Civilinė byla Nr. e2-118-567/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.2.5; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“
bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos paslaugos“ (toliau – ir pareiškėja, nuomininkė) pateikė bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Vėjo projektai“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ prašymą įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 337 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad pagal pareiškėjos elektra varomų autobusų veiklos nuomos tarptautinio pirkimo Nr. 568297, vykdyto skelbiamų derybų būdu, rezultatus 2022 m. birželio 17 d. su bendrove buvo sudaryta elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartis (toliau – ir sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė 10 metų nuomos laikotarpiui perduos 10 elektra varomų autobusų ir pakrovimo infrastruktūrą (toliau – daiktas), kuriuos atsakovė įsipareigojo pristatyti ir įrengti ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės į pareiškėjos sąskaitą sumokėtu 100 000 Eur užstatu. Šalių 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. spalio 17 d. ir 2024 m. kovo 29 d. susitarimais sutarties daikto pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d., susitariant, kad sutartyje įtvirtintas maksimalus terminas, kurio metu skaičiuojamos baudos, netaikomas. Sutartimi ir papildomais susitarimais atsakovė įsipareigojo už kiekvieną uždelstą nuomos pradžios termino (daikto nepateikimo) dieną mokėti pareiškėjai 1 000 Eur baudą.
2. Pareiškėja pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šia nutartimi teismas šalių sudarytą sutartį nutarė laikyti esmine, kurią atsakovė (toliau – ir tiekėja) turi vykdyti bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas pareiškėjos 30 000 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš atsakovės nesumokėtų baudų, nes atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad bendrovė yra nemoki. Kadangi atsakovė neįvykdė sutarties, pareiškėja vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2025 m. balandžio 3 d. ir pagal sutarties nuostatas perėmė atsakovės jai pervestą 100 000 Eur užstatą. Pareiškėjos finansinį reikalavimą sudaro atsakovės nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo 2024 m. gegužės 30 d. iki sutarties nutraukimo 2025 m. balandžio 3 d. (iš viso 307 dienos) apskaičiuotos 307 000 Eur netesybos ir nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. apskaičiuotos 30 000 Eur netesybos.
3. Atsakovės nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pagal sutartį ir papildomus susitarimus daiktas turėjo būti pristatytas iki 2024 m. gruodžio 31 d., todėl teisė reikalauti netesybų pareiškėjai kilo tik 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nemokumo procesas prasidėjo 2024 m. balandžio 5 d., t. y. nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir nebuvo nutrūkęs, nes bendrovei 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą netesybos negalėjo būti skaičiuojamos. Be to, atsakovė yra pervedusi pareiškėjai 100 000 Eur užstatą, kaip sutarties įvykdymo garantą, tačiau pareiškėja savo finansinio reikalavimo gauto užstato dydžiu nesumažino.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „I asset management“, valdantis uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – ir fondas „NuCapital“), prašė patenkinti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, kuria paliko pirmosios instancijos teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą nepakeistą, konstatavo, jog nutraukus restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę suskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol bendrovei bus iškelta bankroto byla. Taigi, netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik iškėlus bendrovei bankroto bylą, o restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju netesybų ir palūkanų skaičiavimas tik laikinai sustabdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė:
5.1. patvirtinti UAB „Klaipėdos paslaugos“ antrosios eilės antrojo etapo (palūkanos, netesybos) 337 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje;
5.2. priteisti pareiškėjai UAB „Klaipėdos paslaugos“ iš atsakovės BUAB „Vėjo projektai“ administravimo išlaidų 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
5.3. priteisti suinteresuotam asmeniui fondui „NuCapital“ iš atsakovės BUAB „Vėjo projektai“ administravimo išlaidų 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos 30 000 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo byloje neturi prejudicinės galios bankroto procese. Teismas konstatavo, kad 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nebuvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas ir nutraukta restruktūrizavimo byla, motyvai savaime nesukuria pareiškėjos teisės į netesybas ir nėra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje, nes nurodytoje nutartyje teismas nesprendė klausimo dėl netesybų priteisimo ar jų dydžio, o įvertino tik restruktūrizavimo plano realumą.
7. Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad pareiškėjos teisė reikalauti netesybų atsirado tik 2024 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, pareiškėja turi teisę reikalauti netesybų už visą uždelsimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kad sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad netesybų skaičiavimo tvarka nebuvo pakeista, o buvo pratęstas tik prievolės įvykdymo terminas. Be to, susitarimuose panaikintas maksimalus 2 mėnesių baudos skaičiavimo terminas, todėl netesybos skaičiuojamos nepertraukiamai iki prievolės įvykdymo.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja turi teisę į netesybas už visą atsakovės restruktūrizavimo laikotarpį iki sutarties nutraukimo, nes viešojo pirkimo sutarties nevykdymas po jos pratęsimo laikomas tęstiniu pažeidimu. Teismo vertinimu, draudimas skaičiuoti netesybas šiuo atveju netaikomas, o jų priteisimas yra būtinas siekiant užtikrinti esminės sutarties privalomumą ir išvengti nepagrįsto atsakovės privilegijavimo. Be to, bankroto byloje nėra kitų kreditorių su analogiškais reikalavimais ir toks netesybų patvirtinimas laikomas individualiu bei nepažeidžiančiu kreditorių lygiateisiškumo principo. Kadangi atsakovė neginčijo pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio, nesutikdama su jos teise skaičiuoti netesybas, teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisakė.
9. Teismas pažymėjo, kad 100 000 Eur užstatas yra savarankiška prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl jis negali būti įskaitomas į susikaupusias netesybas ar naudojamas jų dydžiui mažinti. Kadangi sutartyje nenumatyta nuostata, leidžianti užstatą traktuoti kaip netesybų dalį, o atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių faktinių duomenų, teismas priėjo išvadą, jog abi priemonės taikomos lygiagrečiai ir nepriklausomai viena nuo kitos. Taigi, teismas pareiškėjos netesybų dydžio nemažino ir atmetė atsakovės argumentus dėl užstato įtakos prievolės apimčiai kaip nepagrįstus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė BUAB „Vėjo projektai“ (toliau – ir apeliantė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad užstato perėmimas nesudaro pagrindo mažinti netesybas. Teismai neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, o tokio savo sprendimo nepagrindė teismų išaiškinimais. Priešingai nei nusprendė teismas, tiek užstato, tiek baudos paskirtis yra kompensacinė, t. y. šie prievolių užtikrinimo būdai yra skirti kreditoriaus nuostolių atlyginimui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „Klaipėdos paslaugos“ neįrodinėjo, kad patyrė jos apskaičiuotas netesybas viršijančius turtinius nuostolius. Tai reiškia, kad bendrovės sumokėtas 100 000 Eur užstatas turi būti įskaičiuotas į netesybas. To nepadarius pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos gauti dvigubą kompensaciją, o tai nepagrįstai pažeidė bendrovės interesus bei kreditorių lygiateisiškumo principą.
10.2. Priešingai nei nurodė teismas, sutarties pripažinimas esmine nereiškia, kad kreditorius gali reikalauti netesybų už visą restruktūrizavimo laikotarpį, nevertinant jų dydžio ir kitų aplinkybių. Pareiga vertinti netesybų dydį teismui keliama net ir nesant bylose viešojo intereso. Pareiškėja neįrodinėjo, kad patyrė jos apskaičiuotas netesybas viršijančius turtinius nuostolius, todėl teismas turėjo atsižvelgti vertindamas, ar sutartinės netesybos nėra neprotingai didelės. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, o tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
11. Pareiškėja UAB „Klaipėdos paslaugos“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Sutarties 2.7 punktas numato, kad 100 000 Eur yra sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne sutartinė sankcija, kaip yra netesybų atveju pagal sutarties nuostatas, todėl nėra ir nebuvo pagrindo mažinti pareiškėjos finansinio reikalavimo. Be to, garantija ir netesybomis siekiama skirtingų tikslų, garantijos atveju – užtikrinti prievolės įvykdymą, o netesybų atveju – kompensuoti kreditoriui jo patiriamus nuostolius. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad sumokėtas užstatas turėjo būti įskaičiuotas į netesybas, kadangi sutarties kontekste garantija ir netesybos atlieka skirtingas funkcijas ir buvo skirtos skirtingiems tikslams pasiekti.
11.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti, ar prašomos patvirtinti netesybos nėra nepagrįstai didelės ir (ar) neturėtų būti mažinamos. Apeliantė nekėlė klausimo dėl netesybų dydžio (ne)pagrįstumo. Sutarties šalys iš anksto susitarė dėl netesybų dydžio, todėl pareiškėjai nereikia jų įrodinėti. Be to, apeliantė nenurodo argumentų dėl neva nepagrįstai didelių netesybų.
11.3. Netesybų mažinimas pažeistų esminės viešojo pirkimo sutarties privalomumą. Be to, aplinkybė, kad atsakovė UAB „Vėjo projektai“ nuo 2023 m. birželio 18 d. įsipareigojo pareiškėjai mokėti 1 000 Eur netesybas už kiekvieną uždelstą elektra varomų autobusų nepateikimo dieną buvo konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025.
12. Suinteresuotas asmuo fondas ,,NuCapital“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Nutraukus bendrovės restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę apskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir pateikti savo patikslintus finansinius reikalavimus, apskaičiuotus bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienai.
12.2. Atsakovės sumokėtas 100 000 Eur užstatas turi būti grąžintas į atsakovės turto masę ir šios lėšos turi būti skirstomos JANĮ nustatyta tvarka. Faktas, kad atsakovė sutarties užtikrinimui pervedė pareiškėjai 100 000 Eur užstatą, nereiškia, jog šie pinigai tapo pareiškėjos nuosavybe. Sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad ši suma laikoma pareiškėjos sąskaitoje, bet netampa jos nuosavybe. Pareiškėja po atsakovės bankroto bylos iškėlimo vienašališkai nusprendė pasisavinti jai deponuotus bendrovei priklausančius 100 000 Eur, tai yra pareiškėjos neteisėtas praturtėjimas ir kitų atsakovės kreditorių teisėtų interesų pažeidimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
14. Nustatyta, kad, vykdant viešąjį pirkimą, 2022 m. birželio 17 d. pareiškėja ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią susitarė, jog 10 metų nuomos laikotarpiui atsakovė perduos pareiškėjai 10 elektra varomų autobusų ir pakrovimo infrastruktūrą, kuriuos atsakovė įsipareigojo pristatyti ir įrengti ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutarties 2.3 punktas), t. y. iki 2023 m. birželio 17 d. Pagal sutarties 2.7 punktą jos įvykdymas buvo užtikrintas 100 000 Eur piniginiu užstatu, atsakovės sumokamu į nuomininkės (pareiškėjos) sąskaitą. Sutarties 3.2 punktu ir papildomais susitarimais dėl šio punkto pakeitimo nustatyta, kad tiekėja (atsakovė) įsipareigoja už kiekvieną uždelstą nuomos pradžios termino (daikto nepateikimo) dieną nuomininkei (pareiškėjai) mokėti 1 000 Eur fiksuoto dydžio baudą. Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) mokamas Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Nurodytas baudos dydis pritaikomas, jei nepateiktas daiktas, t. y. pristatyti ne visi autobusai ir / arba neįrengta / nefunkcionuoja akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūra, taip pat jei dėl daikto trūkumų įprasta eksploatacija negalima ir daiktas nepriimtas bei tiekėjai (atsakovei) pateiktas atsisakymo priimti daiktą aktas.
15. 2023 m. birželio 16 d. pareiškėja ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo sutarties 2.3 punkte numatytas terminas pratęstas iki 2023 m. spalio 17 d. 2023 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 2 terminas pratęstas iki 2024 m. kovo 31 d., o 2024 m. kovo 29 d. susitarimu Nr. 3 terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
16. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Minėta nutartimi teismas sutartį nutarė laikyti esmine, kurią atsakovė turi vykdyti bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti.
17. Atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, 2024 m. liepos 23 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinį reikalavimą, kuris nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. sudarė 30 000 Eur netesybų. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-440-777/2024 pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo patvirtintas.
18. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą ir nutarta nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad atsakovė yra nemoki.
19. 2025 m. balandžio 3 d. pareiškėja vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove ir pagal sutarties 4.6 punktą perėmė bendrovės pervestą 100 000 Eur užstatą, nes atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
20. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G., nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 6 d. 2025 m. liepos 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. liepos 25 d., atstatydintas BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorius A. G. ir paskirta nemokumo administratorė UAB „Valnetas“.
21. Atsakovės nemokumo administratorė 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. 2025 m. rugsėjo 10 d. gautas patikslintas nemokumo administratorės prašymas dėl BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje, o ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant UAB „Klaipėdos paslaugos“ finansinį reikalavimą, teismas išskyrė į atskiras bylas.
Dėl finansinio reikalavimo
22. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).
23. Taigi, kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
24. Viešojo pirkimo sutarties (t. y. 2022 m. birželio 17 d. sutarties) sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 42 straipsnio 1 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatė, kad perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pažymėtina, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo nustatyta (pagal šiuo metu galiojančią redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d. – VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Šiuo metu galiojančioje VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
25. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas pavyzdinis jų sąrašas, nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Užstatas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).
26. Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 26 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017, 17 punktas). Užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jo prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015 pasisakydamas dėl užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirties, konstatavo, kad užstato sumos negrąžinimas dėl bet kokio formalaus (t. y. nesusijusio su tikslu, kuriam skirtas užstatas) sutarties pažeidimo reikštų baudinį jo pobūdį, būtų neadekvatus, teisės principų neatitinkantis pasinaudojimas prievolių įvykdymo užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad užstatas netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius. Ieškovui įvykdžius savo prievoles, užstatas jam turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar vykdant prievoles buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pažeidimai yra ištaisyti. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl šiam užstatui pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, jog prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Taip užtikrinama didesnė kreditoriaus teisių apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę.
29. Analizuojant sutarties nuostatas, matyti, kad pareiškėja ir bendrovė sutarties 2.7 punkte susitarė, jog bendrovė privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti 100 000 Eur vertės besąlygišką sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutarties įvykdymas užtikrinamas piniginiu užstatu, sumokamu į pareiškėjos sąskaitą, arba banko garantija. Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma turi būti suderinta su pareiškėja. Sutarties įvykdymo užtikrinimas privalo galioti (arba piniginis užstatas turi būti laikomas pareiškėjos sąskaitoje) visą sutarties galiojimo laikotarpį ir papildomai 30 kalendorinių dienų po sutarties pasibaigimo. Sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti teikiamas ir trumpesniam laikotarpiui, tačiau turi būti užtikrintas savalaikis jo pratęsimas iki nurodyto termino. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė, vykdydama sutarties 2.7 punktą, sumokėjo pareiškėjai 100 000 Eur užstatą. Sutarties 4.6 punkte šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl bendrovės kaltės, pareiškėja pasinaudoja 2.7 punkte numatytu sutarties įvykdymo užtikrinimu. Sutarties 3.2 punktu bendrovė įsipareigojo už kiekvieną uždelstą nuomos pradžios termino (daikto nepateikimo) dieną mokėti 1 000 Eur baudą. Nurodytas baudos dydis pritaikomas, jei nepateiktas daiktas, t. y. pristatyti ne visi autobusai ir / arba neįrengta / nefunkcionuoja akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūra, taip pat jei dėl daikto trūkumų įprasta eksploatacija negalima ir daiktas nepriimtas bei bendrovei pateiktas atsisakymo priimti daiktą aktas.
30. Kaip minėta, 2023 m. birželio 16 d. susitarimu Nr. 1, 2023 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 2 ir 2024 m. kovo 29 d. susitarimu Nr. 3 terminas pristatyti daiktą pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Minėtais susitarimais pakeistas sutarties 3.2.1 papunktis, nustatant, kad maksimalus terminas, kurio metu skaičiuojamos baudos, netaikomas. Minėtais susitarimais taip pat susitarta, kad sutarties 4.2.4 papunktyje įtvirtintas pagrindas nutraukti sutartį aiškinamas, atsižvelgiant į susitarimuose įtvirtintą nustatytą (t. y. pratęstą) terminą, bet tai jokiu būdu neapriboja pareiškėjos teisės sutartį nutraukti sutarties 4.2.4 papunktyje įvardintu ir (ar) kitu pagrindu, jei pareiškėja nustato, kad bendrovė nesilaiko susitarimų pagrindu sutarto autobusų gamybos (pristatymo) bei pakrovimo infrastruktūros įrengimo grafiko ar turi pagrindo manyti, jog autobusai ir (ar) pakrovimo infrastruktūra nebus pristatyta iki susitarimais nustatyto (t. y. pratęsto) termino. Sutarties 4.2.1 papunktyje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį, nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui, jei pareiškėja per 10 darbo dienų, suėjus sutarties 2.3 punkte arba 3.2.1 papunktyje numatytam terminui, pateikė pretenziją dėl to, kad bendrovė nesilaiko terminų, numatytų sutarties 2.3 punkte, ir nepateikia pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tikimybę pristatyti daiktą per papildomą terminą, arba nesilaiko terminų, numatytų sutarties 3.2.1 papunktyje.
31. Taigi, sutartyje pareiškėjos teisė panaudoti užstatą yra tiesiogiai siejama su bendrovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepristatė pareiškėjai daikto, nepateikė įrodymų apie daikto pristatymą per tam tikrą papildomą terminą, nemokėjo baudų, todėl pareiškėja, vadovaudamasi sutarties 3.2.1 papunkčiu (daikto nepristatymas per pratęstą terminą), 2025 m. balandžio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį su bendrove dėl esminio sutarties pažeidimo, bendrovė neginčijo sutarties nutraukimo pagrindo. Tai reiškia, kad sutartis buvo pareiškėjos vienašališkai nutraukta dėl bendrovės kaltės, todėl pareiškėja pagal sutarties 4.6 punktą įgijo teisę pasinaudoti bendrovės sumokėtu užstatu. Iš sutarties ir papildomų susitarimų (sutarties prigimties, užstato panaudojimo sąlygos, termino pratęsimo priežasčių) matyti, kad užstatas iš esmės skirtas kompensuoti pareiškėjos turtinius praradimus, kylančius bendrovei pažeidus savo prievoles, todėl užstatas gali būti įskaitomas į pareiškėjos patirtus nuostolius.
32. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, sutarties ir susitarimų turinį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad, nutraukus sutartį dėl bendrovės kaltės ir bendrovei neginčijant sutarties nutraukimo pagrindo, užstato, sumokėto iki bankroto bylos iškėlimo, pasilikimas iš esmės atlieka kompensacinę funkciją, t. y. šie prievolių užtikrinimo būdai (tiek užstato, tiek baudos) yra skirti pareiškėjos nuostolių atlyginimui, todėl pareiškėjos sumokėtas 100 000 Eur užstatas turi būti įskaičiuotas į netesybas. Bendrovė pareiškėjos atlikto 337 000 Eur netesybų apskaičiavimo už 2024 m. gegužės 5 d.–2025 m. balandžio 3 d. laikotarpį neginčija. Taigi, ginčo dėl pareiškėjos apskaičiuotų netesybų dydžio atitikimo sutarties ir papildomų susitarimų nuostatoms, nėra, todėl į netesybas įskaičiuojamas pareiškėjos pasiliktas 100 000 Eur užstatas ir konstatuojama, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas dėl 237 000 Eur.
33. Bendrovės nemokumo administratorė atskirajame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad ne tik užstatas turėtų būti įskaitytas į netesybas, bet ir netesybų suma turėtų būti sumažinta dar daugiau, t. y. iki protingo dydžio.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 44 punktas).
35. Tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 35 punktas). Netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).
36. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 75 punktas; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 83 punktas).
37. Jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 39–40 punktai).
38. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
39. Kaip minėta, viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl 1 000 Eur baudos už kiekvieną uždelstą daikto nepateikimo dieną. Taigi, pagal sutartį daiktas turėjo būti pristatytas iki 2023 m. birželio 17 d., tačiau tai nebuvo padaryta, todėl 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. spalio 17 d. ir 2024 m. kovo 29 d. papildomais susitarimais daikto pristatymo terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d., susitariant netaikyti sutartyje numatyto maksimalaus baudų mokėjimo termino, t. y. netesybos galėjo būti skaičiuojamos iki tinkamos prievolės (daikto pristatymo) įvykdymo.
40. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodinėjo, kokio dydžio nuostolių ji patyrė dėl bendrovės vėlavimo pristatyti daiktą, tačiau sutarties ir susitarimų turinys akivaizdžiai patvirtina, kad tiek viešojo pirkimo objektas, tiek griežtas terminų laikymasis pareiškėjai buvo svarbus. Byloje nėra ginčo, kad viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis buvo skirta visuomenės interesų tenkinimui, t. y. elektra varomi autobusai turėjo būti pristatyti ir įkrovimo infrastruktūra turėjo būti įrengta, siekiant vykdyti keleivių pervežimą, todėl vien materialiųjų nuostolių neįrodinėjimas ir (ar) galimas jų nebuvimas nepaneigia fakto, kad sutarties įvykdymo vėlavimas ir galiausiai sutarties visiškas neįvykdymas sukėlė pareiškėjai neigiamus padarinius. Kaip minėta, bendrovė prievolės neįvykdė nei sutartyje, nei susitarimuose nustatytais terminais, kurie buvo iš esmės pratęsti. Sutartis ir susitarimai sudaryti laisva šalių valia, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl akivaizdu, jog ji turėjo sugebėti (įskaitant iki pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo) įvertinti prisiimtų prievolių pagal sutartį ir susitarimus netinkamo įvykdymo riziką ir atitinkamai netesybų, susijusių su negalėjimu pristatyti daiktą nustatytais terminais, dydį.
41. Pažymėtina, kad per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad sutartyje sulygtas netesybų dydis yra per didelis, neproporcingas, juolab kad atsakovė papildomais susitarimais laisva valia sutiko mokėti netesybas iki visiško prievolės pristatyti daiktą įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės restruktūrizavimo proceso metu 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos 30 000 Eur finansinis reikalavimas, kilęs iš bendrovės nesumokėtų baudų už 2024 m. gegužės 5 d.–2024 m. gegužės 30 d. laikotarpį, bendrovė finansinio reikalavimo, taigi ir prievolės mokėti 1 000 Eur baudą už kiekvieną uždelstą prievolės neįvykdymo dieną, neginčijo. Taigi, baudos dydis atsakovės buvo patvirtintas tiek sudarant sutartį, tiek susitarimus, tiek restruktūrizavimo proceso metu ir atsakovė iki ginčo šioje byloje kilimo dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo nereiškė pretenzijų dėl sutartyje nustatyto baudos dydžio, skaičiavimo termino, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė teisinio pagrindo mažinti netesybas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo klausimą, skundžiama nutartimi iš dalies netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai patvirtino pareiškėjos 337 000 Eur finansinį reikalavimą visa apimtimi. Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama atskirąjį skundą, pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, patvirtinant bendrovės bankroto byloje pareiškėjos UAB „Klaipėdos paslaugos“ antrosios eilės 237 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antruoju etapu. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo nutartį, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
46. Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus, patvirtinant pareiškėjos 237 000 Eur finansinį reikalavimą dėl netesybų, yra teisinis pagrindas perskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašė patvirtinti 337 000 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio patvirtinama 237 000 Eur, t. y. pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą tenkinamas 70,33 proc., atmetamas – 29,67 proc.
47. Pareiškėja UAB „Klaipėdos paslaugos“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bendrovė – 544,50 Eur, fondas „NuCapital“, palaikęs pareiškėjos poziciją, – 423,50 Eur. Ginčo dėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nėra, dėl jų dydžio nepasisakoma dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde, atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.
48. Kaip minėta, pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimas patenkinamas 70,33 proc., todėl pareiškėjai ir jos poziciją palaikiusiam fondui „NuCapital“ iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas atitinkamai 2 467,88 Eur (3 509 Eur x 70,33 proc.) ir 297,85 Eur (423,50 Eur x 70,33 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pareiškėjos prašymas atmetamas 29,67 proc., todėl atsakovei iš pareiškėjos priteisiamas 161,46 Eur (544,50 Eur x 29,67 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus įskaitymą, pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 2 306,42 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
49. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsakovė įgijo teisę į 29,67 proc., o pareiškėja ir jos pusėje veikęs fondas „NuCapital“ į 70,33 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.
50. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė 2026 m. sausio 12 d. pateikė prašymą priteisti 626 Eur už advokato teisinę pagalbą, parengiant atskirąjį skundą. Pateikta 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 626 Eur bylinėjimosi išlaidos už atskirąjį skundą buvo patirtos 2026 m. I ketvirtį.
51. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų 2026 m. I ketvirtį, taikomas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Taigi, maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atskirąjį skundą sudaro 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur; Rekomendacijų 8.15 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apskaičiuojant proporcingai patenkintų ir atmestų atskirojo skundo reikalavimų daliai, bendrovei iš pareiškėjos priteisiamas 185,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atskirojo skundo parengimą (626 Eur x 29,67 proc.).
52. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėja patyrė 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. 2026 m. sausio 12 d. pateikta teisinių paslaugų ataskaita (specifikacija), 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. sausio 13 d. pateiktas 2026 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja 2026 m. sausio 12 d. sumokėjo 2 994,75 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2026 m. I ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. III ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl pagrįstomis ir būtinomis pripažįstamos 971,04 Eur dydžio išlaidos. Atskirasis skundas atmestas 70,33 proc., todėl pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 682,93 Eur (971,04 Eur x 70,33 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus įskaitymą, pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 497,20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
53. Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ veikė pareiškėjos pusėje ir patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo pateikė 2026 m. sausio 12 d. sąskaitą ir 2026 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad išlaidos advokatės pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą patirtos 2026 m. I ketvirtį. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. III ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl suinteresuotam asmeniui iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 675,17 Eur (960 Eur x 70,33 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ antrosios eilės antrojo etapo 237 000 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto byloje.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 140033557) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ (juridinio asmens kodas 300571984) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 306,42 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešių eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ (juridinio asmens kodas 300571984) bankroto administravimui skirtų lėšų 297,85 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 140033557) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ (juridinio asmens kodas 300571984) bankroto administravimui skirtų lėšų 497,20 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 20 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ (juridinio asmens kodas 300571984) bankroto administravimui skirtų lėšų 675,17 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Giedrė Čėsnienė
Neringa Švedienė