. b. l. 31–33), teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinės bylos Nr. P2-465-328/2014 ir vykdomosios bylos Nr.0010/14/01431 duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2014-02-24 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1528 dėl 141 280,42 Lt skolos išieškojimo iš skolininko S. G. ir S. G. nuosavybės teise priklausančio Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeisto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo iš varžytynių išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai (v. b. l. 2, 31–33). Antstolis 2014-05-14 turto arešto aktu Nr. S1-273084 areštavo skolininko S. G. turtą (v. b. l. 44) ir priėmė patvarkymą Nr. S1-273085, kuriuo skolininkui S. G. priklausančio turto vertinimą pavedė atlikti turto vertintojai UAB „Lituka“ ir Ko ir skolininką įpareigojo per penkias dienas nuo minimo patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti (v. b. l. 52). Turto vertintojas 2014-06-27 pateikė antstoliui pranešimą, kuriame informavo, jog patekti į prašomą įvertinti gyvenamąjį namą ir jį apžiūrėti nėra galimybės, todėl neįmanoma nustatyti rinkos kainos (v. b. l. 81). Skolininkui procesiniai dokumentai siųsti jo gyvenamosios ir registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nekilnojamojo turto buvimo vietos adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., darbovietės S. G. KĮ „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Visi procesiniai dokumentai grąžinti antstolio kontorai su žyma apie tai, kad skolininkas neatsiima korespondencijos arba persikraustė (v. b. l. 9, 57, 63, 69).
Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad jo sūnūs (T. N. ir S. B.) yra nekilnojamojo turto, esančio Smėlio g. 16, Klaipėdoje, savininkai, todėl prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti tiek juos, tiek A. N. bei išvadą teikiančią instituciją, nes, pagal vykdomojoje byloje esantį VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šis turtas apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise, nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas nesusijęs su šių asmenų teisėmis ir pareigomis. LITEKO sistemoje esančiais duomenimis, apelianto sūnų T. N. ir S. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta ne su apeliantu, o su vaikų mamomis: atitinkamai su A. N. (civilinė byla 2-17266-512/2012) ir V. B. (civilinė byla Nr. N2-5298-618/2012), duomenų, kad nepilnamečiai sūnūs gyvena su pareiškėju, nepateikta, todėl skundžiamos teismo nutarties priėmimas nėra susijęs su šių asmenų teisėmis ir pareigomis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada šioje byloje nereikalinga.
CPK 615 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis su gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis ėmėsi visų priemonių, kad informuotų skolininką apie jam pradėtą vykdymo procesą, tačiau nepavyko nustatyti skolininko buvimo vietos, nors visi su vykdymo proceso susiję dokumentai buvo siųsti skolininko procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kurį apeliantas nurodo savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog turto vertinti nebuvo būtina, kadangi antstolis gali pasinaudoti VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta nekilnojamojo turto verte ir, išieškotojo nuomone, dėl turto vertės, kadangi tai prieštarautų CPK 681 str. 1 d. nuostatoms, kurios nurodo, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artimai turto rinkos kainai. Todėl antstolis pagrįstai 2014 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymą Nr.S1-273085, kuriuo pavedė turto vertintojui atlikti S. G. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimą.
Apeliantas teigia, kad leidimas antstoliui patekti į apelianto gyvenamąsias patalpas pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes, t. y. žmogaus būsto neliečiamumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu. Taigi CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju išieškojimo vykdymui, abiejų vykdymo proceso šalių teisių vykdymo procese užtikrinimui, siekiant nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertę yra tikslinga šių patalpų apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, kai antstoliui nesudaromos galimybės apžiūrėti nurodytas patalpas ir nustatyti jų vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio prašymą.
Be to pažymėtina, kad pagal CPK 615 str. 1 d. antstoliui nereikalingas skolininko sutikimas apžiūrėti negyvenamąsias patalpas, todėl antstolis galėjo nesikreipdamas į teismą atlikti skolininkui priklausančių ūkinį pastato, šiltnamio ir kiemo statinių (lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, nes jo atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį.
Teisėjas Marius Dobrovolskis