Civilinė byla Nr. e2-425-1119/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05959-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 2.6.11.8.; 2.6.16.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, 

dalyvaujant ieškovės UAB „EDEPA“ atstovui advokatui Sauliui Ženteliui,

atsakovui A. R. ir jo atstovui advokatui Zigmui Burbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EDEPA“ ieškinį atsakovui A. R. dėl restitucijos taikymo ir nuotolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „EDEPA“ (toliau taip pat – ieškovė arba pardavėjas) ieškiniu (el. b. medž. 1-6 l.), kurį teismo posėdyje tikslino, prašo priteisti iš atsakovo A. R. automobilio ISUZU Q-BUS 31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas), kainą - 4840,00 Eur, nes automobilio grąžinti neįmanoma, kadangi jis yra perleistas trečiajam asmeniui, priteisti 3133,90 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2021-12-18 ir atsakovas A. R., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 0595 (toliau taip pats atsakovas arba pirkėjas), sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę atsakovui į Daiktą, o atsakovas pagal Sutarties priede Nr. 1 nustatytą grafiką įsipareigojo sumokėti Daikto kainą 4000,00 Eur ir PVM, mokėdamas nustatyto dydžio įmokas. Atsakovui 2021-12-17 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija EDE Nr. 0595 (toliau – PVM sąskaita – faktūra). Nurodė, kad atsakovės nesumokėjo nei vienos įmokos, todėl ieškovė 2022-08-31 pranešimu nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti Daiktą bei sumokėti 3133,90 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-01-25 iki 2022-08-25 (7 mėnesius). Ieškovė negautų pajamų sumą skaičiuoja po 447,70 Eur už vieną mėnesį. Būtent tokią sumą ieškovė būtų gavusi, jei nurodytu laikotarpiu būtų išnuomojusi Daiktą.

2.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Saulius Žentelis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai be procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių paaiškino, kad ieškovė užsiima automobilių nuoma, keleivių pervežimu. Nurodė, kad Daiktas būtų nuomojamas už 447,00 Eur mėnesių. Automobilių nuomos kaina paskaičiuojama nuo automobilio vertės, atsižvelgiama į tai, ar automobilis naujas, ar senas. Nuomos kaina Daiktui nebuvo nustatyta, tačiau prašo prilyginti šalių Sutarties grafike sutartą mokėjimą dalimis nuomos teisiniams santykiams, atsakovo daroma žala tęsiasi iki šiol. Mano, kad yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, o būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y., atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos už Daiktą, žalos dydis – daikto nuomos kaina, kuri atitinka rinkos kainą, o tai, kad Daiktas buvo blogos kokybės yra tik atsakovo versija, nes jis nebūtų pasirašęs Sutarties, jei Daikto kokybė būtų bloga.  Pažymėjo, kad jei atsakovas būtų sumokėjęs už Daiktą, nebūtų reikėję sudaryti Sutarties. Ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakovu juo pasitikėjo, Daikto kaina nebuvo didelė, o atsakovas vykdo individualią veiklą, todėl Daiktas buvo perduotas jam iki Sutarties pasirašymo. Anksčiau atsakovo ir ieškovės nesiejo jokie santykiai. Ginčijo atsakovo pateiktą skolos raštelį, nurodydamas, kad jis neįrodo, jog atsakovas prieš sudarant Sutartį turėjo 3000,00 Eur, kuriuos perdavė byloje liudytoju apklaustam E. O.. Nurodė, kad raštelis atsirado byloje po to, kai įvyko parengiamasis teismo posėdis, raštelis nepasirašytas, byloje nėra apklaustas atsakovo kreditorius, kreditoriaus asmens duomenų atsakovas neatskleidžia, taigi nėra galimybių patikrinti atsakovo teiginių teisingumo, raštelis surašytas 2021-12-31, t. y., po to, kai buvo sudaryta Sutartis. Todėl prašė atsakovo teiginį, kad jis pasiimdamas Daiktą sumokėjo 3000,00 Eur, vertinti kritiškai ir atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas pasirašė jam atsiųstą Sutartį, Sutarties grafike labai aiškiai nurodytos sumos ir jų sumokėjimo terminas. Pažymėjo, kad atsakovas yra PVM mokėtojas, verslininkas, todėl tokiam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas susigrąžino už Daiktą PVM, išmainė daiktą į kitą autobusą ir dar gavo 600,00 Eur, pardavęs Daiktą. Tuo tarpu ieškovei jis nesumokėjo nei vienos įmokos. Taigi atsakovas šiuo atveju pasipelnė. Nurodė, kad atsakovo pagal atsakovo paaiškinimus jis yra skolingas 1200,00 Eur, tačiau Daikto kaina 4000,00 Eur (be PVM), o sumokėjus 3000,00 Eur, skola turėtų būti 1000,00 Eur, ne 1200,00 Eur kaip nurodo atsakovas. 

3.       Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., sutinka dėl 1200,00 Eur įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą – veža vaikus autobusu. 2 mėnesius iki Sutarties sudarymo jis pradėjo ieškoti didesnio autobuso. Rado skelbimą, kad parduodamas Daiktas, paskambino, susitarė, kad atvažiuos apžiūrėti. 2-3 d. prieš važiuojant apžiūrėti Daikto jis pasiskolino 3000,00 Eur, nenori pagarsinti kreditoriaus vardo ir pavardės dėl saugumo. Paskolos raštelį jis surašė savo ranka, negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė 2021-12-31 ant paskolos raštelio. Jis važiavo kartu su R. iš autoserviso. Prie kavinės juos pasitiko ieškovės direktoriumi prisistatęs liudytojas E. O., su kuriuo nuvažiavo į tokį kaimą, buvo apie 14 val. Garaže matė tik ką nudažytą Daiktą, tačiau išsamiau jį apžiūrėti neleido autošaltkalviai. Iš pradžių E. O. prašė už Daiktą didesnės sumos – 6000,00 Eur ar 5000,00 Eur, jau dabar nepamena, sakė, kad tai labai geras autobusas. Jis nusidėrėjo iki 4200,00 Eur, PVM nemoka paskaičiuoti. Daiktas neturėjo techninės apžiūros, todėl tą pačią dieną ji buvo gauta. Jis klausė R., ar jam mokėti 3000,00 Eur, jam R. atsakė, kad jei sutinka palaukti 1200,00 Eur, tuomet verta mokėti grynais pinigais 3000,00 Eur. Jį E. O. įsivedė į kabinetą, skubino duoti 3000,00 Eur, juos skaičiuoti, kažką švietė, pasakė, kad Sutartį atsiųs. 2021-12-17 jam atidavė Daiktą, techninės pažiūros aktą ir registracijos liudijimą su raktu, jis išvažiavo 16-17 val., tuo metu matė dirbančius tik šaltkalvius. 1200,00 Eur turėjo sumokėti lyg per pusmetį. Jis ir anksčiau yra pirkęs automobilius, mokėdavo grynais pinigais. Jam Sutartį atsiuntė kartu su PVM sąskaita – faktūra, jis Sutartį pasirašė, parašė ant jos, kada pasirašo ir išsiuntė 1 Sutarties egzempliorių ieškovei. 2022-02-02 Daiktą registravo savo vardu. Sutartį pasirašė neskaitęs, nes pasitikėjo ieškove, tačiau Sutartis neatitinka tikrovės, jis jos neginčijo. Jis nesitarė dėl Daikto nuomos, būtų nesudaręs Sutarties, jei tai būtų Daikto nuoma. Pradėjus šilti orams, paaiškėjo, kad daiktas nekokybiškas, skambino ieškovės buhalterei, sakė apie tai, tačiau buhalterė nurodė, kad Daiktas kokybiškas ir liepė netrukdyti direktoriaus. Dar galvojo gal pats šiek tiek apsitvarkyti Daiktą, tačiau jo nebetvarkė. Jis iš viso nuvažiavo apie 400 km, grįžo iš Šalčininkų ir šiek tiek pavažinėjo po vietą. Daiktą pardavė Rokiškyje vienai įmonei, jam sakė, kad Daiktas nekokybiškas, už jį davė tik 600,00 Eur, sakė, kad Daiktas tinkamas tik išardyti dalimis, kad gal iš jo sulipdys 4 autobusus. Jis pinigų negavo, vietoje to gavo kitą autobusą Iveco. Jis nežino, ar susigrąžino 840,00 Eur PVM, visus klausimus dėl mokesčių tvarko buhalterė. Jo pajamos per dieną 30,00-60,00 Eur. Gruodį pajamų neturėjo, kovą pradėjo dirbti.  

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

4.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tarp jų buvo sudaryta Sutartis dėl Daikto pirkimo – pardavimo (el. b. medž. 8-10 l.). Nors atsakovas nurodė, kad Sutarties sąlygos dėl Daikto kainos, jos sumokėjimo neatitinka tikrovės, kad šalys žodžiu susitarė dėl 4200,00 Eur Daikto kainos sumokėjimo, tačiau ieškovė nesutiko su atsakovo paaiškinimu. Paminėtina, kad atsakovas raštu ieškovės apie Daikto kainos neatitikimą neinformavo. Dar daugiau byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą (el. b. medž. 11 l.) gavo, pasirašytą vieną Sutarties egzempliorių atsakovas 2022-02-26 išsiuntė ieškovei. Daiktas atsakovo vardu buvo registruotas 2022-02-02 (el. b. medž. 24 l.), kas leidžia spręsti, jog jau 2022-02-02 atsakovui buvo žinoma apie jo nurodytą Sutarties sąlygų neatitikimą tikrovei, tačiau jis Sutartį pasirašė ir jos vieną egzempliorių išsiuntė ieškovei 2022-02-26. Galiausiai atsakovas iki ginčo nagrinėjimo teisme dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia į teismą nesikreipė, priešpriešinio reikalavimo dėl Sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis šioje byloje nereiškė, kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, atsakovas neteikė.  Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog šalys susitarė dėl kitokios Daikto kainos, nei nurodyta pačioje sutartyje, t. y., dėl 4000,00 Eur ir PVM, iš viso 4840,00 Eur sumokėjimo (CPK 178 str.). Taigi pagal Sutartį pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui nuosavybės teisę į Daiktą, o pirkėjas įsipareigojo priimti Daiktą ir sumokėti pardavėjui 4840,00 Eur Daikto kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1, 2.1, 2.2 p.). Pagal Sutarties priedą Nr. 1 atsakovas kas mėnesį iki mėnesio 25 d. 10 mėnesių turėjo mokėti po 447,70 Eur (pirmoji įmoka mokama iki 2022-01-25, dešimtoji įmoka mokama iki 2022-10-25), ir 363,00 Eur iki 2022-11-25.

5.       Nors Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas perduoda Daiktą pirkėjui tą pačią dieną, kai yra sudaroma Sutartis, tačiau iš šalių paaiškinimų ir iš liudytojo E. O. parodymų nustatyta, kad Daiktas atsakovui buvo perduotas 2021-12-17, ginčo tarp šalių dėl daikto perdavimo laiko nėra.

6.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Daiktą 2022-04-19 perleido trečiajam asmeniui (V. K.) (el. b. medž. 42-44 l.). Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, kad Daikto kokybė buvo bloga, todėl jis pardavė Daiktą, tačiau byloje daugiau įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, iš kurių būtų galima nustatyti Daikto kokybę, byloje nėra, atsakovas neprašė apklausti byloje liudytojų, kurie patvirtintų, kad Daiktas buvo su trūkumais, o ieškovė neigė, kad Daikto kokybė buvo bloga. Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kitaip negynė savo galimai pažeistų teisių.

7.       Atsakovas savo teiginį, kad už Daiktą sumokėjo ieškovei 2021-12-17 3000,00 Eur grynais pinigais grindžia savo paaiškinimais, tačiau šios aplinkybės ieškovė ir liudytojas E. O. teismo posėdyje nepatvirtino, rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį atsakovo teiginį taip pat nėra. Be to, atsakovas nurodė, jog jis iš asmens, kurio duomenų nenori atskleisti, 2-3 dienos iki Daikto pirkimo (2021-12-17) pasiskolino 3000,00 Eur, ką grindžia pateiktu skolos rašteliu (el. b. medž. 47 l.). Tačiau iš skolos raštelio matyti, kad jis surašytas 2021-12-31, t. y., po Daikto pirkimo praėjus 14 d., skolos raštelis surašytas ir pasirašytas paties atsakovo (atsakovo paaiškinimai), kreditoriaus parašo nėra. Daugiau įrodymų, kurie atskleistų ar patvirtintų atsakovo nurodytas 3000,00 Eur paskolos sutarties (raštelio) sudarymo aplinkybes, byloje nėra, atsakovas jų nenurodė, taip pat atsisakė atskleisti asmens, iš kurio skolinosi, duomenis, šio asmens neprašė teismo posėdyje apklausti liudytoju. Dėl minėtų priežasčių, spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog 2-3 dienos iki Daikto pirkimo 2021-12-17 jis turėjo 3000,00 Eur grynais pinigais ir juos 2021-12-17 padavė E. O. už perkamą Daiktą (CPK 178 str.).

8.       Paminėtina ir tai, jog atsakovo atstovo teiginys, kad tik sumokėjus grynais pinigais 3000,00 Eur, ieškovė (kaip atidi ir rūpestinga verslininkė) turėjo pagrindą perduoti atsakovui Daiktą, yra nepagrįstas kitais byloje esančiais įrodymais, ieškovė neigė aplinkybę, kad tik gavusi už Daiktą 3000,00 Eur grynais pinigais, jį perdavė nuosavybės teise atsakovui. Šalys neigė, kad iki Sutarties sudarymo juos būtų sieję kiti sutartiniai santykiai, kad būtų susiklosčiusi praktika mokėti bent dalį daikto kainos pardavėjui grynais pinigais.

9.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo už Daiktą ieškovei banko pavedimais. Atsakovas taip pat teigė, kad jis yra skolingas ieškovei 1200,00 Eur, tačiau atsakovo teiginio, kad Daikto kaina buvo 4200,00 Eur nepatvirtino ieškovė, o sprendimo 7 punkte yra padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog sumokėjo ieškovei 3000,00 Eur grynais pinigais. Taigi atsakovas yra skolingas ieškovei iš viso 4840,00 Eur už Daiktą.

10.       Šioje byloje kilo ginčas dėl pardavėjo teisių, taip pat dėl teisės reikalauti negautų pajamų.

Dėl pardavėjo teisių.

11.       Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių nuostatų kontekste vertintinas ir pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinių pasekmių reglamentavimas. CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė. Kitais atvejais taikomos CK 6.314 straipsnyje nustatytos pasekmės. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

12.       Šalių sudaryta Sutartis turi ir daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (CK 6.411 str. 1 d., 6.413 str. 2 d.) požymių, kadangi šalys susitarė, jog už Daiktą kiekvieną mėnesį iki mėnesio 25 dienos bus mokama 447,70 Eur įmoka, o paskutinį mėnesį – 363,00 Eur įmoka. Pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalį pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą tik tokiu atveju, jei nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui iki visiško atsiskaitymo dienos ir jei pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų. Pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Kai pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia jam perduotus daiktus kitam asmeniui arba daiktai dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojami, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas likusią kainos dalį sumokėtų nedelsdamas (CK 6.414 str. 3 d.).

13.       Byloje nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei nei vienos Sutartyje nurodytos įmokos. Daiktas pagal Sutartį atsakovui buvo perduotas 2021-12-17, Sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovei išlieka nuosavybės teisė į Daiktą iki visiško atsiskaitymo dienos, atsakovas nuosavybės teisę į Daiktą įregistravo 2022-02-02. Duomenų, kad ieškovė leido atsakovui perleisti Daiktą trečiajam asmeniui, byloje nėra. Daiktas 2022-04-19 perleistas trečiajam asmeniui. Taigi atsakovui neįvykdžius savo Sutartinės pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas už daiktą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti visą Daikto kainą (CK 6.314 str. 5 d.). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškinys dalyje dėl 4840,00 Eur Daikto kainos priteisimo iš atsakovo ieškovei yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).

Dėl negautų pajamų priteisimo.

14.       Ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovei 3133,90 Eur negautų pajamų. Šį reikalavimą ieškovė motyvavo tuo, jog ji per 7 mėnesius būtų gavusi tokią sumą iš nuomos teisinių santykių, išnuomojus Daiktą.

15.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.) CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. 

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, nevykdymas sutartinės pareigos kas mėnesį mokėti nustatytas įmokas, pažeidė Sutartį, taigi jo neteisėti veiksmai yra visiškai įrodyti. Todėl daugiau apie šią sutartinės civilinės atsakomybės sąlygą nepasisakytina. Reikalinga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį.

17.       Paminėtina tai, jog pagal šalių sudarytos Sutarties 5. punktą už Sutarties pažeidimą, nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys atsako CK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 str.).

18.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei pagal Sutartį – nesumokėjo už Daiktą nei vienos įmokos pagal šalių sutartą grafiką, taigi pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį ieškovė turi teisę į tiesioginius nuostolius – palūkanas. Visgi kaip nurodyta aukščiau, įstatymai nustato galimybę ieškovei reikalauti iš atsakovo ir netiesioginių nuostolių – negautų pajamų atlyginimo, tačiau turi įrodyti jų dydį.

20.       Ieškovė teigė, kad, išnuomojus Daiktą, už 7 mėnesius ji būtų gavusi 3133,90 Eur pajamų (1 mėnesio nuomos kaina 447,70 Eur), tačiau ieškovė nepateikė daugiau įrodymų, patvirtinančių jos gautiną už Daiktą nuomos kainą, ji nebuvo nustačiusi konkrečios nuomos kainos Daiktui, duomenų, kad ieškovė būtų nuomojusi Daiktą kitiems asmenims, byloje nėra. Taigi ieškovė neįrodė, jog ji už Daiktą kas mėnesį būtų gavusi 447,70 Eur nuomos kainą.

21.       Be to, kaip buvo nurodyta aukščiau, teismų praktikoje negautos pajamos yra planuotas gauti grynasis pelnas. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš nurodytos planuotos gauti nuomos neatskaitė mokėtinų mokesčių, kitų sąnaudų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3133,90 Eur negautų pajamų yra nepagrįstas. 

22.       Ieškovei neįrodžius negautų pajamų dydžio (žalos dydžio), dėl likusios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio nepasisakytina. Paminėtina tik tai, jog atsakovas nurodė teismo posėdyje, jog jis nesitarė su ieškove dėl Daikto nuomos ir nuomos sutarties nesudarė, taigi nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sudarytą Sutartį pripažinti nuomos sutartimi ir atitinkamai už jos nevykdymą taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti galimai negautas nuomos įmokas. Todėl nenustačius visų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų, taip pat nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius laikyti nuomos teisiniais santykiais, ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

23.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas nesumokėjo pagal Sutartį ieškovei nei vienos įmokos už daiktą, ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4840,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-10-28, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

24.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

25.       Ieškovė sumokėjo iš viso 171,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 14, 23 l.), kurį prašė priteisti iš atsakovo. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsakovas A. R. yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. medž. 34-35 l.). Už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 213,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. medž. 50-53 l.). 

26.       Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (61 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 104,31 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dydį (39 proc.), iš ieškovės valstybei priteistina 83,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

27.       Byloje teismas turėjo 7,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš atsakovo (atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dydį) nepriteistinos, nes jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės (atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dydį) 2,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais nustatytos minimalios priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur).

28.       Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis šiuo metu negalėtų iš karto sumokėti ir 1200,00 Eur ieškovei, tačiau prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nereiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, o ir ieškovė neteikė nuomonės dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Dėl šių priežasčių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nespręstina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „EDEPA“, į. k. 304062827, 4840,00 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4840,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,31 Eur (vieno šimto keturių eurų, 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „EDEPA“, į. k. 304062827, valstybei 83,20 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų, 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė