REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) 2024 m. birželio 10 d. raštą (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 22 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas šiuo metu studijuoja Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) Teisės fakultete ir rašo magistro darbą tema: „(duomenys neskelbtini)“.

2024 m. gegužės 22 d. elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi į Europos Parlamentą ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu mokslinio pažinimo tikslais pateikti informaciją: „Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? Patikslinkite, ar ponas Vygaudas Ušackas vizito JAV metu aptarinėjo klausimus, susijusius su Lietuva, Europos Sąjunga ir Lietuvos sprendimu bendrininkauti Guantanamo kalinių gabenime?“. Ministerija Raštu pareiškėjui atsakė: „Laba diena, Atsakydama į prašymą, ministerija informuoja, kad prašomos informacijos pateikti negali, kadangi tokio pobūdžio informacijos atskleidimui taikomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyti ribojimai“. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Raštu, teigia, kad Ministerijos veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, kadangi ji pagal kompetenciją nepateikė prašomos informacijos. Be to, atsakovė tik abstrakčiai nurodė, kad šiuo atveju taikomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyti ribojimai, tačiau nenurodė, kokia teisės norma vadovaujantis atsisakė teikti viešąsias paslaugas ir pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjo nuomone, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarime nustatytos tvarkos, gero viešojo administravimo principo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Pareiškėjo vertinimu, Ministerija savo veiksmais (neveikimu) pažeidė jo konstitucines ir pilietines teises bei laisvę viešojo administravimo srityje.

Visų pirma, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatų bei VAĮ įtvirtintos tvarkos. Pareiškėjas iš Rašto turinio daro išvadą, kad atsakovė neneigia, jog disponuoja prašoma archyvine 2009 m. informacija, tačiau konkrečiai nemotyvuoja savo atsisakymo priežasčių. Skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10, 11 straipsniuose numatytų reikalavimų, kadangi jame nepateiktas registracijos numeris, sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Be to, Rašte nepateikti arba pateikti neaiškūs ir nekonkretūs administracinio sprendimo motyvai, jo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Pažymi, kad Rašte nenurodyta sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, sprendimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens, o pats Rašto turinys neatitinka Vyriausybės Taisyklių 45 ir 47 punktuose nustatytų reikalavimų, nėra pateikta informacija apie akto apskundimo tvarką. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) ir skundžiamo Rašto turinys neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų ir gero viešojo administravimo principo, Raštas parengtas nekokybiškai, neatidžiai, nepareigingai ir aplaidžiai. Pareiškėjo nuomone, atsakovė pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktų ir 6 dalies nuostatas bei gero viešojo administravimo principą.

Antra, Raštas neatitinka VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 45 ir 47 punktų. Iš Rašto turinio akivaizdu, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) ir Rašto turinys neatitinka VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Trečia, Rašte nenurodyta nė viena teisės norma, todėl iš Rašto turinio neįmanoma suprasti, kokie konkretūs ribojimai taikomi 2009 m. archyvinei informacijai. Be to, Raštas yra nemotyvuotas, nepasirašytas, neturi registracijos numerio, nenurodoma apskundimo tvarka, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Ketvirta, pareiškėjo nuomone, atsakovė savo veiksmais (neveikimu) slopina jo, kaip studento, iniciatyvą ir teisę gauti archyvinę informaciją mokslinio-tiriamojo pobūdžio tikslais. Nurodo, kad prašoma informacija reikalinga pareiškėjo rašomam magistro darbui, tačiau Ministerijos veiksmai suponuoja įspūdį, kad ji slepia informaciją ir taip menkina pasitikėjimą valstybės tarnyba. Pareiškėjo nuomone, slepiamą informaciją lengviau sunaikinti, nuslepiant svarbų įrodymą ar moksliniam tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes. Teigia, kad Ministerijoje esančios archyvinės medžiagos slaptumas atskiria visuomenę ir akademinę bendruomenę nuo demokratijos idėjos, o negalėjimas susipažinti su Ministerijoje esančia archyvine medžiaga tik apsunkina mokslininkų bei studentų darbą. Pažymi, kad pareiškėjas ankstesniais prašymais atsakovei yra nurodęs informacijos gavimo tikslus ir analizuojamos magistro darbo temos aktualumą. 

Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovė, jo nuomone, pažeidė gerą viešojo administravimo principą, neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, Taisyklių 45 ir 47 punktus, VAĮ           10 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktus, VAĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad siekia susipažinti su archyvine informacija išskirtinai akademiniais / moksliniais pažinimo tikslais, o Ministerija neteisėtai apribojo teisę susipažinti su archyvine 2009 m. medžiaga, nenurodydama konkrečių teisės normų, kuriomis vadovaujantis priėmė tokį sprendimą.

Atsakovė Ministerija atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini). Laiške gavėjais kartu nurodyti buvo šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. Laiškas prasidėjo kreipiniu: „Sveiki, Hello“; pareiškėjas šiame el. laiške lietuvių kalba nurodė: „Maloniai prašau registruoti šį prašymą, vyriausybės nustatyta tvarka pateikti pažymą apie priimtus dokumentus ir atsakyti pagal kompetenciją“. Atsakovė pastebi, kad elektroninis laiškas nebuvo pareiškėjo pasirašytas, laiškas Ministerijoje užregistruotas 2024 m. gegužės 7 d., registracijos Nr. 2-8772. 

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerijoje gautame el. laiške surašė paaiškinimus ir klausimus, neišskirdamas nė vieno adresato – subjekto, kuris (kurie) galėtų / turėtų pateikti pareiškėjui prašomą informaciją ir / ar atsakymus į klausimus: l) Dėl Projekto 1 ir Projekto 2: pareiškėjas nurodė, kad pagal parlamentinio tyrimo (2010 m. sausio 19 d. Nr. XI-659) metu pateiktą paaiškinimą dėl vieno iš vykdytų bendrų projektų (Projektas 1 ir Projektas 2) ir jo vykdymui panaudotų piniginių lėšų šių lėšų apskaita buvo netinkama, kad atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų sumos atskiriems veiksmams ar dėl jų apskaitos nesutampa, todėl, pasak Seimo, reikalauja detalesnio tyrimo, be kita ko, paprašė pateikti informaciją: Ar atliktas detalesnis tyrimas? Dėl kokių priežasčių piniginių lėšų apskaitos dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2) nesutampa? Kokiam subjektui (asmeniui) buvo pavesta atlikti detalesnį tyrimą? ir kt.; 2) Dėl 260 000 Eur, kurie priteisti ir turi būti išmokėti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pažeidimo aukoms: pareiškėjas, nurodęs, kad pagal 2018 m. spalio 8 d. ir 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimus bylose Nr. 46454/11 ir Nr. 6383/17, kurių valstybės atstovai neskundė ir nusprendė vykdyti, valstybė pažeidimų aukoms turi išmokėti 260 000 Eur žalą, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, paprašė paaiškinti: Ar Lietuva tinkamai vykdo šiuos sprendimus ir įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus? Kokie valstybės pareigūnai (tarnautojai) pagal teisės aktus atsakingi už EŽTT sprendimų vykdymą? Nurodykite teisės normas, kurios įpareigoja valstybę ar jos tarnautojus vykdyti EŽTT sprendimus; Chronologiškai nurodykite visus veiksmus, kurių buvo imtasi, kad būtų įgyvendinti teismo sprendimai sumokėti EŽTT aukoms priteistas lėšas; ar minėtos lėšos pagal nurodytus sprendimus jau išmokėtos (pervestos į aukų arba atstovų sąskaitas)? ir kt.; 3) Dėl ikiteisminio tyrimo: pareiškėjas, nurodęs, kad 2018 m. EŽTT pažymėjo, kad turi būti neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų Lietuvoje atliekamame ikiteisminiame tyrime, kad teismo požiūriu, ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, nustačius, kiek tai įmanoma aplinkybes, kurios leistų pagrįstai nubausti atsakingus asmenis, be kita ko, paprašė paaiškinti: Ar Lietuva tinkamai vykdo 2018 m. spalio 8 d. ir 2024 m. sausio 16 d. sprendimus ir įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus? Kokie valstybės pareigūnai (tarnautojai) pagal teisės aktus atsakingi už EŽTT sprendimų vykdymą? Nurodykite teisės normas, kurios įpareigoja valstybę ar jos tarnautojus vykdyti EŽTT sprendimus; Chronologiškai nurodykite visus veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti 2024 m. sausio 16 d. EŽTT teismo sprendimą; 25. Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? 4) Dėl valstybės pareigūnų palankaus požiūrio: pareiškėjas, pacitavęs E. Kūrio, Bubnytės, Žurnalisto, A. Anušausko, V. Ušacko atskirus teiginius, paprašė paaiškinti, ar buvo ištirta: Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių?; 5) Dėl 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimo byloje Nr. 6383/17 (Al-Hawsawi prieš LT) vykdymo: pareiškėjas paprašė chronologiškai nurodyti visus atliktus veiksmus po 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimo.

2024 m. gegužės 8 d. 12.04 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, pareiškėjui išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Laba diena, Informuojame, kad Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją nedirba su užklausoje dėstomais klausimais. Nurodytais klausimais maloniai siūlome kreiptis į kompetentingas institucijas, pavyzdžiui, Teisingumo ministeriją, kuri užtikrina atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme bei priimtų sprendimų vykdymą, ir / ar Generalinę prokuratūrą, kuri vykdo ir / ar kontroliuoja tyrimus baudžiamosiose bylose. Pagarbiai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

2024 m. gegužės 8 d. 12.22 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini): „Laba diena, maloniai prašau pateikti administracinį sprendimą dėl 2024 m. gegužės 7 d. prašymo. Taip pat prašau išduoti pažymą apie priimtus dokumentus ir išaiškinti Užsienio reikalų ministerijos veiksmų apskundimo tvarką. Šios dienos prašymą prašau registruoti ir išduoti pažymą apie priimtus dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse numatyta tvarka. Pagarbiai, T. G.“. Atsakovė pastebi, kad šis pareiškėjo elektroninis laiškas neturėjo jokių priedų, o Ministerijoje laiškas registruotas 2024 m. gegužės 8 d., registracijos Nr. 2-8884.

2024 m. gegužės 10 d. 12.11 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Laba diena, 2024 m. gegužės 7 d. Jūsų įstaigoms buvo siųstas prašymas „dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, expressis verbis buvo prašoma išduoti pažymą apie priimtus dokumentus. Vyriausybės taisyklių Nr. 875 31 punktas numato asmens teisę gauti pažymą. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nurodo, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašau atsakyti, ar ruošiatės, o jeigu ruošiatės, kada išduosite pažymą apie priimtus dokumentus? Jeigu pažymos apie priimtus dokumentus neišduosite, prašau išaiškinti, kam ir per kiek laiko galiu skųsti tokius įstaigos veiksmus. Pažymą prašau siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Pagarbiai, tg“. Atsakovė pastebi, kad šis elektroninis laiškas jokių priedų neturėjo, laiško registracijos data: 2024 m. gegužės 10 d., registracijos Nr. 2-9022.

2024 m. gegužės 15 d. 07.25 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Sveiki, Laba diena, 2024 m. gegužės 7 d. Jūsų įstaigoms buvo siųstas prašymas „dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo prašoma išduoti pažymą apie priimtus dokumentus. Siunčiu pasirašytą prašymą. Prašau raskite priedą. Vyriausybės taisyklių Nr. 875 31 punktas numato asmens teisę gauti pažymą. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nurodo, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Jeigu pažymos apie priimtus dokumentus dar neišdavėte, maloniai prašau imtis priemonių ir veiksmų, kad pažyma būtų išduota. Pažymą prašau siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Gražios dienos linkėdamas, T. G.“. Ministerija pastebi, kad šis elektroninis laiškas jokių priedų neturėjo.

2024 m. gegužės 15 d. 07.26 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Sveiki, siunčiu pasirašytą prašymą. Prašau raskite prašymą priede. Pagarbiai, T. G.“. Ministerija pastebi, kad kartu su šiuo elektroniniu laišku pirmą kartą pareiškėjas Ministerijai atsiuntė jo pasirašytą Prašymą, kuris, kaip nepasirašytas laiškas, 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerijoje gautas į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, iš T. G. elektroninio pašto dėžutės adresu: (duomenys neskelbtini), kartu gavėjais nurodant: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. Ministerijoje T. G. 2024 m. gegužės 15 d. 07.25 val. ir 2024 m. gegužės 15 d. 07.26 val. gauti laiškai registruoti 2024 m. gegužės 15 d., registracijos Nr. 2-9240.

2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (gavėjais kartu nurodyti: epvilnius@europarl.europa.eu; Andrius Krivas; Rasa Juknevičienė, subjekt: „dėl informacijos pateikimo mokslinio pažinimo tikslais“): „Sveiki, maloniai prašau registruoti prašymą: „2024 m. gegužės 22 d. prašymas dėl informacijos pateikimo“ su priedais ir pateikti prašymo registracijos numerį. Su pagarba, T. G.“. Ministerija pažymi, kad pareiškėjas kartu su šiuo elektroniniu laišku pateikė ir priedus: 1) nepasirašytą 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerijoje į bendrą elektroninį paštą, adresu: urm@umi.lt, iš T. G. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gautą laišką, kuris prasideda kreipiniu: „Sveiki, Hello“, gavėjais kartu nurodyti: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. T. G. šiame elektroniniame laiške priedą pavadino anglų kalba: „2024-05-07 letter for government of Lithuania“; 2) T. G. pasirašytą 2024 m. balandžio 22 d. raštą gavėjams Europos Parlamentui, Parlamento pirmininkei, gerb. p. Roberta Metsola, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. T. G. šiame elektroniniame laiške raštą pavadino „2024-05-22 prašymas dėl informacijos pateikimo“.

2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. Ministerijoje į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, iš pareiškėjo gautas toks elektroninio laiško priedas: „2024-05-22 prašymas dėl informacijos pateikimo“, kuriame jis parašė: „3. Užsienio reikalų ministerijai. Pagal diplomatiniais kanalais pateiktus duomenis, 2009-02-12 p. R. Juknevičienė susitikimo su p. Steinberg metu derino Lietuvos užsienio reikalų ministro susitikimą su ponia H.Clinton. Užsienio reikalų ministerijai         2024-05-07 buvo pateiktas klausimas: Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? Tačiau ministerija atsakymo nepateikė, (i) Patikslinkite ar ponas Vygaudas Ušackas vizito JAV metu aptarinėjo klausimus, susijusius su Lietuva, Europos Sąjunga ir Lietuvos sprendimu bendrininkauti Guantanamo kalinių gabenime“.

2024 m. gegužės 22 d. 11.11 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto dėžutės urm@urm.lt T. G. išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Jūsų pranešimas gautas ir užregistruotas 2024-05-22 Nr. 2-9716. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

2024 m. gegužės 29 d. Ministerijos Administracijos departamento direktorius iš Ministerijos bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, T. G. išsiuntė elektroniniu laišku tokio turinio 2024 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (13.2.1E)3-2942 „Dėl informacijos apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje gautus ir įregistruotus dokumentus“: „Patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje bendruoju Ministerijos elektroniniu paštu gauti ir registruoti šie Jūsų elektroniniai dokumentai: „Dėl informacijos pateikimo“, gauta 2024-05-07, registruota 2024-05-07, reg. Nr. 2-8772; „Dėl informacijos pateikimo“, gauta 2024-05-08, registruota 2024-05-08, reg. Nr. 2-8884; „Dėl pažymos apie priimtus dokumentus“, gauta 2024-05-10, registruota 2024-05-10, reg. Nr. 2-9022; „Dėl pažymos apie priimtus dokumentus“, gauta                 2024-05-15, registruota 2024-05-15, reg. Nr. 2-9240; „Dėl informacijos pateikimo“, gauta                2024-05-22, registruota 2024-05-22, reg. Nr. 2-9716“.

2024 m. gegužės 30 d. Ministerijos kanclerė iš Ministerijos bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, pareiškėjui elektroniniu laišku išsiuntė tokio turinio 2024 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (13.2.1E)3-2993 „Dėl atsakymo į laišką“ (atsakymas į el. paštu 2024 m. gegužės 7 d. pateiktą laišką): „Atsakydami į Jūsų 2024 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu pateiktą laišką informuojame, kad laiške keliami klausimai nėra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kompetencija. Jus dominančiais klausimais rekomenduojame kreiptis į kompetentingas institucijas: Teisingumo ministeriją, užtikrinančią atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir šio teismo priimtų sprendimų vykdymą, ir (ar) Generalinę prokuratūrą, vykdančią ir / ar kontroliuojančią tyrimus baudžiamosiose bylose. Šis atsakymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio  1 dalimi, per vieną mėnesį nuo atsakymo įteikimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius, tel. +370 5 628 4050) arba Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius, tel. +370 5 264 8703)“.

2024 m. birželio 10 d. 13.53 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto, adresu: urm@urm.lt T. G. išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką – atsakymą į 2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. elektroninį laišką (subjekt: „dėl informacijos pateikimo mokslinio pažinimo tikslais“): „Laba diena, Atsakydama į prašymą, ministerija informuoja, kad informacijos pateikti negali, kadangi tokio pobūdžio informacijos atskleidimui taikomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyti ribojimai. Pagarbiai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

Atsakovės vertinimu, ginčas taip šalių kilo ne dėl individualaus administracinio akto, t. y. pareiškėjo skundžiamo Rašto, teisėtumo, o dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją įgyvendinimo tinkamumo. Įvertinusi pareiškėjo 2024 m. gegužės 22 d. prašymo turinį atsakovė daro išvadą, kad toks prašymas priskiriamas prašymų kategorijai, į kurį viešojo administravimo subjektas Ministerija atsakymą pareiškėjui turėjo teisę pateikti laisva forma. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas vyksta dėl Ministerijos atsakymo į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, taigi Ministerijos nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 10 d. pareiškėjui pateikti raštai nėra teisės taikymo aktai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme ir neturi atitikti VAĮ turinio reikalavimų. Atsakovė mano, kad byloje sprendžiamas ginčas tik dėl Ministerijos atsakymų į pareiškėjo prašymuose pateiktus klausimus pakankamumo aspektu, o ne Ministerijos atsakymo (atsakymų) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

Ministerijos teigimu, ji neprivalėjo rinkti pareiškėjo prašomos informacijos iš Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, EŽTT ar kitų subjektų. Tai, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. Ministerijai teiktais prašymais tikėjosi gauti daugiau informacijos, savaime nereiškia, jog šio asmens teisės į informaciją yra pažeistos. Ministerija pabrėžia, kad ji du kartus atsakymuose pareiškėjui nurodė institucijas, kuriose jis gali rasti jį dominančią detalesnę informaciją, t. y. Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą, pagal Lietuvoje suformuotą teisinį reglamentavimą atsakingas už valstybės atstovavimą EŽTT, taip pat už EŽTT sprendimų Lietuvos atžvilgiu įvykdymą, už EŽTT nurodymų atlikti ikiteisminius tyrimus vykdymą.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 d. teiktame prašyme pirmą kartą priskyrė paklausimą Ministerijai, tačiau jis nurodo klaidingas faktines aplinkybes, neva Ministerijai jau 2024 m. gegužės 7 d. pateikė klausimą: „Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? Tačiau ministerija atsakymo nepateikė“. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. teiktame prašyme grupei subjektų nesuformulavo būtent Ministerijai skirto nė vieno konkretaus spręstino klausimo. Todėl Ministerija, gavusi ne jos kompetencijai priskirtus pareiškėjo prašymus, du kartus, t. y. 2024 m. gegužės 8 d. 12.04 val. ir 2024 m. gegužės 30 d., siuntė paaiškinimus pareiškėjui, kad jo 2024 m. gegužės 7 d. prašyme keliami klausimai nėra priskirti Ministerijos kompetencijai, o dominančiais klausimais rekomenduojama kreiptis į kompetentingas institucijas: Teisingumo ministeriją, užtikrinančią atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir šio teismo priimtų sprendimų vykdymą, ir (ar) Generalinę prokuratūrą, vykdančią ir / ar kontroliuojančią tyrimus baudžiamosiose bylose. Tokiu būdu Ministerija pareiškėjui paaiškino, kad jo prašymuose suformuluoti klausimai / prašymai nesusiję su Ministerijos vykdomomis funkcijomis, todėl pateikti atsakymus į visus prašymuose nurodytus klausimus nėra objektyvios galimybės. Atsakovės teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog Ministerija nėra pareiškėjo prašomos informacijos rengėja ar valdytoja, taip pat nėra kompetentinga vertinti Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros veiksmų teisėtumo ir / ar pagrįstumo ir pateikti pareiškėjui su tuo susijusią informaciją, paaiškinimus, vertinimus, todėl nepateikimas duomenų, kuriais Ministerija nedisponuoja, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimas.

Ministerija Raštu informavo pareiškėją, kad ji neturi jokios pareiškėjui teiktinos informacijos. Kadangi pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) dėl Rašto yra neteisėti, todėl Ministerija teikia teismui viešai prieinamą visuomenės informavimo priemonėse buvusią patalpintą informaciją apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko 2009 m. kovo mėn. vykusį darbo vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas ir kokius klausimus ministras aptarinėjo vizito JAV metu, susijusius su Lietuva bei Europos Sąjunga. Pažymi, kad ministras Vygaudas Ušackas su JAV diplomatijos vadovais aptarė bendradarbiavimo energetinio saugumo klausimus, ekonominę, finansinę ir politinę situaciją Ukrainoje ir Gruzijoje, taip pat buvo aptarti svarbiausi transatlantinės ir dvišalių Lietuvos ir JAV santykių klausimai: NATO veikla Afganistane, NATO santykiai su Rusija, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje rezultatai, NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse, NATO ir ES politika Rytų Europos valstybių atžvilgiu, restitucijos klausimai, vyko Lietuvos ir JAV ratifikavimo dokumentų dėl JAV ir ES sutarčių savitarpio teisinės pagalbos ir ekstradicijos protokolų pasikeitimas. Ministerija pažymi, kad tokia informacija prieinama ir šiuo metu, o informacija apie „Vygando Ušacko vizito JAV metu aptarinėtus klausimus, susijusius su Lietuvos sprendimu bendrininkauti Guantanamo kalinių gabenime“ Ministerija nedisponuoja.

Kadangi Ministerijoje pagal nustatytą tvarką apie ministro Vygaudo Ušacko 2009 m. kovo mėnesį įvykusį darbo vizitą į JAV ir jo metu plačiau aptarinėtus klausimus yra surašytas Ministerijos 2009 m. kovo 25 d. raštas Nr. S2-258RN „Dėl užsienio reikalų ministro V. Ušacko vizito JAV       2009 06 06–11“, kuris yra riboto naudojimo, su kuriuo gali susipažinti tik Ministerijos darbuotojai nustatyta tvarka, todėl Ministerija, negalėdama pareiškėjui pateikti susipažinti minėto rašto bei informacijos apie šio rašto turinį, adresatus ir kitus rašto duomenis, pareiškėjui pateikė šioje byloje skundžiamą Raštą. Pažymi, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, jog Rašte nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau 2024 m. birželio 11 d., po Rašto gavimo praėjus vos 1 dienai, jis su skundu kreipėsi į teismą, todėl aplinkybė, kad Rašte nenurodyta apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjui ginti savo teisių.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 1 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (atsikirtimą), kuriuose nurodo, kad Ministerijos teigimu, 2009 m. kovo 25 d. raštas Nr. S2-258RN „Dėl užsienio reikalų ministro V. Ušacko vizito JAV 2009 06 06–11“ yra riboto naudojimo, tačiau Rašte ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių prašoma informacija yra riboto naudojimo, tačiau pabrėžia, kad byloje nekilo ginčas dėl įslaptintos „riboto naudojimo“ informacijos pagrįstumo ar tokios informacijos teisinio vertinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normų prasme. Teigia, kad byloje sprendžiamas klausimas, ar Raštas atitinka VAĮ ir kituose teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka, kad Ministerija, gavusi pareiškėjo 2024 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 2-9716 „Dėl informacijos pateikimo“, turėjo teisę pateikti atsakymą laisva forma, kadangi tokia teisė neįtvirtinta VAĮ ir Taisyklėse, t. y. prašymas turėjo būti išnagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ir pagal teisinį reguliavimą, įtvirtintą Taisyklėse. Pareiškėjas teigia, kad byloje nekilo ginčas dėl to, ar jam buvo sutrukdyta kreiptis į teismą, kadangi ginčas kilo iš dalies dėl to, jog atsakovė, pateikdama Raštą, neįgyvendino VAĮ ir kituose teisės aktuose numatytų nuostatų, įpareigojančių Ministeriją išaiškinti asmenims veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką ir terminus. Pareiškėjui lieka neaišku, koks asmuo ir kokiu teisiniu pagrindu vedė oficialią komunikaciją su pareiškėju; ar oficialią Ministerijos el. pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, valdo įslaptintas asmuo; ar oficialią komunikaciją su pareiškėju vedė žmogus, ar dirbtinis intelektas (DI); dėl kokių priežasčių Ministerija nenurodo, koks valstybės tarnautojas / darbuotojas vedė oficialią komunikaciją su pareiškėju; ar įstatymų ir teisės aktų normose numatyta, kad oficialią viešojo administravimo subjekto komunikaciją su asmenimis vedantys tarnautojai neprisistato, o jų tapatybė ir darbo pareigos įslaptinamos; kokiu būdu galima patikrinti, ar su pareiškėju oficialiai bendravusio asmens kvalifikacija tinkama; ar su pareiškėju oficialiai bendravęs asmuo atitinka įstatymuose įtvirtintus bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Pareiškėjas suformulavo procesinius prašymus, įskaitant ir prašymą išreikalauti papildomus įrodymus iš atsakovės.

2024 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė nuomonę dėl pareiškėjo procesinių prašymų, prašydama jų netenkinti.

2024 m. rugpjūčio 13 d., 2024 m. rugsėjo 23 d., 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, kelia procesinius klausimus, susijusius su Ministerijos atstovavimu teisme, finansavimu, papildomų įrodymų pateikimu ir pan.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2024 m. birželio 10 d. rašto teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas studijuoja VU Teisės fakultete ir rašo magistro darbą tema: „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. elektroniniu paštu kreipėsi į Ministeriją, adresu: urm@urm.lt, kartu gavėjais nurodęs šiuos adresatus: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. Pareiškėjo laiškas prasidėjo kreipiniu: „Sveiki, Hello“; kuriame jis lietuvių kalba nurodė: „Maloniai prašau registruoti šį prašymą, vyriausybės nustatyta tvarka pateikti pažymą apie priimtus dokumentus ir atsakyti pagal kompetenciją“. Laiškas Ministerijoje užregistruotas 2024 m. gegužės 7 d., registracijos Nr. 2-8772.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. elektroniniu paštu kreipėsi į Ministeriją su paklausimais: l) Dėl Projekto 1 ir Projekto 2: pareiškėjas nurodė, kad pagal parlamentinio tyrimo (2010 m. sausio 19 d. Nr. XI-659) metu pateiktą paaiškinimą dėl vieno iš vykdytų bendrų projektų (Projektas 1 ir Projektas 2) ir jo vykdymui panaudotų piniginių lėšų šių lėšų apskaita buvo netinkama, kad atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų sumos atskiriems veiksmams ar dėl jų apskaitos nesutampa, todėl, pasak Seimo, reikalauja detalesnio tyrimo, be kita ko, paprašė pateikti informaciją: Ar atliktas detalesnis tyrimas? Dėl kokių priežasčių piniginių lėšų apskaitos dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2) nesutampa? Kokiam subjektui (asmeniui) buvo pavesta atlikti detalesnį tyrimą? ir kt.; 2) Dėl 260 000 Eur, kurie priteisti ir turi būti išmokėti EŽTT pažeidimo aukoms: pareiškėjas, nurodęs, kad pagal 2018 m. spalio 8 d. ir 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimus bylose Nr. 46454/11 ir Nr. 6383/17, kurių valstybės atstovai neskundė ir nusprendė vykdyti, valstybė pažeidimų aukoms turi išmokėti 260 000 Eur žalą, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, paprašė paaiškinti: Ar Lietuva tinkamai vykdo šiuos sprendimus ir įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus? Kokie valstybės pareigūnai (tarnautojai) pagal teisės aktus atsakingi už EŽTT sprendimų vykdymą? Nurodykite teisės normas, kurios įpareigoja valstybę ar jos tarnautojus vykdyti EŽTT sprendimus; Chronologiškai nurodykite visus veiksmus, kurių buvo imtasi, kad būtų įgyvendinti teismo sprendimai sumokėti EŽTT aukoms priteistas lėšas; ar minėtos lėšos pagal nurodytus sprendimus jau išmokėtos (pervestos į aukų arba atstovų sąskaitas)? ir kt.; 3) Dėl ikiteisminio tyrimo: pareiškėjas, nurodęs, kad 2018 m. EŽTT pažymėjo, kad turi būti neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų Lietuvoje atliekamame ikiteisminiame tyrime, kad teismo požiūriu, ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, nustačius, kiek tai įmanoma aplinkybes, kurios leistų pagrįstai nubausti atsakingus asmenis, be kita ko, paprašė paaiškinti: Ar Lietuva tinkamai vykdo 2018 m. spalio 8 d. ir 2024 m. sausio 16 d. sprendimus ir įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus? Kokie valstybės pareigūnai (tarnautojai) pagal teisės aktus atsakingi už EŽTT sprendimų vykdymą? Nurodykite teisės normas, kurios įpareigoja valstybę ar jos tarnautojus vykdyti EŽTT sprendimus; Chronologiškai nurodykite visus veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti 2024 m. sausio       16 d. EŽTT teismo sprendimą; 25. Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? 4) Dėl valstybės pareigūnų palankaus požiūrio: pareiškėjas, pacitavęs E. Kūrio, Bubnytės, Žurnalisto, A. Anušausko, V. Ušacko atskirus teiginius, paprašė paaiškinti, ar buvo ištirta: Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių?; 5) Dėl 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimo byloje Nr. 6383/17 (Al-Hawsawi prieš LT) vykdymo: pareiškėjas paprašė chronologiškai nurodyti visus atliktus veiksmus po 2024 m. sausio 16 d. EŽTT sprendimo.

2024 m. gegužės 8 d. 12.04 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, pareiškėjui išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Laba diena, Informuojame, kad Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją nedirba su užklausoje dėstomais klausimais. Nurodytais klausimais maloniai siūlome kreiptis į kompetentingas institucijas, pavyzdžiui, Teisingumo ministeriją, kuri užtikrina atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme bei priimtų sprendimų vykdymą, ir / ar Generalinę prokuratūrą, kuri vykdo ir / ar kontroliuoja tyrimus baudžiamosiose bylose. Pagarbiai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

2024 m. gegužės 8 d. 12.22 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini): „Laba diena, maloniai prašau pateikti administracinį sprendimą dėl 2024 m. gegužės 7 d. prašymo. Taip pat prašau išduoti pažymą apie priimtus dokumentus ir išaiškinti Užsienio reikalų ministerijos veiksmų apskundimo tvarką. Šios dienos prašymą prašau registruoti ir išduoti pažymą apie priimtus dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse numatyta tvarka. Pagarbiai, T. G.“. Ministerijoje laiškas registruotas 2024 m. gegužės 8 d., registracijos Nr. 2-8884.

2024 m. gegužės 10 d. 12.11 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Laba diena, 2024 m. gegužės 7 d. Jūsų įstaigoms buvo siųstas prašymas „dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, expressis verbis buvo prašoma išduoti pažymą apie priimtus dokumentus. Vyriausybės taisyklių Nr. 875 31 punktas numato asmens teisę gauti pažymą. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nurodo, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašau atsakyti, ar ruošiatės, o jeigu ruošiatės, kada išduosite pažymą apie priimtus dokumentus? Jeigu pažymos apie priimtus dokumentus neišduosite, prašau išaiškinti, kam ir per kiek laiko galiu skųsti tokius įstaigos veiksmus. Pažymą prašau siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Pagarbiai, tg“. Ministerijoje laiškas registruotas 2024 m. gegužės 10 d., registracijos Nr. 2-9022.

2024 m. gegužės 15 d. 07.25 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Sveiki, Laba diena, 2024 m. gegužės 7 d. Jūsų įstaigoms buvo siųstas prašymas „dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo prašoma išduoti pažymą apie priimtus dokumentus. Siunčiu pasirašytą prašymą. Prašau raskite priedą. Vyriausybės taisyklių Nr. 875 31 punktas numato asmens teisę gauti pažymą. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nurodo, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Jeigu pažymos apie priimtus dokumentus dar neišdavėte, maloniai prašau imtis priemonių ir veiksmų, kad pažyma būtų išduota. Pažymą prašau siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Gražios dienos linkėdamas, T. G.“.

2024 m. gegužės 15 d. 07.26 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (kartu gavėjais nurodyti buvo ir šie adresatai: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; info@valstybeskontrole.lt): „Sveiki, siunčiu pasirašytą prašymą. Prašau raskite prašymą priede. Pagarbiai, T. G.“. Kartu su šiuo elektroniniu laišku pareiškėjas Ministerijai atsiuntė jo pasirašytą Prašymą, kuris, kaip nepasirašytas laiškas, 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerijoje gautas į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, iš T. G. elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu gavėjais nurodant: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. Ministerijoje pareiškėjo 2024 m. gegužės 15 d. 07.25 val. ir 2024 m. gegužės 15 d. 07.26 val. gauti laiškai registruoti 2024 m. gegužės 15 d., registracijos Nr. 2-9240.

2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. Ministerija į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, gavo tokio turinio pareiškėjo elektroninį laišką iš elektroninio pašto dėžutės, adresu: (duomenys neskelbtini) (gavėjais kartu nurodyti: epvilnius@europarl.europa.eu; Andrius Krivas; Rasa Juknevičienė, tema: „dėl informacijos pateikimo mokslinio pažinimo tikslais“): „Sveiki, maloniai prašau registruoti prašymą: „2024 m. gegužės 22 d. prašymas dėl informacijos pateikimo“ su priedais ir pateikti prašymo registracijos numerį. Su pagarba, T. G.“. Pareiškėjas kartu su šiuo elektroniniu laišku pateikė ir priedus: 1) nepasirašytą 2024 m. gegužės 7 d. 11.47 val. Ministerijoje į bendrą elektroninį paštą, adresu: urm@umi.lt, iš T. G. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gautą laišką, kuris prasideda kreipiniu: „Sveiki, Hello“, gavėjais kartu nurodyti: kanceliarija@prezidentas.lt; finmin@finmin.lt; comm-rep-lithuania@ec.europa.eu; info@valstybeskontrole.lt; bjorn.berge@coe.int. T. G. šiame elektroniniame laiške priedą pavadino anglų kalba: „2024-05-07 letter for government of Lithuania“; 2) T. G. pasirašytą 2024 m. balandžio 22 d. raštą gavėjams Europos Parlamentui, Parlamento pirmininkei, gerb. p. Roberta Metsola, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. T. G. šiame elektroniniame laiške raštą pavadino „2024-05-22 prašymas dėl informacijos pateikimo“. 

2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. Ministerijoje į bendro elektroninio pašto dėžutę, adresu: urm@urm.lt, iš pareiškėjo gautas toks elektroninio laiško priedas: „2024-05-22 prašymas dėl informacijos pateikimo“, kuriame jis parašė: „3. Užsienio reikalų ministerijai. Pagal diplomatiniais kanalais pateiktus duomenis, 2009-02-12 p. R. Juknevičienė susitikimo su p. Steinberg metu derino Lietuvos užsienio reikalų ministro susitikimą su ponia H.Clinton. Užsienio reikalų ministerijai        2024-05-07 buvo pateiktas klausimas: Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių? Tačiau ministerija atsakymo nepateikė; (i) Patikslinkite, ar ponas Vygaudas Ušackas vizito JAV metu aptarinėjo klausimus, susijusius su Lietuva, Europos Sąjunga ir Lietuvos sprendimu bendrininkauti Guantanamo kalinių gabenime“.

2024 m. gegužės 22 d. 11.11 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto dėžutės urm@urm.lt T. G. išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Jūsų pranešimas gautas ir užregistruotas 2024-05-22 Nr. 2-9716. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

2024 m. gegužės 29 d. Ministerijos Administracijos departamento direktorius iš Ministerijos bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, T. G. išsiuntė elektroniniu laišku tokio turinio 2024 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (13.2.1E)3-2942 „Dėl informacijos apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje gautus ir įregistruotus dokumentus“: „Patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje bendruoju Ministerijos elektroniniu paštu gauti ir registruoti šie Jūsų elektroniniai dokumentai: „Dėl informacijos pateikimo“, gauta 2024-05-07, registruota 2024-05-07, reg. Nr. 2-8772; „Dėl informacijos pateikimo“, gauta 2024-05-08, registruota 2024-05-08, reg. Nr. 2-8884; „Dėl pažymos apie priimtus dokumentus“, gauta 2024-05-10, registruota 2024-05-10, reg. Nr. 2-9022; „Dėl pažymos apie priimtus dokumentus“, gauta                  2024-05-15, registruota 2024-05-15, reg. Nr. 2-9240; „Dėl informacijos pateikimo“, gauta                2024-05-22, registruota 2024-05-22, reg. Nr. 2-9716.“

2024 m. gegužės 30 d. Ministerijos kanclerė iš Ministerijos bendro elektroninio pašto dėžutės, adresu: urm@urm.lt, pareiškėjui elektroniniu laišku išsiuntė tokio turinio 2024 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (13.2.1E)3-2993 „Dėl atsakymo į laišką“ (atsakymas į el. paštu 2024 m. gegužės 7 d. pateiktą laišką): „Atsakydami į Jūsų 2024 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu pateiktą laišką informuojame, kad laiške keliami klausimai nėra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kompetencija. Jus dominančiais klausimais rekomenduojame kreiptis į kompetentingas institucijas: Teisingumo ministeriją, užtikrinančią atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir šio teismo priimtų sprendimų vykdymą, ir (ar) Generalinę prokuratūrą, vykdančią ir / ar kontroliuojančią tyrimus baudžiamosiose bylose. Šis atsakymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio   1 dalimi, per vieną mėnesį nuo atsakymo įteikimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius, tel. +370 5 628 4050) arba Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius, tel. +370 5 264 8703)“.

2024 m. birželio 10 d. 13.53 val. Ministerija iš bendro elektroninio pašto, adresu: urm@urm.lt T. G. išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką – atsakymą į 2024 m. gegužės 22 d. 10.15 val. elektroninį laišką (subjektas: „dėl informacijos pateikimo mokslinio pažinimo tikslais“): „Laba diena, Atsakydama į prašymą, ministerija informuoja, kad informacijos pateikti negali, kadangi tokio pobūdžio informacijos atskleidimui taikomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyti ribojimai. Pagarbiai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, skundžia jį teismui ir prašo panaikinti.

Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Ministerija apribojo jo teisę mokslinio pažinimo tikslais susipažinti su archyvine medžiaga, tuo pažeisdama jo konstitucines ir pilietines teises ir / ar laisves viešojo administravimo srityje, taip pat atsakovė nesilaikė VAĮ ir Taisyklėse įtvirtintų pareigų pateikti tinkamos formos atsakymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d.) ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įtvirtinta Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Taisyklėse.

Vadovaujantis Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių  45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Pagal Taisyklių 47 punktą atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pagal VAĮ 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d.) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 9 d.) (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis įstatymas, be kita ko, taikomas viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtintos išimtys, kai Įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas), taip pat duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą (4 punktas).

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas į atsakovę kreipėsi prašydamas jam suteikti jį dominančią informaciją ir atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo ne dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, o būtent dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją įgyvendinimo tinkamumo. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertins, ar Rašte pateikta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus principus, taip pat VAĮ ir Taisyklių nuostatas tiek, kiek jos taikomos prašymų suteikti informaciją nagrinėjimui.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas savo Prašymu nesiekė apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, tačiau siekė gauti informaciją, susijusią su jį dominančia tema, t. y. siekė gauti informaciją mokslinio pažinimo tikslais, užduodamas klausimus: „Kam JAV pareigūnai Lietuvoje sumokėjo už palankų požiūrį į visą šitą operaciją tam tikrą milijonų USD skaičių?; Ar ponas Vygaudas Ušackas vizito JAV metu aptarinėjo klausimus, susijusius su Lietuva, Europos Sąjunga ir Lietuvos sprendimu bendrininkauti Guantanamo kalinių gabenime?“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 22 d. kreipimasis į Ministeriją vertintinas ne kaip skundas, bet prašymas (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus), kuriuo iš esmės buvo prašoma pateikti pareiškėją dominančią informaciją ir į kurį atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 punktas), kas ir buvo padaryta Ministerijos Raštu. Vis dėlto pažymėtina, kad, nors Prašymas priskirtinas prašymų kategorijai, į kurį viešojo administravimo subjektas atsakymą turi teisę pateikti laisva forma, tačiau tai savaime nereiškia, kad institucija nėra saistoma prašymo turinio ir Įstatyme įtvirtintų informacijos (duomenų) teikimo principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas informacijos tikslumo ir išsamumo principus yra konstatavęs, kad Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje                                        Nr. A-1090-624/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, daro išvadą, kad atsakovė pareiškėjui į jo klausimą iš esmės neatsakė. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog ji turėjo teisę pateikti atsakymą laisva forma ir neprivalėjo rinkti pareiškėjo prašomos informacijos iš kitų subjektų. Ministerija atsiliepime nurodė, kad ji du kartus atsakymuose pareiškėjui įvardijo institucijas, kuriose jis gali rasti jį dominančią detalesnę informaciją. Be to, Ministerija Raštu informavo pareiškėją, kad ji neturi jokios pareiškėjui teiktinos informacijos, tačiau pažymėtina, jog teismui kartu su atsiliepimu Ministerija pateikė viešai prieinamą visuomenės informavimo priemonėse buvusią patalpintą informaciją apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko 2009 m. kovo mėn. vykusį darbo vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas ir kokius klausimus ministras aptarinėjo vizito JAV metu, susijusius su Lietuva bei Europos Sąjunga. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad Ministerijoje pagal nustatytą tvarką apie ministro Vygaudo Ušacko 2009 m. kovo mėn. įvykusį darbo vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas ir vizito JAV metu plačiau aptarinėtus klausimus yra surašytas Ministerijos 2009 m. kovo 25 d. raštas Nr. S2-258RN „Dėl užsienio reikalų ministro V. Ušacko vizito JAV 2009 06 06–11“, kuris yra riboto naudojimo, su kuriuo gali susipažinti tik Ministerijos darbuotojai nustatyta tvarka, todėl Ministerija, negalėdama pareiškėjui pateikti susipažinti minėto rašto bei informacijos apie šio rašto turinį, adresatus ir kitus rašto duomenis, pareiškėjui pateikė šioje byloje skundžiamą Raštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog, atsakovės nuomone, Rašte pateikta informacija yra išsami, aiški, pareiškėjui suprantama ir nenuginčyta, nėra pakankama neatsakyti į pareiškėjo klausimą dėl pateiktos informacijos aktualumo, o esant poreikiui – pateiktą informaciją papildyti.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje        Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Taigi, kaip matyti iš ginčijamo Rašto turinio, atsakovė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nenurodė tų aplinkybių, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu. Be to, kaip minėta, atsakovė iš esmės neatsakė pareiškėjui į jo paklausimą, kadangi lieka aišku, ar ji iš tiesų nedisponuoja pareiškėjo prašoma medžiaga, ar disponuoja, tačiau medžiaga yra riboto naudojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Ministerija, nagrinėdama Prašymą suteikti informaciją, privalėjo pateikti išsamų atsakymą ir pateikti pareiškėjui, jei tokia galimybė yra, tik savo turimą / disponuojamą informaciją. Pažymėtina, kad Ministerija, nagrinėdama prašymą suteikti informaciją, nėra saistoma pareiškėjo reikalavimų atlikti teorinį ir praktinį vertinimą tam tikru klausimu ar pateikti hipotetinio pobūdžio pavyzdžius.

Pareiškėjo teigimu, Raštas taip pat neatitinka VAĮ nuostatų, kadangi nenurodytas jo registracijos numeris, apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, sprendimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-690-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-492/2018). Dėl procedūrinių pažeidimų skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1083-575/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-78 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-97 redakcija) (toliau – ir Reglamentas), viceministrai pagal ministro nustatytas veiklos sritis ir funkcijas pasirašo atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus. Prireikus šiuos dokumentus gali pasirašyti ministerijos kancleris (Reglamento 42 punktas). Reglamento 146 punkte nustatyta, kad informacija, susijusi su ministerijos ar atstovybės darbuotojo profesinėmis funkcijomis, pareigomis, privačiu gyvenimu, taip pat ministerijos ar atstovybės disponuojama informacija, susijusi su politine, ekonomine, finansine-ūkine veikla, yra laikoma profesine arba tarnybine paslaptimi. Reglamento 152 punkte įtvirtinta, kad visuomenę apie ministerijos veiklą informuoja Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu. Dėl informacijos, nurodytos Reglamento 146 punkte, teikimo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims sprendimą priima ministras arba viceministrai pagal veiklos sritis ir funkcijas ar ministerijos kancleris pagal administravimo sritis ir funkcija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2024 m. birželio 10 d. 13.53 val. buvo atsakyta elektroniniu paštu iš bendro Ministerijos elektroninio pašto urm@urm.lt, o laišką pasirašė „Pagarbiai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“. Įvertinus šią aplinkybę, teismas pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjekto siunčiamas dokumentas / atsakymas privalo būti pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Vis dėlto, nors Rašte nenurodytas atsakymą rengusio asmens vardas ir pavardė bei pareigos, tačiau vien aplinkybė, kad atsakymas atsiųstas iš oficialaus Ministerijos elektroninio pašto, teismui nekelia abejonių, kad atsakymą (Raštą) parengė Ministerijos darbuotojas. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad Rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau vien aplinkybė, jog pareiškėjas praėjus 1 dienai po Rašto gavimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) pateikė skundą teismui, rodo, kad tai nesutrukdė jam laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Rašto formos neatitiktis yra formalaus pobūdžio pažeidimas, neturintis jokios įtakos jame pateiktos informacijos turiniui ir todėl savaime nėra pagrindas naikinti Raštą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Raštas dėl motyvų nebuvimo naikintinas, todėl patikslintas skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė ginčijamame Rašte iš esmės neatsakė į pareiškėjo Prašymą, t. y. per VAĮ 10 straipsnio              4 dalyje nustatytą terminą nepateikė prašytos informacijos ar motyvuoto atsisakymo ją pateikti, todėl ji įpareigotina šiuos veiksmus atlikti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, todėl, skundą patenkinus, jis įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą ir pareiškėjo naudai ši suma priteistina iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo T. G. patikslintą skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2024 m. birželio 10 d. raštą.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjo T. G. 2024 m. gegužės 22 d. prašymą ir ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui atsakymą į jo 2024 m. gegužės 22 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjui T. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                                              Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                  Vita Valeckaitė

                                                                                                                  Indrė Žvaigždinienė