Civilinė byla Nr. e2A-485-1120/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00243-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.4; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 11 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1694-390/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Synergy Solutions“ (toliau – ieškovė, tiekėja) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, užsakovė) 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Synergy Solutions“ 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariąją sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pagal kurią įsipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiūlą; teikti pasiūlymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Vadovaujantis ginčui aktualios iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 15 straipsnio 5 dalimi, ir vykdydama pastarojoje normoje nurodytą pareigą atsakovė nusprendė, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siūlomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, todėl vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ elektroninio katalogo aprašyme nustatyta tvarka pateikė užsakymą, kuriame atsakovė nurodė, jog perka statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos). Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. elektroninio katalogo priemonėmis pateikė konkursinį pasiūlymą prie kiekvienos paslaugos nurodydama siūlomą paslaugos suteikimo kainą (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. Tą pačią dieną elektroninio katalogo priemonėmis buvo atplėšti vokai ir ieškovės pasiūlymas išrinktas laimėjusiu pagal mažiausios kainos kriterijų, kaip nustatyta elektroninio katalogo aprašymo 4.1. – 4.2. papunkčiuose. Buvo parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. 44-2-11, kuriuo tiekėja informuota, jog perkančioji organizacija atsisako sudaryti pagrindinę sutartį Nr. CPO 107573 su laimėtoja UAB „Synergy Solutions“ dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO 107573 tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Ieškovė 2018 m. vasario 28 d. atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugas įkainojo 0 Eur, o būtinuosius paslaugos teikimo kaštus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiūros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė 2018 m. kovo 7 d. raštu atsakydama į pretenziją informavo, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovės vertinimu, atsakovė savo atsakyme į pretenziją nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai būtų suteikęs teisę iš naujo vertinti laimėtoja išrinktos ieškovės pasiūlymo turinį, todėl atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. CPO107573, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPĮ ir ginčo pirkimą reglamentuojančias nuostatas, dėl atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. CPO107573 ir prarado galimybę gauti pelną iš sutarties vykdymo.

3.       Neegzistavo visos pirkimui aktualiame VPĮ nurodytos privalomos sąlygos nutraukti pirkimo Nr. CPO 107573 procedūras. Atsakovė kartu su skundžiamu sprendimu nepateikė įrodymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimo gavimo bei įrodymų apie tai, jog atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, todėl sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį ir nutraukti pirkimą yra nepagrįstas bei neatitinka iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPĮ 7 straipsnio 5 dalies sąlygų.

4.       Vadovaujantis pirkimo dokumentais ir pirkimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį su laimėtoja pripažinta tiekėja (ieškove). Atsakovė nei sprendime dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime Nr. CPO107573, nei atsakyme į pretenziją nenurodė VPĮ ar pirkimą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyto teisinio pagrindo, kuris ją įgalintų pakartotinai vertinti ieškovės pateikto konkursinio pasiūlymo turinį, kainas, pasiūlymo dalių kainas ar jų pagrįstumą (o vietoj to iš karto ėmėsi vertinti tiekėjos pasiūlymo turinį – t. y. paslaugų dalių įkainojimą), todėl atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. CPO107573 sutartį – teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas. 

5.       Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti CPO107573 pirkime tiekėjos pasiūlytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo. Pirkimo sąlygų reikalavimuose, nebuvo nustatyti konkretūs ar tikslūs projekto vykdymo priežiūros paslaugų kiekiai, tiekėja vadovaudamasi įprastine logika, bei atsižvelgdama į nustatytą pareigą įsitraukti visas paslaugos teikimui būtinas išlaidas, įvertino vidutinius projekto vykdymo priežiūros paslaugos suteikimo kaštus, juos įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą ir pasiūlyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur. Be to, nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiūlyme būtų nurodžiusi 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1 000 Eur kainą už projekto vykdymo priežiūros paslaugas ar šios paslaugos kaštus būtų įskaičiavusi į bendrą pasiūlymo kainą ar įtraukusi į atskiras siūlomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti parengęs techninį projektą ar techninį darbo projektą.

6.       Atsakovei neatlikus neteisėtų imperatyvioms VPĮ normoms ir pirkimo sąlygoms prieštaraujančių veiksmų, su ieškove, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą Nr. CPO107573 būtų sudaryta pagrindinė viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už suteiktas paslaugas ieškovė turėjo gauti (tačiau negavo) pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas ir pelną). Preliminariosios sutarties 10.7. papunktis reguliuojantis ginčo šalių atsakomybės sąlygas taip pat nustato, jog užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

7.       Ieškovės pateiktas konkursinis pasiūlymas įrodo, jog visa iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gautina suma atėmus pridėtinės vertės mokestį (PVM) sudarė 67 000 Eur, tačiau ženklią šios sumos dalį sudarė su perkamų paslaugų teikimu susiję kaštai, todėl skaičiuojant pelną (t. y. priteistiną sumą), jie išskaičiuojami iš visų planuotų gauti ir negautų sumų. Taigi, ieškovės dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų viešajame pirkime patirta žala (negautas ikimokestinis pelnas) sudaro iš viso 38 349,07 Eur.

8.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio teiginiais, jog atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra neteisėtas, kadangi pažeistos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo procedūras tik gavus VPT sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kaip nurodyta kasacinio teismo, VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas VPT sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei VPT sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 32/2013). Taigi, nors įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė tris sąlygas, ieškovė tyčia (ar iš nepastebėjimo) ignoruoja pirmąją ir esminę sąlygą, jog kitos dvi sąlygos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai dar nėra sudaryta pirkimo sutartis, nors šio ginčo atveju pirkimas buvo baigtas ieškovei 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarius preliminariąją sutartį. Remiantis teismine praktika varžymosi atnaujinimas bei pagrindinės sutarties sudarymas nereiškia viešojo pirkimo procedūrų atnaujinimo, t. y. kad vykdomas atskiras naujas viešasis pirkimas. Pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas. Dėl viešojo pirkimo pabaigos, sudarius preliminariąją sutartį, ieškovė informuota 2018 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. Nr. (33.200)R-753, atsakant į 2018 m. vasario 28 d. ieškovės pretenziją, kuri VPĮ prasme net nebuvo trakuotina kaip pretenzija, kadangi VPĮ pretenzijų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota 941 straipsnyje, kurioje aiškiai suponuota įstatymų leidėjo pozicija, jog perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios yra gautos dar nepasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms, t. y. iki pirkimo sutarties sudarymo. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai „sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis)“. 

9.       Ieškovės teiginys, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vertinti Nr. CPO107573 pirkime tiekėjo pasiūlytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams, kurie tokio pobūdžio rangos sutartyse imperatyviai numato prievolę nustatyti priežiūros kainą – konkrečiai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punktą. Vadovaujantis šia nuostata, akivaizdu, jog kiekviena iš (A, B, C, D) dalių privalėjo būti atskirai įkainojama ir šis reikalavimas nebuvo savitikslis ar alternatyviai pasirinktinas. Jo būtinybė sąlygota galiojančių privalomų teisės aktų, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, yra įpareigota laikytis. Ieškovė, nesprendusi dalyvauti atnaujintame varžymesi dėl pagrindinės rangos sutarties sudarymo, taip pat kaip rūpestingas ir apdairus tiekėjas privalo būti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais jos pagal sutartį teiktinas paslaugas, todėl ieškovės teiginys, jog ji „vadovaudamasi įprastine logika“ projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kuri užsakovės buvo išskirta į atskirą dalį, kaštus įsitraukė į kitų dalių kaštus, yra ne tik prieštaraujantis galiojančiam teisės aktui, kuris imperatyviai numato prievolę nustatyti konkrečią priežiūros kainą, bet ir keliantis pagrįstas abejones dėl šios tiekėjos kompetencijos suteikti šią paslaugą. Pagal SĮ 36 straipsnio 1 dalį statant <...> ypatingąjį statinį <...> statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma. Atsakovė, siekdama esminio šio pirkimo tikslo – įsigyti techninį projektą, kuris vėliau galėtų būti tikslingai panaudojamas, neturėjo teisinių galimybių sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį, kadangi projekto priežiūros paslaugos 0 Eur kainos nurodymas užsakovei suteikė pagrįstą pagrindą manyti, kad UAB „Synergy Solutions“ neteiks privalomos statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kurią teikti, remiantis jos išimtinėmis autorinėmis teisėmis į techninį projektą – galėtų tik ji pati, nes konkrečios projekto vykdymo priežiūros kainos nurodymas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymų leidėjo. Remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl akivaizdu, jog atsakovės sprendimas yra pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų nuostatas, tačiau dėl pirkimo vykdymo per CPO, tai buvo galima padaryti tik Kauno misto savivaldybės administracijos sprendimu nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškove.

10.       Atsakovė nesutiko su ieškinio teiginiu, jog šiame ginče ieškovės patirti praradimai (nuostoliai) pasireiškiantys negautų pajamų forma, yra laikytini atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo bei iš to sekusio atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime bei pirkimo Nr. CPO107573 nutraukimo, užkirtusio kelią ieškovei parduoti paslaugas rezultatu. Ieškovė privalėjo įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, tačiau akivaizdu, jog atsakovės sprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties su UAB „Synergy Solutions“ šiuo atveju nulemtas pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) – netinkamo pasiūlymo suformavimo, kuris, vertinant šio konkretaus pirkimo kontekste, nulėmė aplinkybę, jog toks pirkimas laikytas negalimu, o pagrindinės sutarties su tiekėja sudarymas – būtų laikytas neteisėtu. UAB „Synergy Solutions“ nebuvo užkirstos galimybės dalyvauti per CPO paskelbtame naujajame pirkime ar nepagrįstai suvaržytos teisės konkuruoti pateikiant teisės aktus atitinkantį ir sąžiningą pasiūlymą. Ieškovė neprašė panaikinti neva neteisėtą 2018 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo perkančioji organizacija atsisakė sudaryti ir ieškove pagrindinę sutartį, nors ieškinyje teigia, jog neva toks perkančiosios organizacijos sprendimas neteisėtas.

11.       Nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas atlyginti jos negautas pajamas, t. y. lėšas, kurias ji buvo numačiusi gauti, jei nebūtų neva neteisėtų atsakovės veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Ieškovė paslaugų teikimo išlaidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslūs pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos. Tačiau toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariąją sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pagal kurią įsipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiūlą; teikti pasiūlymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Atsakovė nusprendė, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siūlomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, todėl vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ elektroninio katalogo aprašyme nustatyta tvarka pateikė užsakymą, nurodydama, jog perka statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

13.       Ieškovė į atsakovės užsakymą pateikė konkursinį pasiūlymą prie kiekvienos paslaugos nurodydama siūlomą paslaugos suteikimo kainą (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. Ieškovės pasiūlymas išrinktas laimėjusiu, pagal pasiūlytą mažiausią kainą ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieškove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO 107573 tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir paaiškino, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugas įkainojo 0 Eur, o būtinuosius paslaugos teikimo kaštus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiūros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

14.       Ieškovė teigė, kad atsakovė atsakydama į pretenziją nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai būtų suteikęs teisę iš naujo vertinti laimėtoju išrinktą ieškovės pasiūlymą ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. CPO107573, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPĮ ir ginčo pirkimą reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. CPO107573 ir prarado galimybę gauti pelną iš sutarties vykdymo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui. 

15.       Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškovė atskirame procese kaip tai numato VPĮ nuostatos, tikslu įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą jų neskundė ir nepasinaudojo veiksmų procedūros peržiūra. Ši aplinkybė neatima teisės iš ieškovės kelti jai klausimą dėl žalos atlyginimo, tačiau teismo vertinimu, ji turi esminės reikšmės ir susilpnina ieškovės poziciją įrodinėjant atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumą nagrinėjamoje byloje.

16.       VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. redakcija) nustatė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms taikomos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios įstatymo nuostatos, todėl ginčo santykiams turi būti taikomos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio įstatymo nuostatos. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti prikimo procedūras laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas VPT sutikimas, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įvirtina nuostata, kad turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima nustatyti yra vertinamoji nuostata.

17.       Bylos nagrinėjamu atveju, pirkimas buvo baigtas ieškovei sudarius preliminariąją sutartį, taigi ieškovė nepagrįstai argumentuoja, kad buvo būtinas gauti VPT sutikimas pagrindinei sutarčiai sudaryti pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį.

18.       Atsakovė argumentavo, kad varžymosi atnaujinimas bei pagrindinės sutarties sudarymas yra skirtingos sąvokos ir tai nereiškia, kad vykdomas atskiras naujas viešasis pirkimas. Tokią poziciją tęsdama atsakovė nurodė, kad pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas. Teismas su tokia atsakovės dėstoma pozicija sutiko ir sprendė, kad atsakovė atlikdama veiksmus ir atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove VPĮ 7 straipsnio nuostatų nepažeidė.

19.       Apie viešojo pirkimo pabaigą ieškovė informuota atsakovės 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. (33.200) R-753 ir atsakant į ieškovės 2017 m. vasario 28 d. pateiktą pretenziją. Pagal VPĮ 941 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią pretenzijų nagrinėjimą perkančioje organizacijoje tvarką, pretenzijos nagrinėjamos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pagrindinė pirkimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, o sudaryta tik preliminarioji sutartis, todėl atsakovė raštu informuodama ieškovę apie pagrindinės sutarties nesudarymą, teismo vertinimu, pretenzijų nagrinėjimo tvarkos perkančioje organizacijoje nepažeidė.

20.       Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovas duodamas paaiškinimus tvirtino, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti Nr. CPO 107573 pirkime tiekėjos pasiūlytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo, nes pirkimo sąlygų reikalavimuose nebuvo nustatyti konkretūs ar tikslūs projekto vykdymo priežiūros įkainiai. Ieškovė teigė, kad būdama tiekėja, vadovaudamasi įprastine logika, įvertino vidinius projekto vykdymo priežiūros paslaugos suteikimo kaštus juos įtraukiant į bendrąją pasiūlymo kainą ir pasiūlyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur ir nepažeidė pirkėjos nustatytų pirkimo sąlygų reikalavimų.

21.       Atsakovė su tokia motyvacija nesutiko ir tvirtino, kad tokio pobūdžio rangos sutartyse pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punktą, būtina nurodyti statybos priežiūros paslaugos kainą ir to imperatyviai reikalauja teisės normos. Teismas su atsakovės nurodyta argumentacija sutiko ir darė išvadą, kad ieškovei projekte nurodžius, kad projekto priežiūros paslaugos kaina bus 0 Eur, užsakovei suteikė pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiūros paslaugos.

22.       Atsakovė per CPO LT dalyvavo statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos statiniui (objektui) sporto paskirties pastato, esančio Kovo 11-osios g. 26, Kaune techninio projekto (nauja statyba) pirkime ir su ieškove pagrindinės sutarties nesudarė, nes atnaujinto varžymosi pirkime ieškovė nebuvo nurodžiusi statybos priežiūros paslaugos kainos.

23.       Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punkto 1 dalis nustatė, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu), statinio projektuotojo (kai statinio projektas rengiamas dviem etapais – statinio techninio projekto projektuotojo) pavedimu, atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo pasirašytą statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį. Šio punkto 2 dalis reglamentavo, kad projektavimo darbų rangos sutartyje turi būti numatyta statinio projekto rengėjo prievolė atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, nustatyta jos kaina ar kainos apskaičiavimo taisyklės, atsižvelgiant į statybos terminus, kurių sutarties šalys turi laikytis, sudarydamos statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį. Byloje neginčijama, kad ieškovė savo pateiktame pasiūlyme buvo nurodžiusi, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad toks nurodymas galimas ir tai neprieštaravo nustatytuose perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų reikalavimuose. Taip pat ieškovė tvirtino, kad vykdymo priežiūros paslaugos kaina buvo įtraukta į bendro pasiūlymo kainą.

24.       Teismas sprendė, kad esant STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punkte įtvirtintam imperatyviam nurodymui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiūrą, buvo būtina reikalauti, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme atskirai tarp pozicijų būtų įkainota kiekviena iš A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiūros kainą. Ieškovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali būti neteikiamos naujai statomo statinio projekto priežiūros paslaugos, todėl buvo teisinis pagrindas su ieškove nesudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovės nurodymas ir jos atstovų aiškinimai, kad nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiūlyme būtų nurodęs 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1000 Eur kainą už projekto vykdymo priežiūros paslaugas, ar šios paslaugos kaštus būtų įskaičiavusi į bendrą pasiūlymo kainą, ar įtraukusi į atskiras siūlomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis SĮ 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti techninį projektą ar techninį darbo projektą, teismo neįtikino. Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant viešąjį pirkimą nėra, todėl nėra sąlygos ieškovei reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negalima. Kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir žalos) analizė neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų tampa nereikalinga, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Byloje nenustatytas faktinis atsisakymo sudaryti sutartį ir nutraukti pirkimą pagrindas. Teismas darė nepagrįstą išvadą apie tai, jog ieškovės nurodyta 0 Eur kaina už projekto vykdymo priežiūrą atsakovei suteikė pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovė neteiks privalomos statinio priežiūros paslaugos. Paslaugos (dalies) pasiūlymas ar ne pasiūlymas yra faktinė aplinkybė, grindžiama įrodymais, o ne Statybos techninių reglamentų normų aiškinimu ir vertinimu.

25.2.                      Ieškovė pateikė ir kitus įrodymus (pvz. pretenziją) kuriais patvirtino, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugą suteiks, jog šios paslaugos teikimo kaštai įtraukti į bendrą paslaugos kainą, jog ieškovė yra siūliusi 0 Eur ar 1 Eur kainą ir paslaugas suteikusi ne vienai perkančiajai organizacijai, todėl ieškovės valia suteikti paslaugą buvo ne tik išreikšta raštu, bet ir patvirtinta papildomais įrodymais. Teismo sprendime šie įrodymai neaptarti.

25.3.                      Po ieškovės pretenzijos, kuria ieškovė patvirtino savo valią siūlyti ir suteikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas už 0 Eur, atsakovei neliko pagrindo manyti, jog projekto vykdymo priežiūros paslauga nebus suteikta todėl atsakovė savo sprendimą dėl atsisakymo sudaryti sutartį turėjo atšaukti arba pakeisti, tačiau neturėdama faktinio pagrindo manyti, kad paslaugos nėra siūlomos ir nebus suteiktos, nutraukė atnaujinto varžymosi pirkimą tokiu būdu atlikdama neteisėtus veiksmus.

25.4.                      Teismas palaikė atsakovės gynybos poziciją ir sprendė, kad esant imperatyviam STR 1.06.01:2016 77 punkto reguliavimui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiūrą, buvo būtina reikalauti, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme atskirai būtų įkainota kiekviena ir A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiūros kainą. Šiuo teisiniu reguliavimu remdamasis teismas darė išvadą, jog ieškovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali būti neteikiamos projekto priežiūros paslaugos bei remdamasis tuo sprendė, jog buvo teisinis pagrindas su ieškove nesudaryti sutarties. Šios teismo sprendimo išvados nepagrįstos, kadangi: 1) remiasi prielaidomis apie būsimas aplinkybes galinčias įvykti ateityje, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas; 2) teismo įvardintas pasiūlymo netinkamumo / nepriimtinumo pagrindas nėra nurodytas atnaujinto varžymosi pirkimo sąlygose, jose nėra nurodyta, jog tiekėjo, pasiūliusio 0 Eur kainą už kažkurią paslaugą, pasiūlymas bus atmestas, nėra nurodyta, jog tiekėjai pirkime negali siūlyti nulinių kainų todėl negali būti pagrindu pripažinti pasiūlymą netinkamu, kadangi atsakovei iš skaidrumo principo kyla pareiga pasiūlymus vertinti griežtai laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų; 3) minėto STR 77 punkto reglamentavimas nenustato pareigos tiekėjui viešojo pirkimo pasiūlymuose nurodyti kažkokį konkretų projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainos dydį, o ginčo, jog ieškovė savo aktyviais veiksmais už šią paslaugą pasiūlė 0 Eur kainą, nėra. Ieškovės pasiūlyta 0 Eur kaina gali būti įrašyta į projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį, todėl ieškovės pasiūlyta kaina nepažeidžia STR reikalavimų; 4) nei STR, nei kiti teisės aktai nereguliuoja ir negali reguliuoti kokią kainą minimalią ar fiksuotą kainą tiekėjas turėtų siūlyti varžydamasis dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi toks reguliavimas ir pirkimo sąlygų reikalavimai varžytų tiekėjų galimybes konkuruoti ir būtų neteisėtas. Dėl analogiškų priežasčių ir atsakovė negali iš tiekėjos reikalauti nurodyti konkretų atsakovės sugalvotą ar jai priimtiną kainos dydį už projekto vykdymo priežiūros paslaugas bei spręsti dėl pasiūlyto dydžio atitikties teisės aktų reikalavimams; 5) STR reikalavimai reglamentuojantys statybos procesą bei procedūras, nėra specialūs viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo atžvilgiu ir negali reguliuoti tiekėjų pasiūlymų kainos ar jos pagrįstumo vertinimo. Tuo atveju, jeigu atsakovė manė, jog turi teisę šiame atnaujinto varžymosi pirkime vertinti tiekėjų kainų pagrįstumą ir manė, jog tiekėjos pasiūlyta kaina už projekto vykdymo priežiūros paslaugas yra neįprastai maža, kainos pagrįstumo vertinimas turėjo būti atliktas pagal ginčui aktualios iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos VPĮ 40 straipsnio reikalavimus. Tačiau atsakovė tikslingai nesitikslino ir nesiaiškino pasiūlyto 0 Eur įkainio realumo, o iš karto priėmė sprendimą nesudaryti sutarties su laimėjusį pasiūlymą pateikusia ieškove bei nedelsiant paskelbė naują analogišką pirkimą. Tokie atsakovės nelogiški ir skaidrumo principo neatitinkantys bei neteisėti veiksmai buvo susiję ne su siekiu išsiaiškinti ieškovės pasiūlymo realumą, o buvo tendencingai atliekami tam, kad ieškovės pasiūlymas būtų atmestas, ką patvirtina teismo posėdžio metu apklausto ieškovo liudytojo parodymai; 6) apeliantės pareiga šiame CPO107573 pirkime išskirti projekto vykdymo priežiūros paslaugos kainą ir ją nurodyti pasiūlyme kilo dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminariosios sutarties 2 priede nustatytos pagrindinės sutarties formos 1 priedo (užsakymo forma) reikalavimų (kuriuose projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos išskirtos į 4 dalis, iš kurių ketvirta dalis yra projekto vykdymo priežiūra), o ne dėl 2016 m. gruodžio 2 d. STR 1.06.01:2016 reglamentavimo, kuriuo rėmėsi atsakovė ir teismas skundžiamame sprendime, ir kuris preliminariosios sutarties sudarymo metu dar negaliojo. Todėl teismo sprendimo išvados dėl projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainos neišskyrimo / nenurodymo, grįstos laiko prasme neaktualiu teisiniu reguliavimu.

25.5.                      Ieškovė savo poziciją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsisakant sudaryti pirkimo sutartį ir nutraukiant pirkimą grindė 3 pagrindais: a) neegzistavo VPĮ nurodytos privalomos sąlygos nutraukti atnaujinto varžymosi pirkimo Nr. CPO107573 procedūras; b) vadovaujantis pirkimo dokumentais ir specialiu atnaujinto varžymosi pirkimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieškove; c) atsakovė neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti ieškovės pasiūlytos paslaugos kainos įsivertinimo ar įkainojimo. Teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo vieną – a) papunktyje nurodytą ieškinio pagrindą, o dėl likusių pagrindų nepasisakė, nepateikė vertinimo ar motyvų, pagrindžiančių, jog teismas šiuos pagrindus atmeta ar vertina teisiškai nereikšmingais, buvo neatskleista bylos esmė

25.6.                      Atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO107573 pirkimo dalyku buvo projektavimo darbai ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kurias atsakovė minėtame atnaujinto varžymosi pirkime pirko 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminarios sutarties pagrindu. Preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO107573 perkančioji organizacija siekė sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl darbų ir paslaugų pirkimo, o vykdydama atnaujinto varžymosi pirkimą tam, kad galėtų sudaryti pirkimo sutartį – privalėjo laikytis VPĮ reikalavimų. Pirkimo sutartys preliminariųjų sutarčių pagrindu sudaromos arba vykdant preliminariosios sutarties sąlygas, arba atnaujinant konkurso procedūras.

25.7.                      Kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo apibrėžtos visos sąlygos – t. y. tiekėjų ir CPO sudarytoje 2016 m. rugsėjo 26 d. preliminariojoje sutartyje dėl statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros užsakymų tiekėjai nurodė tik bendrus projektavimo ir su jomis susijusių paslaugų maksimalius įkainius, tačiau nebuvo nurodytas nei konkretus objektas (statinys) kurio statybai, remontui ar rekonstrukcijai bus užsakomos projektavimo paslaugos, nei paslaugų apimtys (t. y. bus ar nebus perkamos projektinių pasiūlymų parengimo, statinio techninės užduoties parengimo paslaugos, kokia apimtimi bus perkamas statinio techninis projektas, kokia numatoma statybos (ir projekto vykdymo priežiūros trukmė) ir t.t.), perkančioji organizacija (taip pat ir atsakovė) atnaujinto varžymosi pirkimui nustatė papildomas sąlygas ir reikalavimus, tam kad preliminariosios sutarties dalyvis atnaujinto varžymosi pirkime pagal papildytas sąlygas galėtų pateikti konkursinį pasiūlymą (darbų ir paslaugų kainą) ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.

25.8.                      Dėl nurodytų motyvų teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog atnaujinto varžymosi pirkimas Nr. CPO107573 pagal atsakovės papildomai nustatytas sąlygas buvo paprastas preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas ir toliau darė nepagrįstas išvadas dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkimui netaikomos VPĮ normos, kadangi pirkimas pasibaigė sudarius preliminariąją sutartį.

25.9.                      Ieškovė ginče pateikė argumentus (kurių teismas neišnagrinėjo), jog jeigu atsakovė laikosi gynybos pozicijos, kad VPĮ reikalavimai atnaujinto varžymosi pirkimui neturi būti taikomi, kadangi tokios pirkimo procedūros tėra preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas (su kuo apeliantė nesutinka), tuomet atsakovė privalėjo vadovautis atnaujinto varžymosi pirkimo dokumentais ir specialiu atnaujinto varžymosi pirkimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu (preliminariąja sutartimi ir joje nustatytais reikalavimais). Pagal šiuos reikalavimus atsakovė neturėjo (ir nei skundžiamame sprendime dėl atsisakymo sudaryti sutartį bei pirkimo nutraukimo, nei teismo proceso metu nenurodė) teisinio pagrindo, kuris jai suteiktų teisę atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieškove.

25.10.                      VPĮ 63 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodyta, jog: atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį. Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 4.1. papunktis nustato, kad: pasiūlymai elektroniniame kataloge yra vertinami automatiniu būdu pagal mažiausios kainos kriterijų. Šis reguliavimas reiškia, kad perkančioji organizacija vadovaudamasi preliminariosios sutarties 1 priedu (t. y. užsakydama paslaugas elektroninio katalogo priemonėmis) neturi teisės ir pagrindo atlikti kitokį vertinimą ar pateiktus pasiūlymus vertinti pagal papildomus kriterijus (paslaugų (ne)įkainojimą ar kt.) nei nustatytasis mažiausios kainos kriterijus. Minėtas reguliavimas leidžia spręsti, jog, atsakovė, pati pasirinkdama projektavimo paslaugas pirkti per elektroninį katalogą, sutiko su minėtomis nuostatomis, jog pasiūlymai bus vertinami ir laimėtojas bus išrenkamas pagal 23.2. papunktyje nustatytus kriterijus ir prisiėmė perkančiajai organizacijai tenkančius įsipareigojimus sudaryti pirkimo sutartį su automatinėmis priemonėmis išrinktu laimėtoju taip kaip tą nustato preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 5.2. ir 5.3. papunkčiai: katalogo aprašymo 5.2. papunktis nustato, jog įvykus užsakymui ir užsakovui elektroniniame kataloge gavus pranešimą apie užsakymą laimėjusį tiekėją, užsakovas su juo privalo sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tikslu elektroniniame kataloge užsakovui yra suformuojama elektroninė pagrindinės sutarties forma. Katalogo aprašymo 5.3. papunktis nustato, jog užsakovas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pabaigos, laimėjusiam tiekėjui privalo pateikti tinkamai įformintus ir pasirašytus pagrindinės sutarties 2 egzempliorius. Šis reguliavimas reiškia, jog nuo to momento, kai užsakymas akceptuojamas tiekėjo ir užsakovas informuojamas, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas laimėjo užsakymą, užsakovui nesuteikiamos papildomos teisės persvarstyti ar papildomai įvertinti tiekėjo pasiūlymą, pasiūlymo kainos dalį, o imperatyviai nurodoma pareiga sudaryti pagrindinę sutartį.

25.11.                      Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 63 straipsnio 10 dalį, nesivadovavo šioje teisės normoje nurodytu teisiniu reglamentavimu, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsakovė elgdamasi ne pagal pirkimo procedūras reglamentuojančias taisykles, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra atsakovės civilinės atsakomybės pagrindas.

25.12.                      Net jeigu atsakovė būtų turėjusi pagrindą atlikti pasiūlymo kainos dalies vertinimą, apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė ir tinkamai pagrindė, jog: a) tiekėjas bet kokiu atveju yra atsakingas už visų pirkime perkamų paslaugų suteikimą, kitaip rizikuoja būti įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, b) tiekėjas pagal preliminariosios sutarties ir elektroninio katalogo taisykles turi teisę siūlyti mažesnes paslaugų kainas, nei nurodytos preliminariojoje sutartyje ir c) tiekėjas negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainos todėl, kad atsakovė atnaujinto varžymosi pirkimo sąlygose nenurodė, kokia bus perkamų projekto vykdymo priežiūros paslaugų apimtis, nenurodė nei tikslaus, nei apytikrio paslaugų teikimo laikotarpio nei paslaugų pradžios momento kurie leistų tiksliai suskaičiuoti paslaugos kainą, bei nurodė, jog paslauga turės būti teikiama užsakovo nurodymu, kas reiškia, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimas gali būti ir neužsakomas. Dėl to tiekėjas pasirinko šią neaiškią paslaugą įkainoti 0 Eur, o atsiradus jos poreikiui, patiriamus kaštus padengti iš pirkimo sutarties pelno.

25.13.                      Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus ir viešus duomenis susijusius su tuo, jog atsakovės pozicija dėl 0 Eur kainos siūlymo yra nenuosekli ir neobjektyvi, kadangi atsakovė kituose pirkimuose ne tik neatmeta tiekėjo, kuris yra neįkainojęs tam tikrų paslaugų pasiūlymo, tačiau net gi skatina tokį pasiūlymą patikslinti ir priimtinais vertina tiekėjo pasiūlymo patikslinimus, kuriuose šis nurodo, jog projektavimo ir su tuo susijusių inžinerinių paslaugų kaina yra lygi 0 Eur (t. y. įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą) dėl tiekėjo taikomos vidinės kainodaros. Šio pirkimo ginčas buvo išspręstas 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1153-302/2018, kurioje teismas pritardamas atsakovės pozicijai konstatavo, jog 0 Eur fiksuotos kainos pasiūlymas už projektavimo ir inžinerines paslaugas, bei tokių paslaugų kainų įtraukimas į kitų darbų įkainius yra teisėtas, kadangi pirkimo dokumentai nedraudė tiekėjams savo nuožiūra nurodyti nulinį tarifą už tam tikras paslaugas.

25.14.                      Teismas ginčo nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė ieškovei šios bylos duomenimis nesiremti kadangi nesidomi ir nežino, kaip sprendžiamos kitos bylos, kuriose sprendimai dar neįsiteisėję ir šių faktinių aplinkybių byloje nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalies taisyklių, kadangi atsakovės nenuosekli ir skaidrumo principo neatitinkanti pozicija dėl 0 Eur paslaugų kainų vertinimo yra reikšminga ginčo pirkime vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriais apeliantės pasiūlymas atmestas dėl pasiūlytos 0 Eur kainos už analogiškas paslaugas. Dėl nurodytų priežasčių, teismas iš anksto atsisakydamas vadovautis ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

25.15.                      Teismo išvados dėl to, jog ieškovės poziciją dėl žalos atlyginimo iš esmės susilpnina tai, kad ieškovė atskirame procese neginčijo atsakovės neteisėtų veiksmų ir nepasinaudojo peržiūros procedūra, yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįstos, kadangi: 1) ieškovė pasinaudojo peržiūros procedūra pateikdama pretenziją; 2) jeigu teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad atnaujinto varžymosi pirkimas yra pasibaigęs nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento, tuomet skundžiamo sprendimo išvada dėl pasinaudojimo peržiūros procedūra yra nelogiška, kadangi peržiūra (ikiteisminė stadija) galima iki pirkimo sutarties sudarymo (pirkimo pabaigos); 3) sprendimo išvados, jog neteisėtų veiksmų neginčijimas atskirame procese turi esminės reikšmės ir susilpnina ieškovės poziciją įrodinėjant neteisėtus veiksmus, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir yra be motyvų, kadangi sprendime nepaaiškinta nei kokios esminės reikšmės turi, nei kaip ieškovės poziciją susilpnina tai, jog atskirame procese ieškovė neginčijo atsakovės neteisėtų veiksmų; 4) šios skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja CPK 4231 straipsnio 2 dalies reguliavimui, pagal kurį ginčai dėl žalos atlyginimo gali būti nagrinėjami kartu su reikalavimais kylančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl įstatyme tiekėjui suteiktų teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas nei kaip susilpninantis, nei sustiprinantis ieškovės poziciją dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo.

25.16.                      Byloje teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, netyrė ir likusių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Kadangi procesiniuose dokumentuose šalys yra pateikusios motyvus ir kontrargumentus dėl priežastinio ryšio ir žalos apskaičiavimo, yra visi pagrindai šalių ginčą išspręsti iš esmės apeliacinėje instancijoje.

26.       Atsakovė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

26.1.                      Apeliantė neturėjo teisinio pagrindo, žinodama ir kaip atsakingas verslo subjektas atidžiai įvertinusi pagrindinės sutarties sąlygas (be kitų, atsiskaitymo už paslaugas dalies), teikti pasiūlymo, kuriame vienos (ar net kelių) paslaugų kaštus būtų įtraukusi į kurios nors kitos dalies paslaugos kainą. Tokio pasiūlymo pateikimas suponavo prielaidas, jog arba tiekėja konkrečios paslaugos apskritai neteiks, arba ji siekia nesuteikusi (D) dalies paslaugų, gauti už jas apmokėjimą avansu t. y, iškart pateikusi techninį projektą ((C) dalis). Būtent dėl (D) dalies neįvertinimo atsakovei kilo objektyviai pagrįstas įtarimas, kad pagrindinė sutartis pagal tokį pasiūlymą (kurio koreguoti dėl pirkimo per CPO nėra galima) apskritai nebus įvykdoma arba tiekėja eigoje pareikalaus papildomo atlyginimo, kurio nebuvo nurodžiusi pasiūlyme.

26.2.                      Iš pateiktos pretenzijos buvo aišku, kad tiekėja neketina (D) dalies paslaugų teikti nemokamai, nes ji pati tai pripažino pateikdama šios pasiūlymo dalies kainą (4 114,33 Eur), o argumentai, kodėl šios kainos negalėjo nurodyti pradiniame pasiūlyme – nepagrįsti ir neįtikinantys, nes atsakovė buvo nurodžiusi objekto preliminarų statybos laiką (540 kalendorinių dienų), kuris ir atitinka (D) dalies paslaugos – projekto vykdymo priežiūros laiką. Todėl argumentai, kad atsakovė neva nenurodė, kiek kartų ir kaip dažnai reikės lankytis statomame objekte yra nepagrįsti, juolab, kad tai priklausys nuo statybos eigos, paties projekto sudėtingumo ir panašių dalykų, todėl atsakovė ir negalėjo įvardinti konkretaus apsilankymų skaičiaus ar vieno apsilankymo trukmės.

26.3.                      Kadangi pagrindinės sutarties nuostatos nesuteikia teisės atsiskaityti niekaip kitaip, kaip tik už realiai ir faktiškai suteiktas paslaugas – tokia sutartis nebūtų įvykdoma, o tai buvo pakankamas teisinis pagrindas atsakovei atsisakyti pasirašyti pagrindinę sutartį, nes priešingu atveju, neįvertinus grėsmės dėl sutarties neįmanomumo įvykdyti, akivaizdžiai nukentėtų viešasis interesas.

26.4.                      Neneigiant, kad 0 Eur kaina yra galima viešuosiuose pirkimuose, šiuo atveju ieškovė (jau pretenzijoje) pripažino, kad jie ne tik, kad neteiks šios paslaugos nemokamai, bet ją jau įskaičiavo į kitų dalių kainas, o tai reiškia, kad ieškovė siekia nesąžiningu būdu gauti pirmiausiai apmokėjimą, o tik tada teikti (arba ne) pačią techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugą. Nes už šią paslaugą (jos kaštus įskaičiavus į [C] dalį), remiantis pagrindinėje sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, jau bus apmokėta vėliausiai priėmus patį techninį projektą, o tai reiškia, kad ji būtų traktuojama, kaip jau faktiškai suteikta.

26.5.                      4 dalys išskirtos siekiant aiškiai parodyti, kad būtent ir norima gauti 4 atskiras kainas, o bet kokie „gudravimai įskaičiavimu“ į kitas dalis yra vienareikšmiškai nepriimtini ir nuo jų pagrįstai siekiama apsaugoti paslaugos gavėją kainos daliu išskaidymu. Toks aiškiai atskirtas konkrečių etapų įkainojimas yra akivaizdžiai perkeltas ir atspindėtas pačioje pagrindinėje sutartyje – t. y. neįkainojus visų dalių atskirai, sutarties vykdymas ne šiaip komplikuojamas – jis pasidaro nebeįmanomas. Atsiskaitymas už tinkamai suteiktą priežiūrą galimas tik ją realiai suteikus ir nustatyta tvarka priėmus, o ne avansu. 

26.6.                      CPO netikrina ir net nežiūri, ar yra įkainotos / įvertintos atskiros dalys / etapai. Bet tai nereiškia, kad net esant automatizuotai laimėtojo parinkimo sistemai ir esant tokiam sistemos ydingumui šiuo klausimu, atsakovė vis tik privalėtų pasirašyti neteisėtą ir neįgyvendinamą sutartį, neatitinkančią net pačios pagrindinės sutarties vykdymo esmės, kadangi avansinio apmokėjimo ši sutartis nenumato. O sudaryti (pasirašyti) neteisėtą sutartį ir vėliau ją nutraukinėti būtų gerokai žalingiau, nei atsisakyti ją sudaryti.

26.7.                      Apeliantės nesąžiningumą dalyvaujant šiame pirkime patvirtina ir jos akivaizdus neapsisprendimas: ar vis tik ji žadėjo teikti priežiūros paslaugą už 0 Eur, ar už konkrečią sumą, kurią nurodo su ieškiniu, t. y. 4 114,33 Eur. Nors pati patvirtina, kad paslaugos nemokamai teikti niekada neketino ir nėra objektyvių pagrindų tokio masto objekto projekto vykdymo priežiūrą teikti nemokamai, tačiau selektyviai naudoja ir vieną ir kitą motyvus: neva niekas nedraudžia teikti paslaugas už 0 Eur ir ji iš tiesų ketino teikti šią paslaugą neatlygintinai, bet tuo pačiu teigia, kad nors neva dėl užsakovės kaltės negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiūros kainos pirminiam pasiūlymui, bet ją visgi apskaičiavo ir įvertino teikdama pretenziją – 4 114,33 Eur.

26.8.                      Arba tiekėja gudraudama visą sumą nori gauti anksčiau nei realiai suteiks 4-ąją paslaugą, arba ji tiesiog ją suteikti atsisako. Abu atvejai yra nepriimtini ir neteisėti. Apeliantės argumentai, kad priežiūros paslauga galimai būtų „nereikalinga“, „nebūtina“ ar būtų teikiama „tik užsakovei nurodžius“ yra nepagrįsti ir neatinkantys teisės aktų, kadangi ypatingo statinio priežiūra yra privaloma.

26.9.                      Pasiūlymo koregavimo ir tuo pačiu pačios sutarties koregavimo po pasiūlymo pateikimo CPO nenumato, taigi atsakovė neturėjo neribotos veikimo laisvės ir vienintelis pagrįstas sprendimas buvo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Būtent pirkimo vykdymo per CPO specifika šiuo atveju nulėmė sprendimą atsisakyti sudaryti neteisėtą ir neįvykdomą pagrindinę sutartį, raštu nurodant motyvus tiekėjai bei paraginant teikti teisės aktus atitinkantį sąžiningą pasiūlymą naujame šio objekto projektavimo paslaugų užsakyme.

26.10.                      Konkurso laimėtoja buvo nustatyta, juo pripažinta ieškovė, reiškia pirkimas laikytinas pasibaigusiu net ir šiuo pagrindu, o tai, kad atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių su CPO nustatytu laimėtoju pasirašyti pagrindinę sutartį, nereiškia, jog ji pirkimą kaip nors neteisėtai nutraukė.

26.11.                      Viešasis interesas, biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo principas, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų laikymasis sąlygojo, jog atsakovė negalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties su tiekėja jai pateikus tokias konkurso sąlygas ir juo labiau su pretenzija papildomai nurodžius, kad (D) dalies paslaugos teikimo sąnaudos yra faktiškai įskaičiuotos į kitų dalių kainas. Dėl to atsakovės veiksmų neteisėtumas negali būti laikomas įrodytu, o nesant neteisėtumui kaip privalomajai civilinės atsakomybės sąlygai, teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl tariamos žalos atlyginimo.

26.12.                      Apeliantė savo ieškinyje nurodė, jog atsakovė atliko neva neteisėtus veiksmus atsisakydama pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau atmetus jos pretenziją ši į teismą nesikreipė ir perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo VPĮ nustatyta tvarka neginčijo, bet pateikė ieškinį tik dėl žalos atlyginimo. Tai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip nepasinaudojimas peržiūros procedūromis dėl tariamai neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų panaikinimo.

26.13.                      Nepagrįsti apeliantės skunde pateikiami motyvai, neva atsakovė laikosi nenuoseklios pozicijos kitose savo vykdomuose konkursuose, teikiant nuorodą į nesusijusią civilinę bylą. Apeliantės nurodomas vykęs konkursas buvo vykdomas ne per CPO, tai buvo ne projektavimo, o statybos darbų pirkimo konkursas ir teikdamas pasiūlymą rangovas, priešingai nei tiekėja, konkrečiomis sumomis įvertino visas atskiras pirkimo dalis, o tai, kad vienos iš dalių papunkčiuose, būtent darbo projekto, inžinerinių paslaugų suteikimo ir stendų įrengimo darbai buvo įkainoti 0 Eur, negali būti tapatinama su šios bylos aplinkybėmis.

26.14.                      Prašomas priteisti negautas grynasis pelnas, siekiantis apie 49 proc. (pasiūlymo suma be PVM – 67 000 Eur, prašoma priteisti žala (grynasis pelnas) – 32 596,71 Eur) yra nepagrįstas, kadangi bendrasis pelningumas, pagal 2013-2017 m. duomenis niekuomet nesiekė daugiau nei 13 proc., o paskutinių metų duomenimis tebuvo 5,4 - 8,8 proc. dydžio. Be kita ko, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

Dėl bylai aktualių faktinių aplinkybių

28.       Ieškovė 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariąją sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pagal kurią įsipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiūlą; teikti pasiūlymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Atsakovė pateikė užsakymą, nurodydama, jog perka statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

29.       Ieškovė pateikė konkursinį pasiūlymą prie kiekvienos paslaugos nurodydama siūlomą paslaugos suteikimo kainą (A) dalyje – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. Ieškovės pasiūlymas išrinktas laimėjusiu, pagal pasiūlytą mažiausią kainą ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573. 2018 m. vasario 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieškove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, paaiškino, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugas įkainojo 0 Eur, o būtinuosius paslaugos teikimo kaštus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiūros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

30.       Ieškovė teigė, kad atsakovė atsakydama į pretenziją nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai būtų suteikęs teisę iš naujo vertinti laimėtoju išrinktą ieškovės pasiūlymą ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPĮ ir ginčo pirkimą reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutartį ir prarado galimybę gauti pelną iš sutarties vykdymo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui.

31.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimas buvo baigtas ieškovei sudarius preliminariąją sutartį ir atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, VPĮ 7 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas sprendė, kad atsakovė raštu informuodama ieškovę apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pretenzijų nagrinėjimo tvarkos perkančioje organizacijoje nepažeidė. Taip pat teismas priėjo išvadą, kad ieškovei projekte nurodžius, kad projekto priežiūros paslaugos kaina bus 0 Eur, atsakovei suteikė pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiūros paslaugos. Teismas sprendė, kad esant STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punkte įtvirtintam imperatyviam nurodymui dėl projektavimo darbų sutartyje nustatytos kainos už statinio projekto vykdymo priežiūrą, buvo būtina reikalauti, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme atskirai tarp pozicijų būtų įkainota kiekviena iš A, B, C, D dalių, nurodant statinio projekto priežiūros kainą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei to neatlikus atsakovei kilo pagrįstų abejonių manyti, jog ateityje vykdant rangos sutartį gali būti neteikiamos naujai statomo statinio projekto priežiūros paslaugos, todėl buvo teisinis pagrindas su ieškove nesudaryti pagrindinės sutarties. Teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vykdant viešąjį pirkimą nėra, todėl nėra sąlygos ieškovei reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo.

32.       Apeliantė su sprendimu nesutinka, mano, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovė vykdydama rangos sutartį neteiks privalomos statinio projekto priežiūros paslaugos. Apeliantės manymu, buvo pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir spręsti dėl žalos atlyginimo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-327 nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias VPĮ nuostatas.

Dėl preliminariosios sutarties viešuosiuose pirkimuose

34.       Pagal ginčui aktualios redakcijos VPĮ 3 straipsnio 23 dalį, preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.

35.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminari sutartis viešuosiuose pirkimuose – tai ne pirkimo būdas, o atskiros pirkimo procedūros, organizaciniai instrumentai, leidžiantys sumažinti perkančiųjų organizacijų administracinę naštą (laiko ir finansinius kaštus), atsižvelgti į atitinkamo pirkimo specifiškumą. Tiekėjų išrinkimas pagal preliminariąsias sutartis tolesniam varžymuisi supaprastina konkrečių perkančiųjų organizacijų įsigijimus, šioms nereikia vertinti tiekėjų kvalifikacijos, pasiūlymų siaurąja prasme, o pakanka tik prisijungti prie bendros elektroninės sistemos ir konkrečiam atitinkamo pirkimo objekto kiekiui inicijuoti atnaujintą tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

36.       Kadangi preliminarioji sutartis, kaip ji suprantama VPĮ ir kasacinio teismo praktikoje, nėra atskiras pirkimo būdas, o tik organizacinė priemonė, sudaranti prielaidas perkančiajai organizacijai sumažinti vykdomų pirkimų vykdymo administracinę naštą, preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos šalims (tiekėjams) kitokius teisėtus lūkesčius nei viešojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas. Skirtumas pasireiškia tuo, kad tiekėjas, kuris yra viešojo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pagrindu sudarytos pagrindinės viešojo pirkimo sutarties šalis, sudarydamas viešojo pirkimo sutartį ar pagrindinę viešojo pirkimo sutartį preliminariosios pagrindu, įgyja pareigą perkančiajai organizacijai teikti sutartyje numatytas paslaugas ar prekes bei pagrįstą lūkestį (ekonominį interesą) šią sutartį vykdyti joje numatyta prekių ar paslaugų apimtimi ir kaina. Tuo tarpu tiekėjas, kuris yra preliminariosios viešojo pirkimo sutarties šalis, ją sudarydamas įgyja tik teisę konkuruoti dėl teisės vykdyti perkančiosios organizacijos pateiktą užsakymą pagal preliminarią sutartį paskelbus atnaujintą tiekėjų varžymąsi. Preliminariosios sutartys būdingos pirkimuose, kuriuose perkančioji organizacija neturi galimybės iš anksto tiksliai įvertinti numatomų užsakymų apimties, tačiau racionaliai naudodama administracinius ir žmogiškųjų išteklių resursus, siekia ne kiekvieną kartą prireikus vykdyti atskirą pirkimą kiekvienam užsakymui (jų skaičius iš anksto nebūna žinomas), o preliminarios sutarties pagalba, kai jos šalimis yra perkančiosios organizacijos jau atrinkti potencialūs tiekėjai, operatyviau ir racionaliau administracinių išteklių aspektu (nereikia iš naujo vertinti tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms) įsigyti paslaugų atnaujinto tiekėjų varžymosi būdu. Preliminarios sutarties viešuosiuose pirkimuose nauda tiekėjui yra galimybė varžytis dėl pagrindinės sutarties, kai yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, tačiau nesuteikia išimtinių teisių į preliminarios sutarties galiojimo metu perkančiosios organizacijos teikiamų užsakymų vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-452-236/2016).

37.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija laikosi teismų praktikoje suformuotos pozicijos, kad preliminarioji sutartis, sudaryta viešuosiuose pirkimuose, nelaikytina klasikine preliminariąja sutartimi, todėl tokios preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos šalims (tiekėjams) kitokius teisėtus lūkesčius nei viešojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 1.1.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad atnaujintas varžymasis – tiekėjų varžymasis užsakymo metu, vykdomas pagal preliminariosios sutarties 1 priede „Elektroninio katalogo aprašymas“ nurodytą procedūrą. Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 5.1. papunktyje nustatyta, kad pagrindinė sutartis gali būti sudaroma tik po to kai po atnaujinto varžymosi tiekėjas elektroniniame kataloge yra informuojamas, kad jo pasiūlymas yra pripažintas laimėjusiu ir jis atrinktas sudaryti pagrindinę sutartį. Ši nuostata atitinka teismų praktikoje formuojamą poziciją, kad preliminarioji sutartis viešuosiuose pirkimuose neatlieka klasikinės preliminariosios sutarties funkcijos ir nesukuria tiekėjui lūkesčio, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta būtent su juo, kadangi pagrindinės sutarties sudarymo galimybė priklauso nuo tolimesnių tiekėjo ir užsakovo veiksmų (užsakymo, pasiūlymo teikimo ir vertinimo) ir tik esant atitinkamiems šalių veiksmų rezultatams, rengiama ir sudaroma pagrindinė sutartis. Sudaryta preliminari sutartis pati savaime neįpareigoja šalių sudaryti pagrindinę sutartį.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant viešąjį pirkimą nėra, todėl nėra sąlygos ieškovei reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, priėjo priešingos išvados.

39.       Kaip jau nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovės pasiūlymas išrinktas laimėjusiu, pagal pasiūlytą mažiausią kainą ir parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. 44-2-11, kuriuo atsisakyta su ieškove sudaryti sutartį. Ieškovei pateikus atsakovei pretenziją atsakovė informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

40.       Ginčui aktualios redakcijos VPĮ 63 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą. Toks reglamentavimas reiškia, kad perkančioji organizacija, esant neaiškumams, gali būti aktyvi, bendradarbiauti su tiekėju ir prašyti papildomos informacijos,

41.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurių vykdymas subordinuotas viešojo intereso apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 47, 51 punktai). Vadinasi, perkančioji organizacija yra įpareigota sąžiningai vykdyti pirkimo procedūrą, siekti išsiaiškinti tiekėjo tikruosius ketinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasiūlymą išrinkus laimėjusiu, atsakovė nepagrįstai pranešimu atsisakė su ieškove sudaryti sutartį, prieš tai nepasinaudojusi teise prašyti papildyti pasiūlymą, pateikti paaiškinimus dėl nulinės kainos ar kitų, atsakovės apsisprendimui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktualių klausimų. Atsakovė, nesudariusi galimybės patikslinti, papildyti ieškovės pasiūlymo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei, turint diskrecijos teisę prašyti tikslinti, pildyti pasiūlymą ir nenustačius pagrindo teigti, jog ieškovės pasiūlymas, net ir jį papildžius, patikslinus, prieštarautų viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ar principams, yra pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais.

42.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčui aktualios VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. VPT sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras.

43.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimas buvo baigtas ieškovei sudarius preliminariąją sutartį, todėl nebuvo būtinas gauti VPT sutikimas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Apeliacinis instancijos teismo teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kolegijos nuomone, pirkimas laikomas baigtu sudarius ne preliminariąją, o pagrindinę sutartį. Kaip jau minėta šios nutarties 37 punkte, preliminarioji sutartis, sudaryta viešuosiuose pirkimuose, nelaikytina klasikine preliminariąja sutartimi, todėl tokios preliminariosios sutarties sudarymas sukelia kitokias pasekmes ir suteikia jos šalims (tiekėjams) kitokius teisėtus lūkesčius nei viešojo pirkimo sutarties sudarymas arba pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties pagrindu sudarymas. Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 5.1. papunkčio turinys leidžia teigti, kad preliminariosios sutarties sudarymu pirkimas nesibaigia, šios sutarties sudarymas yra vienas iš etapų link pirkimo procedūros užbaigimo (pagrindinės sutarties sudarymo).

44.       Nustačius, jog pirkimas preliminariosios sutarties sudarymu nesibaigia, konstatuotina, jog atsakovei, norint pirkimą nutraukti, buvo būtina gauti VPT sutikimą, kadangi sutikimas nereikalingas tik nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Nenustačius, kad atsakovė VPT sutikimą buvo gavusi ir atsakovei atsisakius su ieškove sudaryti pagrindinę sutartį, yra pagrindas teigti, jog atsakovė nesilaikė VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kas sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl nulinės kainos nurodymo, kaip pagrindo nesudaryti pagrindinės sutarties

45.       Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovei projekte nurodžius, jog projekto priežiūros paslaugos kaina bus 0 Eur, atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovė vykdydama rangos sutartį projekto priežiūros paslaugos neteiks, todėl buvo teisinis pagrindas su ieškove nesudaryti pagrindinės sutarties.

46.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą; pirmiau nurodyta išvada dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo daroma ne tik tuomet, kai jose aiškiai nustatomas pilnas ar dalinis pasiūlymų kainų fiksavimas, bet ir tada, kai pirkimo sąlygomis konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliktas netiesiogiai, t. y. sudaromos sąlygos pateikti vienodas kainas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Esant tokiai situacijai, tiekėjams iš tiesų pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiąją organizaciją, kad jie už nulio eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas. Tuo tikslu jie gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią savanoriškai už perkančiąją organizaciją savo sąskaita teisėtai prisiimtų dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48.       Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien nulinės kainos nurodymas, sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nėra teisinga. Net ir tuo atveju, jei ieškovė (D) dalies paslaugos kainą įtraukė į anksčiau suteikiamų paslaugų kainą, kurių apmokėjimą numatyta atlikti iki (D) paslaugos suteikimo, tai nereiškia, kad (D) dalies paslauga teikiama nebus, ar kad tokia kainodara savaime prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą, įsipareigojo atlikti visus užsakyme numatytus darbus, todėl vien nulinės kainos nurodymas, neleidžia daryti išvados apie galimą darbų neatlikimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pretenzijoje atsakovei ieškovė nurodė, jog projekto priežiūros paslaugą teiks, o šios paslaugos kainą įtraukė į (C) dalyje numatytos paslaugos kainą, taigi pagrindo manyti, jog ši paslauga gali būti neteikiama, nebuvo. Atsakovė pretenzijoje buvo patikinta, jog paslauga teikiama bus, nurodė jos kainą.

49.       Kaip jau minėta, 0 Eur kaina yra galima viešuosiuose pirkimuose, tačiau šiuo atveju ieškovė pretenzijoje pripažino, kad ji (D) dalyje numatytą paslaugą teiks ne už 0 Eur, o už konkrečią sumą – 4 114,33 Eur, bet ją įskaičiavo į kitų dalių kainas. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad ieškovė siekė pirmiausiai gauti apmokėjimą, o tik tada teikti pačią techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugą. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo tiksliai apskaičiuoti projekto vykdymo priežiūros kainos pirminiam pasiūlymui, bet ją visgi apskaičiavo ir įvertino teikdama pretenziją – 4 114,33 Eur. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas teigti, jog ieškovė galėjo būti nesąžininga, tačiau nesant draudimo nurodyti 0 Eur kainą, atsakovė neturėjo pagrindo preziumuoti ieškovės nesąžiningumo, atsakovė turėjo pasinaudoti teise prašyti pateikti pasiūlymo patikslinimą.

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo

50.       Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teisminę praktiką bylose dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, yra pažymėjęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). 

51.       Atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, aktualų aiškinant ir taikant atitinkamas VPĮ normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66 (toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali nustatyti, jog jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.

52.       Kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), Direktyvoje 89/665 įtvirtinami tik minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, kad būtų užtikrintas Sąjungos viešųjų pirkimų teisės reikalavimų laikymasis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Star Storage ir kt., C‑439/14 ir C‑488/14, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); dėl to valstybės narės gali laisvai nustatyti sąlygas, kuriomis jų teisės sistemose turi būti taikomos Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalį perkeliančios nacionalinės teisės normos, taip pat galimus, jei reikia, šio taikymo ribojimus, išimtis ar nukrypimus (žr. Teisingumo Teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 37 punktą). Teisingumo Teismas sprendė, kad Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje valstybėms narėms suteikta galimybė nėra neribota, be to, siejama su sąlyga, jog prieš pareiškiant bet kokį ieškinį dėl žalos atlyginimo turi būti galima pareikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje MedEval, C‑166/14, 36–44 punktus). Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinė procedūrinė teisės norma, pagal kurią tam, kad būtų galima pareikšti civilinį ieškinį, grindžiamą viešuosius pirkimus ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių normų pažeidimu, būtina, jog visų pirma būtų priimtas sprendimas, kuriuo galutinai pripažįstamas šis pažeidimas, neatima iš atitinkamo dalyvio teisės į veiksmingą teisinę gynybą (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 40 punktą).

53.       Pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). 

54.       Atsižvelgiant į tai, jog aptariama Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalis į VPĮ nebuvo tiesiogiai perkelta, ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje iš esmės dominavo aiškinimas, kad tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, neturėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). Tiekėjas tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą galėjo pasinaudoti, nes tokie ieškovo veiksmai palengvina jo procesinę padėtį vėliau sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). 

55.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė buvo modifikuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jo tikslus, Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimą bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. 

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, nesikreipė į teismą ir neginčijo atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau ši aplinkybė, negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti jos teisę reikalauti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumą šioje byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovas savo teisių gynybos būdą pasirinko anksčiau, nei buvo suformuluota teismų praktikos taisyklė dėl pareigos pirmiausiai siekti perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, todėl apelianto teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu.

57.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė, nors ir neginčijo atsakovės sprendimo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, bet vertinant priteistinų negautų pajamų dydį, reikšmės turi tai, jog tinkamai nepasinaudota perkančiosios organizacijos sprendimo skundimo tvarka, o iš karto pareikštas reikalavimas priteisti negautas pajamas.

Dėl bylos baigties

58.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiškai aktualių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais, aspektais, nes nėra nustatytos likusios civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neatskleista bylos esmė, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad įrodinėdama žalos faktą ir dydį ieškovė rėmėsi tik savo pačios paskaičiavimais, nurodė, jog pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos, nors ji pati tokio dydžio ir sudėtingumo projekto nėra įgyvendinusi. Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi būti kompleksiškai analizuojami ieškovės finansiniai dokumentai, siekiant nustatyti įprastas ieškovės pajamas atliekant panašius darbus, teismui gali kilti poreikis pasitelkti ir specialių žinių turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimą (CPK 212 straipsnis). 

60.       Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vertinti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, sudarant šalims galimybę dėl jų išsamiai pasisakyti (ypač dėl negautų pajamų dydžio ir šio dydžio pagrįstumo), vertinti ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, pretenzijoje prašant sudaryti sutartį, o teisme reikalaujant priteisti negautas pajamas.

61.       Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl galbūt priteistinų negautų pajamų dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalėjo būti ieškovės teisėto lūkesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visą sutarties kainą. Akivaizdu, kad ieškovei patogiau gauti nuostolių atlyginimą, nei prašyti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneštų ieškovei pajamas, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant apie ieškovės negautas pajamas, taip pat atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

62.       Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nevertinęs kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai neįvertinęs ieškovės reikalaujamų priteisti negautų pajamų realumo ir pagrįstumo, priėmė teisinio pagrįstumo stokojantį sprendimą, o nesant galimybės šiuos sprendimo trūkumus pašalinti apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė

 Agnė Tikniūtė

 Vytautas Zelianka