REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ (duomenys neskelbtini)“, dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2023 m. birželio 13 d. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tą informaciją, kurią turėjo prašymo pateikimo metu, – kad jis dirbs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „ (duomenys neskelbtini)“ ir gaus (duomenys neskelbtini) Eur dydžio darbo užmokestį. Teigė, jog tai savo tarpininkavimo rašte patvirtino ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Prieš pradėdamas dirbti minėtoje bendrovėje, įsiregistravo asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, ir gavo licenciją dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, nes taip planavo užsidirbti papildomų lėšų pragyvenimui laisvu nuo darbinių funkcijų vykdymo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ laiku. Akcentavo, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario mėnesio pradžioje UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadovas jam pasakė, kad į darbą jis laikinai neitų, nes įmonė neturi užsakymų, o atsiradus užsakymams su juo bus susisiekta, todėl jis ėmė ieškoti galimybės dirbti pas kitą darbdavį. Jį suradęs (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėjo, kad jis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš darbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, sužinojo tik iš skundžiamo Sprendimo turinio. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje yra nurodyta, kad darbo sutartis su juo (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Pareiškėjo įsitikinimu, šie įrašai neatitinka tikrovės, nes jis nėra rašęs jokio pareiškimo dėl atleidimo iš darbo. Taip pat tikrovės neatitinka nurodyti duomenys apie jam sumokėtas išeitines išmokas, kadangi jis niekada nėra jų gavęs. Mano, kad Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra padaryti Sprendime nurodyti pažeidimai, kadangi ne dėl pareiškėjo kaltės pateikti klaidingi duomenys. Be to, jis iš darbo užmokesčio ir individualios veiklos užsidirbo pakankamai pajamų, kurių užtenka pragyventi Lietuvoje. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjas darbo sutartį su bendrove nutraukė, todėl nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Teigė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbo laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) ir kad asmeniui nė vieną darbo mėnesį nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Nustatyta, kad už 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo mėn. buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pažymėjo, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Teigė, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, nuo (duomenys neskelbtini) jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Kadangi darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nors prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą, t. y. leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesudarydamas darbo sutarties su bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, nors turėjo pareigą pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, jog užsieniečiai turi pareigą atitikti visus jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nurodė, kad Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kad pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Azerbaidžano pilietis, ketindamas dirbti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ betonuotoju ((duomenys neskelbtini)) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. birželio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „ (duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju ((duomenys neskelbtini)), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini), numatant mokėti (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2023 m. liepos 24 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau per minėtą darbo laikotarpį nė vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Kaip minėta, prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos yra darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalią mėnesinę algą siekiantis darbo užmokestis, t. y. pareiškėjui 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis nuo 47,50 iki 490,91 Eur.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Teismas pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA, tačiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjui buvo mokama mažiau nei 1 MMA. Be to, kaip pirmiau minėta, darbo sutartis su pareiškėju (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas negavo darbo užmokesčio ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nors prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, nuo (duomenys neskelbtini) jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau, kaip patvirtino pats pareiškėjas bei atsakovas, prašymas dar neišnagrinėtas.

Migracijos departamentas, įvertinęs susidariusią situaciją, 2024 m. gegužės 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei kad darbo sutartis su asmeniu nutraukta, t. y. vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su užsieniečiu nutraukė ir nuo (duomenys neskelbtini) jis vykdo individualią veiklą.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza. Nustatyta, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. ĮUTP

ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, o ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

ĮUTP (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.  

ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu
Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo
Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip pirmiau minėta, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys ĮUTP, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui visą įdarbinimo laikotarpį minėtoje įmonėje nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, kuris, anot pareiškėjo, yra jo pragyvenimo lėšos.

Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                        Audrius Grauželis

                                                                                                                                    Daina Kukalienė

                                                                                                Asta Vailionė