Kasacinio skundo Nr. DOK-1286/2024
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00317-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nukentėjusiojo D. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties nuteistosios T. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorė advokatė K. Česnauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: skirti nuteistajai dviejų metų realią laisvės atėmimo bausmę, pilnai tenkinti civilinius ieškinius ir įpareigoti atlyginti žalą laikotarpiu nuo šešių iki dvylikos mėnesių arba panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka. Kasatorė tvirtina, kad byla nagrinėtina kasacine tvarka, nes buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio, BK 75 straipsnio, BK 164 straipsnio, CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatos, padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, nesutinkama su nuteistajai T. K. paskirta bausme ir jos vykdymo atidėjimu, t. y. skundžiamas BK 75 straipsnio taikymas. Kasatorės įsitikinimu, nuteistajai T. K. paskirta bausmė per švelni ir nepagrįstai atidėtas jos vykdymas. Tokią savo poziciją kasatorė grindžia dėstydama aplinkybes, susijusias su nuteistosios elgesiu, asmenybe, gyvenimo būdu, tvirtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertintos, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl bausmės skyrimo formalūs, taigi teismas, pasak kasatorės, apeliacinio skundo šioje dalyje neišnagrinėjo.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasatorė BK 75 straipsnio netinkamą taikymą sieja su bylos aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, nepakankamu vertinimu, tačiau teisinių argumentų kaip paskirta bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu nepateikia. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties (14-16 lapai) matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuteistajai T. K., įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistosios asmenybę ir motyvavo, kodėl jai skirtina tokia bausmė. Nesant teisiškai reikšmingų argumentų dėl BK 75 straipsnio taikymo nėra ir kasacijos pagrindo.
Kasacijos pagrindų buvimo nepatvirtina ir kiti kasatorės skundo teiginiai, susiję su CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatų galimais pažeidimais, kurie taip pat teisiškai neargumentuoti, o grindžiami faktinių bylos aplinkybių, svarbių sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, vertinimo kritika, teigiant, kad jos įvertintos neobjektyviai, paviršutiniškai, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai šiuo klausimu yra visiškai netinkami, t. y. paremti spėlionėmis, prielaidomis. Dėl tokių teiginių paminėtina, kad nusikalstama veika padarytos žalos dydžio nustatymo klausimas yra fakto, bet ne teisės taikymo klausimas ir jis baigiamas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas gali pasisakyti tik, ar nebuvo pažeistos materialiosios teisės (CK šiuo atveju) nuostatos ir/ar padaryti esminiai BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimą, pažeidimai. Teisinių argumentų, patvirtinančių šių pažeidimų buvimą, kasatorė nepateikia.
Taip pat skunde keliamas ir procesinių palūkanų priteisimo klausimas. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, priešingai nei tvirtina kasatorė, pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palūkanas, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti šį sprendimą. Taigi ir šie kasatorės skundo argumentai nepatvirtina kasacijos pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiojo D. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo D. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Eligijus Gladutis