Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-16][nuasmenintas sprendimas byloje][I-4156-643-2015].docx
Bylos nr.: I-4156-643/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 188721990 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4156-643/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03025-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

  SPRENDIMAS

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             

2015 m. gegužės 27 d.

                                                                        Vilnius

 

                Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,  dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi byla,

n u s t a t ė:

 

               pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su savo gynėja advokate K. K.. Dėl to smarkiai sulėtėjo teisminis jo bylos nagrinėjimas, keliems mėnesiams buvo atidėtos liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos, praėjus laikui susilpnėjo pastarųjų atmintis, jie nebeprisimena svarbių bylos detalių. Negana to, pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija suklastojo dokumentus, t.y. nuslėpė tiesą ir nurodė, jog pasimatymas su advokate įvyko bei truko 10 min. Dėl šių neteisėtų veiksmų, pareiškėjas prašo priteisti patirtą neturtinę žalą.

  Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 13–14) į skundą prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog advokatė K. K. pas pareiškėją K. S. lankėsi 2013-10-22. Atsakovės atstovo teigimu, tai patvirtina 2013-10-22 „Reikalavimas iškviesti suimtąjį (nuteistąjį)“, kuriame nurodytas advokatės vizito pradžios laikas ir pabaiga bei išrašytas advokato orderis Nr. 279669. Dėl to, atsakovės teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės nuomone, pareiškėjas tokiu būdu siekia pasipelnyti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų sąlygos – neteisėtų veiksmų. Todėl, mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

  Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovai nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 41, 46). Administracinė byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas atmestinas.

 

              Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). 

Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinė padėtis reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundo padavimo metu laikytinas suimtuoju, kadangi dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Suimtųjų teisė susitikti su gynėju yra įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 14 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, suimtasis turi teisę susitikti su savo gynėju, o susitikimų skaičius ir trukmė neribojami. Suimtųjų susitikimų su savo gynėju tvarka nustatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. birželio 1 d. įsakymu  Nr. 1R-172, VI dalyje. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad gynėjams tardymo izoliatoriuje leidžiama susitikti su ginamaisiais pateikus advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taisyklių 34 punkte – suimtieji susitikti su gynėju iš kamerų išvedami esant gynėjo rašytiniam prašymui. Gynėjo ir ginamojo susitikimas vyksta tardymo izoliatoriaus administracijos darbo laiku tam skirtoje patalpoje be pašaliečių. Suimtajam po susitikimo su gynėju daroma krata. Suimtajam leidžiama turėti su bylos tyrimu susijusių dokumentų ir užrašų (Taisyklių 35 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad advokatė K. K. yra pareiškėjo K. S. gynėja, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-234-111/2013, kurioje K. S. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str., 1 d., 140 str. 1 d., 259 str. 1 d., 178 str. 2 d. (b. l. 3). 2014-03-17 Lukiškių TI-K rašte Nr. 23-432 nurodyta, kad advokatė K. K. pas pareiškėją K. S. Lukiškių TI-K lankėsi 2013-10-22 (b. l. 4, 17). Tai patvirtina ir 2013-10-22 advokatės ranka užpildytas ir pateiktas reikalavimas Lukiškių TI-K direktoriui iškviesti suimtąjį K. S. susitikti su ja bei išrašytas advokato orderis Nr. 279669 (b. l. 15–16). Nustatyta, kad susitikimas tarp advokatės ir pareiškėjo K. S. pradėtas 2013-10-22 15.05 val., baigtas – 2013-10-22 15.30 val. (b. l. 16). Tai, kad advokatė vykdo gynybą tinkamai ir buvo dar kartą nuvykusi į Lukiškių TI-K pasimatyti su ginamuoju K. S. patvirtina ir 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-111/2013 (b. l. 3). Šia nutartimi K. S. prašymas nušalinti advokatę K. K. buvo atmestas kaip nepagrįstas, nurodant, kad advokatei pasimatyti su ginamuoju nepavyko dėl paties ginamojo kaltės, nes jis į susitikimą neatėjo, kadangi buvo susikonfliktavęs su administracijos atstovais, savo kameros draugu.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai savo pareigas vykdė tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės susitikti su savo gynėja advokate K. K.. Nesant byloje tai paneigiančių objektyvių duomenų, darytina išvada, kad atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, pareiškėjas taip pat neįrodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti turi asmuo, prašantis neturtinės žalos priteisimo. Vien tik pareiškėjo abstrakčių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

                                       

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                             Margarita Stambrauskaitė                                                                      


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala