Baudžiamoji byla Nr.1-103-873/2011
(Proceso Nr.1-13-1-03136-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,
sekretoriaujant Vilmai Vaisietaitei,
dalyvaujant prokurorams Linai Urbonienei, Tomui Tukleriui,
gynėjui advokatui Tomui Veščiūnui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. B.,
civilinio ieškovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei A. L.,
vertėjoms Erikai Vencevičienei, Olgai Macijauskienei,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms V. S., O. Ž.,
specialistui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
N.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti vaikų lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu,
n u s t a t ė :
N. B. 2009 m. rugsėjo 19 d., apie 18.00 val., Baltarusijos Respublikoje, Ostravec rajone, Zariečje kaime, atėjusi pas K. B. į namus, šepečio kotu trenkė nukentėjusiajai per kairįjį petį, nenustatytu įrankiu trenkė K. B. per krūtinę, ranka suspaudė nukentėjusiosios kairįjį žastą, tuo padarydama nukentėjusiajai K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio raktikaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties srityje, nugaroje, krūtinėje, kairiame žaste, dėl ko nukentėjusioji K. B. ilgai, daugiau nei 10 dienų, sirgo, bet jai nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas) 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamoji N. B. kalta neprisipažino, duodama parodymus paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 19 d. atvažiavo į Rimdžiūnus, ją pasitiko sutuoktinis, pasakė, kad į kaimą atvažiavo K. B., yra A. L., jie nuo ryto gėrė. Į kaimą atėjo apie 17.30, mamos nebuvo namuose. N. B. vyras suprato, kur ji yra, nuėjo pas K. B.. N. B. ėjo su juo kartu, užėjo pas vyro seserį, po to nuėjo pas K. B.. N. B. norėjo paklausti, kada baigsis gėrimai, prie vartų sutiko savo vyrą, jis vedė girtą mamą. N. B. atėjo prie namo, K. B. ją pamatė per langą. N. B. pasibeldė į duris, K. B. atidarė. N. B. paklausė, kada baigsis gėrimai, K. B. pradėjo šaukti, rėkti, stvėrė N. B. už rankos, nutraukė apyrankę, auskarą. N. B. pastūmė K. B. nuo savęs, ji atsirėmė į sieną, po to atsidėdo. K. B. šaukė necenzūriniais žodžiais. N. B. pradėjo rinkti apyrankės dalis, K. B. atsistojo, norėjo uždaryti duris, K. B. šaukė, stvėrė už N. B. striukės, ją suplėšė, ten stovėjo vanta, N. B. ją paėmė, kad pagąsdinti, moktelėjo jai ir išėjo. Kitą dieną N. B. buvo sode, matė, kad K. B. ėjo per kiemą, buvo sveika. N. B. tik pagąsdino K. B. su vanta. Vanta surišta iš beržo šakelių, stovėjo prie durų. Su vanta pagąsdino, moktelėjo. Moktelėjo - tik užsimojo, nesudavė, mostelėjo su lapais. Šluotos, šepečio N. B. nematė. Gal ir trenkė vieną kartą, gal ir buvo prisilietimas. Iš kur pas nukentėjusiąją kraujosruvos, nežino, ji buvo girta, gal kur krito. K. B. ją apkalba, nes N. B. vyras „pasodino“ į kalėjimą A. L.. Prisilietimas gal ir buvo, jei buvo, tai iš priekio, gal krūtinėje, kurioje pusėje, negali pasakyti. N. B. mostelėjo dešine puse į K. B. kairę pusę. Įvykis buvo prieškambaryje. K. B. sakė, kad A. L. girtas gulėjo kambaryje, jo N. B. nematė, įvykio niekas nematė. Sudavus vanta, nebuvo požymių, kad ji sužalota, ji norėjo uždaryti duris, varė N. B.. V. S., K. B. dukra, skambino N. B., kaltino, kad jos mamai sužalojo ranką. Klausė, už ką mušė jos mamą, N. B. paskė, kad nemušė, ji pati buvo girta ir nugriuvo. N. B. suprato, kad K. B. Vilniuje suklupo, ją išvežė į ligoninę. Paskui N. B. paskambino ir paklausė, kodėl K. B. išvežė į ligoninę, jai atsakė, jog K. B. yra hipertoninė, dėl spaudimo. N. B. paklausė, ar ne dėl rankos, jai pasakė, kad ne. K. B. išvežė spalio pradžioje, savaitgalį. Kaltinime nurodytą dieną N. B. A. L. nematė, kitą dieną K. B. ėjo su A. L., dar buvo jos marti ir anūkė. K. B. yra N. B. anytos draugė. N. B. vyras buvo nukentėjęs nuo A. L., jis buvo perspėjęs, kad jeigu A. L. neatiduos daiktų, parašys pareiškimą. Jis parašė pareiškimą, A. L. teismas nuteisė. Papildomai N. B. paaiškino, kad K. B. virtuvėje nebuvo, viskas vyko prieškambaryje.
Akistatos su K. B. 2009-11-06 protokolo duomenimis, N. B. paaiškino, kad 2009-09-19, apie 18.00 val., nuėjo pas K. B. į namus, nes pas ją tuo metu buvo N. B. anyta. Iš K. namų anytą išvedė išgėrusią N. B. vyras. N. B., norėdama pasakyti, kad anytai gerti negalima, nuėjo į K. namus. K. pasakė, kad N. B. girta, stvėrė už apyrankės bei ją nutraukė, bei nutraukė dešinėje ausyje buvusį auskarą. N. B. gynėsi, bet K. B. netrenkė. K. B. pati atsirėmė ir atsisėdo ant žemės. N. B. ėmė rinkti apyrankės dalis, o K. B. atsistojo ir ėmė uždarinėti duris. N. B. liepė atidaryti duris, bet K. B. stvėrė už striukės, N. B. jai su vanta trenkė vieną kartą. Kur pataikė, nežino ( t. 1 b.l.30-31).
Nukentėjusioji K. B. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. 2010 m. rugsėjo 19 d., penktadienio vakare, K. B. kartu su A. K. atvažiavo į kaimą. Šeštadienį, apie 10 val., atėjo anūkės vyras A. L., atsinešė vyno butelį. K. B. pagamino valgyti, atėjo R. L., G. B.. Pradėjus gerti, atėjo N. B. vyras, paprašė mamos eiti namo, pagaminti valgyti, ji išėjo. Išgėrus vyną, R. L. atvežė dar du butelius vyno. Vėl atėjo N. B. anyta. Pradėjus gerti, atėjo N. B. vyras, G. B. anūkas A. , jie pasakė, kad G. B. eitų namo, ji atsikėlė ir išėjo. A. L. ir S. B. išėjo į kiemą, G. B. anūkas pasakė K. B., kad neduotų jo močiutei gerti. K. B. atsakė, kad jos nekvietė, ji pati atėjo, todėl neišvys. A. L. nuėjo į kambarį ir atsigulė. K. B. susitvarkė, nuėjusi priskynė kibirą agurkų. Apie 17-18 val. pamatė N. B., K. B. pagalvojo, kad kas nors atsitiko, priėjusi prie durų pasakė, kad jau užsirakino. N. B. įlėkė, pasakė „tai jau gėrėt“, jai K. B. atsakė, kad gėrė, bet jau išgėrė, galvoja, kad jei ant stalo būtų vyno, ji būtų išgėrusi ir viskas būtų buvę gerai. N. B. paėmė šepetį, kotas storas ir ilgas, pradėjo K. B. mušti. Iš pradžių K. B. viską juto, po to „atsijungė“, kai atsigavo, pagalvojo išeiti į kiemą, bet N. B. ją stūmė su rankomis į sieną. K. B. nugriuvo, N. B. paėmė šluotą ir pradėjo mušti. Mušė, kiek norėjo, po to pastatė šluotą ir pradėjo rinkti nuo laiptų nutrūkusią apyrankę, rinkdama keikė K. B. visokiais žodžiais. K. B. užsirakino, labiausiai jai skaudėjo petį. Kitą dieną, apie 7 val., atėjo N. B. anyta, paklausė, ar K. B. gyva. K. B. atsakė, kad gyva, bet viską labai skauda, paklausė, iš kur žino, kad sumušta. G. B. pasakė, kad gulėjo, parlėkė N. B., apkabino S. B., pasakė „kad daviau K. , tai daviau“. Jis paklausė, kuo mušė, o N. B. pasakė, kad šepečiu ir šluota, o šluota kai mušė, nutraukė apyrankę. K. B. pasakė G. B., kad jai reikia į autobusą, važiuoti į Vilnių, ji sakė nevažiuoti, atnešė lapų, juos K. B. dėjo ant sumušimų. Tą dieną K. B. į autobusą nenuėjo, reikia eiti du kilometrus, savaitę pasiliko. Sekmadienį buvo atėjusios K. B. marti, anūkė ir proanūkė. Šeštadienį K. B. buvo pirtyje, pamatė, kad visa juoda nuo mėlynių, atėjusi namo, parodė A. ir R. Po savaitės sugrįžusi, nuėjo į polikliniką, gydytojas liepė pasidaryti nuotrauką, pasakė, kad yra lūžis, reikia nustatyti sužalojimus. Kartu su kaimyne K. B. nuvažiavo, po to viską atidavė policijai. Po trijų dienų K. B. pasidarė bloga su širdimi, ją paguldė į ligoninę. Ligoninėje pragulėjo 10 dienų. Grįžus namo, paskambino N. B., paklausė, ar jau grįžo iš ligoninės, K. B. padėjo ragelį. N. B. vėl paskambino, pasakė, kad dar per maža, jog K. B. ranką nulaužė, atvažiuos vakare su S., kojas nulaužys, nusuks galvą. Pas K. B. buvo kaimynė, K. B. paskambino dukrai. K. B. daro masažus, procedūras, kaulai nesuauga. Kai N. B. mušė K. B. šepečiu, ji buvo „atsijungusi“, jai sudavė 3-5 kartus, tada „atsijungė“. Visi smūgiai buvo į petį, kitur jai neskaudėjo. Su šepečiu buvo gal 5 smūgiai, K. B. prarado sąmonę, nukrito. Po to atsigavo, norėjo išeiti pro duris, N. B. pastūmė K. B. rankomis, ji nukrito, į sieną neatsitrenkė. Tada N. B. pradėjo mušti K. B. su šluota, šluotoje šakų mažai, mušė ta puse, kur šakos. Mušė visur, bet ne į veidą. Sudavė gal 10 kartų, K. B. galvojo, kad užmuš. Į kojas nemušė. Baltarusijoje į gydytojus K. B. nesikreipė, negalvojo, kad ranka lūžus, gėrė vaistus. Kitą dieną K. B. vandenį sėmė, tai daro su viena ranka, su dešine ranka kibirą vandens paimti galėjo. Pirmą kartą N. B. mušė K. B. su šepečiu, jis pirktinis, storu kotu, antrą kartą mušė su šluota, ji surišta iš beržo šakelių. Jokios vantos nebuvo. Šluota buvo išėjus į lauką, ant cementinių laiptelių, kur N. B. nutraukė apyrankę, šepetys buvo prie krosnies. K. B. buvo du kartus nukritusi, kai nukrito pirmą kartą, mušė šepečiu, o paskui kai nukrito, mušė šluota. Šepečiu mušė virtuvėje prie krosnies, šepetys stovėjo prie krosnies. Kitą kartą K. B. buvo nukritusi prieškambaryje. Skausmą K. B. pajuto tuo pačiu momentu, kai jai sudavė šepečiu. Nei auskaro, nei apyrankės N. B. K. B. netraukė, ji pati pasakė vyrui, kad su šluota nutraukė apyrankę. Ryte atsikėlęs A. išėjo į lauką, sakė, kad rado auskarą. 1000 Lt ieškinį reiškia dėl patirto skausmo, moka už masažus, už vaistus. Šepetys buvo virtuvėje prie krosnies, ten K. B. ir mušė, ji buvo praradusi sąmonę. Atsigavusi norėjo išbėgti į lauką, pradarė duris, tada N. B. sudavė į pečius, K. B. nugriuvo, N. B. pradėjo mušti su šluota. K. B. nugriuvo prieškambaryje. K. B. matė, kaip N. B. paėmė šluotą. Šluota stovėjo už durų, N. B. šluotą pastatė toje vietoje, kur ir buvo, tada rinko nutrauktą apyrankę.
Akistatos su N. B. 2009-11-06 protokolo duomenimis, K. B. paaiškino, kad įėjusi į namą N. B. paklausė, kodėl nugirdė jos močiutę, stvėrė K. B. už palukų ir 20 kartų su šluota trenkė per kairės rankos petį, nugarą, krūtinę, bei vanta 10 kartų trenkė per kairę ranką ( t. 1 b.l.30-31).
Specialistas V. K. patvirtino duotą išvadą, paaiškino, kad aplinkybę, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, nustatė pagal išorinius sužalojimus, jų visumą. Vienas trauminis poveikis - kraujosruvos kairiajame žaste, kurios būdingos pirštų suspaudimui, galėjo būti padarytos ir iš priekio, ir iš nugaros, ir iš šono. Kairio raktikaulio lūžis - smūgis galėjo būti suduotas ir iš priekio, ir iš nugaros. Kraujosruva dešinėje krūtyje - smūgis galėjo būti iš priekio. K. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio raktikaulio lūžio. Dalis kraujosruvų susiję su lūžiu, dalis nesusiję. Tos kraujosruvos, kurios nesusiję, atskirai nevertinamos. Raktikaulio lūžis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje krūtyje, kas kvalifikuojant atskirai būtų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Raktikaulio lūžis labiausiai tikėtina, kad padarytas smūgiu pailgu daiktu. Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje krūtyje, kas kvalifikuojant atskirai būtų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. K. B. galėjo, išgėrusi vaistus vaikščioti, su dešine ranka atlikti veiksmus, taip pat galėjo su kaire ranka prilaikyti, kenčiant skausmą. Kairio peties funkcija turėjo būti skausminga ir ribota. Įvykis galėjo būti rugsėjo 19 dieną. Išvadoje išvardintos penkios sritys, kuriose padaryti sužalojimai, ypatumas yra tai, kad kraujosruvos nuo menties perėjo į petį ir linijiniu takeliu perėjo į krūties pusę. Vientisas darinys, kuris susijungia prie lūžio vietos, išsiplečia krūtyje ir nugaroje. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta 12 dieną po traumos, ranka nebuvo fiksuota, ji judėjo, audiniai traumavosi ir kraujosruva išplito į minkštuosius audinius. Kraujosruvos plačios, susiliejančios linijiniu takeliu lūžio vietoje, padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Kitas trauminis poveikis – krūtinėje, dar vienas žaste. Kuo padarytas poveikis krūtyje, negali identifikuoti – gal kumščiu, gal šluota. Į kairio peties sritį mažiausiai vienas trauminis poveikis pailgu daiktu. Žaste – pirštais. Apžiūra buvo 2010 m. spalio 1 d., sužalojimai galėjo atsirasti vėliausia savaitė –dvi savaitės prieš apžiūrą.
Civilinio ieškovo, Valstybinės ligonių kasos, atstovė A. L. paaiškino, kad informacinės sistemos duomenimis, K. B. gydyta sveikatos gydymo įstaigose, sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1389, 76 Lt. Ieškinys buvo suskaičiuotas už suteiktas paslaugas : radiologo – dėl lūžio, stebėjimas po lūžio gydymo, rankos išnirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, hipertenzinis širdies nepakankamumas. Civilinio ieškovo atstovo nuomone, gydymas nuo hipertenzinio širdies nepakankamumo yra susijęs, kadangi įvykis sukėlė paūmėjimą, dėl ko nukentėjusioji 2010-10-03 buvo paguldyta į ligoninę. Rankos išnirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai – gydytojo diagnozė, tai ambulatorinė paslauga. Įvykis įvyko 2010-09-19 dieną, o M. M. ligoninėje gulėjo nuo 2010-10-03. Įvykis sukėlė paūmėjimą, stresas sukelia paūmėjimą. Nukentėjusioji, patyrusi traumas, kreipėsi į ligoninę tik praėjus dviems savaitėms. Suteiktos paslaugos : 2009-10-13 radiologo paslauga 49,31 Lt, 2009-12-24 stebėjimas po lūžio 48,44 Lt, 2009-12-24 ta pati paslauga – 48,44 Lt, 2010-02-10 radiologo paslauga – 44,87 Lt, 2010-02-12 ortopedo traumatologo paslauga – 58,32 Lt. Civilinio ieškovo atstovo nuomone, diagnozės : hipertenzinis širdies nepakankamumas ir rankų išnirimas, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, yra susiję su įvykiu. Paskutinį kartą K. B. yra gulėjusi ligoninėje 2007 metais, dėl hipertenzinės ligos 2004-08-20, mano, kad tai susiję.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad nukentėjusioj, kuri yra V. S. mama, buvo išvažiavusi į kaimą. V. S. paskambino N. B. paklausti, kas vyksta kaime. N. B. pasakė „o kas darosi kaime, netgi K. tvojau šepečiu“. Kitą dieną V. S. nuvažiavo į polikliniką, iš chirurgo kabineto išėjo mama, ranka buvo perrišta, ją prilaikė kaimynė. Paskui V. S. paskambino, pasakė, kad mamai iškvietė greitąją pagalbą, išvežė ją į ligoninę. Kitą dieną V. S. paskambino N. ir paklausė, kokioje ligoninėje paguldė mamą ir dėl ko. V. S. galvojo, kad mamai spaudimas, taip ir pasakė. N. B. pasakė „o, kaip gerai, aš galvojau, gal kas su raktikauliu ir visą naktį nemiegojau“. V. S. mama jai poliklinikoje sakė, kad ją sužalojo N. B.. Taip pat sakė, kad N. B. sužalojo šepečiu.
Liudytojas S. B., kaltinamosios sutuoktinis, paaiškino, kad įvykio dieną K. B., L. A., dar vienas žmogus ir S. B. mama kartu gėrė. S. B. nuėjo parsivesti mamos, nes jai, kai išgeria, pasidaro labai bloga. Mamą paliko namuose, po to nuvažiavo pasitikti žmonos. Žmona atvažiavo apie 18 val. Grįžus namo, vėl nerado mamos. S. B. nuėjo pas K. B., pasiėmė mamą, nuvedė ją iki P. vasarnamio, ten ją paėmė A. P.. Žmona iš pradžių užėjo pas P. pasisveikinti, po to nuėjo tenai, kas ten įvyko, nežino. Sekmadienį S. B. matė, kaip K. B. sėmė vandenį iš šulinio, pas ją buvo atėjusi marti su proanūke, apie 14 val. ėjo jas palydėti. Į Vilnių K. B. nuvažiavo po dviejų savaičių. Kas įvyko, žino iš žmonos pasakojimo. Žmona pasakojo, kad jai nutraukė auskarus, ji nuėjo pasakyti, kad pasibaigtų gėrimai, Žmona grįžo po 5-10 minučių, buvo susijaudinusi, sakė, kad nuplėšė auskarus, apyrankę, daugiau nieko nepasakojo. Apie smūgius S. B. nieko nežino. Kai nuėjo parsivesti mamos, K. atrodė sveika, buvo įkaušusi, konfliktų tarp tų, kurie gėrė, nebuvo. Apie tai, kad K. sužalota, S. B. sužinojo po poros savaičių. Ji atėjo, pasiūlė taikytis, jai sumokėti pinigus, sakė, kad S. B. žmona ją sužalojo. K. namuose šepetys stovėjo prie krosnies, o vanta be koto stovėjo verandoje.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo teta, nukentėjusioji- močiutės kaimynė. A. P. kartu su S. B. atvažiavo į Zariečės kaimą, ten gyvena A. P. močiutė, K. – močiutės draugė, nuolat pas ją išgėrinėja ir miega. Ieškodami močiutės, kartu su S. B. nuėjo pas K. S. B. pasakė A. L. atiduoti daiktus, jis puolė muštis. K. jį pasodino. Tuo metu ten dar buvo R. L.. Pasiėmę močiutę namo grįžo apie 13-14 val., apie 18 val. A. P. močiutę perėmė iš S. B.. Paskui teta atbėgo su nuplėštais auskarais. Kitą dieną matė K. su anūke ir sūnaus žmona, vaikščiojo normaliai. Grįžusi N. B. sakė, kad nuplėšė auskarus ir apyrankę, A. P. mano, kad juos nuplėšė K. B..
Liudytoja D. P. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos brolienė, o nukentėjusioji – trečios kartos teta. 2009-09-19 D. P. atvažiavo į vasarnamį. Apie 10 val. į kaimą atvyko A. L. ir užsuko pas K. B.. Ten buvo D. P. mama, buvo švenčiama. Vakare atvažiavo brolienė N. B.. D. P. brolis, prieš išvažiuodamas pasitikti N. B., parsivedė mamą iš K. B.. Parvažiavęs brolis su N. B. pamatė, kad mamos ir vėl nėra, D. P. pasakė, kur ji. S. B. nuėjo jos parsivesti, tuo metu pas D. P. atėjo brolienė N. B.. Pakalbėjo, kad tai yra tragedija, taip ilgiau negali tęstis. Brolis vedė mamą, ji vos paėjo, viduryje kaimo ją paliko, toliau vedė A. P.. Tuo metu N. B. nuėjo pas K. B., kas ten buvo, D. P. nežino, tik girdėjosi triukšmas. Kitą dieną D. P. matė, kaip K. B., A. L., K. B. marti, anūkė ėjo per kaimą, jokių nusiskundimų nereiškė. Taip pat D. P. matė K. B. 20-ą ar 21-ą dieną semiančią vandenį iš šulinio. Iš K. B. namų D. P. girdėjo triukšmą, girdėjosi N. B. ir K. B. balsai. Negali pasakyti, ar girdėjo muštynių garsus. N. B. išėjo iš K. B. namų po 7-10 minučių. Grįžus ji parodė suplėšytą apyrankę, D. P. pasakė, kad jai trūksta vieno auskaro. Kas ten įvyko, N. B. nekomentavo.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad K. B. pavežė iki kaimo, tada ji buvo sveika. Vėliau Kazimirą matė po savaitės, tą dieną ją sutiko prie parduotuvės, ji buvo su sutvarstyta ranka, su ja apie įvykį nepasišnekėjo.
Liudytojas K. L. paaiškino, kad yra tolimas kaltinamosios ir nukentėjusiosios giminaitis. Žino, kad N. ir K. susiginčijo, tai pasakė Ninos vyras, kai juos susitiko parduotuvėje. K. L. mamai apie įvykį pasakojo K. , kas tarp jų buvo, K. L. tiksliai nežino.
B. L. paaiškino, kad jai nukentėjusioji yra pasakojusi apie tai, jog N. B. jai sulaužė ranką, jos dviese mušėsi. Pasakojo apie tai prieš metus. Su N. B. apie tai nekalbėjo.
Atsakymu į teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms gautais duomenimis, Baltarusijos Respublikoje teisėjo buvo apklausti asmenys, nurodyti teisinės pagalbos prašyme, atlikta įvykio vietos apžiūra ( t. 2 b.l. 42-77).
G. B., atsakydama į teisinės pagalbos prašyme pateiktus advokato klausimus, paaiškino, kad 2009 metų pabaigoje K. skundėsi, kad jai skauda ranką. Ji sakė, kad girta nugriuvo, važiuos į ligoninę gydytis. Laikotarpiu nuo rugsėjo 19 iki 30 dienos ji vartojo alkoholį. A. L. išgėręs agresyvus nebūna, jis ramus. Kažkurią dieną, laikotarpiu nuo rugsėjo 19 d. iki 30 d., G. B. matė pro langą, kaip K. kepė blynus, dirbo dviem rankom, kai G. B. užėjo, K. B. paslėpė kairę ranką į ant kaklo užrištą skarą. Namuose ji dirbo pati. Atsakydama į prokuroro pateiktus klausimus, paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 19 dieną užėjo pas K. , ji pasiūlė nusipirkti butelį vyno. L. A. nuėjo į parduotuvę, vyną kartu išgėrė. Atėjęs sūnus S. parvedė G. B. namo. K. B. rodė G. B. mėlynę ant kairiojo žasto, sakė, kad taip ją sumušė G. B. marti už tai, kad jos negirdytų. Daugiau dėl nieko nesiskundė. K. B. sakė, kad tą dieną, kai N. atėjo pas ją bartis, ji ėjo atidaryti durų, pargriuvo, turbūt tada susilaužė ranką. Tą dieną ji buvo labai girta. N. B. pasakojo G. B., kad kai K. atidarė jai duris, tai nugriuvo ant slenksčio, tada N. paėmė ten kampe stovėjusią šluotą ir pradėjo čaižyti gulinčią ant grindų K. K. atsistojo, įsikibo N. į plaukus, nuplėšė auskatą. Šepetį ir šluotą K. B. name matė. Šluota stovėjo virtuvėje prie krosnies, šepetys visada stovėjo kambaryje, kuriame gyveno A. L.. Jos mušėsi durų praėjime, ant slenksčio. ( t. 2 b.l.59-60).
A. L., atsakydamas į teisinės pagalbos prašyme pateiktus klausimus, paaiškino, kad įvykio 2009 m. rugsėjo 19 dieną nematė, nes miegojo kambaryje. Kitos dienos rytą K. B. papasakojo, kad vakare ruošėsi miegoti, pamatė ateinančią N. B., jai atidarė duris. N. iš karto griebė kampe stovėjusią šluotą ir pradėjo ja mušti. K. nugriuvo ant grindų ir susižalojo ranką, todėl ranką jai skauda. Šia ranka ji nieko negalėjo daryti, A. L. jai padėdavo apsirengti, tuo metu matė mėlynes ant kairio žasto. A. L. rado ant slenksčio vieną auskarą, jį atidavė K. Šepetys ir šluota yra, šepetys stovi kambaryje, šluota stovėjo kampe ( t. 2 b.l. 60-61).
M. B., atsakydama į teisinės pagalbos prašyme pateiktus klausimus, paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 20 dieną, vakare, jai paskambino K. B., pasakė, kad ją sumušė N. B.. Ji papasakojo, kad tą dieną jos su G. B. gėrė alkoholinius gėrimus, po to atėjo J. sūnus, ją pasiėmė. Vėliau atbėgo N. iš pradžių pastūmė K., po to pagriebė šepetį, juo trenkė jai per pečius, keletą kartų šluota trenkė per veidą. K. sakė, kad N. jai stipriai trenkė per petį, ji neteko sąmonės. N. pradėjo mušti K. , sakydama, kad ji prigirdė jų senelę. M. B. matė K. B. rugsėjo 21 d. K. B. parodė petį, jis buvo visas mėlynas, negalėjo pakelti rankos ( t. 2 b.l.42-43).
Atsakyme į teisinės pagalbos prašymą pateikto patalpos (gyvenamosios vietos, teisėtų valdų) apžiūros 2011-01-24 protokolo duomenimis, iš namo Nr. 2, kuris yra Ostroveckij raj. Zarečje kaime, verandos įeinama į virtuvę. Virtuvės apžiūros metu rastas medinis šepetys su rankena, taip pat medinis šepetys, stovintis prie krosnies ( t. 2 b.l.69-75).
2009-10-01 protokolu pareiškimu nustatyta, kad K. B. kreipėsi 2009-10-01, 11.00 val., į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN dėl to, kad 2009-09-19 Baltarusijos Respublikoje Zariečės kaime į K. B. namus atėjusi N. B. ją sumušė, sulaužė kairę ranką ( t. 1 b.l.2).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3829/09(01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2009-10-01, 10 val., K. B. apžiūros metu nustatyta, kad kairio peties viršutinį paviršių ir viršmentinę sritį apima apie 22x15 cm violetiniai gelsva poodinė kraujosruva, siekianti stuburą ir menties centrinę dalį; minėta kraujosruva peties srityje pereina 2 cm pločio linijiniu „tilteliu“ į krūtinės ląstos priekinį paviršių, kur platėja iki 25x15 cm dydžio ir siekia krūties spenelį. Dešinės krūties vidiniame paviršiuje apie 5x3 cm analogiška kraujosruva. Kairio žasto priekiniame paviršiuje apie 8x4 cm plote daugybinės susiliejančios po 1 cm skersmens. Kairės alkūnės srityje ir kairio peties šoniniame paviršiuje – išorinių sužalojimų nėra. Kairė ranka parišta pusiau sulenktoje padėtyje ant skarelės, rankos judesiai per perties sąnarį riboti dėl skausmo. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvada : K. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, nugaroje, krūtinėje, kairiame žaste, kairio raktikaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-09-19). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio raktikaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpyje ( t. 1 b.l.7-8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G791/10 (01) duomenimis, tyrimas pradėtas 2010-03-20, K. B. 2009-10-01, 10.00 val., asmeniškai prašant kreipėsi į MRU TMI Vilniaus skyrių apžiūrai dėl sužalojimų, padarytų 2009-09-19, apie 19.00 val., K. B. buvo apžiūrėta. Apžiūros ir medicininių dokumentų duomenys surašyti Specialisto išvadoje Nr. G3829/09(01). K. B. buvo padaryta : poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, nugaroje, krūtinėje, kairiame žaste, kairio raktikaulio lūžis. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl kairio raktikaulio lūžio). Išvada : sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. K. B. rankose savigynos žymių nekonstatuota. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Smulkios kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais; kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgių pailgu daiktu ( galimai šluotos kotu) ( t. 1 b.l.10-11).
Kaltinamoji savo kaltės, padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymą K. B., nepripažino, teigė sudavusi vieną nesmarkų smūgį vanta.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ją sužalojo kaltinamoji N. B..
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina bylos duomenų visuma. Kaltinamoji, duodama parodymus teisme, paaiškino, kad pokalbio su nukentėjusiosios dukra, V. S., metu, V. S. paklausė, už ką ji sumušė mamą, N. B. atsakė, kad K. B. buvo girta ir pati nugriuvo. Po to, to paties pokalbio metu, V. S. pasakius, kad mamą išvežė į ligoninę, N. B. jos pasiteiravo, ar ne dėl rankos.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. paaiškino, kad telefoninio pokalbio su N. B. metu, pastaroji teiravosi, kokioje ligoninėje paguldė mamą ir dėl ko. V. S. pagalvojus, kad mama buvo paguldyta į ligoninę dėl spaudimo ir todėl taip ir pasakius N. B., pastaroji pasakė „o, kaip gerai, aš galvojau, gal kas su raktikauliu ir visą naktį nemiegojau“.
Teismas vertina šiuos kaltinamosios ir liudytojos V. S. sutampančius parodymus paneigiančiais N. B. parodymus apie tai, kad ji nemušė nukentėjusiosios – pati kaltinamoji pripažino teiravusis, ar nukentėjusioji nėra paguldyta į ligoninę dėl rankos lūžio, tai yra aplinkybės, iš anksto žinomos kaltinamajai, jai aktualios.
Apklausta liudytoja D. P. paaiškino, kad prieš eidama pas K. B., N. B. matė vedamą išgėrusią anytą, su D. P. aptarė, kad tai yra tragedija, taip ilgiau negali tęstis. N. B. nuėjus pas K. B., iš namo girdėjosi jų dviejų balsai.
B. L. paaiškino, jog nukentėjusioji yra sakiusi, kad N. B. jai sulaužė ranką.
Teisinės pagalbos prašymo forma gautais duomenimis, G. B. paaiškino, kad N. B. jai pasakojo apie tai, kad K. B., atidarius duris, nugriuvo ant slenksčio, tada N. B. paėmė ten kampe stovėjusią šluotą ir pradėjo čaižyti gulinčią ant grindų K. A. L. paaiškino, kad jam K. B. papasakojo, kaip ją šluota mušė N. B.. M. B. paaiškino, kad K. jai rugsėjo 20 dieną paskambino, papasakojo, kad ją sumušė N. B., jai stipriai trenkė per petį, sakė mušė už tai, kad ji nugirdė N. B. anytą.
Teismas vertina sutampančius liudytojų D. P., B. L. parodymus, teisinės pagalbos prašymo forma gautus duomenis - G. B., A. L., M. B. paaiškinimus, paneigiančiais kaltinamosios N. B. parodymus, kad ji nevartojo smurto nukentėjusiajai, tik vieną kartą nestipriai mostelėjo nukentėjusiajai vanta.
Liudytojai A. L., G. B. paaiškino, kad jiems K. B. sakė, jog konflikto su N. B. metu nugriuvo, turbūt tada susilaužė ranką. Teismas vertina šiuos parodymus, kaip patvirtinančius nukentėjusiosios pirminį subjektyvų suvokimą apie lūžio priežastį, patvirtinančius, kad kiti asmenys nuo 2009-09-19 iki 2010-10-01 smurto nukentėjusiajai nevartojo. Teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, galimybė, kad ranka lūžo K. B. nugriuvus – atmesta, sužalojimai nebūdingi griuvimui, galima nustatyti įrankį, kuriuo padarytas šis sužalojimas – smūgis pailgu daiktu. Daiktai, nurodomi nukentėjusiosios – šepetys ir šluota, rasti nukentėjusiosios namo apžiūros metu. Aplinkybė, kad šepetys buvo nukentėjusiosios virtuvėje, patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojo S. B. parodymais. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios name buvo daiktas, surištas iš beržo šakų (vanta, kaip nurodo kaltinamoji, šluota, kaip ją vadina nukentėjusioji) patvirtinta ir kaltinamosios parodymais.
Aplinkybė, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją ne tuoj pat po įvykio, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie sužalojimų padarymo laiką, aplinkybes ir asmenį, juos padariusį.
Taip pat aplinkybė, kad prieš kreipdamasi į gydytoją K. B. pati atliko buities darbus, nepaneigia nukentėjusiosios paaiškinimo, kada jai buvo padaryti sužalojimai - teisiamajame posėdyje K. B. paaiškino, kad vandenį iš šulinio visada semia viena ranka. Teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtino, kad K. B. galėjo atlikti darbus dešine ranka, net prilaikyti kairiąja. Specialisto išvados Nr. G791/10 (01) duomenimis, sužalojimai K. B. padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-09-19).
Duomenų apie kitą asmenį, laikotarpiu nuo 2009-09-19 iki 2009-10-01 galėjusį sužaloti nukentėjusiąją, nėra. Apklausta teisinės pagalbos prašymo forma G. B. patvirtino, kad A. L. smurto K. B. nevartojo, yra ramus, šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. P.. M. B. paaiškino, kad tuo po įvykio, rugsėjo 20 dieną, K. B. jai paskambino ir papasakojo, kad ją sužalojo N. B.. Teismas vertina, kad nenustatyta motyvo, dėl kurio K. B. galėtų apkalbėti N. B., tiki jos parodymais, jais vadovaujasi. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į nukentėjusiosios ir kaltinamosios amžiaus skirtumą, įvykio metu, atitinkamai, 75 ir 44 metai. Versija, kad K. B. galėtų apkalbėti kaltinamąją dėl to, kad jos vyras kreipėsi dėl A. L. vagystės, tai yra dėl keršto už kitą asmenį kitam asmeniui, ne kaltinamajai, pagrįsta tik kaltinamosios ir jos sutuoktinio manymu, paneigta objektyviais duomenimis.
Teismo medicinos specialisto išvadų, specialisto paaiškinimo duomenimis, sužalojimai K. B. padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Specialisto išvada, paaiškinimu, kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgių pailgu daiktu (galimai šluotos kotu). Smulkios kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais. Kuo padarytas poveikis krūtyje, negalima identifikuoti.
Kaltinime N. B. inkriminuota stvėrimas nukentėjusiajai už plaukų, 20 smūgių šepečio kotu sudavimas K. B., bei 10 smūgių sudavimas šluota. Kaltinamoji pripažino vieno nestipraus smūgio vanta sudavimą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, nes, jos parodymais, po 3-5 smūgių šepečiu į petį prarado sąmonę, po to ją kaltinamoji „kiek norėjo“ mušė šluota – nesurištuoju galu.
Išnaudojus visas galimybes įrodymams ištirti, abejonės, kurių negalima pašalinti, vertintinos kaltinamosios naudai. Teismas vertina, kad 3 trauminių poveikių skaičius nukentėjusiajai įrodytas specialisto išvadų, paaiškinimo ir nukentėjusiosios paaiškinimo duomenimis. Kitas smūgių skaičius, dėl kurių negalima pašalinti abejonių, iš kaltinimo N. B. šalintinas.
Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad nukentėjusioji K. B. šepečiu vadina šluotą ilgu kotu. Nukentėjusioji paaiškino, kad ypač skausmingus smūgius į petį kaltinamoji jai sudavė su šepečio kotu. Specialisto išvados, paaiškinimo duomenimis, kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgių pailgu daiktu (galimai šluotos kotu). Teisinės pagalbos prašymo forma gauto įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, K. B. namuose rasti tiek nukentėjusios parodymuose minimas šepetys, tiek šluota. Teismas vertina, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sužalojimas, dėl kurio buvo nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kairio raktikaulio lūžis, padarytas suduodant šepečio kotu.
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, kad įrankio, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas trauminis poveikis dešinėje krūtyje, negali identifikuoti - gal kumščiu, gal šluota. Nukentėjusiosios parodymais, kaltinamoji ją mušė šepečio kotu, vėliau - surišta iš beržo šakelių šluota, ne koto dalimis. Teisinės pagalbos prašymo forma gauto įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, K. B. namuose rasti tiek nukentėjusios parodymuose minimas šepetys, tiek šluota.
Specialisto paaiškinimu, dalis kraujosruvų susiję su lūžiu, dalis nesusiję. Tos kraujosruvos, kurios nesusiję, atskirai nevertinamos. Raktikaulio lūžis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kitais dviem trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje krūtyje, kas kvalifikuojant atskirai būtų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas daro išvadą, kad visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti išnaudotos, teisiamojo posėdžio metu negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kraujosruva nukentėjusiosios krūtyje padaryta suduodant šepečio kotu, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Specialisto paaiškinimo duomenimis, šis sužalojimas atskirai nekvalifikuotas. Kvalifikuojant šį sužalojimą atskirai, jis atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas vertina, kad konkretaus įrankio – šepečio koto, pašalinimas iš kaltinimo kaltinamosios atsakomybei ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – specialistų išvadomis, specialisto paaiškinimu - nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiosios kairiajame žaste padaryti nenaudojant įrankių - specialisto išvados duomenimis, smulkios kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais. Kadangi bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kraujosruvos kairiajame žaste padarytos šepečio kotu, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, kaltinamosios atsakomybei ir veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamoji ją būtų stvėrusi už plaukų. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra, ji iš kaltinimo šalintina.
Nukentėjusiosios parodymais, duomenimis, gautais teisinės pagalbos prašymo forma, kaltinime nurodytas kaimo, kuriame yra nukentėjusiosios namas, pavadinimas ne Pariečje, o Zariečje. Nusikalstamos veikos vietos, kaimo, kuriame yra nukentėjusiosios namas, pavadinimas patikslintinas, veikos kvalifikavimui, kaltinamosios atsakomybei tai įtakos neturi.
Bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvadomis, paaiškinimu, liudytojų D. P., V. S. parodymais, duomenimis, gautais teisinės pagalbos prašymo forma, nustatyta, jog nukentėjusioji buvo užpulta dėl tarpusavio santykių priežasties – dėl kaltinamosios anytos girdymo alkoholiniais gėrimais, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamoji tyčia padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji ilgai, daugiau nei 10 dienų, sirgo, bet nebuvo Lietuvos Respublikos BK 135 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
K. B. byloje pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos ( t. 1 b.l.15-16). Kaltinamoji N. B. ieškinio nepripažino.
Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas.
Nukentėjusioji paaiškinimų teisme metu nurodė, kad dėl sulaužytos rankos juto skausmą, reikia lankytis pas gydytojus, dėl to patiria nepatogumus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo K. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, nepatogumais.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalota kairė ranka, tuo neatimant galimybės, bet apribojant visaverčiai atlikti buities ir kitus darbus.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta N. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo motyvus - dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių, į kaltinamosios turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nukentėjusiosios amžių- nusikaltimo padarymo metu -75 metų amžiaus,
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 2K-375/2010, pasisakyta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šioje nutartyje nurodyta, jog iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad nukentėjusiajai R. S. priteista atlyginti 4000 Lt neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2010 pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nuo 7000 Lt iki 3000 Lt ir tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, ypatingai atkreipdamas dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, o jis patyrė tik neženklų galimybių bendrauti sumažėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010 taip pat pasisakė, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Nurodė, kad nukentėjusiajai D. M. šioje byloje priteista atlygintina 3000 Lt neturtinė žala neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 800 Lt, 2000 Lt, ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra skirtingas, ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajai K. B. atlygintina 1000 Lt neturtinė žala.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė 1389,76 Lt civilinį ieškinį. Ieškinio duomenimis, dėl patirtų sužalojimų K. B. buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1389,76 Lt (t. 1 b.l.42-49). Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, K. B. 2009-10-13 suteikta radiologo paslauga, kaina 49,31 Lt; 2009-12-24 suteikta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslauga, kaina 48,44 Lt; 2009-12-24 suteikta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslauga, kaina 48,44 Lt; 2010-02-10 suteikta radiologo paslauga, kaina 44,87 Lt; 2009-10-03 suteikta terapijos paslauga, kaina 1140,38 Lt; 2010-02-12 suteikta ortopedo traumatologo paslauga, kaina 58,32 Lt ( t. 1 b.l.44-45).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Nusikalstama veika K. B. buvo sužalota, ji buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Valstybinė ligonių kasa turi pagrindą reikšti ieškinį kaltinamajai N. B.. Civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais, visos suteiktos paslaugos yra susijusios su K. B. 2009-09-19 padarytu sužalojimu. Teismas vertina, kad byloje nepakanka duomenų patvirtinti ar paneigti, kad K. B. 2009-10-03 suteikta paslauga – terapija, diagnozė : hipertenzinė širdies liga, kardiopatija su staziniu širdies miokardo nepakankamumu, bei 2010-02-12 suteikta ortopedo traumatologo paslauga, diagnozė : rankos išnirimo, raiščių ir raumenų patempimo padariniai, yra priežastiniu ryšiu susiję su K. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi minėto priežastinio ryšio nustatymui reikalinga išsireikalauti papildomus dokumentus, klausimo išnagrinėjimui būtinos specialios žinios, teismas vertina, kad byloje negalima, neatlikus papildomo tyrimo, tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. N. B. neteista (t. 1 b.l. 57), nėra registruota Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 1 b.l.59, 61), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( t. 1 b.l.60), dirba. Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad N. B. teisiama pirmą kartą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, parenkant švelniausią sankcijoje numatytų bausmės rūšių, skiriant mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio, dydžio.
N. B. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1 b.l.26-27), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
N. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, N. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. B. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš N. B. 1000 Lt K. B. naudai.
Civiliniam ieškovui, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėja Nijolė Žimkienė