Baudžiamoji byla Nr. 2K-526/2011
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00217-2010-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.;
1.2.23.1.;
1.1.2.2;
1.1.1.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 90 MGL (11 250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė D. J. paskirta 110 MGL (13 750 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendis.
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta laikyti, kad D. J. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL dydžio baudos litais dydis yra 5 200 Lt, o 90 MGL dydžio baudos litais dydis yra 11 700 Lt.
Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 64, 66 straipsniai) ir neteisingai paskirtos bausmės Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.
D. J. pritaikytos BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir nustatyta galutinė bausmė – 86 MGL (11 180 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
D. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. Nyderlandų Karalystėje, Venlo mieste, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinių medžiagų – apie 2 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 1,593 g kanapių dervos, kurių dalį vietoje suvartojęs, du paketus su 0,877 g likusių kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos, įsidėjo į savo rankinę ir joje laikė bei gabeno iki Kauno oro uosto, esančio Kauno r., Karmėlavoje, kuriame 2010 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val. parvykęs lėktuvu, reiso Nr. FR2742, iš Diuseldorfo (Vyzo) oro uosto, buvo muitinės pareigūnų patikrintas ir, bagaže suradus du paketus su 0,877 g kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos, sulaikytas.
Taip pat D. J. nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno oro uostą, esantį Kauno r., Karmėlavoje, 2010 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val. gabeno narkotines medžiagas – du paketus su 0,877 g kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos.
Nuteistasis D. J. kasaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. J. pripažino kaltu padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nes šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kvalifikuodamas veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, teismas turėjo įrodyti, kad veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, tačiau teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog kaltininkas elgėsi lengvabūdiškai. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes pripažino, kad šiuo atveju padarytos veikos kaltės forma yra neatsargi. Jo paties nurodymas, kad jis žinojęs, jog pas jį rastų narkotinių medžiagų laikymas ir platinimas yra draudžiamas Lietuvoje, neįrodo, jog jis šias medžiagas norėjo atgabenti į Lietuvos Respubliką. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes, nesant kaltės požymio, nėra ir šio nusikaltimo sudėties.
Kasatorius nuodo, kad teismai netinkamai aiškino ir jam taikė BK 259 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią atsakomybę už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą. Šiame straipsnyje yra nurodytos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena turi turėti savarankišką įrodinėjimo procesą ir negali būti išvedama iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Tačiau šioje byloje nuteistojo pripažinimo kaltu dėl kanapių įgijimo faktas yra tik preziumuojamas iš šių medžiagų gabenimo fakto. Konkreti įgijimo vieta, laikas, būdas, padariniai nebuvo nustatyti. Teismai nenustatė konkretaus įgytų narkotinių medžiagų kiekio, o jį preziumavo pagal sulaikytų narkotinių medžiagų kiekį. Be to, vieta ir laikas nustatyti tik iš nuteistojo parodymų, o tai nelaikytina pakankamu įrodymu baudžiamojoje byloje. Teismai nepagrįstai pripažino kasatorių kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, teismų padarytos išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, jos nepagrįstos teisėtais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, taip iš esmės pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus.
Atsiliepimu į nuteistojo D. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas D. J. skundo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kasacine tvarka nenagrinėtini. Neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, kaip ir narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas, buvo įrodytas ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti ir teismo įvertinti įrodymai. Teismo išvadų dėl kasatoriaus kaltės neteisėtai įgijus narkotinių medžiagų pagrįstumas taip pat buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis nekėlė klausimo ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant jo veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teisme dėl kaltinimo kontrabanda gabenus narkotines medžiagas jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Jo kaltės nustatymo klausimas apeliaciniame skunde nekeltas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nesvarstytas. Taigi nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo – bei neteisingo kaltės formos nustatymo, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata, paliekami nenagrinėti.
Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasatorius teigia, kad teismai iš esmės pažeidžiant BPK normas pripažino įrodytomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos aplinkybes. Skunde nurodoma, kad teismai įgijimą preziumavo iš narkotinių medžiagų gabenimo fakto, nenustatė konkretaus įgytų kanapių, jų dalių ir dervos kiekio, nusikaltimo vietą ir laiką nustatė tik iš kasatoriaus parodymų, o tai nelaikytina pakankamu įrodymu baudžiamojoje byloje.
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nusikaltimą – neteisėtą, viršijantį nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes D. J. prieš dvi dienas iki jo sulaikymo 2010 m. rugpjūčio 28 d. Kauno oro uoste, Karmėlavoje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, kanapes, jų dalis ir kanapių dervą nenustatytomis aplinkybėmis įgijo Nyderlandų Karalystėje, Venlo mieste. Dalį iš 2 g įgytų kanapių kasatorius suvartojo vietoje, o likusį kiekį kanapių ir jų dalių (0,877 g) bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos, įsidėjo į savo rankinę ir joje laikė. 2010 m. rugpjūčio 31 d. per Diuseldorfo (Vyzo) oro uostą lėktuvu visas laikomas narkotines medžiagas jis gabeno į Lietuvos Respubliką. Taigi, kaip ir numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos įrodytomis pripažintos aplinkybės – nusikaltimo padarymo vieta ir laikas, narkotinių medžiagų kiekis.
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis – formalioji, todėl jokių padarinių aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti nereikia. Šia veika sukelti ar realiai gresiantys padariniai visuomenės ir atskiro žmogaus sveikatai ar gyvybei gali būti reikšmingi tik skiriant bausmę ir vertinant BK 259 straipsnyje numatytos konkrečios veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšminga įrodyti tai, kad bendras kvaišalų kiekis, kuriuo buvo disponuojama, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, viršijo nedidelį kiekį. Būtent toks kiekis nuosprendyje nurodytas ir jis kildinamas ne vien iš narkotinių medžiagų gabenimo fakto bei rastų pas nuteistąjį šių medžiagų kiekio, bet ir iš nuteistojo detaliai nurodytų tokių medžiagų pirkimo bei suvartojimo aplinkybių.
Tai, kad teismas savo išvadą dėl narkotikų įgijimo aplinkybių pagrindė nuteistojo parodymais, duotais teisme, nėra BPK pažeidimas, nes nėra jokių kliūčių pagal BPK 20 straipsnio nuostatas tokius parodymus pripažinti įrodymais, ypač tais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, kai asmuo visiškai pripažįsta padaręs nusikaltimą ir padeda jį išaiškinti.
Darytina išvada, kad teismų sprendimuose pakankamai aptarta kada, kur ir iš ko kasatorius įsigijo nuosprendyje aptartas narkotines medžiagas, kur jas laikė ir kokiomis aplinkybėmis pargabeno gabeno iki Kauno oro uosto. Taigi nėra pagrindo daryti išvadai, kad aprašydami disponavimo narkotine medžiaga aplinkybes teismai iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimą išsamiai atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos nuostatas ar 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui.
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo už kanapių įgijimą Nyderlandų Karalystėje, šioje valstybėje esant „lengvųjų“ narkotikų tolerancijos politikai
Kasatorius tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 259 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią atsakomybę už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, nenustatytos šių medžiagų įgijimo aplinkybės.
Pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotos 1988 metų Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ (Žin., 1998, Nr. 38-1004; ratifikuota 1998 m. kovo 12 d. įstatymu Nr. VIII-660 (Žin., Nr. 38-996); įsigaliojo 1998-09-06) 3 straipsnio 2 dalį tyčinis bet kurios narkotinės priemonės arba psichotropinės medžiagos saugojimas, įsigijimas arba kultivavimas asmeniniam vartojimui turi būti pripažintas nusikalstama veika. Valstybės šį įpareigojimą vykdo „atsižvelgdamos į Konstitucijos nuostatas ir pagrindinius savo teisinės sistemos principus, – taigi dėl tokių veikų kriminalizavimo joms paliekama daugiau laisvės negu dėl veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (žr. nurodytos Konvencijos 3 straipsnio 1 dalį). Tačiau Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259-269 straipsniai), įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą. Vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką. Tai reikštų, kad universaliu principu pagrįstos baudžiamosios jurisdikcijos taikymas nėra ribojamas abipusio baudžiamumo (angl. double criminality) reikalavimu, kuris BK 8 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygas, susietas su kitais – BK 5 ir 6 straipsnyje numatytais personaliniu ir valstybės interesų apsaugos – baudžiamosios jurisdikcijos principais. Vienintelė šiame BK 8 straipsnyje numatyta kliūtis taikyti universalųjį principą yra dvigubos atsakomybės, nubaudimo (non bis in idem) negalimumo sąlyga (BK 8 straipsnio 2 dalis).
Nustatant D. J. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, reikšminga tai, kad Nyderlandų Karalystėje kanapių pardavimui ir disponavimui asmeninio vartojimo tikslais taikoma tolerancijos politika, grindžiama skirtumu tarp vadinamųjų sunkiųjų narkotikų, kurie kelia nepriimtiną pavojų sveikatai, ir vadinamųjų lengvųjų narkotikų, nors vis dėlto laikomų „galinčiais sukelti pavojų“, nekeliančių tokio pat nerimo (Nyderlandų Karalystės teisės aktai cituojami pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Josemans, C-137/09, 12-22 punktai). Pažymėtina, kad pagal 1976 m. Nyderlandų Karalystės Narkotinių medžiagų įstatymą (Opiumwet) draudžiama laikyti, parduoti, auginti, vežti, gaminti, importuoti ir eksportuoti narkotines medžiagas, įskaitant ir kanapes bei jų gaminius. Už šiuos veiksmus numatytos baudžiamosios sankcijos, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos ar gaminiai naudojami medicinos, mokslo arba švietimo tikslais, jeigu yra gautas išankstinis leidimas. Tačiau pagal generalinių prokurorų kolegijos (College van procureurs-generaal) priimtas direktyvas, vadovaujantis persekiojimo tikslingumo principu, kanapių pardavimas griežtai ribotais kiekiais ir kontroliuojamomis sąlygomis yra toleruojamas. Taip pat toleruojamas ir nustatytas sąlygas atitinkantis jų įsigijimas bei laikymas, t. y. veikoms, susijusioms su disponavimu ne daugiau kaip 5 g kanapių, skirtų asmeniniam vartojimui, nustatytas „žemesnio persekiojimo prioriteto lygis“, ir už jas paprastai nepersekiojama, nors kanapės ir šiuo atveju gali būti konfiskuojamos (Nyderlandų Karalystės 2010 m. pranešimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (angl. Report to the European Monitorin Centre for Drugs and Drug Addiction. The Netherlands drug situation 2010), p. 110). Tolerancijos politika apima nustatytas sąlygas atitinkantį kanapių pardavimą ir pirkimą „coffee shops“. Šiose įstaigose, priklausančiose viešojo maitinimo įstaigų kategorijai, kanapės parduodamos ir vartojamos kaip ir maistas ar nealkoholiniai gėrimai (Josemans, 15 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinį skundą, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, remdamasis D. J. parodymais teisme, patikslino, kad kanapių dalys ir dervos įgytos ne nenustatytomis aplinkybėmis, o pirktos vienoje iš Venlo mieste esančių parduotuvių su užrašu olandų kalba ,,coffee shope“. Tačiau šis teismas, nustatęs konkretų įgijimo būdą – kanapių, jų dalių ir dervos pirkimą parduotuvėje ,,coffee shope“, nesvarstė, ar tai turi reikšmės nustatant D. J. kaltę.
Konstatavus, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos kasatoriaus nurodytomis aplinkybėmis, t. y. specialioje vietoje, kur toleruojamas kanapių įgijimas ir vartojimas, svarbus momentas yra tiesioginės tyčios nustatymas. Nors tokiu atveju pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą daugiau kaip nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas neturint tikslo jas platinti priskiriamas tarptautinio pobūdžio, t. y. tarptautinėse sutartyse numatytam nusikaltimui, kuriam nustatyta universali jurisdikcija (BK 7 straipsnio 10 punktas), būtina vadovautis BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir svarstyti, ar kaltininkas suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį (neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas) ir ar norėjo taip veikti.
Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007).
Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis).
Kolegija, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, daro išvadą, kad D. J. , pirmą kartą atsidūręs aplinkoje, kurioje sudarytos sąlygos pirkti ir vartoti kanapes, už 30 eurų savo reikmėm pirkdamas „coffee shope“ nedidelį kiekį kanapių ir jų dalių bei tokį kiekį nežymiai viršijančios kanapių dervos, pateko į tokią padėtį, kurioje nesuprato savo padarytos veikos pavojingo pobūdžio. Taigi, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgydamas 2 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 1,593 g kanapių dervos, kasatorius neveikė tiesiogine tyčia, kurią būtina nustatyti taikant BK 259 straipsnio 1 dalį.
Kolegija sprendžia, kad teismams netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 259 straipsnio 1 dalį – nuosprendžiai keistini BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, naikinant teismų sprendimus dėl D. J. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už jam inkriminuotos narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą. Sumažinus nusikaltimo apimtį D. J. paskirta 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda nemažintina, nes nesiekia baudos, nustatytos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 redakcija), vidurkio ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus.
Tačiau kasatorius, likusias po suvartojimo narkotines medžiagas, kurių kiekis vis dar viršijo nedidelį kiekį, laikydamas ne tik Nyderlandų Karalystėje tam, kad specialioje vietoje, kur toleruojamas kanapių vartojimas, suvartotų, bet ir gabendamas per Vokietiją į Lietuvos Respubliką iki Kauno oro uosto, pagal jo parodymus, žinodamas, kad „Lietuvoje negalima laikyti kanapių“; galvodamas, kad jei „priklausome ES, tai surizikuosiu, gal niekas nepamatys“; svarstydamas, kad narkotines medžiagas, jei jau sumokėjo pinigus, „tai išmesti kaip ir gaila“, veikė sąmoningai ir valingai, t. y. suprato savo veiksmus kaip pavojingus, neteisėtus ir norėjo taip veikti. Taigi pagal teismų nustatytas aplinkybes D. J. dėl narkotinės medžiagos laikymo ir gabenimo nuteistas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, neturint tikslo platinti, 2 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 1,593 g kanapių dervos įgijimą Nyderlandų Karalystėje, Venlo miesto „coffee shop“.
Kitas nuosprendžių palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Piesliakas
Tomas Šeškauskas