Administracinė byla Nr. eI-4910-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 244,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir 12,42 Eur delspinigių.

Ji nurodo, kad atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 81,38 kv. m.

Atsakovei 2018 m. birželio 6 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. liepos 23 d. 2020 m. vasario 6 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. spalio 18 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. balandžio 5 d. buvo suformuoti bei išsiųsti mokėjimo pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą. 

Atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2018 metus (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) - 30 Eur; už 2019 metus - 46 Eur; už 2020 metus - 78 Eur; už 2021 metus - 74,16 Eur; už 2022 metus - 16,47 Eur, už laikotarpį iki 2022 m. kovo 31 d. Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 244,63 Eur nesumokėtos rinkliavos sumą ir 12,42 Eur delspinigių sumą.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. 

k o n s t a t u o j a :

Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. 

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovei ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 19 d., Vilniaus miesto savivaldybėje, nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 81,38 kv. m. Pareiškėja byloje pateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 244,63 Eur susidariusios skolos (iki 2022 m. kovo 31 d.) už atsakovei priklausantį objektą. Sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė būtų sumokėjusi susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 nustatė taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. bei tuo pačiu sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 6.5. papunktį, rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6. punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 59 punktą, administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.

Nagrinėjamuoju atveju, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste, t. y. pareiškėjos veiklos teritorijoje. Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. 

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Nuostatų 83-87 punktuose yra nustatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka. 

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau ir – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

LVAT pažymėjo, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2095-492/2016).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi 2022 m. gegužės 30 d., todėl, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti skaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu priteisti vietinę rinkliavą 2022 m. gegužės 30 d., teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti tokį mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja byloje pateikė mokėjimo pranešimus (2019 m. vasario 8 d. Nr. 10819802 – 46 Eur; 2020 m. vasario 6 d. Nr. 11081807 – 78 Eur; 2021 m. kovo 15 d. Nr. 11358417 – 74,16 Eur; 2022 m. vasario 28 d. Nr. 11930931 – 16,47 Eur (iki 2022 m. kovo 31 d.)), iš kurių matyti, kad pareiškėjai nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. susidarė 214,63 Eur įsiskolinimas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovės R. M. priteisiant 46 Eur už 2019 m., 78 Eur už 2020 m., 74,16 Eur už 2021 m., 16,47 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. iš viso 214,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas. Tačiau pažymėtina, kad delspinigiai šiuo atveju skaičiuojami neįtraukiant praleisto termino už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 metų gruodžio 31., todėl šiuo konkrečiu atveju delspinigių suma taip pat skaičiuojama laikotarpiu nuo 2019 metų sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovės R. M. priteisiant 2,48 Eur už 2019 m., 4,21 Eur už 2020 m., 3,82 Eur už 2021 m., 0,28 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. iš viso 10,79 Eur delspinigių. 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 214,63 Eur (du šimtus keturiolika eurų 63 ct) už laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 10,79 Eur (dešimt eurų 79 ct) delspinigių.

Kitą prašymo dalį atmesti. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                          Sigita Fomičiova