Civilinė byla Nr. 2-776-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00492-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.4.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. A2-671-523/2016 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. 2015-08-24 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimu (b. l. 2-14) ir, vadovaudamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 vykdymą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-27 nutartimi vykdomus išieškojimus iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-11 nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-601-302/2016 palikta nepakeista (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Pareiškėjai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. 2016-01-05 teisme papildė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 21-22), prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 vykdymą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-27 nutartimi vykdomus išieškojimus, Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1546-236/2015 priteistų sumų išieškojimą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-08 nutartimi (b. l. 23-24) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis nagrinėjamoje byloje jau buvo įvertintas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-11 nutartimi. Papildomame 2016-01-04 prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai naujų įrodymų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus ir kitose bylose, tačiau laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti tik konkrečios bylos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla bei joje pareikštais reikalavimais. Todėl pareiškėjai atitinkamus prašymus galėtų reikšti bylose, kuriose yra priimti sprendimai, kurių vykdymo sustabdymo siekiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde (b. l. 31-32) prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspęsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nemotyvavo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
2. Būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones lemia tai, kad šioje byloje yra ginčijami sandoriai, sudaryti su banku, kurie iš esmės yra pagrindas priverstinėms skolų išieškojimo procedūroms vykdyti. Tuo atveju, jeigu ginčo sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, išieškojimo iš pareiškėjų įkeisto turto procesas negalėtų būti pradėtas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjų turtas bus parduotas, kadangi jau yra vykdomos varžytinės, todėl ginčo turtas liktų trečiųjų asmenų (sąžiningų įgijėjų) nuosavybėje.
3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principai. Pats bankas kartu su sklypo pardavėju organizavo vertinimą be apžiūros, siekdamas apgauti sklypo pirkėją.

Atsakovas A. V. atsiliepime (b. l. 38-41) prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu dėl nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreipiamasi jau antrą kartą. Teismas, atmesdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvavo tuo, kad pareiškėjai papildomame 2016-01-04 prašyme dėl proceso atnaujinimo jokių naujų įrodymų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė. Pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
2. Pareiškėja nenurodė, kokiu būdu, nesustabdžius Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-04 nutarties vykdymo, gali pasunkėti būsimo galimai palankaus sprendimo vykdymas šioje byloje.
3. Didžioji dalis atskirojo skundo argumentų yra susijusi su ieškinio reikalavimų įrodinėjimu ir proceso atnaujinimo būtinumu, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe ir skundžiamos teismo nutarties neteisėtumu.

Atsakovė R. T. atsiliepime (b. l. 44-47) prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pareiškėjai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Be to, iš prašymo turinio matyti, kad siekiama sustabdyti viso civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 priimto sprendimo vykdymą, tačiau sprendimai dėl išieškojimo iš pareiškėjų turto yra priimti ne šioje, o ir kitose civilinėse bylose. Todėl atitinkamus prašymus pareiškėjai turėtų teikti kitose bylose.
2. Pareiškėjai byloje jau antrą kartą prašo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomu aplinkybių, lemiančiu tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti.

Atsakovas R. T. atsiliepime (b. l. 50-53) prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Šioje byloje atskiruoju skundu dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimo kreipiamasi jau antrą kartą. Be to, teismas, įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti jo nėra pagrindo.
2. Didžioji dalis atskirojo skundo argumentų, neskaitant subjektyvių samprotavimų, yra susijusi su pareikštų reikalavimų įrodinėjimu ir proceso atnaujinimo būtinumu, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe ir skundžiamos teismo nutarties neteisėtumu. Atskirajame skunde nenurodyta jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į skundo argumentus (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

2016-04-04 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti apeliantės UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Č. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose papildomai išdėstytos faktines ginčo aplinkybes ir akcentuojama 2008-01-31 vertinimo ataskaitos reikšmė sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantės UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Č. pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323 str., 338 str.), todėl 2016-04-04 rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir vertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą savo paskirti nėra tapatus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Kita vertus, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pavyzdžiui preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 str. 1 d.), ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, (ieškojimo veiksmų sustabdymo) iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos šioje byloje jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo 2015-12-11 nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo taip pat patikrintas ir apeliacinės instancijos teisme. Teikdami pakartotinį prašymą pareiškėjai nenurodė naujų ir iki tol teismų neįvertintų aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad poreikis stabdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus egzistuoja. Įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju vien apeliantės nurodomas status quo padėties išsaugojimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą nelemia vertinimo, kad yra būtinybė taikyti tokias priemonės, nes pareiškimo atnaujinti procesą pateikimas ir jame išdėstyti reikalavimai patys savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje aktuali ir tokia aplinkybė, kad proceso atnaujinimo klausimas yra jau išnagrinėtas iš esmės ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-671-253/2016 pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo nepatenkintas (CPK 179 str. 3 d.). Ir nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau patvirtina, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 preliminariai yra nepagrįstas. Taigi ir šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų nenustatyta, nes pareiškėjai neįrodė nei prašymo atnaujinti procesą tikėtino pagrįstumo, nei grėsmės, jog galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su galutinio sprendimo įvykdymo galimybe

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimus ir neatsiejamai su jais susijusios. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeistų ekonomiškumo principą ir būtų neteisėtas. Todėl teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo toje byloje, kurioje prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymą, ir priešingai, netaikyti tokių priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis apeliantės prašytų taikyti priemonių (išieškojimo veiksmų, vykdomų Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1546-236/2015 pagrindu, sustabdymas) nėra susijusius su pareiškimo dėl proceso atnaujinimo galutinio išnagrinėjimo rezultatu. Nustatyta, kad proceso atnaujinimas yra inicijuojamas Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu buvo atmestas pareiškėjų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovams iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai iš esmės siekia, kad būtų sustabdyti visi priverstiniai išieškojimai iš jų turto pagal kitose bylose priimtus sprendimus. Akivaizdu, jog toks jų prašymas vertintinas kaip tiesiogiai nesusijęs su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo ir neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir rengiant atsiliepimus į šį skundą atlyginimo klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovai A. V., R. T. ir G. T. prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą. Iš byloje pateiktų 2016-01-27 teisinių paslaugų sutarčių Nr. 5/2016, 6/2016, 7/2016 (b. l. 42, 48, 54) bei 2016-01-27 pinigų paėmimo kvitų Nr. 713842, 713841, 713844 (b. l. 43, 49, 55) nustatyta, kad kiekvienas atsakovas turėjo po 100 Eur išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą.

Sprendžiant dėl kompensuojamosios šių išlaidų už advokatės paslaugas apeliacinės instancijos teisme dalies atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; nauja redakcija, TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytus kriterijus. Taip pat įvertintinas ir atskirojo skundo dalykas (apeliacijos objektas), neabejotinai įtakojantis tokių išlaidų dydį. Šiuo konkrečiu atveju ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo procesinės teisės požiūriu nebuvo sudėtingas. Be to, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo, pastebėtina ir tai, kad visiems atsakovams atsiliepimus rengė ta pati advokatė, atsakovų parengti atsiliepimai nebuvo didelės apimties, juose nurodyti iš esmės identiški argumentai, kas neabejotinai turėjo įtakos ir advokatės darbo laiko sąnaudoms juos parengti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į protingumo ir teisingumo kriterijus, kiekvienam atsakovui iš apeliantės UAB „Čelta“ priteistina po 50 Eur už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Apeliantės atskirasis skundas buvo priimtas, nors už jį nesumokėtas 28 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.). Atskirąjį skundą atmetus, nesumokėtas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš apeliantės ( CPK 93 str., 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) po 50 (penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 28 (dvidešimt aštuonis) eurus nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.

Teisėja               Dalia Kačinskienė