Civilinė byla Nr. e2-13164-527/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00746-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.5; 3.2.6.6.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Jonava

Kauno apylinės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ patikslintą ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. ieškiniu, kuris patikslintas 2020 m. gegužės 19 d., kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 299,54 Eur skolą, 703,48 Eur delspinigius, 29,95 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro išrašus ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pagal su pradiniu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingu 2007 m. gegužės 28 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705617544 išperkamosios nuomos būdu įsigijo žoliapjovę FS 55, kurią įsipareigojo išpirkti iki 2008 m. gegužės 28 d., tačiau sumokėjo tik pirmą įmoką, likusių įmokų nemokėjo ir turto negrąžino. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą.

Teismas 2020 m. gegužės 19 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2020 m. gegužės 20 d. išsiųsti procesiniai dokumentai 2020 m. gegužės 29 d. grįžo atgal su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba. Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai, 2020 m. birželio 3 d. paskelbti viešai, laikomi įteiktais 2020 m. birželio 3 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. gegužės 28 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705617544 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo žoliapjovę FS 55 ir įsipareigojo per 12 mėnesių pagal sutartą grafiką atlikti įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik pirmą Išperkamosios nuomos sutarties įmoką ir liko skolingas 299,54 Eur už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal Sutartį. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101–6.102 straipsniai). 

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs. CK 6.38, 6.63 ir 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas Sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 299,54 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 703,48 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., t. y. už 4 697 dienų. Ieškovės teigimu, ji savo iniciatyva delspinigių normą sumažino iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės pagal 2007 m. gegužės 28 d.  Sutartį nevykdė ir sutartų įmokų nemokėjo. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 7 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip vienuolikai metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Teismo nuomone, ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų mokėjęs ieškovei dalimis arba būtų žadėjęs ieškovei atsiskaityti, kuo būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, teismas ieškovės teiginių, kad nuo 2010 metų ji ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nevertina kaip pateisinančiais tokį ilgą delsimą išsiieškoti skolą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant Sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 107,83 Eur (299,54 Eur x 0,2 proc. x 180 d. / 100) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 29,95 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Be to, nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso pasikeitimą, kitų pareigų nevykdymu, tačiau tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti delspinigiai ir bauda yra dviguba atsakomybė, kuri negalima (CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-230-614/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 407,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro išrašus.

Ieškinį patenkinus 39,33 procentais (407,37 x 100 / 1 035,87), ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 9,05 Eur (23 x 0,3933) žyminio mokesčio ir 1,14 Eur (2,90 x 0,3933) išlaidų už Registrų centro gautus išrašus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.                                

Priteisti ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (įmonės kodas 126308223, registracijos adresas: Kaunas, Savanorių pr. 192, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas) iš atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)):

299,54 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 euro centų) skolą,

107,83 Eur (vieno šimto septynių eurų 83 euro centų) 0,2 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų,

5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (407,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

1,14 Eur (vieno euro 14 euro centų) išlaidas už Registrų centro išrašus ir

9,05 Eur (devynių eurų 5 euro centų) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė