Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-302-116-2012].doc
Bylos nr.: ATP-302-116/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                      Administracinė byla Nr. ATP-302-116/2012

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00101-2012-2                                                                                         

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                            39.2.; 45.4.2; 45.4.7; 79.1.  

 

                                                                    

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 22 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu E. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, paskirtos 25 paros administracinio arešto, o už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta 20 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė nuobauda  E. R. paskirta 25 paros administracinio arešto. Automobilį „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. V. vardu, nutarta konfiskuoti ir realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

E. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 23 d. apie 12.25 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., pakartotinai per vienerius metus vairavo automobilį „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. V. vardu, būdamas neblaivus (nustatytas 3,07 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti automobilio, kai 2011 m. vasario 28 d. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, be to, nepateikė automobilio registracijos ir techninės apžiūros dokumento. Tokiais veiksmais E. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą dalyje dėl automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir minėtą automobilį grąžinti jai, teisėtai savininkei.

Skunde apeliantė nurodo, kad 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas,  skirdamas nuobaudas,  galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

G. V. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė išskirtinę situaciją. Nurodo, kad automobilis „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jai, t. y. G. V.. Teismo posėdyje ji dėl sveikatos nedalyvavo, apie bylos aplinkybes konkrečiau nieko paaiškinti negali. Atkreipia dėmesį, kad jos sūnus R. V., kaip teisėtas automobilio naudotojas, apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad jis automobilį „VW LT-35“ pažeidimo padarymo dienos vakare paliko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. kieme, automobilio dokumentų E. R. nedavė, automobiliu važinėti neleido. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teigia, kad R. V. automobilio raktelius E. R. namuose ant šaldytuvo paliko todėl, kad atvežus į kiemą malkas būtų galima automobilį patraukti. Apeliantės teigimu, jos sūnus negalėjo net pagalvoti, kad asmuo, neturintis vairuotojo pažymėjimo ir kartą jau baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, gali vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Mano, kad dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis dalyje dėl automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo negali būti pripažįstama teisėta bei pagrįsta, nes automobilis buvo paimtas prieš savininko ir teisėto automobilio naudotojo valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą dalyje dėl automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

G. V. įsitikinimu, byloje įrodyta, kad automobilio naudotojas ėmėsi visų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, automobilis buvo paimtas prieš naudotojo valią ir juo  buvo disponuojama neteisėtai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, skundu apeliantė prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir minėtą automobilį grąžinti jai, kaip teisėtai savininkei.

Pažymima, jog ATPK 1302 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, asmenims, padariusiems ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose   Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų,  automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. V., o naudotojas – R. V. (8, 25  b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio naudotojas R. V. būtų ėmęsis kokių nors priemonių, kad automobiliu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Taip pat nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs paimtas prieš R. V. valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai. Priešingai, iš paties R. V. parodymų matyti, kad jis automobilį ir jo raktelius paliko E. R. namuose, kaip nurodė E. R. – padėjo juos ant šaldytuvo. Be to, R. V. nurodė žinojęs, kad E. R. neturi vairuotojo teisių (50-51 b. l.). Tai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad automobilio naudotojas tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą, G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                       Vaclovas Iždonas