Pranešėja A. Romanovienė                                                 Civilinė byla Nr. 2A-2060-163/2012

Teisėjas E. Žakevičiūtė                                                (Proceso Nr. 2-10-3-00165-2011-2)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                 78.2.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Ž. ir trečiojo asmens UAB „Ginvita“ apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, UAB „Ginvita“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo,

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo prašė santuoką nutraukti esant atsakovo kaltei, nustatyti nepilnametės dukros T. gyvenamąją vietą su motina A. Ž., išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti turtu, t. y. 1/3 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant 2/3 negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). bei automobilį N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažinti 103428,20 Lt kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2003-12-22 kredito sutartį (duomenys neskelbtini). ir pagal 2007-05-08 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). bendra sutuoktinių prievole, po santuokos nutraukimo santuokinių pavardžių nekeisti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo šeimos nutolo, laisvalaikį pradėjo leisti atskirai nuo šeimos, o 2010-01-17 išvyko į Angliją ir visai apleido šeimą, nuo 2010 m. sausio mėnesio nustojo teikti išlaikymą vaikams ir visiškai nebeprisideda prie bendro ūkio, nemoka nei komunalinių patarnavimų, nei kredito įmokų bankui. Tokiu elgesiu atsakovas rodo nepagarbą geros moralės principams ir bendro gyvenimo taisyklėms, nėra lojalus ieškovei, negerbia jos ir neremia moraliai, visai neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tai rodo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas, mėginimai išsaugoti šeimą nepavyko, atkurti ją nėra galimybių. Atsakovas išvykdamas į užsienį ir apleisdamas vaikus, pažeidė savo kaip tėvo pareigas išlaikyti ir auklėti nepilnametę dukrą T.. Nurodė, kad jos ir dukters santykiai paremti abipuse meile ir pagarba, yra draugiški ir šilti, dukra su ieškove praleidžia visą savo laiką, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1200 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas 600 Lt kasmėnesinis išlaikymas dukrai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimybės realiai mokėti dukrai išlaikymą beveik  neįgyvendinamos, atsakovas turi didelių finansinių įsipareigojimų, tad labiau tikėtina, kad nesugebės mokėti teismo priteisto išlaikymo. Kadangi, jų santuokos metu įgytų patalpų vidutinė rinkos vertė sudaro 131 000 Lt, atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertė sudaro 65 000 Lt, priteisus  išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 600 Lt, atsakovas iki dukters pilnametystės turėtų sumokėti 43200 Lt,  1/3 atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 43600 Lt, todėl išlaikymą priteisus turtu, atsakovui žala nebūtų padaryta. Taip pat prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 negyvenamosios patalpos, kurios bendra vertė 131 000 Lt, o 2/3 sudarytų 87 300 Lt, kadangi atsakovas visai nesirūpina bendro turto išlaikymu, neprisideda prie turto priežiūros ir einamojo remonto darbų, visus komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius moka ieškovė, be to, atsakovas paliko šeimą ir ja visai nesirūpina. Ieškovė prašė priteisti ir automobilį, kurio rinkos vertė 10 000 Lt, kadangi atsakovas juo nesinaudoja, jam jis visai nereikalingas. Nurodė, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriui UAB „Ginvita“ yra asmeninė atsakovo prievolė, jokio ieškovės sutikimo ar leidimo imtis veiksmų, susijusių su šiuo kreditoriumi ieškovė nedavė ir jų nereikėjo, šis veikimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, todėl piniginė prievolė, atsiradusi 2010-11-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu turi būti tenkinama iš atsakovo turto.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-21 sprendimu ieškinį tenkino. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto CMS, akto įrašo Nr. 1578, tarp A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukė, pavardžių nekeitė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. Ž. kaltės. Nustatė nepilnametės  T. Ž. gyvenamąją vietą su motina A. Ž.. N. T. Žv. išlaikymą iš atsakovo V. Ž. priteisė turtu, t.y. 1/3 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).. Santuokoje įgytą turtą padalijo A. Ž. priteisiant 2/3 negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). bei automobilį N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažino 103428,20 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2003-12-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). ir pagal 2007-05-08 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). bendra ieškovės A. Ž. ir atsakovo V. Ž. prievole. Priteisė iš V. Ž. 354 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Ž. ir 2700 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad dėl santuokos nutrūkimo būtų ieškovės kaltė, todėl konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos byloje nėra, ieškovas paliko šeimą ir nesirūpina nepilnamete dukterimi, šeimos ir dukters išlaikymu bei gerove, išvadą teikianti institucija nurodė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir motina tinkamai rūpinasi dukra, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnametės T. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktos lentelės su nurodytomis būtinomis išlaidomis dukrai išlaikyti, matyti, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1200 Lt, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 600 Lt kas mėnesį teikiamo išlaikymo suma nėra per didelė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi didelių asmeninių finansinių įsipareigojimų, teismas laiko pagrįstu ieškovės prašymą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo turtu. Kadangi santuokos metu įgytų patalpų vidutinė rinkos vertė sudaro 131 000 Lt, atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertė sudaro 65 000 Lt, priteisus  išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 600 Lt, atsakovas iki dukters pilnametystės turėtų sumokėti 43200 Lt (6x12x600), kas sudaro 1/3 atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai turtu, t.y. 1/3 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes būtent toks išlaikymo dydis  atitinka vaiko minimalius poreikius, šalių turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. visiškai apleido šeimą, ja nesirūpina, neteikia nei materialinės, nei dvasinės paramos ieškovei, taip pat nesirūpina ir bendru  turtu, kurį prižiūri ir už kurį mokesčius ir banko įmokas moka ieškovė, atsakovas neišlaiko nepilnametės dukros, kuri kartu su mama gyvena minėtoje poilsio patalpoje, duomenų apie atsakovo kitą santuokos metu galimai įgytą turtą teismas neturi, apie jo turtinę padėtį duomenų taip pat nėra, tačiau ieškovė net gaudama minimalias pajamas, rūpinasi ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, moka paskolą bankui. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės T. Ž. interesus ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, nutarė patenkinti ieškovės prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis negyvenamosios patalpos, kurią įgijo santuokos metu. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti jai santuokos metu įgytą automobilį, kadangi juo naudojasi ieškovė, kurios vardu automobilis ir yra registruotas, atsakovas nuo 2010 m. nesirūpina jokiu bendru turtu ir pretenzijų dėl automobilio nereiškė. Nurodė, kad ieškovė prašo sutuoktinių prievoles pripažinti bendromis ir jas vykdyti susitarimuose nurodytomis sąlygomis, kreditorius „Swedbank“ AB tokiai pozicijai pritarė, todėl minėtos prievolės šiam kreditoriui nedalintinos ir laikytinos sutuoktinių bendromis prievolėmis. Teismas  padarė išvadą, jog prievolė atlyginti nuostolius kreditoriui UAB „Ginvita“ kilo tik atsakovui, ieškovė į minėtos bylos nagrinėjimą neįtraukta, kreditorius UAB „Ginvita“ jai jokių pretenzijų neturėjo, apie šį teismo procesą informuotas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo nepateikė. Teismas sprendė, jog atsakovo V. Ž. prievolė UAB „Ginvita“ yra šio asmeninė prievolė, todėl santuokos nutraukimo metu nedalijama.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, kad jis daugiau nei metai nesirūpino šeima, ją visiškai apleido, nelaikytini jo kaltės įrodymo prezumpcija. Nurodo, kad teismas, būdamas neaktyvus, nesudarė tinkamų prielaidų teisingam sprendimui ne tik apie bendro ūkio vedimą, tačiau ir apie turto priklausomybę bei jo padalijimo būdus, tai sąlygojo nepagrįstą sprendimą dėl turto padalijimo. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad ji dukters Teodoros išlaikymui skyrė 600 Lt. Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė, kokio dydžio sumą dukters išlaikymui skirs ieškovė. Mano, kad ta aplinkybė, jog išlaikymas priteistas turtu, rodo, kad faktiškai išlaikymo problema neegzistuoja, nes ieškovei pinigai nereikalingi. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dalyje dėl turto padalijimo. Teigia, kad gyvenamojo būsto vertė yra žymiai didesnė nei nurodo ieškovė, mano, kad ieškovė tyčia sumažino būsto vertę. Mano, kad reali turo vertė gali būti nustatyta tik kreipiantis į atestuotus turto vertintojus. Teigia, kad jis UAB „Ginvita“ neturi prievolių, kilusių iš sandorių ir sudarytų savo asmeniniais interesais. Taip mano, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes realiai nesiėmė veiksmų, nurodytų CPK 376 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Ginvita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nenaikinti sprendimo, prašo panaikinti šias minėto sprendimo dalis: sprendimo dalį, kuria išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas turtu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą priteisiant iš atsakovo V. Ž. T. Ž. 600 Lt dydžio išlaikymą; sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei A. Ž. nuosavybės teise priteisti ½ dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). bei automobilį (duomenys neskelbtini).., o atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priteisti ½ dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei 5000 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį; panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta, jog prievolė kreditoriui UAB „Ginvita“ pagal 2011-11-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių yra asmeninė atsakovo V. Ž. prievolė, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti, kad ieškovė A. Ž. bei atsakovas V. Ž. yra solidariai atsakingi kreditoriui UAB „Ginvita“ pagal 2011-11-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 str. 3 d. 1 p. Nurodo, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo forma pažeidžia ne tik nepilnametės T. Ž. interesus, bet ir trečiojo asmens UAB „Ginvita“ interesus. Mano, kad sutuoktinių turtas turėjo būti padalytas lygiomis dalimis pagal CK 3.117 str. 1 d. Nurodo, kad nesutinka, kad ieškovei priteista transporto priemonė, nes ji yra įgyta santuokos metu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiskaityti su UAB „Ginvita“ yra asmeninė atsakovo prievolė, mano, kad ši prievolė turėjo būti pripažinta solidaria.

Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus „Swedbank“ AB prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad sprendimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Nurodo, kad nesutinka, jog bankui įkeistu turtu būtų užtikrintas nepilnametės T. Ž. išlaikymas. Mano, kad teismas neturėdamas teisinio pagrindo pakeitė įkeitimo sutartį, pažeidė materialinės teisės normas.

Atsakovas V. Ž. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Ginvita“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad apeliantė pagrįstai nurodė, kad ginčas su atsakovu V. P. ir su juo buvo pradėtas šeimos interesais. Mano, kad skundas yra ydingas, tačiau jis tenkintinas dėl to, kad gali padėti ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, susijusias su netinkamu materialinės teisės normų taikymu.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ginvita“ nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka, nes skundžiamu sprendimu buvo pažeista tiek atsakovo, tiek UAB „Ginvita“ teisė dalyvauti procese ir išreikšti nuomonę dėl pareikšto ieškinio.

Atsiliepime į UAB „Ginvita“ apeliacinį skundą ieškovė A. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo. Nurodo, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymas turtu labiausiai atitiks nepilnametės sutuoktinių dukros T. Ž. interesus ir pagrįstai išlaikymą vaikui priteisė turtu. Ieškovė mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo nelygiomis dalimis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad trečiojo asmens motyvas, jog atsakovas ginčydamas savivaldybės tarybos sprendimą, detaliojo plano sprendinius bei 2002-07-25 statybos sprendimą, veikė šeimos interesais, nes siekė, kad be pagrindo nebūtų mažinama jam bei jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto vertė, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsiliepime į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą ieškovė A. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo paskutinis laiškas yra rašytas 2011-03-03, nuo to laiko iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas su ja nebendravo, šeima nesirūpino ir šeimai nepadėjo. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina įstatyme nustatytą atsakovo kaltės prezumpciją. Nurodo, kad atsakovas, nesutikdamas su nekilnojamojo turto verte, kurią ieškovė nurodė vadovaudamasis VĮ Registrų centras duomenimis, savo turto vertinimo nepateikė, taigi nepaneigė jos nurodytos turto vertės. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas nuo 2010 metų prisidėjo prie nepilnametės sutuoktinių dukters išlaikymo, teismui priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, ieškovė realiai išlaikymo negautų, o priverstine tvarka teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti, todėl teismas pagrįstai išlaikymą nepilnametei dukrai priteisė turtu. Teigia, kad prievolė UAB „Ginvita“ yra atsakovo asmeninė prievolė, negali būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Nurodo, kad atsakovas nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, nepasirūpino tinkamu atstovavimu, todėl negalima teigti, kad atsakovo teisės buvo pažeistos.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvavo tuo, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima jau daugiau kaip metus, byloje nėra duomenų, kad dėl santuokos nutrūkimo būtų ir ieškovės kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nuslėpė nuo teismo dokumentus, patvirtinančius jų tarpusavio santykius, nes iš jų susirašinėjimo turinio matyti, kad jis su ieškove dirbdamas Anglijoje aptarinėdavo visus šeimai aktualius klausimus ir ieškodavo jų sprendimo būdų, jis teikė materialinę paramą šeimai. Taigi esant tokiems prieštaravimams bei pateiktiems atsakovo susirašinėjimams su ieškove, sprendžiant atsakovo kaltės klausimą dėl santuokos iširimo apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Skundžiamame sprendime teismas nukrypimą nuo lygių dalių principo motyvavo tuo, kad atsakovas nuo 2010 m. visiškai apleido šeimą, ja nesirūpina, neteikia nei materialinės, nei dvasinės paramos ieškovei, taip pat nesirūpina ir bendru  turtu, kurį prižiūri ir už kurį mokesčius ir banko įmokas moka ieškovė. Teismas nurodė, kad atsakovas neišlaiko nepilnametės dukros, kuri kartu su mama gyvena poilsio patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apeliantai su tokiais teismo argumentais nesutinka, mano, kad teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas teigia, kad šeima rūpinosi, siųsdavo jiems pinigus, kuriuos ieškovė skyrė vaikų, būsto išlaikymui ir kreditinių įsipareigojimų mokėjimui, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pinigus pervesdavo į savo vardu ir šalių sūnaus B. Ž. sąskaitą (t. 2, b. l. 41-82) . Atsižvelgiant į šiuos apelianto argumentus ir pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kurie prieštarauja apelianto paaiškinimams. Taigi esant tokiems prieštaravimams, apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo  nukrypstant nuo lygių dalių principo yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliantai taip pat nesutinka, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai T. Ž. yra priteistas turtu. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo turtu pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymas turtu taikomas tik kaip alternatyvus variantas ir nustatomas tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų. Taip pat pažymėtina, kad materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-419/2010). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nebuvo aktyvus, rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino abiejų tėvų materialinių galimybių išlaikyti nepilnametę T. Ž., nevertino paties vaiko poreikių, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad išlaikymo priteisimas turtu tinkamiausiai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia šalių ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, nes kaip matyti iš bylos duomenų, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). yra įkeistas (t. 1, b. l. 14-15).

Taip pat apeliantai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kur teismas nustatė, jog prievolė atlyginti nuostolius kreditoriui UAB „Ginvita“ kilo tik atsakovui. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Ginvita“ apeliaciniuose skunduose teigia, kad žala UAB „Ginvita“ padaryta dėl šeimos gerovės ir šeimos poreikių tenkinimo, atsakovas su UAB „Ginvita“ jokių sandorių nesudarinėjo, todėl abu sutuoktiniai turėtų pagal šią prievolę atsakyti solidariai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis 4 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais, t. y. prievolės susijusios su turto varžymais, atsiradusiais prieš įsigyjant turtą ar jį įsigijus, su bendro turto tvarkymo išlaidomis, šeimos namų ūkio išlaikymu ir teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu arba šeimos interesais. Apeliantai teigia, kad atsakovas V. Ž. reikšdamas ieškinį UAB „Ginvita“ veikė šeimos interesais, rūpinosi tinkamomis šeimos gyvenimo sąlygomis, siekė, kad jis ir jo šeimos nariai galėtų naudotis poilsio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame šeima ir gyveno, priklausiniu-pirtimi. Taigi teismo argumentai, kad ieškovė į minėtos bylos nagrinėjimą neįtraukta, o kreditorius UAB „Ginvita“ jai jokių pretenzijų neturėjo nepaneigia CK 3.109 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančias procesines teisės normas, materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                              Alona Romanovienė

Teisėjai                                                                                    Irma Čuchraj             

                                                                                    Audrius Saulėnas