Civilinė byla Nr. 2-243/2012
2-55-3-02526-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Heidelberg Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Heidelberg Lietuva“ prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Heidelberg Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Heidelberg Lietuva“ pareikštu atsakovui UAB „Sapnų sala“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 171 096,51 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 171 096,51 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Ieškovas 2011 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo piniginėms lėšoms 36 096,51 Lt sumai. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašė atsakovo turtą, kurio vertė yra 135 000 Lt, todėl ieškinio reikalavimai yra užtikrinti tik iš dalies. Piniginių lėšų areštu turėtų būti užtikrintas ieškinio reikalavimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių skirtumas 36 096,51 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Heidelberg Lietuva“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, teismas jau pasisakė dėl atsakovo lėšų arešto pagrįstumo – piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo ūkinę veiklą, vykdomus atsiskaitymu tarp atsakovo ir kitų ūkio subjektų bei valstybės, o tai gali sukelti jo nemokumą. Antstolio aprašytas turtas, kurio vertė 135 000 Lt, užtikrina didžiąją dalį ieškovo reikalavimo, o ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Heidelberg Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, taigi išieškojimas iš šio turto yra apsunkintas, o kitas atsakovo turtas yra pakartotinai aprašytas taip pat vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Taigi apelianto interesai nagrinėjamu atveju nėra pakankamai užtikrinti tiek dėl ieškinio sumos ir areštuoto turto vertės skirtumo, tiek dėl jau egzistuojančių kitų atsakovui priklausančio areštuoto turto apsunkinimų.
- Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pripažinus grėsmę dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo, motyvai dėl atsakovo veiklos apsunkinimo neužtikrina šalių interesų pusiausvyros. Nepakankamas turto arešto mastas ieškinio reikalavimams užtikrinti bei egzistuojantys kiti atsakovo turto apsunkinimai neabejotinai pagrindžia nagrinėjamoje byloje grėsmės teismo sprendimo įvykdymui galimybę.
- Piniginių lėšų areštas, nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, teismų praktikoje yra dažnai naudojama priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalavimo sumos ribose ir laikantis jų eiliškumo, taip pat paliekant atsakovui teisę mokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikštą ieškinį, atitinka teismų praktikoje suformuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles bei nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Atsakovas UAB „Sapnų sala“ atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 148 str.).
Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Šis laikinųjų apsaugos priemonių institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų areštą 36 096,51 Lt sumai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui teismas jau pasisakė dėl arešto atsakovo piniginėms lėšoms pagrįstumo, t. y. lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo ūkinę veiklą, jo vykdomus atsiskaitimus, o tai gali sukelti atsakovo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu ieškinio sumai – 171 096,51 Lt. Antstolis, vykdydamas minėtą teismo nutartį, aprašė atsakovo turtą 135 000 Lt sumai ir nustatė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o kitas turtas yra pakartotinai aprašytas pagal kitoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo aprašyto turto vertė – 135 000 Lt, esant ieškinio sumai – 171 096,51 Lt, yra pakankama galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, nes užtikrina beveik 80 procentų apelianto pareikšto reikalavimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo turtas yra įkeistas ir jam kitoje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pakankamo pagrindo byloje taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai riboti ir varžyti atsakovo teises daugiau negu reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartyje išsamiai įvertino ir pasisakė dėl atsakovo lėšų arešto pagrįstumo ir būtinumo. Apeliantas nei prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde neįrodė realios būtinybės taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų siekdamas sumažinti savo turto vertę, paslėpti jį ar perleisti kitiems asmenims.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Gintaras Pečiulis
Dalia Vasarienė