Baudžiamoji byla Nr. 1-817-891/2014

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01207-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1, 1.2.5.4,

1.2.14.10, 1.2.26.2, 1.2.27.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaiei,

dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,

kaltinamųjų gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

nukentėjusiems A. S., V. Z., G. P. ir G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą – taksi vairuotojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ankščiau neteista, kaltinama pagal BK 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. P. 2013-05-19 apie 21.30 val., viešoje vietoje – Gerosios Vilties g. 24 namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis prie Gerosios Vilties g. 24 namo, Vilniuje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pastūmė A. S. į nugarą, tuo sukeldamas A. S. fizinį skausmą, peiliu pradūrė A. S. automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio rato 150 Lt vertės padangą, grasino A. S. nužudyti, tokiais veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalis. Jis paaiškino, jog neprisipažįsta dėl grasinimo nužudyti. 2013 m. gegužės 19 d. vakare, apie 20.30 val. jis grįžo po dieninės pamainos, išgėrė butelį alaus. Per langą pamatė, kad prie jo automobilio susirinkusi kompanija, stoviniuoja žmonės, sėdi ant kapoto, spardo automobilį. Per buto langą šūktelėjo, kad pasitrauktų ir taip susikivirčijo, visa ten buvusi kompanija jį provokavo ateiti pas juos. Nusileidęs į apačią, jis priėjo prie tos kompanijos, vieną merginą šiek tiek stumtelėjo. Nukentėjusioji kažką išsitraukė, jis atšoko, o ji jam papurškė dujų į akis. Pas jį sportinėse kelnėse buvo peilis, nes jo neišsiėmė po to, kai rūsyje dirbo. Prasitrynęs akis jis pamatė, kad stovi prie nukentėjusiosios automobilio Audi 90, išsitraukė iš kelnių kišenės peilį ir pradūrė padangą. Peilis buvo paprastas, virtuvinis. Dar prieš kylant konfliktui jis peilį turėjo kišenėje, nes anksčiau tvarkė sandėliuką. Specialiai jo į konfliktą nesinešė. Kai jam papurškė dujų į akis, jis atšoko, išsitraukė peilį, apėjo aplink automobilį ir pradūrė padangą. Nukentėjusiąją Agnę jis pastūmė nesmarkiai, ji buvo atsirėmusi į jo automobilį. Audi 90 stovėjo viduryje kiemo, buvo užstojusi jo automobilį. Jis pradūrė priekinę vairuotojo pusėje esančią padangą. Jis dūrė tik kartą. Jis žinojo, kad Audi priklauso kompanijai, nes kaimynų automobilius žino. Kam tiksliai priklauso automobilis, jis nežinojo. Kompanijoje buvo daug žmonių, tarp jų buvo ir nukentėjusiosios (rodo į G. P. ir A. S.). Kitų ten buvusių asmenų neprisimena. Jis buvo išgėręs apie 3 butelius alaus. Pradūręs padangą jis apėjo automobilį, pritūpęs prasivalė akis ir nuėjo namo. Su peiliu daugiau niekur nelakstė, visas veiksmas truko apie minutę. Jo automobiliui žala nebuvo padaryta. Išėjęs iš laiptinės dar pasakė “trauksitės ar ne“, bet jie nesitraukė, todėl jis stumtelėjo panelę, o panelė išsitraukė dujų balionėlį. Kai jis pradūrė padangą, nelabai matė ką kiti žmonės darė. Jo teisme duodami paaiškinimai nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, nes ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja grasino, sakė rašyti, kad kelias merginas į nugarą pastūmė. Sakė, kad vėliau galės parodymus keisti. Su peiliu merginų jis nevaikė, o tyrėja jį spaudė duoti tokius parodymus. Tyrėja jam diktavo, ką rašyti. Tyrėja iš pradžių rašė tušinuku, po to visą tekstą surinko kompiuteriu. Jis pats paaiškinimų nerašė, tyrėja pati nurašė nuo nukentėjusiųjų paaiškinimų. Su galutiniu tekstu jis nesutiko, bet jį spaudė pasirašyti, sakė, kad vėliau galės keisti. Tyrėjos veiksmų jis neskundė ir negali paaiškinti kodėl.

Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kaltinamojo teisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai.

2013-05-20 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. paaiškino, jog savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo jis pripažįsta visiškai. 2013-05-19 jis vienas vartojo namuose alkoholį, išgėrė 6-7 butelius po 0,5 litro alaus „Tauras“. Buvo išgėręs. Vakare apie 21 val. pro savo buto Gerosios Vilties g. 24-20, Vilniuje, langą iš 5 aukšto pamatė, kad kieme susirinkęs kažkoks jaunimas, apie 6-7 žmonės, kurie stovėjo ir juokėsi netoli jo automobilio Reno Laguna, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. T06081, kai kurie buvo atsirėmę į jo automobilio priekinę dalį. Jam tai nepatiko. Jis jiems pro atvirą langą sušuko, kad atsitrauktų toliau nuo jo automobilio. Jie atgal jam pradėjo nemandagiai šūkauti, tiksliai jų žodžių nepamena, bet jie savo riksmais provokavo, kad jis išeitų į lauką pasikalbėti. Jis nusileido iš namų į kiemą, priėjo prie jų. Pasakė griežtai, kad jie pasišalintų iš kiemo. Jie su juo ginčijosi, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Merginos nesitraukė nuo jo automobilio ir tada jis kelias merginas nustūmė rankomis į nugarą nuo jo automobilio, gal jie suprato tai kaip sumušimą. Tada viena iš tų merginų jam papurškė dujų balionėliu į veidą ir jis ilgą laiką nieko negalėjo matyti, nes jam labai dujos graužė akis. Su savimi iš buto buvo paėmęs pirmą pasitaikiusį virtuvinį peilį. Supykęs jis šiuo peiliu pradėjo vaikyti jaunimą kieme, bet nieko blogo jiems padaryti nenorėjo. Jie išsilakstė ir tada jis dar labiau supykęs pradūrė peiliu stovėjusio automobilio AUDI priekinę padangą, nes pagalvojo, kad tai jų automobilis. Po to nuėjo namo. Kur numetė minėtą peilį tiksliai nepamena. Po kurio laiko į jo namus atvyko policija, policininkus tarpdury pasitiko jo žmona J. P.. Jis tuomet buvo virtuvėje. Išgirdo triukšmą, nes žmona jų nenorėjo leisti į butą, bet policininkai ją nustūmė ir užėjo į vidų, ir jį sulaikė. Ar žmona priešinosi policininkams jis nematė, ji tik nenorėjo jų leisti į butą. Jis priešinosi sulaikymui, nes nenorėjo, kad jį sulaikytų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 60, 61).

2013-08-20 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. paaiškino, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo jis pripažįsta tik iš dalies dėl to, kad pradūrė ratą. 2013-05-19 jis vienas vartojo namuose alkoholį, išgėrė 6-7 butelius po 0,5 litro alaus „Tauras“. Buvo išgėręs. Vakare apie 21 val. pro jo buto Gerosios Vilties g. 24-20, Vilniuje, langą iš 5 aukšto pamatė, kad kieme susirinkęs kažkoks jaunimas, keletas merginų, kurios stovėjo netoli jo automobilio Reno Laguna, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. T06081, kai kurie buvo atsirėmę į jo automobilio kapotą. Jam tai nepatiko. Jis jiems pro atvirą langą sušuko kad čia ne šokių aikštelė, kad atsitrauktų toliau nuo jo automobilio. Įvyko žodinis ginčas nes jie atgal jam pradėjo nemandagiai atsakinėti, tiksliai jų žodžių nepamena. Paklausė, tai gal jam išeiti į kiemą? Jie atsakė, „davai išeik“. Tada jis nuėjo į kiemą, priėjo prie jų. Jos stovėjo prie savo automobilio Audi 90 asfalto spalvos. Priėjo ir kažką joms pasakė, apsibarė, ką tiksliai sakė nepamena. Sustojo nuo jų apie porą metrų, atstūmė ir tuomet viena iš tų merginų jam papurškė dujų balionėliu į veidą ir pataikė į akis, jam pradėjo graužti akis nuo dujų. Labai supyko. Su savimi iš buto buvo paėmęs virtuvinį peilį, kurį buvo užsikišęs už savo sportinių kelnių. Supykęs jis išsitraukė minėtą peilį ir peiliu pradūrė automobilio Audi 90 priekinę padangą, nes pagalvojo, kad tai jų automobilis. Daugiau jis nieko nedarė, merginų nemušė, su peiliu joms negrasino ir nebėgiojo iš paskos. Po to nuėjo namo. Tą peilį pateikė vėliau policijai. Po kurio laiko į jo namus atvyko policija ir jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Ankščiau davė kitus parodymus, prisipažino kad stumdė merginas ir vaikiausi su peiliu, nes norėjo greičiau išeiti iš sulaikymo (b. l. 66, 67).

Kaltinamoji J. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Ji paaiškino, jog įvykio dieną ji dirbo, namo grįžo apie 21 val. Kieme buvo būrelis vaikinų ir merginų. Grižus namo ir pažiūrėjus per langą pamatė, kad vaikinas kažką jai rėkė, ji konflikto tarp jos vyro ir tos kompanijos lauke nematė. Po penkiolikos minučių atvažiavo du uniformuoti policininkai (mergina ir vyras), prašė pasišnekėti su jos vyru. Ji jiems pasakė, kad jie nesusišnekės, nes jos vyras girtas miega. Jie paprašė asmens dokumentų tapatybei nustatyti. Ji juos palikusi prie durų nuėjo į butą paimti dokumentų. Tuo metu jie visi kalbėjosi ramiai, niekas nešaukė. Policininkai dar siūlė nueiti pasikalbėti su jaunuoliais, tačiau ji jiems atsakė, jog vyras rytoj nueis į policiją ir galės aiškintis. Po to atvyko dar du policininkai ir pradėjo veržtis į butą. Ji G. J. neleido veržtis, užstojo kelią, nes pareiškimo nebuvo, tapatybės nustatytos, bute ramu, jie neturėjo pagrindo pas ją brautis. Po to įvyko susistumdymas. G. J. ją nesmarkiai trinktelėjo į staktą ir ji suriko, tuomet jis suriko ir griebėsi už rankos. Tada atsikėlė jos girtas vyras, pradėjo rėkti ir aiškintis, kas darosi. G. J. ir T. K. perėję per ją jos vyrą ištempė į laiptinę, panaudojo elektrošoką, surakino. Jie jį taip ir išsivedė basą. Ji nežino kam policininkai kvietė pastiprinimą. Jie kalbėjo ramiai, nors vienas policininkas sako, kad ramiai, o kitas – kad ne. Antrasis ekipažas norėjo užeiti į namus ir išsivesti jos vyrą, o ji stovėjo tarpduryje ir jų neįleido, todėl jie pro ją įsiveržė ir vyrą surakinę išsivedė. Ji negalėjo uždaryti durų, nes pareigūnas koją laikė tarpduryje. Ji policininkui rankos nespaudė. Jis ją stumtelėjo, o paskui pats riktelėjo susiėmęs už rankos. Kaimynai jų konfliktą prie buto durų matė. Į medikus ji nesikreipė dėl tokios mėlynės ir nemanė, kad G. J. kreipsis dėl tokio menko sužeidimo. Vyras atėjo tik po susistumdymo jai pakėlus balsą. Jos vyras, kai atvyko policijos pareigūnai, miegojo. G. J. komisariate jai dar pasakė: „Sučka, mes dar susitiksime“. Ji pati į policijos komisariatą atvažiavo apie 22.30 val.

Kaltinamasis V. P. papildomai paaiškino, jog išvedus jį į kiemą, G. J. jam pasakė, kad „už tą savo sučką kentėsi“. Taip sakė tas, kuris sėdėjo ne už vairo, greičiausiai G. J.. Be to, prieš jį net kelis kartus buvo panaudotas elektrošokas, nudeginta ranka buvo, jam net batų neleido apsiauti.

Nukentėjusioji V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį V. P. žino. 2013-05-19 vakare apie 20.30 val. ji su A. S. atvažiavo pas jos pažįstamą Kariną į kiemą, esantį Gerosios Vilties gatvėje. Pastatė automobilį Audi 90 skersai kiemo ir laukė pažįstamų. Kadangi daiktai buvo automobilyje, jos prie savo automobilio galinio rato ir stovėjo. Išėjo jų draugės ir kelias minutes jos kalbėjosi. Vyriškis pamatęs jas pro savo virtuvės langą pradėjo keiktis, rėkti. Iš pradžių jos nesuprato, kodėl jis rėkia, nes stovėjo prie savo automobilio, muzikos garsiai neleido. Truputį vėliau jis išėjo visas raudonas, trenkė jai ir jos draugei Agnei kumščiu į nugarą. Prie jo Renault automobilio jos net arti nebuvo, net nežinojo, kuri yra jo mašina. Tuo metu ji turėjo kišenėje dujų balionėlį ir papurškė jam į akis. Prasivalęs akis jis pradėjo gaudyti ją aplink automobilį. Toliau jos nebėgo, nes automobilyje buvo likę jų daiktai. Jis išsitraukė iš kišenės didelį virtuvinį peilį, pasakė, „varykit iš čia“, ir pradūręs jų automobilio padangą pradėjo jas su peiliu vaikytis. Kadangi automobilyje buvo jų daiktai, toli nuo automobilio nesitraukė, be to automobilio padanga buvo pradurta. Jis su peiliu jas visas vaikė. Nepavijęs grįžo prie mašinos, kur buvo Agnė. Jis per vairuotojo pusę įlindo į automobilį. Jai asmeniškai jis nieko nesakė, bet su peiliu bėgo paskui ją. Ji tiksliai matė, jog kaltinamasis peilį išsitraukė iš vidinės džemperio kišenės. Po to jis įlindo į jų automobilį. Tuo metu peilį jau buvo paslėpęs. Agnė kvietė policiją, o tuo metu kaltinamasis išėjo namo, dar per langą žiūrėjo, kas vyks. Po to, kai išsikvietėm policiją, jos pasikvietė vaikinų, nes reikėjo padangą keisti. Policininkai paklausė jų, kas įvyko ir nuėjo pas kaltinamąjį į namus, girdėjo, kad rėkavo, atvažiavo antras ekipažas. Ji manė, kad gali kaltinamasis ją nužudyti, nes buvo peilį nukreipęs į ją, tarp jų atstumas buvo apie metrą, ji užuodė, kad jis buvo išgėręs. Nors jis ir judėjo pakankamai lėtai, bet jis turėjo peilį. Ji išsigando, nes kaltinamasis atrodė labai grėsmingai, labai įsiuto, kad papurškė dujų jam į akis. Bijojo, kad jis ją nužudys, nes peilis atrodė labai didelis. Ji kaltinamajam dujų papurškė tiesiai į akis, tačiau paskui pamatė, kad dujų balionėlio galiojimo laikas pasibaigęs. Ji abejoja, kad dujos suveikė, nes jis tiesiog nusivalė akis ir pradėjo vėl vytis. Kadangi automobilyje buvo visos piniginės, pasai, mobilieji telefonai, tai jos negalėjo palikti daiktų. Jos kaltinamojo iš automobilio netempėme, Agnė tik trinktelėjo jam per nugarą, siekdama apsaugoti jų turtą. Civilinio ieškinio ji nereiškia.

Nukentėjusioji A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį V. P. žino, matė jį per įvykį. Jos draugė Karina atvažiavo į Lietuvą iš Vokietijos ir jos susitarė su kita drauge V. Z. pas ją atvažiuoti. Karina buvo svečiuose pas močiutę. Karina išėjo į kiemą kartu su savo drauge G. P.. Jų automobilis stovėjo viduryje kiemo, į jį jos buvo atsirėmusios, o iki kaltininko automobilio buvo daugiau nei metras. Joms besišnekučiuojant išgirdo piktai rėkaujant vyrą iš 5 aukšto, sakė, kad išeis. Jos dar klausė, kas atsitiko, o jis liepė dingti nuo jo automobilio. Tokių jo kalbų jos rimtai nevertino. Nesakė jam „tai išeik“, sakė, kad eitų miegoti. Po kelių minučių jis išėjo į lauką, keikėsi ir sudavė jai bei Verai į nugaras. Iškart po to Vera išsiraukė dujų balionėlį ir papurškė kam į akis. Ji stovėjau šonu į jį, o Vera – nugara. Verai smūgis buvo stiprus. Kai kaltinamasis iš vidinės džemperio kišenės išsitraukė didžiulį peilį, jai aptemo akyse. Po to su peiliu pradėjo jas vaikytis po automobilių stovėjimo aikštelę. Besivaikydamas jis peiliu pradūrė jų automobilio padangą. Po to lindo į automobilį. Ji bandė jį sugriebti, gali būti, kad jam trinktelėjo. Ji neprisimena, ar kaltinamasis iš pradžių vaikėsi jas, ar pirma pradūrė padangą. Paskambinus policijai paskambino ir pažįstamiems vaikinams, kad sutvarkytų padangą. Paskui atvažiavo policininkai, apžiūrėjo automobilį ir pakilo į viršų. Su peiliu kaltinamasis ją vaikė ir rėkė „užmušiu, sukos“. Ji matė, kad jis girtas, svirduliavo. Jo buvo su platformomis, toli nubėgti negalėjo. Nuo jo buvo kokie du trys metrai. Ji jo labai bijojo. O kai jis buvo nusisukęs, ji prie jo pribėgo gelbėdama turtą. Norėjo atkreipti jo dėmesį, kad pasitrauktų nuo automobilio. Kai kaltinamasis lindo į mašiną, ji peilio nebematė. Jai padaryta turtinė žala – 150 Lt, neturtinė – apie 5000 Lt. Ji ikiteisminio tyrimo metu pateiktą civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji A. S. teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, jog jai nusikaltimu padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji labai išsigando, po įvykio nemiegojo naktimis, vartojo valerijoną, lankėsi pas gydytojus. Nuo streso jai skaudėjo skrandį. Prieš mėnesį lankėsi pas gydytoją, kuris nustatė, kad skrandyje ji turi opas. Mano, jog jos atsirado dėl jos anksčiau patirto streso. Ji dirba lažybų tarpininke – kasininke. Jos darbo vieta yra pastovi, papildomai gali dirbti kituose lažybų punktuose. Dabar jos nuolatinė darbo vieta yra Pilaitėje. 2013 gegužės mėnesį ji dirbo Viršuliškėse. Lažybų punkte netoli kaltinamojo namų negali dirbti, nes bijo. Girtų pagyvenusių vyrų baimė nedingo. Dirbdama turi nuolat „perlipti per save“. Į lažybų punktą ateina išgėrę nuolatiniai klientai, kuriuos žino ir nebijo, tačiau ateina ir nepažįstamų. Tuomet visada kviečia apsaugą. Kaskart vis prisimena V. P.. Iki įvykio ir po jo pas psichologą ar psichiatrą nesilankė. Įvykio metu buvau atsirėmusi į savo automobilį. Įvykio metu magnetola jos automobilyje negrojo, nes dėl elektronikos sutrikimų neveikė. Ji buvo išimta ir nuvežta taisyti. Jos buvo atvažiavusios su vienu automobiliu. Aplinkui niekas muzikos neleido. Jos pačios  tyliai stovėjo, kad draugės močiutė neišlįstų ir nepamatytų, kad draugė rūko.

Nukentėjusioji G. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį V. P. žino. Ji tą vakarą buvo atėjusi pas draugę Kariną ir susitarė susitikti su A. bei V.. Joms atvykus, kažkur po 10 minučių, jos išėjo į lauką. Karina pradėjo rūkyti, kai pamatė, kad į balkoną išėjo močiutė, truputį pritūpė. Kalbėjo jos tyliai, muzikos neleido. Po 7-8 minučių pro langą išlindo vyras, liepė nulipti nuo jo automobilio, keikėsi, žadėjo išeiti. Jos nesitikėjo, kad kaltinamasis išeis, tačiau jis po 2-3 minučių išėjęs trenkė A. ir V. bei stumtelėjo, smūgio ji nespėjo pamatyti. Matė tik kaltinamojo rankas, kaip jos trenkė A. ir V.. Tuomet V. papurškė dujų jam į akis. Jos su K. pasitraukė toliau. Kaltinamasis nusivalė akis ir pradėjo vaikytis paneles. Po to, nepavijęs merginų, išsiėmė peilį ir pradūrė padangą. Po to keikėsi, grasino užmušti, vaikėsi su peiliu. Grįžęs pradėjo knistis po A. automobilį. A. greitai pribėgo ir jam trinktelėjo. A. pradėjus rėkti, kad iškvies policiją, kaltinamasis ėmė keiktis ir nuėjo namo. Jos liko su K. lauke, kol pakvietė policiją, o atvažiavę vaikinai pakeitė ratą. Po to keturiese išvažiavo į komisariatą. Kaltinamasis jas vaikėsi ir lietuviškai rėkė, „Aš jus užmušiu“. Jai taip atsitiko pirmą kartą, ji labai išsigando. Visas įvykis truko apie 5-6 minutes. Kai kaltinamasis išgirdo, kad jos kviečia policiją, nuėjo namo.

Nukentėjusysis G. J. teismui paaiškino, jog 2013-05-19 jis dirbo su E. L.. Jie gavo pranešimą, kad kitam ekipažui reikalinga pagalba. Tik tiek ir težinojo. Nuvykus jiems nurodytu adresu, G. S. juos pasitiko ir viską paaiškino. Dar eidami į namą matė, kad kieme vienam automobiliui keičiamas ratas. Jis priėjo prie J. P., paklausė, ar esant reikalui gali užeiti į vidų, viską paaiškino. Jie jos kelis kartus prašė pažadinti vyrą, o ji pradėjo panikuoti, rėkauti, išėjo į bendrą laiptinę, skambino kaimynams, sakė, „pažiūrėkite, ką čia policija daro“. Kaimynai pažiūrėjo ir grįžo į butus. Kadangi pagal pirminę informaciją viduje buvo neblaivus vyras su peiliu, jie ir patys nelabai norėjo eiti į vidų. Kol kaltinamoji buvo išėjusi skambinti į duris kitiems kaimynams, kelias į butą buvo laisvas, tačiau jie nėjo dėl saugumo sumetimų. Jie gražiai prašė J. P. pažadinti vyrą, kad pats vyras išeitų. Jie neleido uždaryti buto durų siekiant vesti derybas ir prašyti, kad moteris pažadintų savo vyrą. Praktikoje būna atvejų, kai kiti žmonės įsileidžia į namus, net jei vyras miega. Nuo triukšmo atsikėlė V. P., pats triukšmavo, keikėsi, laidiniu telefonu kažkam skambino, peilio su savimi neturėjo. Kažkas iš pareigūnų laikė koja prispaudęs duris, kad moteris jų neuždarytų. Tuo metu moteris staigiai sugriebė už rankenos ir bandė į jo pusę uždaryti buto duris. Siekdamas apsaugoti save, jis užkišo ranką už durų, nuo smūgio susitrenkė alkūnę į staktą. Jis sučiupo moterį už rankos, o tuo metu vyras juos pastumdamas išbėgo iš koridoriaus į laiptinę. Ten jį sučiupo, panaudojo antrankius, palydėjo į automobilį ir pristatė į policiją. Nė vienas iš pareigūnų bute nebuvo, galbūt vienas kolega tik buvo įkišęs koją į tarpdurį. Pastiprinimą kvietė, nes kitame ekipaže dirbo moteris ir jaunas pareigūnas, jie nesusitvarkė su situacija. Jie įvykio vietoje elgėsi pagal Patrulių veiklos instrukciją. Siekiant sulaikyti nusikaltimu įtariamą asmenį, jie turi teisę užeiti į butą. Jie kelis kartus reikalavo įsileisti į butą, tačiau J. P. neįleido, be to jį sužalojo. Incidentą matė kiti pareigūnai, galbūt dar ir kaimynas. Kaltinamojo atžvilgiu jis nenaudojau elektrošoko, jis jo išvis neturėjo, tačiau matė, kad kolega buvo išsitraukęs. Jei panaudojamas elektrošokas, apie tai reikia parašyti akte. Negaliu pasakyti tiksliai, tačiau manau, jog elektrošokas tąkart nebuvo naudotas. Pėdsakai ant kūno panaudojus elektrošoką matosi. V. P. buvo paguldytas laiptinėje, jam buvo uždėti antrankiai. Jis neprisimena, ar V. P. į policijos komisariatą išvežė basą. Turtinės žala jam nepadaryta, neturtinę žalą jis įvertina 3000 Lt, kadangi patyrė fizinį skausmą. Nedarbingumo jis atsisakė, nes jam patinka jo darbas, be to jis nenorėjo keisti darbo grafikų, artėjo laisvos dienos. Moralinio prestižo sumenkinimas pasireiškė įžeidinėjimu, keiksmais. Atsakydamas į prokurorės klausimus G. J. nurodė, jog susistumdymo kaip ir nebuvo, tiesiog jie bendravo tarpduryje. Tuo metu į prieškambarį išėjo vyras, kuris buvo nusiteikęs agresyviai, tad dėmesį sutelkė į vyrą, nes jiems kolegė pagal pirminę informaciją pranešė, jog jis turi peilį. Pamačius V. P., jie paprašėme jį eiti su jais, bet jis keikėsi ir rėkavo. Ką tuo metu veikė J. P., jis negali pasakyti, nes dėmesį buvo sutelkęs į vyrą. Ji stovėjo tarpduryje, matė, kad jie veda derybas, bandė taikiai viską išspręsti. Tarp jų buvo gal pusės metro atstumas. Kol vyko derybos, ji bandė uždaryti duris tam, kad vyras išvengtų atsakomybės. Durys atsidaro į išorę. Duris uždarant jis stovėjau tarpduryje, siekiant jas laikyti atidarytas.

Nukentėjusysis G. J. teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, jog jis, ankščiau sakydamas, kad nenorėjo užeiti į butą, norėjo pasakyti, kad kaip žmogus jis nenorėjo eiti, tačiau kaip pareigūnas privalėjo užeiti ir V. P. sulaikyti. Nebuvo asmeninio tikslo užeiti. Sakydamas, kad abipusio susistumdymo nebuvo, jiems prisiartinus prie buto, kaltinamoji juos vis atstumdavo. Tuo metu jie dar nebuvo ėmęsi aktyvių veiksmų eiti į butą, jie visada stengiasi taikiai su žmonėmis bendrauti. Policijoje jis dirba nuo 2009 metų. Teko sulaikyti daug neblaivių asmenų. Teko daug kartų eiti į teismus duoti paaiškinimus. Dažniausiai visi asmenys nenori įsileisti į butą, tačiau stengiasi asmenims aiškinti, kad jie turi teisę įeiti, paaiškina apie pasekmes. Jie žodžiu išreiškė reikalavimą eiti į butą, kaltinamoji sakė, kad neįleis. Jie stovėjo prie durų, jis vis artėdavo prie jos, tačiau ji jį nustumdavo. Jie stengėsi naudoti kuo mažiau smurto prieš kaltinamuosius. Kaltinamosios veiksmus jis vertina kaip pasipriešinimą, nes diskusijos metu ji galėjo suprasti, kad jų ketinimai yra rimti ir teisėti, galų gale, ji pati suprato, kas įvyko lauke ir dėl ko atvyko policija. Derybos su kaltinamąja vyko apie 5 minutes. Detaliau galima pasižiūrėti policijos sistemoje. Jis nežino, iš kur J. P. žinojo, ką vyras padarė. Iš pokalbio buvo aišku, kad ji žino, už ką jos vyras gali būti sulaikytas. Pokalbio metu su moterimi buto durys buvo atidarytos. Durų plotis standartinis. J. P. bandė uždaryti duris ir prispaudė jam ranką. Jis sugriebė J. P. ranką, prilaikydamas, kad ji nesimosikuotų rankomis. Tuo metu išbėgo jos vyras. Visas konfliktas vyko ant slenksčio. Triukšmas buvo, J. P. nuolat kalbėjo pakeltu tonu. Kaimynai buvo išėję, nes J. P. buvo išėjusi jų pasikviesti. Tuo metu, kai skambino į duris, viena kaimynė moteris buvo išėjusi pasižiūrėti. Į butą jie nėjo, nes pagal gautą informaciją, įtariamasis buvo ginkluotas peiliu. Taip pat nežinojo buto išplanavimo. Pirmiausia norėjo išsiaiškinti taikiai. Jie nėra žmonės, kurie iškart laužiasi į namus. Norėjome paaiškinti J. P. situaciją. Be to, bute yra siauras koridorius. Jei iš vienos pusės būtų vyras su peiliu, iš kitos pusės moteris, kuri galėjo būti agresyvi, todėl ir nerizikavo. Kolegos jiems minėjo, kad vyras miega. Į panašius iškvietimus važiuoja dažnai, tačiau civilinį ieškinį jis pareiškė tik šioje byloje dėl to, kad jam buvo sužalota ranka. Nedarbingumo atsisakė, priežastis minėjo praeitame teismo posėdyje. Per laisvas dienas patyrė įvairių nepatogumų dėl rankos skausmo. Visus 8 mėnesius laukė teismų, jautė nerimą. Važiuojant pro Gerosios Vilties gatvę, visada prisimena įvykį. Tik šiuo atveju buvo sužalotas tarnybos metu, dėl to šį įvykį prisimena. Įvykio metu turėjo guminę lazdą, antrankius, ašarinių dujų balionėlį, kovinį ginklą, liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Psichologinis sukrėtimas nėra susijęs su ginklu. Policijoje yra psichologas. Kartais užeina pas jį. Dėl šio įvykio į psichologą nesikreipė. Jaučiasi taip, kad gali nešioti ginklą. Tam, kad vykdytų tarnybinę veiklą, jaučiasi gerai. Po šio įvykio neoficialiai kalbėjo su viršininkais, prašė, kad jo nestatytų į maršrutą, vedantį per Gerosios Vilties gatvę.

Liudytojas T. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje jau virš vienerių metų. Kaltinamuosius žino. Vasarą turėjo iškvietimą, jog asmuo pradūrė padangą ir pasišalino. Jie atvyko su G. L. S., apklausė nukentėjusiąsias. Jos pasakė, kad per langą išlindo vyras, liepė pasitraukti. Joms nesutikus, kaltinamasis nulipo su dideliu peiliu, jas vaikėsi ir pradūrė priekinę dešinės pusės padangą. Dar buvo įlindęs į automobilį. Paskui išlipęs lyg ir vėl vijosi vieną iš merginų. Išgirdęs, kad skambina į policiją, jis grįžo namo. Paskui užlipome į viršų, paskambinome į duris, jas atidarė moteris, su ja bendravo ilgai, į vidų nenorėjo įsileisti. Po to jie susisiekė su budėtoju ir jis liepė neleisti uždaryti durų, nes atvažiuos pastiprinimas. Jie turėjo teisę sulaikyti vyrą. Gražina kalbėjo su budėtoju. Kaltinamoji sakė, kad merginos pačios užsikabino, lyg ir sėdėjo ant jos vyro automobilio. Jis pats apžiūrėjo mašiną, tačiau kapotas buvo dulkėtas, niekas ant jos nesėdėjo. Jis pats kalbėjo ir su J. P., ji pasakojo įvykio aplinkybes. Kai jie atvyko, ji jau buvo namie. Ar įvykio metu buvo namie, nežino. Jis nežino, iš kur ji sužinojo įvykio aplinkybes. Vyras tuo metu miegojo. Ji sakė, kad vyras nekaltas, nukentėjusiosios pačios prisikabino. Pokalbio metu atvyko kolegos G. J. ir E. L.. Moteris nenorėjo jų įleisti į butą. Tiksliau, pirma jie norėjo, kad ji pakviestų vyrą, dar nenorėjo įeiti vidun. Pati moteris stovėjo tarpduryje, jis stovėjo šalia, kolegė šalia jos. Po to atvyko kolegos. Jie patys neprašė, kad atvyktų pastiprinimas, bet gal budėtojas automatiškai iškvietė. Gražina budėtojui sakė, kad kaltinamoji neįleidžia į butą, o budėtojas liepė laukti. J. P. pasakė, kad jie atvyktų rytoj, nes vyras šiuo metu miega. Tuo metu G. J. stovėjo prie dešinės durų pusės. Ji pradėjo konfliktuoti, jis buvo užrėmęs koja duris. Neprisimena, kas ką pasakė, tačiau J. P. staiga darė duris, jam nuslydo koja, o G. J. ranka trenkėsi į sieną, greičiausiai alkūnė. Tuo momentu V. P. taip pat bandė duris uždaryti. Kadangi jis buvo tarpduryje peržengęs slenkstį, jie jį ištempėme į koridorių, jis pradėjo priešintis ir jie jį sulaikė. G. J. ranka liko tarpduryje, durys neužsidarė. Tuomet jie staigiai atidarė duris ir V. P. ištraukė. Jis juos pradėjo stumdyti nuo durų. Kadangi pradėjo priešintis, buvo paguldytas ant žemės. Elektrošokas greičiausiai buvo panaudotas. Neprisimena, kas naudojo, neprisimena, ar V. P. buvo basas. Gali būti, kad J. P. buvo išbėgusi į laiptinę ir skambino kaimynams į duris. Neprisimena, ar prašė išeiti kaltinamąjį, ar užeiti į butą ir tada su juo pakalbėti. Greičiausiai ir tas ir tas buvo. Jis neprisimena, ar buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Žino, kad vyko apklausos, bet jis neatsimena, kad būtų apklaustas. Bet jei davė paaiškinimus, tai sakė tiesą. J. P. taip pat bandė juos nustumti nuo durų. Į butą jų neįsileido, kaltinamieji stovėjo tarpduryje, dėl to nėjo į butą. J. P. po vyro sulaikymo skambino kaimynams į duris. Po smūgio J. P. pradėjo šaukti, kad jie pasitrauktų nuo durų, tada atėjo vyras. Kai pamatė V. P., jis peilio neturėjo. Jis neprisimena, ką jis sakė, tačiau priėjo prie durų ir bandė jas kartu su J. P. uždaryti. Įvykio metu jis vilkėjo uniformą, turėjo antrankius, dujų balionėlį ir standartinį ginklą su tikromis kulkomis. Elektrošoką turi ne kiekvienas pareigūnas. Kiekvienam neužtenka. G. J. stovėjo prie rankenos pusės. Kadangi durys buvo pilnai atidarytos, o jis stovėjo durų gale. J. P. davė savo asmens dokumentus, buvusius koridoriuje. Neprisimena, kad vyro dokumentus atneštų. Kol kaltinamoji ieškojo dokumentų, jie galėjo praeiti į butą, tačiau tuo metu kolegė kalbėjo su budėtoju, todėl jis buvo vienas ir nėjo į vidų. Neprisimena, ar pateikė vyro dokumentus, tarnybiniame pranešime reikia žiūrėti. J. P. juos stūmė rankomis, bandė uždaryti duris. Jam žala nebuvo padaryta. Kaltinamoji nevykdė jo reikalavimo pakviesti vyrą. Tarnybinis patikrinimas dėl jų veiksmų nebuvo atliekamas.

Liudytojas G. L. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje 2-oje kuopoje nuo 2010 metų. Kaltinamuosius žino. Smulkmenų neprisimena, prašau vadovautis jos anksčiau duotais paaiškinimais. Jie gavo iškvietimą, kad vyras grasina merginoms peiliu. Atvykus mergina pasakė, kad vyriškis supjaustė padangą ir nubėgo į namą. Jos sakė, kad stovėjo prie automobilio, o kaltinamasis pradėjo kabinėtis. Užsirašius duomenis, jie nuėjo į butą. Duris atidarė kaltinamoji. Jie paaiškino, kas nutiko. Ji sakė, kad vyras miega. Kol jie bendravo su moterimi, atėjo vyras. Pasakėm, kad nori užeiti į butą ir sulaikyti vyrą, nes grasino peiliu. Moteris neleido įeiti į butą. Neprisimena, ar vyras turėjo peilį, jis buvo agresyvus. Iškvietė pastiprinimą, atvažiavo patruliai. Jie visą laiką bendravo su J. P.. Atvykus patruliams paaiškino, jog turi V. P. sulaikyti. Ji sakė, kad jis neblaivus, jog jis nieko čia nepadarė, rytoj pats atvyks į policijos komisariatą. Ji kvietė pastiprinimą tam, kad sulaikytume vyrą, kadangi jis agresyvus ir padarė nusikalstamą veiką. Pamatė, kad vyras stambaus sudėjimo, nusprendė, kad dviese nesusitvarkys. Elektrošoko ji neturėjo. Neprisimena, ar jis buvo naudojamas. G. J. buvo prispausta alkūnė su durimis. Tai padarė moteris. Matė, kaip jis susilenkė iš skausmo. Vyras buvo laiptinėje, o moteris traukė jį atgal į butą siekdama neleisti sulaikyti. Tuo ji ir prispaudė alkūnę su durimis. Jie kaltinamosios klausė, kur vyras, prašėme pakviesti. Ji sakė, kad nekvies. Prašė leisti užeiti į butą, tačiau ji neleido. J. P. stumdė E. L. ir G. J. nuo durų, trukdė sulaikyti vyrą, lyg ir tampė už liemenės. Tai vyko po to, kai vyras buvo išėjęs į laiptinę. Iškart po to vyras laiptinėje buvo surakintas antrankiais. Jie vyrą pamatė, kai kalbėjosi su žmona. Tuomet jie, pareigūnai, buvo dar dviese. Pamačius jį, kvietė pastiprinimą. Jis buvo apsivilkęs raudoną maikutę. Nepasakytų, kad jis atrodė kaip ką tik iš miegų pakilęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sulaikant vyriškį, laikė duris su koja. Tuo metu G. J. durimis trenkė į ranką. Kaltinamoji nenorėjo, kad sulaikytų jos vyrą, dėl to bandė uždaryti duris. Neprisimena, kur tuo metu buvo jo vyras. Dokumentus kaltinamoji atnešė į laiptinę. Nėjo į butą, nes ji jiems nedavė žodinio leidimo. Jie kaip policijos pareigūnai turėjo leidimą įeiti. Nėjo, nes buvo tik dviese, bijojo užeiti, nes bute buvo neprognozuojamas žmogus. Kai buvo keturiese, sulaikė vyrą laiptinėje, nebereikėjo eiti į butą. J. P. pasipriešinimas pasireiškė trukdymu sulaikyti jos vyrą. J. P. buvo išėjusi į laiptinę, skambino kaimynams į duris. Tai vyko sulaikant vyrą.

Liudytojas E. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Patrulių rinktinėje dirba beveik 3 metus. Kaltinamuosius žino, įvykį prisimena, detalių nelabai. VPK budėtojai juos nusiuntė padėti kolegoms. Jiems pakilus į 5 aukštą, jie paaiškino situaciją. Klausė kaltinamosios, ar vyras yra namie, ji neįleido vidun apžiūrėti. Paskui pasirodė vyras, paaiškino, kad reikia važiuoti į policijos komisariatą. Jis nesutiko, lyg ir keikėsi. Sulaikė, uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatą. Neprisimena, ar buvo naudotas elektrošokas. Jei buvo naudotas, buvo užfiksuota tarnybiniame pranešime. Neprisimena, ar pats tą dieną turėjo elektrošoką. Neprisimena nei ar buvo atidarytos durys, nei kaip buvo sužalotas G. J.. Kai tik atvyko, V. P. dar nebuvo pasirodęs. Neprisimena, ar J. P. triukšmavo. Neprisimena, ar reikalavo užeiti, ar pakviesti vyrą. Anksčiau, duodamas paaiškinimus, aplinkybes prisiminė geriau. Jais galima vadovautis. Jei jis parašė tarnybiniame pranešime, reiškia, taip ir buvo. Jo kolegos stovėjo prie buto durų. Kalbant su J. P. pamatė V. P.. Neprisimena, ar buto durys buvo atidarytos ar pridarytos. Į butą nėjo, nes J. P. stovėjo tarpduryje. Turėjo teisę užeiti, tačiau nenorėjo jėga veržtis, bandė perkalbėti, kad įleistų. Neprisimena, kaip J. P. bendravo, yra parašyta tarnybiniame pranešime. Neprisimena, kodėl neužėjo į butą kai buvo keturiese.

Liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad praeitais metais buvo apklaustas liudytoju. Gerosios Vilties g. 22, Vilniuje, savo bute jis buvo išėjęs į balkoną parūkyti. Matė, kaip stovėjo automobilis, buvo įjungta muzika, prie automobilio stovėjo keturios merginos. Po kiek laiko išėjo kaltinamasis, priėjęs kažką pasakė ir pastūmė vieną merginą delnais į pečius. Viena iš tų merginų papurškė dujų jam į veidą. Jis išsitraukė peilį ir pradūrė padangą. Apėjo aplink mašiną, dar kiek pasirėkavo ir išėjo namo. Kaltinamasis bandė įlįsti į „Audi“ automobilį, o mergina bandė jį ištraukti. Muziką merginos leido garsiau nei įprasta. Jos stovėjo prie savo automobilio, prie „Renault“ nestovėjo. Jis matė, tik kaip vieną merginą kaltinamasis pastūmė. Kai kaltinamasis nuėjo namo, nieko nebematė, nes nuėjo į kambarį. Vėliau dar išėjo parūkyti, policijos pareigūnė paklausė, ar jis matė įvykį, paėmė jo duomenis. Kaltinamuosius iš matymo žino, jie jo kaimynai. Ką kas sakė įvykio metu, jis negirdėjo. Kaimyno veiksmai jam rimtį sudrumstė tik kaip įvykis, daugiau ne. Jo asmeniškai įvykis nesukrėtė, vyro veiksmai neatrodė normalūs merginų atžvilgiu. Jis nematė, kad kaltinamasis vaikytųsi merginas su peiliu. Matė, kaip išsitraukė peilį. Kai jis baigė rūkyti, kaltinamasis jau buvo išėjęs namo.

Analogiški liudytojo R. J. parodymai užfiksuoti ir liudytojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokole (b. l. 48-50).

Liudytoja apklausta A. M. paaiškino, jog ji dirba Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyr. tyrėja. V. P. apklausos metu jie buvo dviese. Apklausa vyko budėtojų dalyje, viename iš kabinetų. V. P. jokių skundų dėl spaudimo neišsakė. Ji jokio spaudimo nenaudojo, jis laisvanoriškai davė paaiškinimus. Jis iš pradžių nesutiko su įtarimu, bet ji jam sakė, kad geriau sakytų tiesą, prisipažintų, po to galėtų susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Ji jam paaiškino, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikomas lengvinančia aplinkybe. Ji jam padavė skaityti galutinį apklausos tekstą. Nežino, ar jis skaitė, bet į tekstą žiūrėjo. Po to pasirašė. Antra apklausa vyko jos kabinete, kur sėdi daugiau tyrėjų. Spaudimas nebuvo daromas. Kaskart atvykęs jis vis sakydavo, kad jie tyrėjai ir patruliai yra visi draugai ir eina iš vien. Tokios jo kalbos buvo. Kiek pamena, V. P. apklausė 2 kartus, advokatas nedalyvavo. Įtarimas buvo paruoštas pagal bylos faktines aplinkybes. Ji atėjo į apklausą jau su paruoštu įtarimu. Jis buvo paruoštas pagal jau apklaustų asmenų paaiškinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pateikė peilį, kuriuo įvykio metu pradūrė A. S. automobilio padangą. Atliktas peilio tyrimas ir gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tai buitinės paskirties virtuvinis peilis, kuris nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 51-54).

Automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad buvo pradurta automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga (b. l. 14-17).

Iš byloje esančio 2013-05-19 V. P. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, jog V. P. 2013-05-19 22.52 val. buvo nustatytas 2,53 promilės neblaivumas (b. l. 81).

G. J. įvykio metu padaryta poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36, 37).

Dėl V. P. pareikštų kaltinimų

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus paaiškinimus, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino dėl to, jog norėjo greičiau būti paleistas iš policijos, tyrėja jį spaudė. Tačiau kaltinamojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tik iš dalies sutampa su liudytojo R. J. ir nukentėjusiųjų parodymais. Be to, V. P. apytiksliai už valandos po konflikto buvo nustatytas 2,53 promilės neblaivumas, kas iš esmės paneigia jo teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis po darbo grįžęs išgėrė 1 ar 2 butelius alaus, kas apskritai leidžia abejoti V. P. duotų parodymų patikimumu. Kvitas dėl V. P. neblaivumo nustatymo leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. P. teisingai nurodė, jog buvo išgėręs apie 6-7 butelius alaus. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojo R. J. parodymai tik iš dalies sutampa ne tik su kaltinamojo parodymais, bet ir su nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau liudytojas R. J. davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Jis nėra kaltinamojo pažįstamas, policija pati į jį kreipėsi dėl parodymų, paklausė, ar jis matė įvykį ir paėmė jo duomenis. Įvertinus tai, taip pat tai, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, įvykį matė iš balkono, jo parodymai nuoseklūs ir logiški, iš dalies juos patvirtina nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. J. parodymais ir jais vadovaujasi kaip teisingais ir objektyviais. Priešingai, kaltinamojo ir nukentėjusių parodymais teismas vadovaujasi tik iš dalies, kiek jie sutampa su liudytojo R. J. parodymais, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai skiriasi tarpusavyje ir iš dalies nesutampa su nesuinteresuoto liudytojo parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog skiriasi ir nukentėjusiųjų tarpusavio parodymai. Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog vyrui pradėjus šūkauti iš 5 aukšto, A. S. jam pasakė, kad jis gali išeiti. Tačiau A. S. teisminio nagrinėjimo metu neigė, jog siūlė tam vyrui išeiti. G. P. ikiteisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog išėjęs kaltinamasis sugriebė V. Z. stipriai už rankos ir patraukė link savęs, o tada ji papurškė jam dujomis. Daugiau ji smūgių nepastebėjo, nes buvo išsigandusi. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog matė, kaip V. P. sudavė A. S. ir V. Z.. Liudytojas R. J. nurodė, jog merginų automobilyje grojo muzika pakankamai garsiai, nukentėjusioji V. Z. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog muzikos garsiai neleido, o nuketėjusioji A. S. teisminio nagrinėjimo metu apskritai aiškino, kad muzikos nebuvo, pas ją net nebuvo magnetofono. Visgi, sugretinus liudytojo, kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiųjų parodymus, taip pat įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad neginčytinai nustatytos tokios aplinkybės: nukentėjusiosios stovėjo prie savo automobilio Audi 90, apie 2 metrų atstumu nuo V. P. automobilio Renault, priešingai nei teigia kaltinamasis (jis nurodė, jog merginos stovėjo atsirėmusios į jo automobilį Renault); pastarasis, išėjęs į kiemą pastūmė A. S. į nugarą, o V. Z. papurškė kaltinamajam dujų balionėliu į akis; V. P. išsitraukė virtuvinį peilį ir pradūrė A. S. automobilio priekinę dešinės pusės padangą, parėkavo, apėjo aplink automobilį, įlindo į jo vidų, o A. S. bandė jį iš automobilio ištraukti; V. P. konflikto su nukentėjusiosiomis metu buvo neblaivus. Anot liudytojo R. J., jis negirdėjo ką konkrečiai rėkavo kaltinamasis, tačiau patvirtino, jog jis rėkavo, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų teiginiais, kad V. P. rėkė „užmušiu, sukos“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. P. tokiais savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais, skausmo sukėlimu A. S., grasinimais, taip pat ir vandališkais veiksmais (peiliu pradūrė automobilio padangą, lindo į svetimą automobilį), demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (įvykį matė liudytojas, kuris situaciją įvardino kaip neįprastą, nurodė, kad tokie veiksmai sudrumstė rimtį, buvo iškviesta policija). Šiuos savo veiksmus kaltinamasis atliko panaudodamas mažareikšmį pretekstą, kad nukentėjusiosios neva stovėjo prie jo automobilio, todėl V. P. veiksmai vertintini pirmiausia kaip nukreipti viešajai tvarkai pažeisti. Be to, savo asmeniniams santykiams aiškintis (neva sudrausminti kieme esančias merginas, kurios kėlė pavojų jo automobiliui) V. P. pasirinko viešą vietą – daugiabučių kiemą.

Kita vertus, kaltinamajam inkriminuota aplinkybė, jog jis sudavė V. Z. ir A. S. kumščiu į nugarą taip sukeldamas joms fizinį skausmą, šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta, pakeičiant šią aplinkybe tuo, jog kaltinamasis pastūmė į nugarą A. S. ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, ją patvirtino ir liudytojas R. J..

Ikiteisminio tyrimo metu tokie A. P. veiksmai buvo įvertinti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau šiuo atveju tai yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 187 straipsnio 3 dalyje yra numatytas baudžiamasis nusižengimas. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, todėl V. P. veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį yra perteklinis.

V. P. buvo pateiktas kaltinimas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis laikydamas peilį rankoje, vaikėsi kieme A. S., taip grasindamas ją nužudyti. Vertinant BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją atkreiptinas dėmesys į tai, jog grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį. Teismo manymu, šioje konkrečioje situacijoje nebuvo pagrindo nukentėjusiajai A. S. bijoti kaltinamojo. Be abejonės, V. P. veiksmai praduriant padangą, šūkaujant, grasinant, lendant į nukentėjusiosios automobilį, pastumiant A. S., įvertinus BK 284 straipsnio 1 dalies prasme buvo akivaizdžiai agresyvūs, nederami ir įžūlūs, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tuo atveju, kai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tačiau, kad kaltinamasis vaikėsi merginas su peiliu nepripažino nei pats kaltinamasis, tai paneigė ir liudytojas R. J., nurodydamas, kad kaltinamasis tik apėjo automobilį ir parėkavo, tačiau peilio pas jį tuo metu nematė. Iš nukentėjusiosios A. S. veiksmų bandant sugriebti kaltinamąjį, kai jis buvo įlindęs į jos automobilį, darytina išvada, jog A. S. nebuvo išsigandusi dėl savo gyvybės, priešingu atveju nebūtų artinusis link kaltinamojo vien tik dėl grėsmės jos turtui automobilyje. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į ne nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus. G. P. nurodo, jog tik nusivalęs dujas V. P. iš karto pradėjo jas su peiliu vaikytis, tuomet pradūrė padangą, o po to, kai A. S. kaltinamąjį ištraukė iš automobilio, pastarasis ją su peiliu vijosi. A. S. nurodė, jog kai jis įlindo į automobilį, peilio ji nebematė. V. Z. nurodė, jog jis išsitraukęs peilį pirmiausia pradūrė padangą, o tuomet pradėjo jas vaikytis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis laikydamas peilį rankoje vaikėsi A. S. grasindamas ją nužudyti, o visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tokiu būdu laikytina, kad nustatyti ir inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto grasinimo realumo sampratos. Esant išdėstytoms aplinkybėms V. P. išteisintinas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Kita vertus, nors BK 145 straipsnio 1 dalies prasme grasinimo realumas ir nėra nustatytas, aplinkybė, jog kaltinamasis grasino A. S. nužudyti iš kaltinimo nešalintina, kadangi tokie kaltinamojo V. P. veiksmai yra sudedamoji jo chuliganiškų veiksmų dalis. Nors pats V. P. ir neigė grasinęs A. S., tačiau tokie jo parodymai yra paneigti tiek liudytojo R. J. paaiškinimais, kad jis girdėjo kaip V. P. šūkavo, tiek nukentėjusiųjų A. S. ir G. P. teiginiais, kurios teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamasis rėkė, jog jas užmuš. Įvertinus šiuos parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste (kaltinamasis buvo girtas, išėjo auklėti nukentėjusiųjų į lauką turėdamas peilį), teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Dėl J. P. pareikšto kaltinimo

Kaltinamajai J. P. yra pateiktas kaltinimas, jog ji 2013-05-19 apie 22 val., Gerosios (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 20, nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių, t. y. policijos pareigūnų G. J., T. K., E. L. ir G. L. S. teisėto reikalavimo įleisti juos į butą (duomenys neskelbtini), bei, siekdama sutrukdyti atlikti jų tarnybines pareigas ir sulaikyti bute esantį įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį V. P., naudodama jėgą uždarinėjo buto duris, kurias tuo metu atidarinėjo policijos pareigūnai, bei prispaudė stovėjusiam tarpduryje ir laikančiam duris policijos pareigūnui G. J. dešinę ranką, tuo padarydama jam poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnario srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu panaudojusi fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus (kasacinė nutartis 2K-336/2007). Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. P. uždarinėdama duris sužalojo policijos pareigūną ir tuo pasireiškė fizinis smurtas pieš policijos pareigūną. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu J. P. neigė, jog durimis buvo prispausta G. J. ranka, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, jog durimis visgi buvo prispausta G. J. ranka. Teisminio nagrinėjimo metu iš liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, taip pat iš dalies kaltinamosios parodymų, matyti, jog policijos pareigūnai T. K. ir G. L. S. atvyko prie buto (duomenys neskelbtini), nes turėjo sulaikyti vyrą, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Buto duris atidarė J. P., kuri nenorėjo jų įleisti į vidų. Tuomet išsikvietė pastiprinimą ir neleido uždaryti J. P. buto durų. Atvykus pastiprinimui – G. J. ir E. L., J. P. jų į butą neįleido. J. P. nurodė, jog vyras girtas, miega, nesutiko jo pakviesti, tačiau pateikė jo dokumentus. Kaip matyti iš T. K. paaiškinimų, jis su koja laikė duris, o J. P. bandė uždaryti duris ir jo koja nuslydo, tokiu būdu durimis buvo prispausta G. J. ranka. Šie liudytojo paaiškinimai iš esmės neprieštarauja kitu liudytojų ir nukentėjusiojo G. J. paaiškinimams. Specialistui 2013-05-23 atliekant tyrimą nustatyta, jog ant G. J. alkūnės yra 5x3 cm violetiniai žalsva kraujosruva, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausti teisminio nagrinėjimo metu pareigūnai nurodė, jog J. P. kalbėjo pakeltu tonu elgėsi agresyviai. Teisiamajame posėdyje pareigūnas nukentėjusysis G. J. nurodė, kad jis patyrė fizinį smurtą.

Visgi, teismo vertinimu, tokie aukščiau nurodyti J. P. veiksmai visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste nelaikytini pasipriešinimu policijos pareigūnams panaudojant fizinį smurtą.

Be abejonės, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, policijos pareigūnas turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Kaip matyti iš teisme ištirtų įrodymų, policijos pareigūnai atvyko į J. P. butą vėlyvu paros metu (apie 22 val.) ir paprašė pakviesti kaltinamosios vyrą, o vėliau ir leisti užeiti į butą. Tačiau tai, kad kaltinamoji nesutiko to daryti negalima vertinti kaip teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, kadangi pati J. P. nebuvo įtariama jokios nusikalstamos veikos padarymu, buvo savo nuosavame bute, jos vyras, buvo neblaivus, anot kaltinamosios miegojo, dokumento, kad jos vyras yra įtariamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, policijos pareigūnai nepateikė. Patys policijos pareigūnai į butą nėjo, teisminio nagrinėjimo metu jie tai motyvavo įvairiomis aplinkybėmis (saugumu, kaltinamosios leidimo neturėjimu), tačiau ir neleido J. P. uždaryti buto durų, laukė pastiprinimo ir pan. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog J. P. yra smulkaus kūno sudėjimo, buvo viena prieš keturis policijos pareigūnus. Teisminio nagrinėjimo metu G. J. patvirtino, kad jie galėjo neleisti jai uždaryti buto durų nors ir visą naktį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios elgesys, kuomet ji nenorėjo, kad policijos pareigūnai išsivestų jos neblaivą vyrą iš namų ir po pokalbio su policijos pareigūnais, pateikusi jiems savo vyro dokumentus, bandė uždaryti savo buto duris, yra suprantamas ir adekvatus.

Be to, šios bylos kontekste labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog J. P. nėra kaltinama atlikusi kokius nors konkrečius tyčinius smurtinius veiksmus nukreiptus policijos pareigūnų atžvilgiu. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, jis tiesiog nedavė sutikimo pareigūnams užeiti į butą ir sulaikyti jos vyrą, tačiau fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. BK 286 straipsnyje numatyta veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. J. P. turėjo suprasti, jog ji, panaudodama smurtą priešinasi policijos pareigūnams, teisėtai vykdantiems savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju pareigūnai, turėdami teisę užeiti į butą ir sulaikyti nusikaltusį asmenį, to nedarė, o stovėjo prie durų ir laikė buto duris atviras įkišę koją, ir, kaip nurodė G. J. teisminio nagrinėjimo metu, galėjo tai daryti nors ir visą naktį. Šiame kontekste, vien tai, jog kaltinamoji bandė uždaryti savo nuosavo buto duris, o pareigūnas tarp durų atsitiktinai įkišo alkūnę, negali būti vertinamas kaip tyčinis smurto panaudojimas policijos pareigūnų atžvilgiu, o būtent tyčinis smurto panaudojimas prieš policijos pareigūną šiuo atveju yra būtinas BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elementas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nustatyti ir kaltinamajai inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje numatytos fizinio smurto panaudojimo sampratos. Esant išdėstytoms aplinkybėms J. P. išteisintina pagal BK 286 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Dėl V. P.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas J. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, panaudodamas peilį), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. V. P. yra teisiamas pirmą kartą, teismas paprastai tokiam asmeniui skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą jis padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos jo padarymui, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti bausmės – baudos, minimumui.

V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-19 iki 2013-05-20 (b. l. 55, 78) išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

S. S. prašė iš V. P. priteisti 150 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, jog 150 Lt turtinei žalai atlyginti iš V. P. gavo, todėl ieškinio dėl patirtos turtinės žalos atsisako. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad neturtinės žalos prašo, nes dėl grasinimo ji labai išsigando, po įvykio nemiegojo naktimis, vartojo valerijoną, lankėsi pas gydytojus, nuo streso jai skaudėjo skrandį, prieš mėnesį jai nustatė, kad skrandyje ji turi opas, mano, jog jos atsirado dėl jos anksčiau patirto streso. Ji dirba lažybų tarpininke – kasininke, o punkte netoli kaltinamojo namų negali dirbti, nes bijo, taip pat bijo girtų pagyvenusių vyrų.

Kaltinamasis V. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog dėl turto sužalojimo ieškinį atlygino, daugiau nusikaltimų jis nepadarė.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje yra nesunki, tyčinė, baigta, padaryta tik 150 Lt turtinė žala, nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajai – ji nebuvo sužalota, dėl įvykio net ir laikinai nebuvo nedarbinga. Nukentėjusioji A. S. nurodė, jog jai atsirado skrandžio opos, tačiau teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų iš gydymo įstaigos dėl savo sveikatos būklės. Jos nurodytos aplinkybės, jog ji dabar bijo girtų pagyvenusių žmonių ir negali dirbti netoli kaltinamojo namų, yra abstrakčios ir vertintinos kaip deklaratyvios. Be abejonės teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. V. P. neadekvatus elgesys, jo šūkavimai, grasinimai, turto sužalojimas su peiliu, išgąsdino nukentėjusiąją. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį kitas aplinkybes. Teismas neturi duomenų, kad pačiai nukentėjusiajai sutriko sveikata, kad dėl įvykio būtų kreipusis į medikus pagalbos, kad būtų negalėjusi dirbti, todėl prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala remiantis teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra neadekvati. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai žymios žalos nepadaryta, daro išvadą, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. nukentėjusiajai A. S. atlygintina 400 Lt.

Nukentėjusysis G. J. pareiškė 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl to, jog J. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė jam neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog J. P. pagal BK 286 straipsnį išteisintina nesant jos veiksmuose nusikaltimo požymių turinčios veikos, G. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-19 iki 2013-05-20 (dvi paras, viena para prilyginama 2 MGL).

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. P. priteisti A. S. 400 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

V. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

J. P. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo G. J. 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –peilį (b. l. 53, 54, 126, 127), priduotą saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys