Baudžiamoji byla Nr. e1-985-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04003-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
J. P., 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., Vilniuje, Pavilnionių gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. sausio 31 d., 11.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205“, buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 31 d., 12.14 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), savo automobilio neturi, todėl 2022 m. gruodžio 16 d. su automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. K. pasirašė automobilio panaudos sutartį vienerių metų laikotarpiui. 2023 m. sausio 31 d., ryte, būdamas pas pažįstamą, tikslaus adreso nepamena ir būdamas susipykęs su žmona, išgėrė alkoholio, kiek tiksliai, pasakyti negali, gal 6 butelius alaus, po 0,5 l. talpos. Dėl to buvo neadekvatus. Apie 12 val. jis įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir važiavo namo. Jautėsi normaliai, nesuvokė, kad dėl išgerto alkoholio negali vairuoti. Važiavo vienas, salone daigiau nieko nebuvo. Kai įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „RIMI“, Pavilnionių g., Vilniuje, bei sustojo, prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė jo dokumentų ir pasiūlė patikrinti blaivumą. Patikrinimo metu, jam pirmu įputimu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o po antro putimo nustatytas 2.12 prom. girtumas. Jis iš karto prisipažino, kad iš ryto vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai patikrino automobilį, surašė jo asmens duomenis, paėmė jo teises. Jam buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Įvykio metu automobilio salone paliko savo mobiliojo ryšio telefoną, apie ką parašė prašymą į policiją bei susiskambino su automobilio savininku, kuris nurodė, kad telefoną jam grąžins. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, kad vairavo būdamas neblaivus ir dėl to labai gailisi. Ankščiau niekada nėra sėdęs neblaivus už vairo. Turėjo administracinių nuobaudų, visas baudas apmokėjęs. Jokio kito pažeidimo niekada nėra padaręs. Jo finansinė padėtis labai prasta, teisės buvo jo vienintelis pajamų šaltinis jo dukros, savo ir nuomojamo būsto išlaikymui. Su žmona šiuo metu gyvena atskirai. Jis suvokia savo veiksmų rimtumą bei galėjusią kilti žalą kitiems asmenims. Todėl prašo už padarytą nusikalstamą veiką skirti švelniausią bausmę bei neskirti teistumo dėl galimybės surasti tinkamą darbą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiojo patrulio G. B. 2023 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., dirbant kartu su specialistu E. K., Vilniuje, Gabijos g. pastebėjo įtartiną automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pavilnionių g. 22 minėtas automobilis buvo sustabdytas. Už vairo sėdėjo J. P., kuriam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. J. P. paaiškino, kad prieš 40 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu nustatė 2,21 prom. girtumą, antru pūtimu – 2,12 prom. girtumą. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugojimo aikštelę. Filmuota BODY : 1802.
2023 m. vasario 6 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta iš ITT paslaugų tarnybos gauta policijos pareigūnų Body kameros vaizdo medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų Body 1802 kameros Nr. B0F1EC61962A 2023 m. sausio 31 d. vaizdo medžiaga. Įjungus vaizdo medžiaga ekrane matomas įrašas „VLN_KPV-61962A 2023/01/31 12:36:01“. Vaizdas spalvotas. Kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnas prie prekybos centro „RIMI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš visų pusių, fotografuoja automobilį "Toyota" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko atidaro dešinės (vairuotojo pusės) galinės durelės. Trumpai matoma, kad už automobilio vairo sėdi vyras, apsirengęs tamsiai violetinės spalvos striukė su gaubtu. Asmens veido nesimato. Policijos pareigūnas minėtam asmeniui nurodo išlipti ir fotografuoja automobilio saloną iš vidaus. Tikrinamas asmens blaivumas. Policijos pareigūnas klausia, ar asmuo gali užsimerkęs pataikyti su pirštu į nosį bei praeiti liniją, pėda prie pėdos. Asmuo, apsirengęs tamsiai violetine striuke ir šviesiai mėlynos spalvos džinsais (veido nesimato), laikydamas dešinėje rankoje mobiliojo ryšio telefoną, pridėjęs prie ausies, atsako „aišku“ ir kairės rankos pirštą pakelia prie veido. Ar pataiko į nosį, nesimato, nes asmens veidas į kameros objektyvo filmavimo zoną nepateko. Kamera fiksuoja asmenį, pagal bylos aplinkybės tai J. P., pastarasis eina automobilio aikštelėje nubrėžta linija.
2023 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. sausio 31 d., 12.20 val. J. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 40 minučių. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 11.55 val. jam buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 12.14 val. jam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. patikros sertifikato Nr. 1752490 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. gegužės 27 d.
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra automobilio „TOYOTA PRIUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2022 m. gruodžio mėn., datos tiksliai nepamena, jam paskambino vaikinas, kuris prisistatė J. P., kuris pasakė, kad norėtų jog jis jam išnuomotų savo automobilį. Minėtą automobilį jis nuomoja pagal panaudos sutartį ir apie tai Skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas, kuris iki šiol yra aktyvus. Nurodytame skelbime nurodytas jo telefono numeris. 2022 m. gruodžio 16 d., jie susitiko ir, patikrinęs J. P. asmens dokumentą (pastarasis jam atsiuntė savo asmens tapatybės nuotrauką), pasirašė automobilio panaudos sutartį ir pastarasis išvažiavo. Sutartis buvo sudaryta greičiausiai neterminuotam laikui, šiuo metu tiksliai pasakyti negali, nes jau nepamena. Jis minėtam asmeniui davė raktus nuo automobilio, išsiuntė automobilio registracijos liudijimo nuotrauką. Negali pasakyti, kur šiuo metu yra minėtas dokumentas. Nuo to laiko 2-3 kartus buvo susitikęs su minėtu asmeniu. Paskutinį kartą, 2023 m. sausio mėn. pradžioje, buvo susitikę, nes norėjo pažiūrėti, kokiam stovyje yra jo automobilis. Automobilis buvo tvarkingas. Susitikimų metu, J. P. visada buvo tvarkingas, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. 2023 m. sausio 30 d., 14.51 val., J. P. jam skambino iš tel. (duomenys neskelbtini) ir jis susitarė susitikti šiandien, t. y. 2023 m. vasario 1 d., tačiau sulaukė skambučio iš policijos. Nurodytu telefonu bandė susisiekti, tačiau telefonas išjungtas. Pasirašant sutartį, J. P. nurodė savo adresą. Asmeniui automobilis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) paslaugoms suteikti.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. K..
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2008 m. gamybos, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2023 m. vasario mėnesį buvo 6 220 Eur su PVM.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. P., 2023 m. sausio 31 d., apie 12.10 val., Vilniuje, Pavilnionių gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. sausio 31 d., 11.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205“, buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 31 d., 12.14 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dienos ryte jis, būdamas pas pažįstamą, išgėrė alkoholio, kiek tiksliai, pasakyti negali, gal 6 butelius alaus, po 0,5 l. talpos. Apie 12 val. jis įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir važiavo namo. Kai įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „RIMI“, Pavilnionių g., Vilniuje, bei sustojo, prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė jo dokumentų ir pasiūlė patikrinti blaivumą. Patikrinimo metu, jam pirmu įputimu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o po antro putimo nustatytas 2.12 prom. girtumas. Tai, kad J. P. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: pareigūno G. B. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis J. P. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau nurodė, kad, esant galimybei, prašo sumažinti teisių atėmimo trukmę, kadangi teisės yra jo pagrindinis pajamų šaltinis. Be to, prašo sumažinti ir leisti mokėti dalimis baudą, bei sumažinti arba panaikinti automobilio vertės konfiskavimą valstybės naudai, kadangi šiuo metu labai prasta jo finansinė padėtis.
Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (vykdantis individualią veiklą), anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir kitus nešiurkštaus pobūdžio KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, auginantis mažametę dukrą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis J. P. prašė teismo, esant galimybei, leisti baudą sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis iki įvykio vykdė individualią veiklą, dirbdamas (duomenys neskelbtini). J. P. teigė, kad tai yra jo pagrindinis pajamų šaltinis. Kadangi šiuo metu kaltinamasis minėtos veiklos vykdyti nebegali, teismas sprendžia, kad jo finansinė padėtis yra apsunkinta, todėl baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas J. P. nustato ilgesnį 1 (vienerių) metų laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. P. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtų tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (mažesniam, nei vidurkis, terminui). Nors kaltinamasis teismo prašė šį terminą sumažinti, argumentuodamas, kad teisė vairuoti yra jo pragyvenimo šaltinis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma ir iki įvykio, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad tokios darbinio pobūdžio aplinkybės neturi esminio prioriteto svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones skyrimo, kadangi asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina pragyvenimui, turi šia teise naudotis atsakingai ir būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, galinčių lemti šios teisės praradimą. Be to, vertinant J. P. administracinių baustumų istoriją, matyti, kad jis yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis nėra drausmingas vairuotojas, atsakingai besinaudojantis teise vairuoti transporto priemones, nors iki šiol kaltinamasis ir nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkštaus pobūdžio KET pažeidimus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo pagal kaltinamojo prašymą mažinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. 2023 m. vasario 6 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu J. P. nuo 2023 m. vasario 6 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 6 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis J. P. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. K.. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra jis yra automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtą automobilį jis nuomoja pagal panaudos sutartį J. P.. Susitikimų metu, J. P. visada buvo tvarkingas, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 6 220 eurų. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t.y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018)
Įvertinus tai, kad teismui uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamasis J. P. negalės kurį laiką vykdyti individualios (duomenys neskelbtini) veiklos, kuri, jo teigimu, buvo pagrindinis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, akivaizdu, kad jo turtinė padėtis ir taip bus apsunkinta, todėl teismas sprendžia, kad pakankamai didelės visos automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas iš J. P. neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. P. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, praėjus vos kelioms valandoms po alkoholio vartojimo, kai jam patikrinimo buvo nustatytas net 2 promiles viršijantis neblaivumas, tokiu būdu teismas vertina, kad kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būklę ir privalėjo suprasti, kad automobilio vairavimas esant tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas. Šiame kontekste teismas vertina, kad vien simbolinės, nedidelės automobilio vertės dalies konfiskavimas, kuris reikšmingai nepaveiktų kaltinamojo, taip pat neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, būtų nesuderinamas su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti tikslinga J. P. dalies turto vertės konfiskavimą, atitinkantį apytiksliai pusę automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, t. y. 3 000 Eur.
Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. P. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.
Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. P. išieškoti dalį automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3000 (tris tūkstančius) eurų.
Kaltinamajam J. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti J. P., kad bauda per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Aušra Ragelienė