Civilinė byla Nr. e2-91-666/2023

Procesinis Nr. 2-25-3-00428-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.3.; 2.6.8.9.; 3.2.4.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 10 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant ieškovui A. Ž. ir jo atstovui advokatui Oleg Drobitko, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Uniresta” atstovams įmonės vadovui L. K. ir advokatui Sigitui Židoniui,

atsakovės L. O. komercinės firmos atstovui advokatui Aivarui Giliui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika” atstovei J. R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei “Uniresta” ir L. O. komercinei firmai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei “Autoverslo logistika”, uždarajai akcinei bendrovei “Intercargo LT”, Lietuvos Valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos vartotojui atlyginimo.

Teismas

nustatė:

              ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uniresta“ ir L. O. komercinės firmos solidariai 2798 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovės UAB „Uniresta“ 783,34 Eur delspinigių; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

            Ieškovas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp jo ir UAB „Uniresta“, buvo sudaryta automobilio pristatymo sutartis Nr. 20200716, dėl transporto priemonės Audi A8, 2012 m., VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau - JAV) ir jos pristatymo į Lietuvą. Minėta transporto priemonė buvo nupirkta 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau ieškovui nepristatyta, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20. Už automobilį ieškovas sumokėjo 7620 Eur. Nors pinigus už automobilį ieškovas sumokėjo atsakovės UAB „Uniresta“ direktoriui, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. O. komercinės firmos turtui - šios įmonės vardu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentoms transporto priemonėms, iš jų - automobiliui Audi A8, 2012 m., VIN: (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 15 d. priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų pakeitimo, kuriuo nutarta pakeisti 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu automobiliui Audi A8, paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir minėtą automobilį grąžinti A. Ž., leidžiant jį valdyti ir naudoti, bet draudžiant juo disponuoti. Minėta transporto priemonė buvo laikoma UAB „Autoverslas“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 7 d. el. paštu buvo išsiųstas prašymas dėl transporto priemonės apžiūros UAB „Autoverslas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakymas į prašymą nebuvo gautas. Telefoninio pokalbio metu UAB „Autoverslas“ atstovas rekomendavo kreiptis į UAB „Intercargo LT“ dėl leidimo apžiūrėti automobilį. Susisiekus su UAB „Intercargo LT“ nepavyko išspręsti klausimo dėl automobilio apžiūros. 2022 m. kovo 24 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovus ir trečiuosius asmenis, su prašymu atsakyti į klausimus. Po šio prašymo UAB „Intercargo LT“ atstovai pareikalavo sudaryti sutartį dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo ir už tarpininkavimo paslaugas sumokėti 150 Eur, apmokėti automobilio muitą - 3130 Eur ir papildomai sumokėti 2798 Eur už automobilio sandėliavimą. Kadangi automobilis jau daugiau kaip 2 metus buvo saugojamas atviroje aikštelėje, ieškovas nusprendė vykdyti UAB „Intercargo LT“ atstovų reikalavimus, kad kuo greičiau atsiimtų jo įsigytą turtą ir nebedidintų jam padarytos žalos. 2022 m. balandžio 20 d. gautas Generalinės Prokuratūros nutarimas, kuriame L. O. komercinė firma buvo pakartotinai įpareigota perduoti transporto priemonę Audi A8 ieškovui. Paaiškėjo, kad tarp UAB „Intercargo LT“ ir UAB „Autoverslo logistika“, kaip muitinės sandėlio savininko, buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu automobilis buvo saugojamas automobilių stovėjimo aikštelėje. Mano, kad tarp ieškovo ir UAB „Uniresta“ sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Nurodo, kad ieškovui padarytos žalos dydis yra 2746 Eur (nors ieškinyje prašo 2798 Eur žalos), t. y. ieškovo sumokėti pinigai UAB „Intercargo LT“ už automobilio saugojimą UAB „Autoverslo logistika“ atvirojoje aikštelėje. Nurodo, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. automobilio pristatymo sutartį ieškovas šių išlaidų dengti neprivalėjo. Atsakovai buvo informuoti apie esamą situaciją, bet nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų perduotas teisėtam savininkui. Mano, kad atsakovės UAB „Uniresta“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši neįvykdė sutarties ir nepristatė transporto priemonės per 30 kalendorinių dienų taip, kaip tai yra numatyta automobilio pristatymo sutarties 5.1. p. Atsakovės L. O. komercinės firmos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė jokių veiksmų ir neįvykdė Generalinės Prokuratūros nutarimų perduoti turtą teisėtam savininkui. Atsakovių kaltė ir bendra solidarinė atsakomybė šiuo atveju preziumuojama. Priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad JAV transporto priemonių aukcione „IAAI“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. už 6325 USD (be gabenimo mokesčių) įsigyto automobilio Audi A8 2012 m., patekimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas siekiant užkardyti organizuotos grupės rengiamą nusikalstamą veiką, apgaulės būdu organizuojant naudotų transporto priemonių importą į Lietuvą. Ieškovas dėjo visas pastangas kuo greičiau atgauti automobilį, tuo pačiu sumažinti jam daromą žalą. Automobilio pristatymo sutarties 5.1. p. numatyti 0,02 procentų delspinigiai per dieną nuo sutarties sumos. Ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki automobilio atsiėmimo, t. y. iki 2022 m. vasario 18 d., iš viso 514 dienų, todėl prašo iš atsakovės UAB „Uniresta“ priteisti 783,34 Eur delspinigių sumą.

           Atsakovė UAB „Uniresta“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilio pristatymo sutartyje buvo susitarta, kad UAB „Uniresta“ nuperka automobilį JAV arba Kanados teritorijoje vykstančiuose aukcionuose ir organizuoja jo pristatymą į Lietuvą. UAB „Uniresta“ pristato automobilį adresu - Klaipėdos jūrų uostas. Į sutarties kainą visi mokėtini mokesčiai ir rinkliavos neįskaičiuojami. Ieškovas (klientas) pats įsipareigoja susirasti muitinės deklarantą ir tarpininką, kuris pasirūpins automobilio importo procedūromis ir išmuitinimu. Automobilio perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas automobilio ir jį lydinčių dokumentų perdavimo metu. Ieškovas pripažįsta, kad jo pageidautas įsigyti automobilis AUDI A8 2020-08-20 buvo nupirktas ir atgabentas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Ieškovas apie tai buvo informuotas. Iki bus atliktos muitinės procedūros, kurias, turėjo atlikti muitinės tarpininkas UAB „Intercargo LT“, perduoti automobilį ieškovui nebuvo teisinio pagrindo. Po kiek laiko sužinojo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad aptariamam automobiliui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl UAB „Uniresta“ neteko net galimybės jį perduoti ieškovui. Apie tai jis buvo informuotas. Jokios kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės atsakovei nebuvo žinomos. Atliekamame ikiteisminiame tyrime jokios pretenzijos ar įtarimai UAB „Uniresta“ nėra reiškiami. Atsakovė UAB „Uniresta“ savo sutartinius įsipareigojimas, kurie buvo jo valioje, t.y. nupirkti ieškovo pageidaujamą automobilį ir jį pristatyti į Klaipėdos jūrų uostą, įvykdė laiku ir tinkamai. Automobilis su jį lydinčiais dokumentais ieškovui nebuvo perduotas dėl ne nuo UAB „Uniresta“ priklausančių priežasčių, o dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo. Kaip nors įtakoti ikiteisminį tyrimą atsakovė jokių teisinių galimybių neturėjo ir neturi. Ieškovo automobilis UAB „Autoverslas“ saugojimo aikštelėje buvo sandėliuojamas pagal tarpusavio sutartį su muitinės tarpininku UAB „Intercargo LT“, todėl bent jau muitinės procedūrų atlikimo laikotarpiu už šias paslaugas privalėjo apmokėti pats ieškovas. Mano, kad ieškovo reiškiamos pretenzijos dėl patirtos žalos, kuri atsirado dėl automobilio sandėliavimo išlaidų apmokėjimo, turėtų būti reiškiamos Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 metu nustatytiems įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, jeigu baigus ikiteisminį tyrimą byla bus perduota į teismą. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, tuomet atitinkamos pretenzijos galėtų būti reiškiamos ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui.

      Atsakovė L. O. komercijos firma atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Pažymėjo, kad atsakovė neturi ir niekada neturėjo jokių sutartinių santykių su ieškovu, todėl nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl ginčo automobilio. Ieškovui priklausančio automobilio areštas bei saugojimas kelerius metus buvo sąlygoti ne atsakovės kokių nors neteisėtų veiksmų, tačiau neteisėtų LR Generalinės prokuratūros veiksmų - neteisėto 2020-12-01 nutarimo areštuoti ieškovo automobilį priėmimo. L. O. komercinei firmai niekada nebuvo ir nėra pareikšti jokie įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20. Atitinkamai nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad L. O. komercinė firma atliko kokius nusikalstamus ar neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję nuostolius ieškovui. LR Generalinės prokuratūros 2022-02-15 nutarimas patvirtina, kad pradinis 2020-12-01 prokuratūros nutarimas, kuriuo ieškovo automobilis buvo areštuotas kažkodėl būtent kaip L. O. komercinės firmai priklausantis turtas, buvo akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi ginčo automobilis niekada L. O. komercinei firmai nepriklausė, nes jos pirkėjas ir savininkas yra ieškovas. L. O. komercinė firma negali būti atsakinga už LR Generalinės prokuratūros klaidas. Ieškovo automobilis, kaip areštuojamas turtas, niekada nebuvo perduotas L. O. komercinei firmai, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti prokuratūros nurodymo, nes automobiliu niekada nedisponavo. 2020-12-01 prokuroro nutarime turto saugotoju buvo nurodytas neįvardijamas „įmonės atsakingas darbuotojas“, kurio parašo ant jokio dokumento nėra. Turtas, įskaitant ir ieškovo automobilį, visai nebuvo aprašytas, atitinkamai nedalyvavo nei vienas įstatyme išvardintas asmuo, turtas nebuvo parodytas L. O. komercinės firmos atstovui. Automobilį ieškovas atsiėmė iš saugojimo aikštelės dar 2022-02-18, tačiau prokuroro nutarimas, kuriuo L. O. komercinė firma įpareigojama perduoti automobili? prokuroro 2022-02-15 nutarimu paskirtam naujam saugotojui A. Ž., priimtas tik 2022-04-20, t. y. praėjus dviem mėnesiams po to, kai automobilį ieškovas jau buvo atsiėmęs. Ieškovo nurodomi L. O. komercinės firmos neteisėti veiksmai, nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodomais nuostoliais, nes iki prokuroro nurodymo automobilį ieškovas jau buvo atgavęs. Teigia, kad paties ieškovo neveikimas nulėmė nuostolių atsiradimą arba bent jau padidėjimą. Ieškovo automobiliui laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas dar 2020-12-01, o su prašymu grąžinti jam automobilį ieškovas kreipėsi tik 2022 metų pradžioje. Jeigu ieškovas būtų pakankamai rūpestingas ir savo automobilio grąžinimu būtų pradėjęs rūpintis dar 2020 metais ir pateikęs prokuratūrai reikiamus dokumentus, tai prokurorai savo klaidą būtų ištaisę ir automobilį ieškovui perdavę saugoti daug anksčiau, nei 2022-02-18.

Tretieji asmenys UAB “Intercargo LT” ir UAB “Autoverslo logistika” atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Trečiasis asmuo Lietuvos Generalinė prokuratūra atsiliepimu nurodė, kad prokuratūra trečiuoju asmenių į civilinę bylą įtraukta nepagrįstai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju, nėra teisinio ryšio tarp Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros materialiųjų teisių ir pareigų ir nagrinėjamos bylos pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovėms UAB “Uniresta” ir L. O. komercinei įmonei dėl žalos ir delspinigių pagal automobilio pristatymo sutartį priteisimo. Šios civilinės bylos baigtis neturės jokios įtakos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. Ž. ir jo atstovas advokatas Oleg Drobitko, palaikė ieškinio reikalavimus išdėstytais motyvais, prašė juos tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad automobilio pristatymo sutartis jo nuomone yra pirkimo pardavimo sutartis su transportavimo sutarties elementais. Apie automobilio pristatymą į Klaipėdos uostą ieškovui nebuvo pranešta. Generalinės prokuratūros 2022-02-15 nutarime buvo nurodyta, kad A. Ž. leidžiama paimti automobilį ir ji valdyti, bet draudžiama disponuoti. Nutarimas buvo priimtas ieškovo iniciatyva. Pradėjus domėtis kur fiziškai yra automobilis,  paaiškėjo, kad jis yra UAB „Autoverslas“ aikštelėje. Ieškovui buvo neleidžiama apžiūrėti automobilį. Su ieškovu niekas nebendravo, į raštišką paklausimą nieko neatsakė. Atsakovės visiškai nusišalino nuo problemos sprendimo. Generalinei prokuratūrai sužinojus apie esamą situaciją, buvo pakartotinai 2022-04-20 priimtas nutarimas, kuriuo L. O. komercinė įmonė įpareigota perduoti automobilį savininkui. Muitinės tarpininkas UAB „Interacagro Lt“ pareikalavo iš automobilio savininko už automobilio saugojimo paslaugas. Ieškovas buvo priverstas šiuos pinigus sumokėti. Sutinka, kad tokiais atvejais yra tokia praktika. Prašo taikyti vartojimo sutarčių aiškinimo taisykles ir visas abejones taikyti vartotojo naudai. Nurodė, kad patirta žala yra automobilio saugojimo išlaidos 2746 Eur ir delspinigiai. Teigia, kad UAB „Uniresta“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad neįvykdytas sutarties 3.2. punktas, kuriame numatyta, kad vykdytojas turėjo per 1 d. pranešti, kad automobilis atvyko į Lietuvą, deja pranešta nebuvo. Atsakovė su ieškovu niekaip nebendradarbiavo. L. O. komercinė įmonė taip pat neveikė aktyviai. L. O. komercinės įmonės išduotame įgaliojime buvo atžymėta, kad automobilį galima išvežti nuo 2020-10-05 iki 2020-10-10. Policija pradėjo savo veiksmus tik 2020-10-15, todėl jeigu atsakovė per numatytą laiką būtų atlikusi savo pareigas tinkamai, automobilis būtų išvežtas iš uosto laiku ir neareštuotas. Tačiau verslininkai ieškovui atsiimti automobilio nepadėjo, todėl yra priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ar neveikimo ir dėl to kilusios žalos ieškovui. Patikslino, kad L. O. komercinei įmonei nekelia atsakomybės iš sutartinių santykių. Jos atsakomybė kyla iš delikto, nes ši atsakovė pažeidė bendro apdairaus elgesio verslininkui taisykles. L. O. komercinė įmonė buvo informuota apie prokuratūros nutarimą areštuoti ieškovo automobilį, tačiau šio nutarimo neskundė. Mano, kad abiejų atsakovių atsakomybė yra solidari, nes jų veiksmai padaryti bendrai. 

Teismo posėdžio metu ieškovas A. Ž. paaiškino, kad per Facebook‘ą, surado, kad UAB “Uniresta” veža automobilius iš JAV, jie dalyvauja aukcionuose. Atsakovė nurodė kainą, automobilį, jo defektus ir susitarė dėl parvežimo, buvo pasirašyta sutartis ir sumokėti pinigai. Pinigus sumokėjo vadovui L. K. grynais tą pačią dieną kai buvo sudaryta sutartis 2020-08-24. Jam sakė, kad parvežimas turėtų trukti apie 2 mėn. Apie automobilio atvykimą į Lietuvą sužinojo 2020 m. spalio pradžioje. Jis pats pagal konteinerio Nr., kurį jam buvo nurodę ir programėlę sužinojo, kad automobilis jau turi būti uoste. Praėjus 3 mėn. nuo sutarties sudarymo parašė įmonei paklausimą, kodėl taip ilgai trunka. Atsakovė pasakė, kad reikia laukti. Paskambinus į muitinę jį informavo, kad automobilis sulaikytas. UAB “Uniresta” patvirtino, kad automobilis pirktas per L. O. firmą yra sulaikytas ir geriau nesiimti jokių veiksmų. Įmonės atstovai sakė, kad patys viską sutvarkys, tai tęsėsi iki 2021 m. gegužės pabaigos. Trūkus kantrybei ir nesulaukus, jis pats pradėjo domėtis per muitinę kur yra automobilis. Sužinojo, kad jis yra „Autoverslo logistika“ aikštelėje, nuvyko ten ir atstovas jam davė tyrėjos kontaktus. Tada kreipėsi į tyrėją, kuri pasakė, kad jam reikia atvykti į prokuratūrą ir susimokėti muito mokesčius, bei už stovėjimo aikštelę. Automobilis ten stovėjo apie 2 metus, jis norėjo prieš atsiimant apžiūrėti automobilį, nes nežinojo kas iš jo likę, kaip jis atrodo. Šiai dienai jis turi minėtą automobilį ir jį eksploatuoja. Automobilį pirko sau, neužsiima automobilių pirkimu-pardavimu. Automobilį iš aikštelės atsiėmė 2022-04-06 kai sumokėjo visus mokesčius ir už jo stovėjimą. 

Atsakovės UAB “Uniresta” atstovai įmonės vadovas L. K. ir advokatas Sigitas Židonis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Įmonės vadovas L. K. papildomai nurodė, kad po automobilio nupirkimo su klientu buvo bendraujama, jam suteikta visa jo sekimo informacija. Ieškovas su kitu asmeniu buvo atvykęs susitikti ir jam buvo suteikta visa informaciją apie susiklosčiusią situaciją ir tyrėjos numerį ieškovui davė būtent jis. Pats įmonės atstovas nieko nežinojo kas vyksta su automobiliu. Nesutinka, kad su klientu nebuvo bendraujama. Atvirkščiai jis stengėsi klientui padėti kiek galima, kad automobilis butų atgautas kuo greičiau. Jie patys skambino ieškovo advokatui norėdami pateikti žinomą informaciją, bet su advokatu susisiekti nepavyko, jis buvo išvykęs. Sutartis yra dėl krovinio gabenimo, o ne pirkimo. Klientas pats perka automobilį iš aukciono. Ne jų įmonė turi prisijungimą ir sąskaitą pirkimui aukcione, ją turi „Intercargo“, kurios duotais prisijungimais jie nupirko automobilį. Jų vaidmuo yra kaip tarpininko padėti klientui transportuoti automobilį. Klientas padavė pinigus grynais, nes taip pats pageidavo. Kad deklarantas yra L. O. komercinė firma pranešė ieškovui, nes pats tai sužinojo iš tyrėjos. Per 1 parą nepranešė klientui apie automobilio atgabenimą į Klaipėdos uostą, nes transportuoja ne jie o „Intercargo“, kurie neinformavo, kad jis yra pristatytas, t. y. automobilis fizikai nebuvo iškrautas iš laivo ar konteinerio, taigi negalėjo pranešti klientui. Ar sąskaita už saugojimą per didelė negali atsakyti, nes to nežino. Kas turėtų sumokėti už automobilio saugojimą negali pasakyti, nes jis buvo laikomas dėl prokuratūros veiksmų. Su L. O. komercinės firma jokių ryšių neturėjo, apie ją sužinojo tik iš tyrėjos.

Atsakovės UAB “Uniresta” atstovas advokatas Sigitas Židonis papildomai nurodė, kad UAB “Uniresta” savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, organizavo transporto priemonės pirkimą, sudalyvavo aukcione ir organizavo nupirkto automobilio pristatymą į Lietuvą. Krovinys į Lietuvą atvyko. Ieškovas pats pripažino, kad stebėjo konteinerio vežimą. Klientas pats įsipareigojo susirasti muitinės tarpininkus. Ieškovas neprieštaravo, kad išmuitinimo paslaugas atliktų „Intercargo“. UAB “Uniresta” jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Jos atsakomybės taip pat negali būti dėl valdžios institucijų atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ieškovas nenurodė kokių sutarties sąlygų neįvykdė UAB “Uniresta”. Kas įvyko po to kai automobilis atvyko į Lietuvą buvo jau ne UAB “Uniresta” atstovų valioje. Akivaizdu, kad šiuo atveju persistengė ir savo pareigų neįvykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai. Šiuo atveju yra įstatymo numatyta galimybė automobilio savininkui kaip civiliniam ieškovui kreiptis į kaltus asmenis.

Atsakovės L. O. komercinės firmos atstovas advokatas Aivaras Gilys, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovė su jokių sutartinių santykių nei su ieškovu nei su UAB “Uniresta” neturėjo. Ji ieškovui niekaip nebuvo įsipareigojusi. Generalinės prokuratūros 2022-02-15 nutarimu dėl laikino nuosavybės apribojimo pakeitimo, buvo taikomas areštas ne kaip L. O. komercinės firmos turtui, o kaip ieškovo kaip savininko turtui. Automobilis jokia forma atsakovei niekada nepriklausė. 2020-10-05 buvo išrašytas įgaliojimas, tačiau 2020-10-07 dokumentai jau buvo paimti kratos metu, taigi negalima kaltinti, kad per 2 dienas L. O. firma kažko nepadarė. Akivaizdu, kad prokuratūra neatsakingai buvo areštavusi automobilį, nes jokiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad minėtas automobilis būtų priklausęs L. O. firmai. Firma neturėjo jokių dokumentų, kad tas automobilis priklausė ieškovui, kad ką nors sužinojus jam galėtų apie tai pranešti. Tam nebuvo jokių prielaidų. Prokuratūra galimai suklydo areštuodama automobilį. Dauguma prokuratūros nutarimų atsakovė skundė, tačiau tai neturi nieko bendro su byla. Pats ieškovas taip pat neteikė prokuratūrai prašymų ar įrodymų, kad automobilis priklauso jam. L. O. firma negalėjo gražinti ieškovui automobilio, nes niekada jo neturėjo. Pažymėjo, kad vykdant tyrimą tokių automobilių prokuratūra yra areštavusi daugiau, sumos už jų saugojimą yra susidariusios labai didelės ir neaišku, kas už tai mokės. Generalinei prokuratūrai yra parašytas raštas, prašant išaiškinti kas turės mokėti už areštuotų automobilių saugojimą. Mano, kad tokius automobilius jie turėtų vežtis į kažkokias savo aikšteles. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės ar jos nerūpestingumo. Akivaizdu, kad ieškovo automobilis buvo areštuotas nepagrįstai. Niekas ieškovui nedraudė pačiam anksčiau imtis atsakomybės ir veiksmų siekiant atgauti automobilį ir operatyviau ginti savo teises, tuomet automobilio saugojimo išlaidos būtų ženkliai mažesnės. Kaip automobilio dokumentai atsirado pas L. O. firmą paaiškinti negali. Mano, kad gali būti, kad visų automobilių dokumentai buvo sudėti kartu, vėliau juos būtų išsiskirstę. Priežastis dėl ko automobilis tiek laiko prastovėjo saugojimo aikštelėje buvo prokuroro nutarimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Trečiojo asmens UAB „Autoverslo logistika” atstovė J. R. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovių atstovų paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškinio reikalavimus. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie kaip muitinės sandėlis suteikė savo užsakovui muitinės saugojimo paslaugą, paslauga suteikta tinkamai. Muitinės sandėlio atsakomybė ir atsakovių atsakomybė šioje byloje dėl ieškovo patirtos žalos nekyla. Kokia yra UAB „Autoverslo logistika” ir „Intercargo“ susitarta saugojimo kaina paaiškinti negali, nes tai yra komercinė paslaptis. UAB „Autoverslo logistika” saugojo automobilį pagal su įmone „Intercargo“ sudarytą sutartį. L. O. firmai, jei ji būtų kreipųsis, muitinės sandėlis automobilio nebūtų atidavęs. UAB „Autoverslo logistika” gavo 2020-12-22 pranešimą iš Klaipėdos teritorinės muitinės, kad automobiliai pervežami į UAB „Autoverslo logistika” muitinės sandėlį prieš tai informavus prokurorą.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. dirbo L. O. firmoje, buvo muitinės tarpininko atstovė, deklarantas. Šiuo metu vėl dirba įmonėje, po tų įvykių buvo išėjusi iš darbo 3 metus. Ieškovo nepažįsta, kaip jo nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys dokumentai atsirado L. O. firmoje nežino. Atsakovės UAB “Uniresta” taip pat nežino. Paprastai dokumentus atsiunčia siuntėjas. Kai buvo atliekamas tyrimas dokumentų iš įmonės paėmė labai daug, buvo surinkti dokumentai ir nuo jos stalo ir nuo kolegų. Būdavo, kad atsiųsdavo ir kitoms įmonėms skirtus dokumentus, paskui juos atsidalindavo. Vienas iš didesnių siuntėjų buvo „Intercargo“. Gavus dokumentus žiūrėdavo kokie dokumentai priklauso jiems, kurie ne, pranešdavo toms įmonėms ir juos atiduodavo, arba pačios įmonės kreipdavosi dėl savo dokumentų. Išmuitindami automobilius žiūrėdavo eilės tvarką, kad nebūtų prastovų. Būdavo, kad išmuitindavo ir iki 30 automobilių per dieną.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmetamas.

Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą atsakovėms atlyginti solidariai 2798 Eur žalą ir netesybas, kurią jis kildina iš to, kad, atsakovė UAB “Uniresta” pažeidė 2020-08-24 automobilio pristatymo sutartį, pasirašytą tarp UAB „Uniresta“ ir ieškovo, kuria UAB „Uniresta“ įsipareigojo aukcione JAV arba Kanadoje nupirkti automobilį AUDI A8 ir ją pristatyti į Lietuvą. Automobilis buvo nupirktas, pristatytas į Lietuvą, tačiau dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis ieškovui nebuvo perduotas, nes prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Automobilis AUDI A8 apie 2 metus buvo saugomas UAB „Autoverslas“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovas teigia, kad UAB „Uniresta“ neįvykdė sutarties ir nepristatė automobilio ieškovui, bei kartu su atsakove L. O. komercine firma nesiėmė veiksmų, kad jis būtų perduotas teisėtam savininkui, todėl atsakovės privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl automobilio saugojimo ir sumokėti netesybas.

Nagrinėjamoje byloje kilo civilinės atsakomybės taikymo už nuostolius, kurie pagal savo prigimtį priskirtini turėtoms išlaidoms, klausimas. Tai yra dėl atsakovės UAB “Uniresta” pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl sutarties pažeidimo, o atsakovei L. O. firmai dėl taikytinos deliktinės atsakomybės. 

Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovių civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -8CK) 6.246–6.249 straipsniai). 1CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas patyrė nuostolius dėl to, kad jam priklausantis automobilis buvo jam neperduotas ir ilgą laiką saugojamas muitinės aikštelėje. Taip pat neginčijamos ir aplinkybės, kad automobilis AUDI A8 buvo nupirktas aukcione ir pristatytas į Lietuvą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo patirta žala sudaro 2746 Eur sandėliavimo išlaidos, tai patvirtina ir UAB „Intercargo“ 2022-02-18 išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tačiau ieškovas prašo priteisti 2798 Eur sumą.

93Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). 

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei UAB “Uniresta”.

Tarp ies?kovo ir atsakovės UAB „Uniresta“ 2020-08-24 buvo sudaryta Automobilio pristatymo sutartis Nr. 20200716, de?l transporto priemone?s Audi A8, 2012 m., VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo JAV ir jos pristatymo i? Lietuva?. Mine?ta transporto priemone? buvo nupirkta 2020-08-20, tac?iau ies?kovui nepristatyta, kadangi prade?tas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 ir Generaline?s prokuratu?ros Baudz?iamojo persekiojimo departamento prokuroro R. Z?. 2020-12-01 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybe?s teise?s apribojimas L. O. komercine?s firmos turtui – s?ios i?mone?s vardu i? Klaipe?dos valstybini? ju?ru? uosta? atgabentoms transporto priemone?ms, is? ju? – ieškovo automobiliui Audi A8, 2012 m. Automobilio pristatymo sutartyje buvo susitarta dėl tokių sąlygų: UAB „Uniresta“ nuperka automobilį JAV arba Kanados teritorijoje vykstančiuose aukcionuose ir organizuoja jo pristatymą į Lietuvą (sutarties 1.1. punktas); UAB „Uniresta“ pristato automobilį adresu - Klaipėdos jūrų uostas (sutarties 1.2. punktas); į sutarties kainą visi mokėtini mokesčiai ir rinkliavos neįskaičiuojami (sutarties 2.2 punktas), klientas (ieškovas) pats įsipareigoja susirasti muitinės deklarantą ir tarpininką, kuris pasirūpins automobilio importo procedūromis ir išmuitinimu (sutarties 6.9 punktas); automobilio perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas automobilio ir jį lydinčių dokumentų perdavimo metu (sutarties 3.4 punktas). 

Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, taip pat sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovu, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2283 str). Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šiuo atveju ieškovui buvo suteikta automobilio nupirkimo ir transportavimo paslauga. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad jo pageidautas įsigyti automobilis AUDI A8 2020-08-20 buvo nupirktas ir atgabentas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Ieškovas apie tai buvo informuotas, jam buvo suteikti konteinerio vežimo stebėjimo duomenys. Bylos duomenimis muitinės procedūras turėjo atlikti muitinės tarpininkas - UAB „Intercargo LT“. Ieškovo automobilis UAB „Autoverslas“ saugojimo aikštelėje buvo sandėliuojamas pagal tarpusavio sutartį su muitinės tarpininku UAB „Intercargo LT“, todėl muitinės procedūrų atlikimo laikotarpiu už šias paslaugas privalėjo apmokėti pats ieškovas (sutarties 2.2 punktas). Ieškovas už išmuitinimo paslaugas nebuvo susimokėjęs, todėl iki bus atliktos muitinės procedūros perduoti automobilį ieškovui nebuvo teisinio pagrindo. 2020-12-01 nutarimu paskyrus laikiną nuosavybe?s teise?s apribojimą ieškovo automobiliui UAB „Uniresta“ neteko net galimybės jį perduoti ieškovui A. Ž. kaip teisėtam savininkui. Apie tai jis buvo informuotas. Bylos duomenimis atliekamame ikiteisminiame tyrime jokios pretenzijos atsakovei UAB „Uniresta“ nėra reiškiamos, jai nėra pareikšti jokie įtarimai. Atsakovė UAB „Uniresta“ savo sutartinius įsipareigojimas, kurie buvo jos valioje, t. y. nupirkti ieškovo pageidaujamą automobilį ir jį pristatyti į Klaipėdos jūrų uostą, įvykdė laiku ir tinkamai. Automobilis su jį lydinčiais dokumentais ieškovui nebuvo perduotas dėl ne nuo UAB „Uniresta“ priklausančių priežasčių, o dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo. Kaip nors įtakoti ikiteisminį tyrimą UAB „Uniresta“ jokių teisinių galimybių neturėjo. Įmonės vadovas L. K. patvirtino, kad po automobilio nupirkimo su ieškovu bendravo, jam buvo suteikta visa informacija apie susiklosčiusią situaciją, duoti ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos kontaktai. Jie skambino ieškovo advokatui norėdami pateikti žinomą informaciją, kad ieškovas galėtų kuo greičiau atsiimti automobilį. Atsakovė mano, kad ieškovo reiškiamos pretenzijos dėl patirtos žalos, kuri atsirado dėl automobilio sandėliavimo išlaidų apmokėjimo, turėtų būti reiškiamos Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 metu nustatytiems įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, jeigu baigus ikiteisminį tyrimą byla bus perduota į teismą. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, tuomet atitinkamos pretenzijos, galėtų būti reiškiamos ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės nustatyta, kad atsakovė UAB „Uniresta“ savo automobilio pristatymo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. ieškovo pageidautą įsigyti automobilį AUDI A8 2020-08-20 nupirko ir atgabeno į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Automobilis ieškovui nebuvo perduotas ne dėl atsakovės UAB „Uniresta“ veiksmų (neveikimo), o dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir automobiliui pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo. Kokios įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neatliko, ar atitinkamai kokius veiksmus atliko atsakovė UAB „Uniresta“, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), nenustatyta. Atsakovė suteikė ieškovui visą žinomą informacija apie susiklosčiusią situaciją, kitos aplinkybės buvo ne atsakovės valioje, todėl teigti, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai nėra pagrindo. Ieškovas neįrodė atsakovės UAB „Uniresta“ neteisėtų veiksmų vykdant sutartį. Taigi nors ieškovui atsiradusi žala yra akivaizdi, tačiau atsakovės UAB „Uniresta“ kaip žalą padariusio asmens kaltė netinkamai įvykdžius prievoles pagal sutartį neįrodyti (CPK 178 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju šioje dalyje nėra pagrindo teigti, jog atsakovė, neįvykdė ar netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį ir ieškovas dėl to įgijo teisę į žalos atlyginimą. Atsakovės UAB „Uniresta“ sutartinė civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nenustatytos, reikalavimas atsakovei dėl žalos atlyginimo ieškovui nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei L. O. komercinei firmai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. O. komercine? firma neturi jokių sutartinių santykių su ieškovu, todėl nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų dėl ginčo automobilio. Ieškovas teigia, kad L. O. komercinės firmos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė jokių veiksmų ir neįvykdė Generalinės Prokuratūros nutarimų perduoti turtą teisėtam savininkui. Nurodo, kad atsakovių kaltė ir bendra solidarinė atsakomybė šiuo atveju preziumuojama, o priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis.

Kaip minėta, pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. O. komercinės firmos turtui - šios įmonės vardu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentoms transporto priemonėms, iš jų ir automobiliui Audi A8, 2012 m., VIN: (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 15 d. priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų pakeitimo, kuriuo nutarta pakeisti nutarimu automobiliui Audi A8, paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir minėtą automobilį grąžinti A. Ž., leidžiant jį valdyti ir naudoti, bet draudžiant juo disponuoti. Taigi ieškovui priklausančio automobilio areštas bei saugojimas kelerius metus buvo sąlygoti ne atsakovės L. O. komercine?s firmos kokių nors neteisėtų veiksmų, tačiau LR Generalinės prokuratūros veiksmų - 2020-12-01 nutarimo areštuoti ieškovo automobilį priėmimo. Kaip nurodyta prokuroro nutarime, automobilio patekimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas siekiant užkardyti organizuotos grupės rengiamą nusikalstamą veiklą, apgaulės būdu organizuojant naudotų transporto priemonių importą į Lietuvą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas A. Ž. yra faktinis su tiriama veikla susijusio automobilio Audi A8, pirkėjas. Pažymėta, kad už minėto automobilio importą nebuvo sumokėti įstatymo numatyti muito ir kiti mokesčiai. A. Ž. šiuo nutarimu buvo įpareigotas kreiptis į kompetentingą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įstaigą dėl muito mokesčių paskaičiavimo ir sumokėjimo. Atitinkamai nustatyta, kad L. O. komercinei firmai nebuvo ir nėra pareikšti jokie įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20. Atitinkamai nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad L. O. komercinė firma atliko kokius nors nusikalstamus ar neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję nuostolius ieškovui. LR Generalinės prokuratūros 2022-02-15 nutarimas patvirtina, kad pradinis 2020-12-01 LR Generalinės prokuratūros prokuroro R. Ž. nutarimas, kuriuo ieškovo automobilis buvo areštuotas kaip L. O. komercinės firmai priklausantis turtas, buvo galimai nepagrįstas, kadangi ginčo automobilis jokia forma L. O. komercinės firmai nepriklausė, nes jos pirkėjas ir savininkas yra ieškovas. L. O. komercinė firma nebuvo nei šio automobilio pirkėjas, nei siuntėjas, nei vežėjas, nei muitinės tarpininkas. Priešingų duomenų į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Taigi, L. O. komercinė firma negali būti atsakinga už LR Generalinės prokuratūros veiksmus. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovo automobilis, kaip areštuojamas turtas, niekada nebuvo perduotas teisės aktų nustatyta tvarka L. O. komercinė firmos dispozicijon, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti prokuratūros nurodymo, nes ieškovo automobiliu niekada nedisponavo. Be to firma neturėjo jokių dokumentų, kad tas automobilis priklausė ieškovui, kad ką nors sužinojus jam galėtų apie tai pranešti. Nagrinėjamu atveju areštuotas turtas (įskaitant ir ieškovo automobilį) apskritai nebuvo aprašytas, atitinkamai kaip patvirtino teismo posėdyje atsakovės atstovas, areštuojant turtą nedalyvavo joks L. O. komercinės firmos atstovas. Taigi, L. O. komercinė firma net ir norėdama nebūtų galėjusi įvykdyti prokurorų nurodymo perduoti automobilį ieškovui, kadangi tas automobilis niekada nebuvo perduotas pačiai L. O. komercinei firmai saugoti. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės elgesys šiuo atveju atitiko tvarkingo ir rūpestingo asmens standartą.

CK 6.253

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25–27 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilį ieškovas atsiėmė iš saugojimo aikštelės 2022-02-18 ir šiuo metu jį eksploatuoja. Tačiau prokuroro nutarimas, kuriuo L. O. komercinė firma įpareigojama nedelsiant perduoti automobili? prokuroro 2022-02-15 nutarimu paskirtam naujam saugotojui A. Z?. bei apie tai informuoti s?i? nutarima? prie?musi? prokurora?, priimtas tik 2022-04-20, t. y. praėjus dviems mėnesiams po to, kai automobilį ieškovas jau buvo atsiėmęs. Todėl ieškovo nurodomi L. O. komercinės firmos neteisėti veiksmai, kad ji nesie?me? jokiu? veiksmu? ir nei?vykde? Generaline?s Prokuratu?ros nutarimu? perduoti turta? teise?tam savininkui, nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodomais nuostoliais, nes iki prokuroro nurodymo L. O. firmai automobilį ieškovas jau buvo atgavęs. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo automobiliui laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas dar 2020-12-01. Tuo tarpu į prokurorą su prašymu grąžinti jam automobilį ieškovas kreipėsi tik 2022 metų pradžioje. Todėl akivaizdu, jog jeigu ieškovas būtų pakankamai rūpestingas ir savo automobilio grąžinimu būtų pradėjęs rūpintis anksčiau, dar 2020 metais ir pateikęs prokurorams reikiamus dokumentus, tai prokurorai galimai būtų gerokai anksčiau būtų pakeitę laikinąsias apsaugos priemones ir perdavę ieškovui automobilį saugoti anksčiau, nei 2022-02-18. Kadangi ieškovo savo nuostoliai yra išlaidos, sumokėtos trečiajam asmeniui UAB “Intercargo LT”, už automobilio sandėliavimą, tai akivaizdu, jog jų dydis tiesiogiai priklausomas ir buvo nulemtas būtent saugojimo laikotarpio trukmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju paties ieškovo veiksmai (neveikimas) iš dalies nulėmė nuostolių padidėjimą. Ieškovas neįrodė atsakovės L. O. komercinės firmos civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Netinkamos šalies klausimas buvo keliamas ir teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, tačiau šalys pakeisti atsakovių tinkama šalimi, kuri turi pareigą pagal ieškinį atsakyti šioje byloje, neprašė. Trečiasis asmuo Lietuvos Generalinė prokuratūra 2022-09-09 protokoline teismo nutartimi įtraukta trečiuoju asmenių į civilinę bylą. Tačiau atsiliepimu nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio ryšio tarp prokuratūros materialiųjų teisių ir pareigų ir nagrinėjamos bylos pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovėms dėl žalos ir delspinigių pagal automobilio pristatymo sutartį priteisimo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, jog tiek ieškovas, atstovaujamas advokato, tiek atsakovių atstovai iš esmės nurodė, kad šiuo atveju dėl patirtų nuostolių yra atsakingos ikiteisminio tyrimo institucijos taikiusios laikinąsias apsaugos priemones ieškovo automobiliui. Ir būtent prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kalti įtariamieji, jeigu baigus ikiteisminį tyrimą byla bus perduota į teismą, yra atsakingi dėl ieškovui atsiradusios žalos. 

Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovių civilinė atsakomybė neįrodyta, ieškinys pareikštas netinkamiems asmenims, tai yra atsakovėms kurioms neturi pareigos atsakyti pagal joms pareikštą ieškinį (netinkamoms atsakovėms), todėl ieškovo ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė L. O. komercinė firma patyrė 1085,37 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (už susipažinimą su dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį atmetus, atsakovės L. O. komercinės firmos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

Atsakovė UAB “Uniresta” iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. Ž. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1085,37 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus, 37 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. O. komercinės firmos, įmonės kodas 140684226, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                     Erikas Jurgutis