Baudžiamoji byla Nr. e1-2640-1058/2021

           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30105-2021-7

           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;

           2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. N. (J. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. N., 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 01.20 val., Dzūkų gatvėje, prie pastato Nr. 43, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholį vartoja nedažnai, tačiau kartais nejaučia saiko. Vairuotojo pažymėjimo jis nėra išsiėmęs iš VĮ „Regitros“, tačiau teisę vairuoti turi. 2021 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo vienas namuose ir gėrė alų. Alkoholį jis vartojo jau nuo gimtadienio, kuris buvo 25 d. 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 00.30 val. pas jį atėjo draugas V., jis turėjo su savimi kito kaimyno G. automobilio raktus ir pasiūlė jam pavairuoti automobilį iki naktinės parduotuvės. V. turėjo problemų dėl vairavimo išgėrus praeityje, todėl prašė jo. Jis suprato, kad negali vairuoti, tačiau iki naktinės parduotuvės labai mažas atstumas, galvojo, kad niekas nesustabdys. Jie išėjo į lauką ir jis atsisėdo į „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą, vairavo automobilį link naktinės parduotuvės-picerijos Dzūkų gatvėje. Prie pastato Nr. 43, Dzūkų gatvėje, privažiavo policijos automobilis su švyturėliais ir juos sustabdė. Patikrinus jo blaivumą pirmu pūtimu buvo nustatyta 3,13 promilių girtumas, antru – 3,31 promilės. Jis iš karto prisipažino, kad yra neblaivus. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbų, užsidirba tik pragyvenimui, turi skolų (b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. 19 val. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 7 val. kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. tarnybiniu automobiliu „VW Tranporter“ V1921. Patruliuojant po Vilniaus miestą apie 01.20 val. Dzūkų g. pastebėjo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nakties metu važiavo be artimų šviesų, automobilis jiems sukėlė įtarimą, todėl nusprendė jį sustabdyti. Automobilį sustabdė Dzūkų g., ties pastatu Nr. 43. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir pradėjus su juo bendrauti, paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. N.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar vartojo ir kada vartojo alkoholį pastarasis nurodė, jog gėrė prieš daugiau nei 15 minučių. Pasiūlius J. N. pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir 01.26 val. pirmu pūtimu jam nustatytas 3,13 promilių girtumas. Patikrinus antrą kartą 01.50 val. vairuotojui nustatytas 3,31 promilių girtumas. Vairuotojas J. N. buvo sulaikytas. Automobilis po apžiūros buvo priverstinai išvežtas į Eišiškių automobilių saugojimo aikštelę. Visas įvykis nufilmuotas BODY 1906 (b. l. 31). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 10, 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. parodė, kad J. N. yra jo kaimynas, jie bendrauja, jis jam dažnai padeda, kadangi turi invalidumą. Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Automobilį jis 2021 m. kovo 1 d. pirko iš savo dukros L. Š., tačiau neįsiregistravo savo vardu. Pirkimo-pardavimo sutartį pateiks prie šios apklausos. Automobilis jam yra labai reikalingas, kadangi sunkiai vaikšto, su juo vyksta į polikliniką, parduotuves. 2021 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo savo namuose, apie 23 val., tiksliai neatsimena kada, jam paskambino jo draugas V., jis paprašė atidaryti koridoriaus duris, nes jis neturi magnetinio rakto. V. jo paprašė alaus, bet jis neturėjo. V. pasakė, kad tada eis į naktinę parduotuvę ir, kad paims jo magnetinį raktą, kad nereiktų jam vėl keltis jo įleisti. Kartu su raktais nuo laiptinės buvo prisegti ir automobilio raktai. Po maždaug 20 min. V. jam paskambino ir paprašė, kad leistų su jo mašina nuvažiuoti iki parduotuvės. Jis pasakė, kad jis yra neblaivus ir todėl neleis, bet šis pasakė, kad šiuo metu yra su jo kaimynu J. N., kuris yra blaivus ir pavairuos. Jis per telefoną girdėjo J. balsą, patikėjo, kad jis yra blaivus ir leido pasinaudoti savo automobiliu. Maždaug po valandos jam paskambino V. ir pasakė, kad automobilį sustabdė, o J. sulaikė (b. l. 35).

 Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d., 01:28:33 val. J. N. buvo nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, o 01:50:35 val. nustatytas – 3,31 promilių neblaivumas (b. l. 13, 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. N. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. J. N. 2021 m. rugsėjo 1 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 01.26 val. buvo nustatytas 3,13 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 01.50 val. J. N. nustatytas 3,31 promilių girtumas (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra G. Š. (b. l. 24). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog 2021 m. kovo 1 d. G. Š. automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš L. Š. už 100 EUR (b. l. 38).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A3“ (1996 m.) kaina Lietuvoje yra 810 EUR (su PVM) (b. l. 25).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše Nr. 2021_0901_012627_010 (užrašas kairėje apačioje VLN_MK_60E478 2021-09-01 01:26 val.) matyti tamsus paros metas, gatvėje stovi policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Policijos pareigūnas prieina prie kito gatvėje stovinčio pilkos spalvos automobilio ir nurodo jo vairuotojui sėdėti automobilyje bei paklausia, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Automobilio vairuotojas atsako, kad įpūsti galėtų, paaiškina, kad alkoholį vartojo daugiau nei prieš 15 minučių ir sutinka tikrintis girtumą. Pirmu pūtimu vairuotojui nustatomas 3,13 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškina pareigūnui, kad alkoholį vartoja nuo savo gimtadienio, kuris buvo penktadienį. Automobilio vairuotojas neturi asmens dokumento, todėl jo tapatybė tikrinama duomenų bazėse, pareigūnas informuoja vairuotoją, kad jis yra sulaikomas ir todėl negali naudotis mobiliuoju telefonu. Antrame vaizdo įraše, kuris prasideda 01.49 val. matyti kaip vairuotojas yra pasodinamas į tarnybinį automobilį ir antrą kartą patikrinimas jo girtumas, nustatoma 3,31 promilių girtumas. Policijos pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį ir pildo procesinius dokumentus (b. l. 39).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis J. N. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas. Šiais įrodymais nustatyta, kad J. N. vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,13 promilės), todėl kaltinamojo J. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Kaltinamasis J. N. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 75-76, 77).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. N. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. N. anksčiau neteistas (b. l. 45), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 46-50), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje yra net du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam (baustas 2008 m. ir 2012 m.), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 51), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 52), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. N. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., 01.26 val. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., 14.06 val., t. y. vieną dieną (b. l. 59-62), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. N. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi, taip pat paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktai).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

J. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, ši teisė jam buvo atimta dar 2012 m., tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. J. N. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. N. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas kaltinamajam netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Kita vertus, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo J. N., priklauso G. Š.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. N. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, būdamas sunkaus girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, vairavo neturėdamas teisės vairuoti (ši teisė anksčiau jam buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam). Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. J. N. peraityje yra net kelis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (baustas 2008 m. ir 2012 m., pirmu atveju jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, antru – sunkus girtumo laipsnis), nors baustumas už šiuos administracinius nusižengimus jau yra išnykęs, vis tik tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teigti, jog jis išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 810 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.

Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 21-23, 27). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto K. M. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 6 EUR (b. l. 27). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. N. paskirti 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, J. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., 01.26 val. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., 14.06 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi, taip pat paskirti šiuos įpareigojimus: 1) per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Išieškoti iš J. N. valstybės naudai 810 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

J. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. N. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 6 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, nurodant pinigus pervesti į AB „SEB bankas“ esančią sąskaitą Nr. LT327044060001188548 (mokėjimo pavedime būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti J. N., kad:

1.       Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2.       Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

3.       Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti; 2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; 3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

4.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

5.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

6.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                             Giedrė Telksnienė