Administracinė byla Nr. A-529-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2019-1

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.6; 11.9; 41

 (S)

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Jadrana“), dėl dalies nutarimo panaikinimo (pakeitimo).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasvalio melioracija“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, 2) grąžinti Tarybai bylą papildomam tyrimui atlikti dėl paskirtos baudos.

2.       Pareiškėjas UAB „Jadrana“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, 2) sumažinti UAB „Jadrana“ paskirtą baudą. UAB ,,Jadrana“ skundas prijungtas prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi.

3.       UAB „Pasvalio melioracija“ skunde nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas), kaip specialaus teisės akto nuostatų, 37 straipsnio 1 ir 2 dalių ir šį teisės aktą įgyvendinančio akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Nutarime neįvertintos pareiškėjo baziniam baudos dydžiui nustatyti reikšmingos pažeidimo pavojingumo pobūdį nusakančios aplinkybės kaip reikalauja Aprašo 10 punktas. Pažeidimo padarymas realiai nesukėlė jokių nuostolių tretiesiems asmenims. Vadovas, sužinojęs, kad iki 2017 m. liepos 17 d. projektų vadove dirbusi S. R.-Z. galėjo veikti galbūt neteisėtai dalyvaudama konkurenciją ribojančių susitarimų sudaryme, ėmėsi informacinių ir bendrųjų ir individualių prevencinių priemonių – 2018 m. spalio 22 d. priimtas įsakymas Nr. 7-51, kuriuo buvo duoti nurodymai personalui, atsakingam už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Vadovybė nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotojų, buvusių atsakingų už dalyvavimą valstybinių ar privačių įstaigų ir organizacijų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose, veiksmus, sudarančius prielaidas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui. S. R.-Z. veiksmus atliko nederinusi jų su įmonės vadovybe ar kitais atsakingais asmenims. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ir tai, kad UAB „Pasvalio melioracija“ pripažino Tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, tokio pažeidimo teisinį vertinimą ir padėjo tyrimo metu. Atsakovas, vertindamas S. R.-Z. veiksmus kaip UAB „Pasvalio melioracija“ atstovo neteisėtus veiksmus, kas atitinkamai reiškia, jog neteisėtai veikė ir pati įmonė, turėjo vertinti, kad minėto asmens – taigi ir pareiškėjo UAB „Pasvalio melioracija“, skirtingai nei UAB „Jadrana“, atviri parodymai tiek tyrimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo įstaigai – rodo sąžiningumą ir atvirumą atskleidžiant reikšmingas faktines aplinkybes, padėjusias Tarybai atlikti tyrimą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad pareiškėjas padėjo Tarybai tyrimo metu, tai yra pagrindas mažinti galutinį baudos dydį iki 50 proc.

4.       UAB „Pasvalio melioracija“ teigė, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-0007-16 dokumentais, juos apibendrindamas su Tarybos pareigūnų savarankiškai surinktais duomenimis, jų netikrino. Tyrimas buvo baigtas 2018 m. spalio mėnesį. 2019 m. sausio 29 d. atsakovas, priėmęs nutarimą atlikti papildomą tyrimą, jį išimtinai orientavo į nustatytų pažeidimų faktinių aplinkybių vertinimą siekiant padaryti teisingą išvadą dėl pažeidimų pakartotinumo (daugeto) ar vieno pažeidimo tęstinio pobūdžio nustatymo, nes tai turėjo esminės reikšmės Aprašo pagrindu apskaičiuojant baudas. Tokiu būdu bauda iki 10 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų ribos turėjo būti mažinama nuo 2017 m. bendrųjų pajamų, bet ne nuo 2018 m. bendrųjų pajamų, kadangi tyrimas buvo faktiškai baigtas 2018 m. UAB „Pasvalio melioracija“ nuomone, būtina spręsti dėl bylos grąžinimo Tarybai papildomam tyrimui atlikti dėl UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ atsakomybių individualizavimo ir galutinės (subendrintos) solidarios baudos skyrimo dviem ūkio subjektams kaip vienam ekonominiam vienetui konkurencijos teisės prasme.

5.       UAB „Jadrana“ skunde nesutiko su Tarybos išvada, jog UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ yra vienas ūkinis subjektas (ekonominis vienetas). V. P. (UAB „Jadrana“ vadovė) ir J. S. bei R. S. (UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas), vadovaujančias pareigas užima tik savo pačių kontroliuojamose bendrovėse. Minėti asmenys de facto nesikiša į kitų įmonių valdymą. (duomenys neskelbtini) Tai atitinka UAB „Pasvalio melioracija“ vadovo R. S. teiginius, jog valdyba sprendžia dėl investicijų, skolinimosi, tuo apsiriboja valdybos funkcijos. Atsakovas neįvertino, tik formaliai nagrinėjo balsavimą akcininkų susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose, kurie UAB „Jadrana“ atveju vyksta kartą per metus, o UAB „Pasvalio melioracija“ atveju – tik keletą kartų per metus.

6.       UAB ,,Jadrana“ nesutiko su atsakovu, jog pasiūlymų derinimas viešuosiuose pirkimuose galėtų būti laikomas požymiu, jog dvi įmonės sudaro ekonominį vienetą, nebent atsakovas tokį standartą taikytų nuosekliai, t. y. vienu ekonominiu vienetu turėtų būti pripažinti ne tik UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“, bet ir kitos pasiūlymus derinusios įmonės: UAB „Panevėžio melioracija“, UAB „Biržų ranga“. UAB „Jadrana“ iš UAB „Pasvalio melioracija“ užsakymų gaunama pajamų dalis 2013–2017 metais sudarė apie (duomenys neskelbtini) proc. Nors (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pajamų dalis, bet tai nėra tokia dalis, kuri nulemtų UAB „Jadrana“ ekonominę priklausomybę nuo UAB „Pasvalio melioracija“. Pareiškėjus siejantys bendri darbuotojai – (duomenys neskelbtini) – neužima vadovaujančių pareigų, todėl pareiškėjai negali būti laikomi ir šiuo aspektu vienu ekonominiu vienetu.

7.       UAB ,,Jadrana“ nuomone, pažeidimo trukmė turėtų būti skaičiuojama nuo įmonės pasiūlymo pateikimo pirmajame laikotarpio viešajame pirkime iki įmonės pasiūlymo pateikimo paskutiniame laikotarpio viešajame pirkime. Nepagrįsta pažeidimo trukme laikyti visą laikotarpį iki galutinio viešųjų pirkimų būdu laimėtos sutarties įgyvendinimo. Vien tai, kad pirkimą laimėjęs ūkio subjektas atlieka darbus pagal sutartį, kurią sudarė per viešąjį pirkimą, nėra prilygintina tęstiniam konkurencijos ribojimui. UAB „Jadrana“ atžvilgiu turėtų būti taikoma atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimo nutraukimas savo valia, pažeidimo pripažinimas po Tarybos atlikto tyrimo išvadų gavimo. UAB „Jadrana“ pripažino pažeidimą ne mažesne apimtimi, nei nustatė atsakovas. Klausimas, ar UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ūkio subjektą (ekonominį vienetą) nagrinėjamu atveju pirmiausi susijęs su sankcijos skyrimu ir skaičiavimu, o ne su pažeidimo egzistavimu. Sankcijos skyrimo ir skaičiavimo tvarkos ginčijimas nepaneigia UAB „Jadrana“ galimybės taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimo pripažinimą. Pagal Aprašą ne tik galutinis, bet ir bazinis baudos dydis (t. y. baudos dydis prieš tikslinimą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir / arba sunkinančias aplinkybes) privalo neviršyti 10 proc. ūkio subjektų metinių pajamų praėjusiais ūkinės veiklos metais. Jei UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ būtų pripažinti sudarantys vieną ūkio subjektą (ekonominį vienetą), skiriamas baudos dydis privalėtų neviršyti 10 proc. konsoliduotų abiejų ūkio subjektų metinių pajamų praėjusiais ūkinės veiklos metais. To nepadarius, ūkio subjekto pajamos ir jų pagrindu skiriama bauda būtų be pagrindo padidinami ir neatspindėtų ūkio subjekto tikrojo finansinio pajėgumo.

8.       Atsakovas Taryba atsiliepime į UAB „Pasvalio melioraciją“ skundą prašė jį atmesti.

9.       Taryba nurodė, kad

nustatant konkretaus pažeidimo pavojingumą, neturi pareigos įvertinti visų Aprašo 10 punkte nurodytų aplinkybių, o vertina tik tas aplinkybes, kurios aktualios nagrinėjamam klausimui ir apibūdina konkretaus pažeidimo pavojingumą. UAB „Pasvalio melioracija“ ir kiti konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai sudarė horizontalų kainų nustatymo ir viešųjų pirkimų pasidalijimo susitarimą, kuris savo pobūdžiu laikomas vienu iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kadangi daro žalą visai šalies ekonomikai. Šio pažeidimo pavojingumą didina ir tai, kad ūkio subjektai veiksmus derino net trijų savivaldybių 25 viešuosiuose pirkimuose. Atitinkamai ūkio subjektams Taryba nustatė maksimalų galimą pagal Aprašo nuostatas pavojingumo dydį. Vadovybės nežinojimas apie antikonkurencinio pobūdžio veiksmus ir prevencinius veiksmus nėra tos aplinkybės, kurios apibūdina padaryto pažeidimo pavojingumą. Net jei UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas nebūtų žinojęs apie konkrečių darbuotojų veiksmus, tai nekeičia vertinimo, kad šie darbuotojai veikė bendrovės vardu, todėl UAB „Pasvalio melioracija“, nepriklausomai nuo vadovo žinojimo, yra laikoma susitarimo dalyve. Aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo baigimo bendrovė ėmėsi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, taip pat nėra reikšminga, kadangi tai yra bendrovės pareiga, negalinti daryti įtakos praeityje padaryto konkurencijos teisės pažeidimo pavojingumui.

10.       Taryba teigė, kad neturėjo pagrindo S. R.-Z. paaiškinimų, kurie buvo duoti Tarybai vykdant Tarybos įgaliotų pareigūnų nurodymus pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotoja turėjo pareigą teikti paaiškinimus. Vadovautis ikiteisminio tyrimo duomenimis Taryba turi teisę pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir pagrįstai Nutarime kartu su Tarybos tyrimo metu surinktais duomenimis vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Tarybai perduotais duomenimis, šiuos duomenis vertindama ne baudžiamojo proceso požiūriu, bet pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles.

11.       Taryba paaiškino, kad UAB „Pasvalio melioracija“ ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams maksimalų baudos dydį nustatė įvertinusi jų gautas pajamas paskutiniais ūkiniais metais, t. y. 2018 m., nes UAB „Pasvalio melioracija“, kaip ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams, pagal Įstatymo 37 straipsnį ir Aprašą apskaičiuota bauda viršijo 10 procentų bendrųjų metinių pajamų 2018 m. ribą. Skiriama bauda sumažinta iki maksimalaus leistino lygio. Geriausiai ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu parodo paskutinių metų iki baudos skyrimo duomenys apie finansinius rezultatus, todėl nustatant maksimalų baudos dydį, turi būti remiamasi būtent šiais duomenimis. Tik kai neturima duomenų apie praėjusių metų iki nutarimo priėmimo bendrąsias metines pajamas arba tie duomenys yra nepatikimi, gali būti remiamasi kitų artimiausių sprendimo priėmimo dieną vienerių ūkinių metų laikotarpiu, nes būtent jie tokiu atveju geriausiai parodys ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu. Tokių aplinkybių Nutarimu skiriant baudas nenustatyta, todėl pagrįstai vadovautasi būtent paskutinių pilnų ūkinių metų iki nutarimo priėmimo duomenimis. Tai, kad pareiškėjas per 2018 m. padidino savo bendrąsias metines pajamas, lyginant su 2017 m., nesudaro pagrindo abejoti duomenų apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas patikimumu. Priešingai, pajamų padidėjimas rodo, kad bendrovė rinkoje veikia efektyviai ir yra ekonomiškai pajėgi sumokėti jai paskirtą baudą.

12.       Taryba nurodė, kad Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis maksimalią baudos ribą sieja su nutarimo priėmimo, bet ne su tyrimo baigimo momentu, kadangi nutarimo priėmimo momentas, kai ūkio subjektui yra skiriama bauda, geriausiai atspindi jo finansinius pajėgumus sumokėti baudą. Tai, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o UAB „Pasvalio melioracija“ maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų. Įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai kilo poreikis atlikti papildomą tyrimą, Taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Papildomas tyrimas pradėtas teisėtai remiantis Tarybai Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise, gavus įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų, taip pat buvo vertinama, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad ūkio subjektai buvo sudarę vieną tęstinį konkurenciją ribojantį susitarimą. Tai, kad papildomo tyrimo metu Tarybai nekilo poreikis atlikti naujų tyrimo veiksmų, kadangi visa vertinimui reikalinga informacija jau buvo surinkta anksčiau, nesudaro pagrindo abejoti Tarybos atliktais veiksmais.

13.       Atsakovas Taryba atsiliepime į UAB „Jadrana“ skundą prašė jį atmesti.

14.       Taryba paaiškino, kad išvadą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ buvimo vienu ekonominiu vienetu padarė remdamasi nustatytų aplinkybių visuma. UAB „Jadrana“ kiekvieną Nutarime nurodytą aplinkybę vertina atskirai viena nuo kitos. Nagrinėtu draudžiamo susitarimo sudarymo laikotarpiu abiejų bendrovių akcininkai buvo tie patys trys fiziniai asmenys – R. ir J. S. bei V. P. – iš kurių nė vienas neturėjo balsų daugumos akcininkų susirinkimų metu, kad galėtų vienasmeniškai priimti strateginius bendrovių veiklos organizavimo klausimus. Todėl tam, kad būtų priimti sprendimai, buvo reikalingas bent dviejų arba visų trijų akcininkų bendras sutarimas. UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ turėjo ne tik bendrus akcininkus, tačiau sutapo ir jų valdymo organų nariai: (duomenys neskelbtini). Sutampantys akcininkai ir valdymo organų nariai sudarė teisines galimybes abiejų bendrovių atžvilgiu įgyvendinti suderintą strategiją rinkoje, ypač, kai nė vienoje iš bendrovių nėra asmens, kuris vienasmeniškai galėtų priimti strateginius sprendimus. Tarybos konstatuoto draudžiamo susitarimo esmė – derinusioms veiksmus bendrovėms viena kitai padėti laimėti atitinkamų savivaldybių viešuosius pirkimus (tai pripažino visos keturios pažeidime dalyvavusios bendrovės), rodo, kad būtent Pasvalio rajono viešuosius pirkimus turėjo laimėti ir faktiškai laimėdavo bent viena iš vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių – arba UAB „Pasvalio melioracija“, arba UAB „Jadrana“. Tarp bendrovių Taryba tyrimo metu nustatė atliekamų darbų pasiskirstymą, kad UAB „Pasvalio melioracija“ dalyvauja ir laimi tuos viešuosius pirkimus, kuriuos sudaro kelių ir gatvių remonto bei priežiūros darbai, o UAB „Jadrana“ – melioracijos darbai. Be to, abi bendrovės yra įsikūrusios tose pačiose UAB „Pasvalio melioracija“ patalpose, kurias UAB „Jadrana“ naudoja panaudos pagrindais; abi bendrovės turi bendrų darbuotojų ir UAB „Jadrana“ (duomenys neskelbtini) dalį pajamų gauna iš UAB „Pasvalio melioracija“ užsakymų. Taigi aplinkybių visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu Taryba padarė išvadą dėl vieno ekonominio vieneto buvimo.

15.       Taryba pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė identiška situacija kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-378-629/2019 (UAB „Vortex Capital“ prieš Tarybą), kadangi dėl draudžiamo ūkio subjektų susitarimo trijose savivaldybėse buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams atlikti. Nėra pagrindo ūkio subjektų pažeidimo trukmę vertinti kitaip nei minėtoje byloje ir nukrypti nuo suformuotos teismo praktikos. Pažeidimo pabaigos negalima vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažeidimo pabaigos momentas vertinamas skaičiuojant iki kada truko ūkio subjektų pažeidimas. Lengvinančią aplinkybę – esminių Tarybos baigto tyrimo aplinkybių pripažinimą – galima nustatyti tik tada, kai subjektas ne tik pripažįsta tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, bet ir besąlygiškai ir eksplicitiškai sutinka, kad buvo padarytas įstatymo pažeidimas. Toks pripažinimas turėtų būti aiškus, nedviprasmiškas ir besąlyginis. UAB „Jadrana“ pripažįsta, kad pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, tačiau nesutinka, kad ji su UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Šio nesutikimo negalima vertinti kaip vien tik susijusio su sankcijos apskaičiavimu ir skyrimu. UAB „Jadrana“ ginčijant vieno ekonominio vieneto buvimą, reikėtų iš naujo įvertinti sudarytą susitarimą UAB „Jadrana“ susitarime dalyvaujant ne kartu su UAB „Pasvalio melioracija“ kaip vienam ekonominiam vienetui, bet kaip konkurentei kitų bendrovių atžvilgiu. Tai galėtų keisti ir atsakomybės klausimą. UAB „Jadrana“ nesutinkant dėl vieno ekonominio vieneto, ginčijamas pats Tarybos konstatuoto draudžiamo susitarimo modelis, dėl to ši aplinkybė nevertinama kaip lengvinanti Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme.

16.       Taryba pritarė UAB „Jadrana“ argumentams, kad bauda vienam ekonominiam vienetui skaičiuotina pagal vienam ekonominiam vienetui priklausančių subjektų bendrąsias metines pajamas, iš šių pajamų atimant vidinius tiekimus vieno ekonominio vieneto viduje, t. y. pajamas, gautas iš vidinių atsiskaitymų už prekes, paslaugas, darbus ir pan. UAB „Jadrana“ šį argumentą dėl baudos skaičiavimo vienam ekonominiam vienetui iškėlė tik teisme ir nekėlė procedūros Taryboje metu, nors buvo informuota, kad abi įmonės laikomos vienu ekonominiu vienetu ir bauda skaičiuojama pagal 2018 m. bendrąsias metines pajamas praėjusiais ūkiniais metais. Todėl nebuvo vertinta, ar tarp UAB „Jadrana“ bendrųjų metinių pajamų yra pajamų, gautų iš vidinių tiekimų vieno ekonominio vieneto viduje. UAB ,,Jadrana“ turėtų įrodyti, kiek pajamų pelno (nuostolių) ataskaitų eilutėse sudaro pajamos, gautos iš vidinių tiekimų bei pateikti įrodymus.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jadrana“ atsiliepime į UAB „Pasvalio melioracija“ skundą iš esmės jį palaikė, prašė skundą vertinti teismo nuožiūra.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į UAB „Jadrana“ skundą iš esmės jį palaikė, prašė skundą vertinti teismo nuožiūra, iš esmės sutink su Nutarime nustatytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis ir dėl UAB „Jadrana“ bei UAB „Pasvalio melioracija“ kaip vieno ekonominio vieneto veikimo padarant konkurencijos teisės pažeidimą.

 

 

 

II.

 

19.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų  UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ skundus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, grąžino Tarybai išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo, iš dalies patenkino pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo Tarybos UAB „Pasvalio melioracija“ 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ – 1 358,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Teismas nustatė, kad Taryba 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimas“ pripažino, jog UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ,‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012–2017 m. organizuotose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Pareiškėjai UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija, tačiau UAB „Pasvalio melioracija“ nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu, o UAB „Jadrana“ nesutinka, kad ji su UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ekonominį vienetą ir dėl paskirtos solidarios baudos, taip pat ginčija paskirtos baudos dydį.

21.       Teismas pažymėjo, kad Nutarimu UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo pripažintos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme. Taryba nutarime rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pozicija, kad ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų. Nei Įstatyme, nei Apraše, nei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nėra numatytos solidarios administracinės atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus. Reglamente numatyta vienintelė išimtis, kad siekiant veiksmingo baudų, nustatytų įmonių asociacijoms už pažeidimus, išieškojimo, būtina numatyti sąlygas, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad įmonių asociacijoms esant nemokioms, baudą sumokėtų jos narės (preambulės 30 p., teksto 23 str. 2 d.). Ryšys tarp nurodytų reglamento nuostatų ir nacionalinių įstatymų atskleidžiamas Reglamento 3 straipsnyje, t. y. nacionaliniai teismai ir konkurencijos institucijos, taikydami nacionalinius įstatymus, turi vadovautis ir Bendrijos teise, jei identifikuoti susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos tiesiogiai sprendžiant dėl sankcijų taikymo, tačiau Europos Sąjungos teisė veikia kaip papildomas teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis, nepaneigiantis egzistuojančių nacionalinės teisės pagrindinių šaltinių, o būtent atsakomybę (jos rūšį ir sankcijų dydžius) už konkurencijos teisės pažeidimus numatančių įstatymų. Ir būtent šiuo aspektu reikšminga Europos Sąjungos Teismo praktika, aiškinant Europos Sąjungos teisės šaltinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-169-822/2017 ir A-899-858/2017 ir kt.).

22.       Teismas nurodė, kad Lietuvos teisinėje sistemoje administracinė (ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis. Įprastai solidari teisinė atsakomybė būdinga civilinei teisinei atsakomybei. Konkurencijos teisės prasme galimas bendros keliems ūkio subjektams baudos paskyrimas išimtiniais atvejais juos pripažinus vienu ūkiniu vienetu ar vienu ūkio subjektu Įstatymo 3 straipsnio 22 dalies prasme, kadangi ūkio subjektas konkurencijos teisės prasme laikytinas ne tik įmonė, bet ir įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai, kt.). Tai iš esmės grindžiama ekonomine logika, nes išimtiniai teismų praktikoje atvejai susiję su to paties ekonominio vieneto nariais, už kuriuos atsakingi pripažįstami junginiai (asociacijos) ar junginį patronuojantys ūkio subjektai. Tačiau ir šia prasme Įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatyta, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams. Tad tiek Bendrijos teisė, tiek ir nacionalinė konkurencijos teisė grindžiama asmeninės pažeidimą padariusio ūkio subjekto atsakomybės principu. Tad konkurencijos teisės prasme įmonė suprantama kaip vienas ekonominis vienetas, nesureikšminant konkrečios įmonės teisinio statuso ar finansavimo būdo. Vertinant faktinę situaciją dėl kelių įmonių veikimo kaip vienas ekonominis vienetas, būtinas atskirų įmonių, kurias siekiama pripažinti vienu ekonominiu vienetu, veiksmų savarankiškumo sprendžiant dėl savo elgesio rinkoje įvertinimas.

23.       Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi, nes joje buvo nagrinėjama patronuojančios (motininės) įmonės įtaka dukterinės įmonės veiklai, ir šių ūkio subjektų laikymo vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme klausimas. Ginčo atveju nenustatyta, kad UAB „Pasvalio melioracija“ turėtų UAB „Jadrana“ akcijų ir atvirkščiai, t. y. kad jas būtų galima laikyti motinine ir dukterine įmone viena kitos atžvilgiu. Kadangi bylų ratio decidendi nesutampa, išaiškinimai neturi precedento galios šioje byloje sprendžiamam klausimui.

24.       Teismas nurodė, kad UAB „Pasvalio melioracija“ atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „Pasvalio melioracija“ nėra balsų daugumos ir nė vienas iš minėtų asmenų negali vienasmeniškai priimti sprendimų. UAB „Jadrana“ (duomenys neskelbtini). Valdybos nėra, taigi nėra balsų daugumos ir niekas taip pat negali vienasmeniškai priimti sprendimų. Todėl teismas atmetė Tarybos argumentus, kad minėti trys akcininkai iš esmės darė lemiamą įtaką UAB „Pasvalio melioracija“ ar UAB „Jadrana“ komercinei politikai. Vien tai, kad sutampa įmonių dalyviai ir valdymo organų nariai, kai kurie yra įtakos įmonių valdyme neturintys darbuotojai, nepaneigia įmonių savarankiškumo priimant sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose. Kitos Tarybos nustatytos aplinkybės, net jų visuma, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Be to, tai, kad akcininkai daro įtaką įmonės valdyme ar priimant sprendimus, nesudaro pagrindo taikyti skirtingoms ir savarankiškai ūkinėje veikloje dalyvaujančioms įmonėms solidarios administracinės atsakomybės, kurios taikymas yra išimtinis ir teismų praktikoje. Net atsakovo nurodomoje ESTT praktikoje ne visais atvejais, konstatavus vieno ekonominio vieneto egzistavimą paskiriama solidari (bendra) bauda, pvz., byloje Knauf Gips KG prieš Komisiją (Nr. C-0407/08 P) bauda buvo skirta būtent motininei įmonei, laikant ją atsakinga už visos įmonių grupės veiksmus, o ne solidariai visoms įmonėms, priklausančioms tai grupei.

25.       Teismas vertino, kad Taryba nenustatė aplinkybių, jog UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ rinkoje nesielgė savarankiškai. Priešingai, įmonės pasiskirstė darbais, konkursais, kuriuose dalyvauja viena įmonė, o kuriuose kita, t. y. viena su kita tarėsi kaip savarankiški juridiniai asmenys, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos nepagrįstai laikytos vienu ekonominiu vienetu ir nepagrįstai joms paskirta bendra (solidari) bauda, laikant jas vienu ekonominiu vienetu. Veiksmų suderinimas, rinkos dalijimasis, viešųjų pirkimų dalijimasis, ką teisingai nustatė Taryba, tik patvirtina priešingai, nei padaryta Nutarime išvada, o būtent tai, jog šios įmonės veikia kaip savarankiški draudžiamo susitarimo dalyviai. Byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, kurioms esant teismų praktikoje (remiantis ir reglamento nuostatomis) galėtų būti taikoma išimtis dėl bendros (solidarios) baudos skyrimo už konkurencijos įstatymų pažeidimus, o būtent asociacijos veiklos ar dukterinės-patronuojančios (motininės) įmonių santykių. Tai, kad pareiškėjai, susiję savo didžiųjų akcininkų personaline sudėtimi, nelaikytini vienu ūkio subjektu, niekaip neįtakoja konstatuotų esminių pažeidimo aplinkybių. Kadangi pareiškėjai nelaikytini vienu ekonominiu vienetu Įstatymo prasme, todėl pareiškėjams Taryba nepagrįstai solidariai paskyrė 399 200 Eur baudą, nors įstatymai solidarios administracinės atsakomybės savarankiškai veikiantiems juridiniams asmenims nenumato. Be to, konstatavus, kad nebuvo pagrindo pareiškėjus laikyti vienu ūkio subjektu, Taryba nepagrįstai neįvertino UAB „Jadrana“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimo (Nutarimo 278 p.), nors tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė kitų įmonių atžvilgiu.

26.       Teismas nustatė, kad Nutarime dėl pažeidimo pavojingumo Taryba nurodė, jog UAB „Pasvalio melioracija“ kartu su UAB „Jadrana“ dalyvavo ir derino veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainas, 24 viešuosiuose pirkimuose. Sutiktina, kad toks sistemiškas ūkio subjektų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose didina pažeidimo pavojingumą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjams pagrįstai nustatytas maksimalus pavojingumo dydis, t. y. 30 proc. nuo pajamų, nurodytų Nutarimo 257 pastraipoje. Dėl bazinio baudos dydžio tikslinimo matyti, kad pažeidimą lengvinančios aplinkybės buvo vertintos individualiai UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“, nepaisant to, kad jos laikytos vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme.

27.       Teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės neindividualizavo UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudos dydžio. Teismas pažymėjo, kad tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams bei parenkant jų dydį yra Tarybos diskrecija. Tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Tarybai skirtos diskrecijos dalis. Kadangi atsakovas neindividualizavo galimos skirti baudos dydžio, Nutarimo dalis, kuria UAB „Jadrana“ pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti 399 200 Eur baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, panaikinama ir grąžinama atsakovui apskaičiuoti ir paskirti baudas individualiai tiek UAB „Jadrana“, tiek UAB „Pasvalio melioracija“ pagal jų gautas bendrąsias metines pajamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, viešųjų pirkimų, kuriuose UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ individualiai dalyvavo ir derino kainas, skaičių, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kiekvieno iš ūkio subjektų elgseną ir įtaką pažeidimo padarymui.

28.       Teismas nustatė, kad atsakovas, baigęs tyrimą, 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo baigimą ir įteikė pranešimą, kuriame pateikta informacija apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su tyrimo medžiaga bei nurodyta Tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 19–27 d. pareiškėjai ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų 2018 m. paaiškinimus, Taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą tyrimą. 2019 m. sausio 29 d. nutarime nuodyta, kad UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Pasvalio melioracija“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Bendrovių teigimu, pranešime nagrinėjamų susitarimų bendras tikslas buvo pasidalinti konkursais bei apriboti tarpusavio konkurenciją sudarant sąlygas kelių ir gatvių remonto bei melioracijos paslaugų konkursus laimėti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai įmonei. Atsižvelgiant į tai, pranešime nagrinėjami bendrovių veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne trys atskiri susitarimai, nepriklausomai nuo to, kad viena ar kelios šių veiksmų dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru susitarimu. Taryba sprendė, kad siekiant tinkamai kvalifikuoti UAB ,,Pasvalio melioracija“, UAB ,,Jadrana“, UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Biržų ranga“ veiksmus, būtina papildomai vertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas. Dėl to gali būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomą tyrimui reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą. Taryba 2019 m. kovo 27 d. ir balandžio 3 d. raštu gavo įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus. Susitarime dalyvavę ūkio subjektai buvo išklausyti 2019 m. gegužės 8 d. Tarybos posėdyje.

29.       Teismas pažymėjo, kad iš nutarimo papildyti tyrimą matyti, jog atliktas papildomas tyrimas siekiu tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus. Todėl pareiškėjų argumentai, jog tyrimas buvo pratęsinėjamas neatliekant jokių veiksmų ir nemotyvuotai, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjai nepagrindė, kad Taryba, tik 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje gavusi įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti protingo termino sąvoką. Teismas nenustatė, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Tyrimą nutarta papildyti motyvuotai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo (Įstatymo 36 str. 8 d.). Tokia teisės aiškinimo praktika patvirtinta ir teismų praktikoje ir ji atitinka baudų individualizavimo principą, kad įmonėms paskirtos baudos būtų ne tik nubaudžiančios, bet ir atgrasančios ir finansiškai įmanomos (pakeliamos) sumokėti.

30.       Teismas laikė pagrįstais Tarybos argumentus dėl UAB „Pasvalio melioracija“ nurodomų aplinkybių nelaikymo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi įmonių darbuotojų paaiškinimų davimas yra pareiga pagal įstatymą vykdant konkurencijos pareigūnų nurodymus tyrimo metu. Teismas sutiko, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimas konkurencijos tyrime, vertinant ir analizuojant šiuos duomenis kartu su kitais konkurencijos tyrimo metu surinktais duomenimis, niekaip nelemia nutarimo skundžiamos dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Teismas sutiko su Tarybos argumentais dėl pažeidimo pabaigos nustatymo, kadangi neįrodyta UAB „Jadrana“ valia nutraukti pažeidimą, nors ji turėjo pagrįsti savo teiginius.

32.       Teismas skundus tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą Nutarimo dalį dėl solidarios baudos pareiškėjams paskyrimo ir grąžino atsakovui spręsti baudų pareiškėjams apskaičiavimo ir paskyrimo klausimą, tinkamai individualizuojant jų administracinę atsakomybę už konkurencijos įstatymo pažeidimus. Kadangi klausimai dėl įmonių finansinių pajėgumų (kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties) nebuvo įvertinti skundžiamame nutarime, tai iš naujo svarstant baudų įmonėms individualizavimo klausimą pareiškėjai turi galimybę pateikti Tarybai reikšmingus jų baudų tinkamam individualizavimui duomenis.

33.       Teismas nustatė, kad UAB „Pasvalio melioracija“ nurodė, jog patyrė 14 040 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Jadrana“ – 8 493,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, kuris pareiškėjų neginčijamas šioje administracinėje byloje, jog teismine tvarka kvestionuojami tik baudos paskyrimo ir dydžio klausimai ir šioje apimtyje iš dalies skundai pripažinti pagrįsti, priteisė po 500 Eur už atstovavimą ikiteismine tvarka ir po ½ patirtų atstovavimo išlaidų teisme. Teismas sprendė, kad UAB „Pasvalio melioracija“ priteistina suma sudaro 500 + (2 275 + 715 + 2134+22,50)/2, iš viso 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ priteistina suma sudaro 500 + 1 716,5/2, iš viso 1 358,25 Eur.

 

III.

 

 

34.       Pareiškėjas UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį ir pripažinti: UAB „Pasvalio melioracija“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja padėjo Tarybai tyrimo metu (Konkurencijos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.); UAB „Pasvalio melioracija“ padaryto teisės pažeidimo pavojingumo vertinimui turi įtakos tai, kad UAB „Pasvalio melioracija“ veika nesukėlė jokių materialinių nuostolių; UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas, sužinojęs, kad iki 2017 m. liepos 17 d. projektų vadove dirbusi S. R.-Z. galėjo veikti galbūt neteisėtai dalyvaudama konkurenciją ribojančių susitarimų sudaryme ėmėsi informacinių ir bendrųjų ir individualių prevencinių priemonių, susijusių su pareiškėjo darbuotojų, atsakingų už dalyvavimą viešųjų pirkimų procese, informavimu, įspėjimu ir kompetencijos tobulinimu 2018 m. spalio 22 d. priimdamas Įsakymą Nr. 7-51; UAB „Pasvalio melioracija“ vadovybė (generalinis direktorius) nežinojo apie UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotojų, buvusių atsakingų už dalyvavimą valstybinių ar privačių įstaigų ir organizacijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, veiksmus, sudarančius prielaidas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui; 2) likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priklausomai nuo priimto galutinio procesinio sprendimo iš atsakovo Tarybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.       Pareiškėjas teigia, kad UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotojos S. R.-Z. paaiškinimų davimas Taryboje turėjo būti aiškinamas ne kaip pareiga, bet kaip teisė pasirinkti duoti parodymus, reikalingus sėkmingam konkurenciją ribojančių susitarimų atskleidimui. Teismo išvada, kad įmonių darbuotojų paaiškinimų davimas yra pareiga pagal įstatymą vykdant konkurencijos pareigūnų nurodymus tyrimo metu klaidinga. S. R.-Z. pagalba, pasinaudojant savo teise ir išreikšta savo noru bei laisvai duodant paaiškinimus Tarybos įgaliotam pareigūnui turi būti prilyginama esminei pagalbai Tarybai atliekant tyrimą ir ši aplinkybė pripažintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies kontekste.

36.       Teismas, vertindamas argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nebuvo aktyvus. Teismas turėjo pareigą išsamiai analizuoti ne tik šioje byloje esančius Tarybos iš ikiteisminio tyrimo institucijos gautus duomenis, bet ir duomenis, kuriuos surinko atsakovas tyrimo metu. Išsami analizė turėjo apimti klausimą ar UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotoja S. R.-Z., veikdama kaip minėtos bendrovės atstovė, duodama parodymus, naudojosi savo kaip asmens, kuris duoda parodymus apie savo galbūt padarytą teisės pažeidimą, teise atsisakyti duoti parodymus ar atsakinėti tik į kai kuriuos klausimus. Todėl ši aplinkybė nepagrįstai nepripažinta kaip atsakomybę lengvinanti.

37.       Pareiškėjas nurodo, kas teismas ne tik iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl pažeidimo pavojingumą apibūdinančių, pareiškėjo nurodomų aplinkybių egzistavimo ir pripažinimo, bet ir ignoravo pareiškėjo argumentus dėl atsakovo neteisingai aiškinamo ir taikomo Aprašo 10 ir 11 punktų. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, išdėstytų 1.3 punkte (dėl aplinkybių, mažinančių pažeidimo pavojingumą: pareiškėjo veikla nesukėlė jokių materialinių nuostolių, įmonės vadovas priėmė 2018 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 7-51, kuriuo buvo duoti nurodymai personalui, atsakingam už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, vadovybė nežinojo ir negalėjo žinoti apie darbuotojų veiksmus, sudarančius prielaidas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui) ir 1.7 punkte (Taryba nevertino pareiškėjo nurodytų pavojingumą mažinančių aplinkybių). Teismas pasisakė tik dėl vieno Aprašo 10 punkte nurodyto pažeidimo pavojingumą apibūdinančių aspekto – ūkio subjektų sistemiško dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Teismas buvo selektyvus ir išdėstė fragmentuotus motyvus dėl pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių. Tokiu būdu atsakovui grąžinus išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo, atsakovas savaime nebevertins UAB „Pasvalio melioracija“ skundo 1.3 ir 1.7 punkte pateiktų argumentų apie tai, kad Taryba klaidingai aiškino Aprašo 10 ir 11 punktų turinį, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Šis klausimas buvo vienas svarbiausių ir aktualiausių UAB „Pasvalio melioracija“, kadangi nuo pažeidimo pavojingumo vertinimui turinčių aplinkybių konstatavimo gali priklausyti skirtinos bazinės baudos dydis.

38.       Pareiškėjas UAB ,,Jadrana“ atsiliepime į UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

39.       UAB ,,Jadrana“ nurodo, kad nedarė jokios reikšmingos įtakos UAB ,,Panevėžio melioracija“ imantis veiksmų, kuriuos ji prašo pripažinti sudarančiais pagrindą laikyti papildoma atsakomybę lengvinančia aplinkybę, neturi pakankamai informacijos, todėl negali pasisakyti dėl konkrečių pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

40.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41.       Tarybos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo buvusios darbuotojos pareigų vykdymas pagal Įstatymo nuostatas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe – pagalba tyrimo metu. Tai, kad pareiškėjo buvusi darbuotoja davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir Taryba vėliau rėmėsi šiais paaiškinimais taip pat nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip lengvinančios Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Taryba šiuos paaiškinimus gavo ne iš pareiškėjo, bet bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Jeigu ne kitų valstybės institucijų veiksmai, abejotina, ar Taryba apskritai būtų gavusią šią informaciją. Prevencinių veiksmų ėmimasis ir vadovybės nežinojimas apie galimus antikonkurencinio pobūdžio veiksmus nėra tos aplinkybės, kurios pagal Aprašo 10 punkto nuostatas galėtų apibūdinti padaryto pažeidimo pavojingumą. Tarybos vertinimu, pareiškėjo vadovas žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti apie bendrovės dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime. Aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo baigimo bendrovė ėmėsi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga, kadangi tai yra bendrovės pareiga, negalinti daryti įtakos praeityje padaryto konkurencijos teisės pažeidimo pavojingumui. Tarybai nustačius, kad ūkio subjektai sudarė susitarimą dėl kainos nustatymo ir viešųjų pirkimų padalijimo, yra laikoma, kad tokie susitarimai savaime daro žalą visai šalies ekonomikai, nes buvo eliminuota galimybė efektyviai pasinaudoti ribotais valstybės ištekliais. Pareiškėjui manant priešingai, kad jo padarytas vienas iš pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų jokių nuostolių nesukėlė, jis tai privalo įrodyti, tačiau šiuo atveju to nepadarė.

42.       Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nusprendus, kad bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

43.       Atsakovo nuomone, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsakovas nesutinka, kad šiuo atveju byla pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą vertintina kaip byla dėl finansinių sankcijų taikymo. Visos bylos dėl Tarybos nutarimų teisėtumo turi būti nagrinėjamos bendra tvarka trijų teisėjų kolegijos. Tai aiškintina tuo, kad Tarybos nutarimai yra skundžiami pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, o tokių skundų nagrinėjimui ABTĮ nenustato jokių išimčių dėl bylą nagrinėjančio teismo sudėties. Bylos dėl Tarybos nutarimų yra sudėtingos, todėl ir dėl šios priežasties turi būti nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijos. Net ir tuo atveju, kai neskundžiamas nustatytas pažeidimas, o tik baudos dydis, teismas privalo vertinti nustatytą pažeidimą, kadangi nuo to priklauso ir baudos dydis. Tarybos nutarimas yra vientisas teisės aktas ir bet kuriuo atveju turi būti vertinamas nustatytas pažeidimas. Be to, net ginčijant tik baudos dydį, pagal teismų praktiką, tokios bylos nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijos.

44.       Atsakovo nuomone, teismo sprendimas nelaikyti UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ vienu ūkio subjektu nėra tinkamai argumentuotas. turi būti vertinami kelias bendroves siejantys ekonominiai, organizaciniai ir teisiniai ryšiai, kadangi tik jie gali būti tinkami įrodymai. Teismas netinkamais argumentais nuginčijo Tarybos poziciją abi bendroves laikyti vienu ūkio subjektu. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti būtent dėl Nutarime nustatytų abi bendroves siejančių ryšių, šiuos ryšius vertindamas iš esmės, o ne tik formaliai dėl jų pasisakydamas, kad jie nepanaikina bendrovių savarankiškumo, įskaitant savarankišką dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime. Vienam ekonominiam vienetui konstatuoti nėra būtina, kad atskiri juridiniai asmenys turėtų vienas kito akcijų, kadangi yra galimi įvairūs vieno ūkio subjekto veiklos modeliai, pavyzdžiui, keli juridiniai asmenys bendrą strategiją rinkoje gali įgyvendinti dėl to, kad yra kontroliuojami tų pačių fizinių asmenų.

45.       Atsakovas nurodo, kad nepaisant to, kad nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisės aktuose expressis verbis nėra įtvirtinta solidari vieną ūkio subjektą sudarančių asmenų atsakomybė, tokia atsakomybės rūšis kyla sąvokos „ūkio subjektas“ pagrindu, kadangi konkurencijos teisė taikoma ne juridiniams asmenims, bet ūkio subjektams, kuriuos gali sudaryti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad nacionaliniai teisės aktai (taip pat ir Europos Sąjungos) neįtvirtina tokios atsakomybės rūšies. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išimtiniais atvejais solidariai galėtų atsakyti tik patronuojanti ir patronuojamoji bendrovės. Tarybos vertinimu, solidariai gali atsakyti ūkio subjektą sudarantys mažesni vienetai, kurie, kaip nagrinėjamu atveju, rinkoje veikia bendrai ir yra kontroliuojami tų pačių trijų fizinių asmenų bei dalyvauja konkurenciją ribojančiame susitarime kaip vienas vienetas. Europos Komisijos ir ESTT praktikoje tokia solidari vieno ūkio subjekto atsakomybė nėra išimtis iš bendros taisyklės, o dažnas atvejis, kadangi konkurencijos teisės subjektas yra ne juridinis asmuo, bet ūkio subjektas. Kita vertus, net ir esant pagrindui taikyti tokią solidarią atsakomybę, nebūtinai reiškia, kad tokia solidari atsakomybė visais atvejais bus pritaikyta.

46.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovo nuomone, pareiškėjams nepagrįstai priteistos išlaidos už atstovavimą Tarybos tyrimo metu, nes procedūra Taryboje nėra ikiteisminis ginčų nagrinėjamas ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje pagal Rekomendacijų 8.19 papunkčio nuostatas. Tarybos nuomone, UAB „Pasvalio melioracija“ už skundo dėl Nutarimo parengimą galėtų būti priteista ne daugiau nei 700 Eur, o už atsiliepimo į UAB „Jadrana“ skundą parengimą galėtų būti priteista ne daugiau nei 200 Eur, nes dokumentai nedidelės apimties, jiems parengti nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Neturėtų būti laikoma, kad UAB „Pasvalio melioracija“ praleido daugiau nei 4 val. ruošiantis teismo posėdžiui. Galima atlyginti atstovavimo išlaidų suma šiuo atveju neturėtų viršyti 505,08 Eur. Iš viso UAB ,,Pasvalio melioracijai priteistina 713,79 Eur. Tarybos nuomone, UAB „Jadrana“ už skundo dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo parengimą galėtų būti priteista ne daugiau nei 500 Eur (1 000 Eur/2), nes jo parengimui nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų.

47.       Pareiškėjas UAB ,,Pasvalio melioracija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48.       UAB ,,Pasvalio melioracija“ nuomone, bylą nagrinėjo teisėtos sudėties teismas, nes ginčas kilo dėl finansinių sankcijų taikymo. Pareiškėjas teigia, kad byloje keliamas klausimas dėl konkurencijos teisės pažeidimus padariusių juridinių asmenų patraukimo teisinėn atsakomybėn griežtumo, t. y. skirtos baudos dydžio. Ekonominę sankciją paskyrė Taryba, vadovaudamasi Lietuvoje galiojančiais teisės aktas, expressis verbis nenumatančiais solidarios atsakomybės konkurencijos teisėje. Todėl vadovautis Europos Komisijos praktika šioje byloje negalima, nes tokiu būdu pažeidžiami proporcingumo ir subsidiarumo principai. Baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidari atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu (solidarios atsakomybės) atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams. Įstatymo ar teisės analogijos taikymas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje yra ypatingai išimtinio pobūdžio, pateisinamas tik ta apimtimi, kiek yra siaurinama, o ne išplečiama teisinės atsakomybės apimtis ar taikymo sąlygos, nes priešingu atveju būtų iškreipiama atsakomybę nustatančių teisės aktų prasmė.

49.       UAB „Pasvalio melioracija“ nuomone, Tarybos atliekamas tyrimas, apimantis ikiteismines procedūras ir, esant pagrindui, besitęsiantis teisminėse stadijose kiek tai susiję su konkurencijos teisės pažeidimus padariusių ūkio subjektų teisių ir pareigų visumos pusiausvyra, ypač, kalbant apie ekonominės sankcijos proporcingumą, turi būti vertinamas visumoje, o ne atskirais etapais. Ypač tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektams paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka kriminalinės sankcijos griežtumo pobūdį, kuris lemia, kad ūkio subjektams turi būti garantuojamos visos procesinės garantijos nepriklausomai nuo konkurencijos tyrimo privalomų ir neprivalomų etapų. Todėl teisminei praktikai neprieštarauja, kad teismas pareiškėjo naudai priteisė dalį pareiškėjo ikiteisminio tyrimo etape patirtų atstovavimo išlaidų. Pareiškėjo skunde buvo keliami su ekonominės sankcijos dydžiu susiję klausimai, kurių taikymas išimtinai susijęs su teisės taikymo aspektais ir pan. Tokiam skundui parengti buvo privalu analizuoti visą turimą Tarybos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir kt. Todėl pareiškėjo atstovo patirtos laiko sąnaudos objektyviai atspindi ir atitinka adekvačias teisminės gynybos priemones.

50.       Pareiškėjas UAB ,,Jadrana“ atsiliepime į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51.       UAB ,,Jadrana“ neprieštarauja, kad atsižvelgiant į ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 sakinio nuostatą, bylą nagrinėti galėjo būti sudaroma trijų teisėjų kolegija, tačiau tokiu būdu suformuoti kolegiją būtų buvusi teismo teisė, bet ne pareiga. UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ nepagrįstai taikyta solidari atsakomybė, todėl teismo sprendimas turi būti paliktas galioti, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgiant į ABTĮ nuostatas bei kritiškai vertinant atsakovo subjektyviu suvokimu grįstus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimus, teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažintinas.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

52.       Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

53.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), pažymėtina, kad atsakovas be kita ko apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

54.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Administracinės bylos dėl Konkurencijos tarybos nutarimų aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos. Pareiškėjo suformuluoto skunde reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia, todėl vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijama atsakovo nutarimo dalis dėl piniginės baudos paskyrimo, neduoda pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai. 

55.       Todėl sutinkant su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjus vienasmeniškai pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta bylą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atvejų teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas kilusiam ginčui faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir apimtį, taikytiną reguliavimą, atsižvelgusi į teisingumo ir protingumo kriterijus, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pripažįsta, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai, dėl ko teismo sprendimo nenaikina ir neperduoda bylos nagrinėti iš naujo. Sutikdamas, kad byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendimą palieka nepakeistą.

56.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

57.       Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87(2019) rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos ir perdavė atsakovui išspręsti klausimą dėl baudų pareiškėjams apskaičiavimo ir paskyrimo. Teismas konstatavo, kad taikytiname ginčui reguliavime nėra numatytos solidarios administracinės atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus, administracinė (ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis, o konkurencijos teisė grindžiama asmeninės pažeidimą padariusio ūkio subjekto atsakomybės principu. Teisėjų kolegija, pritardama šioms išvadoms, pabrėžia, kad kitokiam aiškinimui pagrindo nėra ir jis prieštarautų Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio bei Aprašo nuostatoms, užtikrinančioms nubaudimo individualizavimą.

58.       Įvertinus byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi byloje Nr. A522-54/2014, nes joje buvo nagrinėjama patronuojančios (motininės) įmonės įtaka dukterinės įmonės veiklai, ir šių ūkio subjektų laikymo vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme klausimas, kuris nagrinėjamu atveju neaktualus.

59.       Skundžiamu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas iš esmės neindividualizavo UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudos dydžio bei pavesta atsakovui laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti baudų skyrimo procedūrą, t. y. „apskaičiuoti ir paskirti baudas individualiai tiek UAB „Jadrana“, tiek UAB „Pasvalio melioracija“ pagal jų gautas bendrąsias metines pajamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, viešųjų pirkimų, kuriuose UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ individualiai dalyvavo ir derino kainas, skaičių, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kiekvieno iš ūkio subjektų elgseną ir įtaką pažeidimo padarymui“. Todėl šioje byloje pareiškėjų veiksmų bei jų pobūdžio įtakos baudos dydžiui vertinimas teisiškai nereikšmingas ir negalimas, kadangi to tinkamai neatliko kompetentingas viešojo administravimo subjektas (atsakovas). Dėl tos pačios priežasties negalimas ir pareiškėjo UAB „Pasvalio melioracija“ apeliacinio skundo nekorektiškai suformuluotų reikalavimų (prašymų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus) tenkinimas.

60.       Nepaneigiant sprendimo išvadų dėl tyrimo trukmės ir pabaigos, nėra pagrindo pritarti sprendimui, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo. Šią išvadą teismas grindė ginčui netaikytina Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 8 dalimi, o aktualioje 36 straipsnio 1 dalyje teisiškai reikšmingais faktais apibrėžiami konkurencijos teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo Nutarime nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011 teismas, aiškindamas analogiškas Konkurencijos įstatymo tuometinės redakcijos 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigė, kad praėję ūkiniai metai paprastai turėtų būti suprantami, kaip pilni paskutiniai ūkiniai metai iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento, o tam tikrais atvejais, kai objektyviai negalima remtis tų metų duomenimis (dėl jų realaus ar potencialaus nepatikimumo, neadekvatumo ar kt.), praėję ūkiniai metai gali būti siejami ir su kitu artimiausiu konkurencijos institucijos sprendimo priėmimo dienai vienerių ūkinių metų laikotarpiu, tačiau numatydamas galimybę, kad praėję ūkiniai metai atitinkamais atvejais gali būti siejami ir su pilnais paskutiniais ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime metais.

61.        ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

62.        Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant pareiškėjus tyrimo Taryboje metu, juos pripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ nenumato galimybės proceso administraciniame teisme metu priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas asmens išlaidas, susijusias su tyrimo atlikimu ir atitinkamos bylos nagrinėjamu Konkurencijos taryboje. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, yra atlyginamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442 - 292/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą pareiškėjams tyrimo Taryboje metu.

63.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į pareiškėjų atstovų (advokatų) suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad priteisiama pareiškėjų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina po 500 Eur ir galutinė pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma paliekama nepakeista. T. y. UAB ,,Pasvalio melioracija“ priteisiama 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ 1 358,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

64.       Pareiškėjas UAB ,,Pasvalio melioracija“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir jas pagrindžiančius dokumentus. UAB ,,Pasvalio melioracija“ prašo priteisti 2 210 Eur už Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo analizę (1,5 val.), 2019 m. lapkričio 4 d. pasitarimą (0,5 val.) ir apeliacinio skundo projekto parengimą (15 val.). Šios advokato suteiktos teisinės paslaugos laikytinos vienos teisinės paslaugos – apeliacinio skundo parengimo, sudėtinėmis dalimis. Tačiau, kadangi pareiškėjo UAB ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinis skundas atmetamas, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

65.       Pareiškėjas UAB ,,Pasvalio melioracija“ taip pat prašo priteisti 1 040 Eur už atsiliepimo į Tarybos apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir susiję su teisme nagrinėjama byla, todėl priteistinos.

66.       Pareiškėjas UAB ,,Jadrana“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl jos nepriteisiamos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

67.       Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pasvalio melioracija“ naudai iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos priteisti 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Artūras Drigotas     Milda Vainienė     Virginija Volskienė