Civilinė byla Nr. 2A-365-656/2019

         Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00404-2017-0

                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.2.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS  APYGARDOS  TEISMAS

                      N U T A R T I S

                        2019 m. kovo  29 d.

                                                                         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo J. K. ir atsakovo UAB “Jurosa” apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams UAB „Jurosa“ ir R. S. dėl sutarties nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

                              n u s t a t ė :

                        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia arba nutraukti J. K. ir UAB „Jurosa“ 2015 m. lapkričio 17 d. sudarytą buto apdailos darbų rangos sutartį; 2) pripažinti negaliojančiais 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. sausio 29 d. UAB „Jurosa“ surašytus vienašalius darbų perdavimo aktus; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Jurosa“ ir R. S. solidariai arba subsidiariai 15 719,60 Eur nuostolių, 4 000 Eur neturtinės žalos, 2 195, 32 Eur sutartinių delspinigių, 6 000 Eur skolos, 450 Eur įstatyme nustatytų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas reiškė alternatyvius reikalavimus arba pripažinti Rangos sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str.), arba sutartį nutraukti (CK 6.674 str) dėl informacijos neatskleidimo (sutarties sąlygos “koklybiškai atlikti visus darbus”). Reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovui prieš sudarant sutartį nebuvo suteikta informacija apie UAB „Jurosa” patvirtintas statybos taisykles, neatskleistas sutarties 5.1. p. „kokybiškai atlikti visus darbus” turinys, dėl ko sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje. Rangos sutartį pripažinti negaliojančia arba nutraukti ieškovas prašė dar ir tuo pagrindu, jog UAB „Jurosa“ jam nesuteikė informacijos kokie rinkoje yra sienų ir lubų tinkavimo ir glaistymo paviršių paruošimo kokybės reikalavimai prieš dažymo darbus ir kokie bus taikomi vykdant remonto darbus, neatskleidė patvirtintų įmonės vykdomų statybos darbų kokybės kontrolės sistemos dokumentų bei patvirtintų personalo kvalifikacinių reikalavimų, taip pat neinformavo dėl virtuvės ventiliacijos šachtos perdarymo, ortakių parinkimo ir jų būsimo pravedimo darbų.

3.       Ieškovo teigimu jam nebuvo suteikta informacija, jog gipso kartono plokščių kabomosios lubos gali būti įrengiamos su viengubu (vieno lygio) karkasu ir su dvigubu karkasu ir kiek jos būtų nuleidžiamos vienu ir kitu atveju. Iki sutarties sudarymo nesuteikus jam privalomai būtinos ir teisingos informacijos apie siūlomus darbus ir jų rūšis, dėl pateiktos informacijos nepakankamumo ir netikslumo buvo sudaryta Rangos sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką ieškovas planavo, todėl Rangos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento arba nutrauktina, ieškovui neapmokant už rangovo vykdytus darbus, atlygintini jo patirti nuostoliai, neturtinė žala ir visos turėtos išlaidos.

4.       Ieškovo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4000 Eur. Nuostolius sudaro būtini atlikti darbai 2985 Eur sumai atstatyti situaciją į buvusią padėtį prieš buto apdailos darbų pradžią ir viso būtini atlikti darbai 10473 Eur sumai iš naujo kokybiškai atlikti Rangos sutartimi numatytus darbus. Nuostolius taip pat sudaro ir 2016-01-26 už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei sumokėti 150 Eur, 2016-01-29 UAB „Aumenda“ sumokėti 1161,6 Eur už techninę priežiūrą, kitas paslaugas ir defektinių aktų surašymą, 2017-01-25 MB „Statybos ekspertizių centras“ už vertinimo aktą sumokėti 950 Eur. Ieškovas taip pat reikalavo priteisti ir 2195,32 Eur delspinigių.

5.       Ieškovas nurodė, jog vienašaliai 2016-01­14 ir 2016-01-29 aktai dalyse dėl perduotų papildomų darbų ir medžiagų pripažintini negaliojančiais, nes šalys nėra pasirašiusios jokio susitarimo dėl sutarties papildymo ir/ar pakeitimo, o kitose dalyse aktai pripažintini negaliojančiais dėl dalies perduotų (užaktuotų) „prirašytų“ neatliktų darbų ir nepanaudotų bei nesumontuotų medžiagų. Dalis darbų iš viso neatlikti, dalis neužbaigti, o kiti vykdyti darbai neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų, vykdyti nekokybiškai ir yra su defektais. Aktai pripažintini negaliojančiais ir tuo pagrindu, jog su jais nepateikti ir neperduoti privalomi paslėptų darbų aktai ir objekte panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatai. Ieškovo nuomone, aktus pripažinus negaliojančiais, ieškovui iš atsakovų priteistina 6000 Eur skolos ir įstatyminės palūkanos už 18 mėn. nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. rugsėjo mėnesių.

6.       Ieškovas nurodė, kad UAB „Jurosa“ vadovas R. S. atsakingas solidariai arba subsidiariai kartu su UAB „Jurosta“. R. S. nesąžiningais veiksmais prieš sudarant sutartį sąmoningai tyčia nuslėpė nuo ieškovo jam žinomą statybos taisyklėse esančią informaciją, nesuteikė informacijos ieškovui ir jį suklaidindamas apgavo, vykdant darbus jų nekontroliavo ir netinkamai vykdė Rangos sutartį. Ieškovo nuomone R. S. į Rangos sutartį įtraukė nesąžiningą sąlygą (sutarties 3.3. p.), neatskleidė sutarties 5.1. turinio, darbų vykdymui tiekė blogesnės kokybės medžiagas, žinodamas, jog darbai neatlikti arba atlikti su defektais, neteikė ieškovui su statyba susijusių dokumentų, siekė aktuoti neatliktus darbus ir kt.

7.       Atsakovas UAB „Jurosa“ vykdė ypatingame gyvenamosios paskirties statinyje statinio kapitalinio remonto darbus, todėl privalėjo parengti statybos darbų technologijos projektą, darbus vykdyti pagal įmonės patvirtintas statybos taisykles ir patvirtintus įmonės vykdomų statybos darbų kokybės kontrolės sistemos dokumentus bei patvirtintus personalo kvalifikacinius reikalavimus, o darbams privalėjo vadovauti tik nustatyta tvarka atestuotas vadovas. Ieškovas teigė, jog UAB „Jurosa“ privalėjo pildyti statybos darbų žurnalą, įskaitant paslėptų darbų patikrinimo aktus, įforminti kitus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti, įskaitant panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatus, užsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat dėl to, jog remonto darbams buvo panaudoti ne Knauf, o Metpol gamintojo profilius, neįdėjo deformacinės juostos ir t.t., ieškovo nuomone, R. S. kyla solidari arba subsidiari civilinė atsakomybė.

                        II. Teismo sprendimo esmė

8.       Pirmosios instancijos teismas Sprendimu nutarė ieškinį tenkinti iš dalies - pripažino UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį darbų perdavimo aktą Nr.1 bei 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos. Priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos (buto apdailos) sutartis, kuri yra savanoriška sutartis, sudaryta remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtintu Civilinio kodekso 6.156 str. 1 d.. Šis principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų ir jų pakeitimo) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas (jų turinį) nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai, gera moralė.

10.       Ieškovas neturėtų būti besąlygiškai laikomas silpnesniąja šalimi. Ieškovas yra advokatas, taigi, būdamas profesionaliu teisininku ieškovas turi patirties ruošiant sandorius, derinant jų sąlygas, be to, ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių turi gyvenimiškos patirties. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais), šalių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad dėl sandorio sudarymo šalys pradėjo tartis 2015 m. kovo viduryje, sutartis buvo pasirašyta 2015 m. lapkričio mėnesį, prieš sudarant sutartį ieškovas siuntė atsakovui buto planus, teikė paklausimus dėl tam tiktų darbų atlikimo. Atsakovas nurodo, kad, negavęs iš ieškovo žinių, pradėjo darbus kituose objektuose, siūlė sudaryti sutartį su kitais rangovais. Minėti įrodymai bei aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta po aštuonių mėnesių nuo derybų dėl sutarties sudarymo pradžios nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti sutartį, nes jis minėtu laikotarpiu galėjo pasirinkti kitą rangovą, tačiau to nepadarė.

11.       Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir jis buvo priverstas sutikti su atsakovo sąlygomis neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui. Aplinkybė, kad tam tikrame derybų etape atsakovas nurodė, kad sutarties teksto nekeis nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes minėta aplinkybė reiškia, jog ieškovas sutiko atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, nes galėjo sutarties nepasirašyti

12.       Šalių sudarytos sutarties galutinius variantus (originalius egzempliorius) paruošė ieškovas ir juose neįspėjęs atsakovo įtraukė 5.1 punktą. Be to, ieškovas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į tai, kad jo iniciatyva sutarties nuostata, kad atsakovas įsipareigoja atlikti darbus „tinkamai“ buvo papildyta nuostata „kokybiškai“.

13.       Ieškovas, ketindamas, jog darbai būtų atlikti pagal aukščiausios kokybės reikalavimus, ieškovas tokią nuostatą galėjo pasiūlyti įtraukti į sutartį, o atsakovui atsisakius tai padaryti, nesudaryti sutarties. Vien tai, kad ieškovas elektroniniuose laiškuose prašė „medžiagoms ir kokybei netaupyti“, nurodė įrenginėjantis butą ne nuomai, bet asmeniniams poreikiams, taip pat aplinkybė, jog ieškovas norėjo, kad atlikti darbai atitiktų aukščiausius tokiems darbams keliamus reikalavimus nesudaro pagrindo sutarties nuostatą 5.1 laikyti nesąžiningą ar aiškinti plečiamai.

14.       Ieškovas neturi specialių žinių statybos srityje ar jo teisinės specializacijos sritis yra baudžiamoji teisė, nesudaro pagrindo priešingai išvadai (CPK 3 str., 7 d., 185 str.). Esant vartojimo santykiams, taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), tačiau ji turi būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir negali sąlygoti protingumo, teisingumo kriterijų neatitinkančių išvadų, tame tarpe ir išvados, kad paties ieškovo pasiūlyta sutarties nuostata turi būti laikoma nesąžiningais atsakovo veiksmais ir aiškintina plečiamai ieškovo naudai.

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovui buvo suteikta pakankamai informacijos apie sutartyje numatytus atlikti darbus, nes iš minėtų duomenų matyti, kad atsakovas atsakydavo į ieškovo paklausimus, teismo posėdyje atsakovas R. S. paaiškino, kad dėl lubų įrengimo paaiškins darbininkai, liudytojais apklausti P. E. ir A. B. parodė, kad ieškovas klausinėjo dėl lubų įrengimo bei į minėtus klausimus jam buvo atsakyta, pakabinamų lubų įrengimas užtruko ne mažą laiko tarpą, darbų metu ieškovas lankėsi bute, matė, kokiu aukščiu įrenginėjamos pakabinamos lubos, sukonstravus lubų karkasą, atsakovas apie tai pranešė ieškovui, taigi, netgi sutarties sudarymo metu nežinodamas, kokiu aukščiu faktiškai bus nuleistos pakabinamos lubos, ieškovas darbų eigoje galėjo tai suprasti bei stabdyti atliekamus darbus, tačiau to nepadarė (CK 6.200 str.).

16.       Iš sutarties turinio ar jos priedų nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties sąlygos neaiškios, išskyrus ieškovo subjektyvią nuomonę, byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nuslėpė sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją, nėra. Ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė jam 2014 m. balandžio 16 d. įsakymo dėl „Statybos taisyklių patvirtinimo“, tačiau nenurodė, kuo remiantis yra pagrindas manyti, kad atsakovas tokią pareigą turėjo. Nėra duomenų, kad sudarant sutartį ieškovas prašė minėtą įsakymą pateikti, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, taigi, aplinkybes dėl minėto įsakymo atsakovas sąmoningai nuslėpė. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas remiantis CK 6.674 str. nutraukti sutartį.

17.       Pasisakydamas dėl vartotojo (ieškovo) teisės nutaruykti Sutartį vadovaujantis CK 6.674 str, ir CK 6.2288 str. pagrindu (dėl informacijos nepateikimo), teismas nurodė, kad  byloje esantys įrodymai, tai yra atsakovo atstovų paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojais apklaustų darbuotojų, faktiškai vykdžiusių darbus parodymai, rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui buvo suteikta pakankamai informacijos apie sutartyje numatytus atlikti darbus, nes iš minėtų duomenų matyti, kad atsakovas atsakydavo į ieškovo paklausimus, teismo posėdyje atsakovas R. S. paaiškino, kad dėl lubų įrengimo paaiškins darbininkai, liudytojas apklausti P. E. ir A. B. parodė, kad ieškovas klausinėjo dėl lubų įrengimo bei į minėtus klausimus jam buvo atsakyta, pakabinamų lubų įrengimas užtruko ne mažą laiko tarpą, darbų metu ieškovas lankėsi bute, matė, kokiu aukščiu įrenginėjamos pakabinamos lubos, sukonstravus lubų karkasą, atsakovas apie tai pranešė ieškovui, taigi, netgi sutarties sudarymo metu nežinodamas, kokiu aukščiu faktiškai bus nuleistos pakabinamos lubos, ieškovas darbų eigoje galėjo tai suprasti bei stabdyti atliekamus darbus, tačiau to nepadarė (CK 6.200 str.). Tačiau iš sutarties turinio ar jos priedų nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties sąlygos, išskyrus ieškovo subjektyvią nuomonę, byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nuslėpė sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją, nėra (CPK 178 str.). Ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė jam 2014 m. balandžio 16 d. įsakymo dėl „Statybos taisyklių patvirtinimo“, tačiau nenurodė, kuo remiantis yra pagrindas manyti, kad atsakovas tokią pareigą turėjo. Byloje nėra duomenų, kad sudarant sutartį ieškovas prašė minėtą įsakymą pateikti, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, taigi, aplinkybes dėl minėto įsakymo atsakovas sąmoningai nuslėpė.

18.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadose (8 t. b.l. 145 – 146) nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 3.3 punktas atitinka CK 6.228 4 str. 2 dalies bendrąjį nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir tokiu būdu iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad minėta nuostata atsakovas nesiremia, sutartiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai nutrūkę, todėl minėtos nuostatos pripažinimas negaliojančia neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nesukurs jokių teisinių padarinių, todėl dėl sutarties 3.3 punkto atitikimo CK 6.2284 str. 2 d. nepasisakytina.

19.       Teismas aktą Nr.1 dalyje dėl medžiagų atliekant darbus už 82,96 Eur panaudojimo pripažino negaliojančiu, nes iš perduotų 318 profilių demontavus nustatyta, kad panaudota tik 216 m.. todėl nesumontavę ir nepanaudojęs perdavė 102 m profilių.

20.       byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo laikyti nustatytu, jog atsakovo atlikti virtuvės lubų korobo įrengimo iš gipso kartono darbai neatitinka sutarties sąlygų bei iš esmės atlikti nekokybiškai, negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo šioje dalyje aktą Nr. 1 pripažinti negaliojančiu (CK 1.5 str., CK 6.662 str., CK 6.663 str., CPK 178 str., 185 str.).

21.       Teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas Aktą Nr. 1 dalyje dėl ventiliacijos darbų atlikimo bei jiems panaudotų medžiagų, tai yra viso 153,7 Eur sumai (akto 3, 60, 86 punktai) perdavimo pripažinti negaliojančiu. Virtuvės ventiliacijos darbai buvo atlikti netinkamai bei pagal jų pobūdį (įrenginėta ventiliacija virtuvės patalpoje) vertintini kaip iš esmės neatitinkančių ieškovo interesų (CK 1.5 str., CK 6.663 str., CPK 178 str., 185 str.).

22.       Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas įrengė netinkamą pertvarą prie numanomos šaldytuvo vietos, nes jos plotis svyruoja nuo 56 iki 62 cm., yra nelygi, be to, viršija sutartyje numatytą 50 mm plotą. Atsakovas neginčijo, kad įrengta pertvara neatitiko sąmatoje nurodytų išmatavimų (50 mm), teigė, kad sutartyje numatytos pločio pertvaros technologiškai nebuvo įmanoma įrengti. Tačiau sutiktina su ieškovo argumentu, kad žinodamas, jog nebus galima įrengti 50 mm pločio pertvaros, tokio įsipareigojimo sutartyje atsakovas neturėjo numatyti. Be to, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad įrengta pertvarka yra nelygi, šią aplinkybę patvirtina tiek Vertinimo aktas, tiek antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Įvertinus, kad minėta pertvara yra virtuvės/svetainės zonoje, manytina, kad jos nelygumas yra estetinis trūkumas, iš esmės pažeidžiantis ieškovo interesus. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą pripažinti Aktą Nr.1 dalyje dėl darbų 50 Eur sumai (5 punktas) negaliojančiu, nes atlikti darbai neatitiko sutarties sąlygų, be to, atlikti nekokybiškai (CPK 178 str., CK CK 6.663 str. 1 d.).

23.       2016 m. sausio 14 d. vienašaliame darbų perdavimo akte nurodomi aliuminių glaistymo kampukų statymo darbai už 27,40 Eur, sienų blokelio armavimo stiklo audiniu darbai už 249,50 Eur (akto 6,7 pozicijos). Teismo posėdyje liudytojais apklausti E. B., A. B. parodė, kad atliko minėtus darbus, aplinkybę, kad stiklo audinys buvo nuimamas demontuojant darbus paliudijo ir liudytoju apklaustas A. V.. Liudytojas D. K. parodė, kad faktines aplinkybes dėl aliuminio kampukų skaičiaus įrašė remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jokio tyrimo šiuo aspektu neatliko, todėl Vertinimo akte nurodytos aplinkybės dėl minėtų darbų neatlikimo nėra pakankamos nuneigti Akte Nr. 1 nurodytas aplinkybes.

24.       Vertinimo išvadoje nurodyta, kad 2016 m. sausio 14 d. vienašalio akto darbų perdavimo akto 8 atsakovo UAB „Jurosa“ vienašališkai perduotas sienų paruošimas glaistymui (pratepimas Rotband, 1 sluoksnis) 65,8 kv.m. faktiškai neatliktas bei tam perduota (aktuota) medžiaga 43 punkte Gipsinis tinkas Rotband 30 kg faktiškai nepanaudota, todėl prirašyti minėti darbai ir medžiagos negalėjo būti perduotos. Tačiau teismo posėdyje ekspertas D. K. parodė, kad tokią išvada padaryta tik atsitiktinai tikrinant glaistymo darbų vietas nugramdant atitinkamą sienų dalį, atsižvelgiant į tokius parodymus nėra pagrindo laikyti D. K. išvadą dėl neatliktų darbų visiškai pagrįsta. Teismo posėdyje liudytojai A. B., P. E. parodė, kad atliko minėtus darbus. Teismo posėdyje D. K. taip pat parodė, kad gipsinio tinko panaudojimo išeigos skaičiuotos neįvertinus, kad minėta medžiaga gali būti panaudota palangių montavimui, aliuminio glaistymo kampukų statymui, elektros laidų vagų užtaisymui, perdangos plokščių siūlių tinkavimui, tai yra darbams, kurie remiantis atsakovo paaiškinimais, liudytojų P. E. bei A. B. parodymais, byloje esančiais rašytiniais parodymais buvo atliekami. Vertinimo akte nurodyta, kad buto patalpoje (koridoriuje) nustatytas 3,5 kv.m. pratepimas Rotband vykdytas dėl rangovo kaltės, nes netinkamai sumontuotas sienos aliuminio glaistymo kampukas, todėl šie darbai negalėjo būti perduoti. Teismo posėdyje D. K. pripažino, kad minėta išvada padaryta remiantis vien ieškovo paaiškinimais, tačiau aplinkybę, kad 3,5 kv.m. pratepimas Rotband vykdytas dėl rangovo kaltės atsakovas iš esmės pripažino, todėl laikytina, kad šioje apimtyje Akto Nr. 1 8 punkte nurodytas 65,8 kv.m. darbų kiekis įrašytas nepagrįstai ir tai sudaro pagrindą aktą Nr. 1 dėl darbų perdavimo už 5,25 Eur negaliojančiu (CK 1.5 str.,CPK 178 str.).

25.       Teismas nusprendė, kad aktas Nr. 2 dalyje dėl nurodomų naujų elektros taškų įrengimo, potinklinių dėžučių montavimo darbų bei joms įrengti panaudotų medžiagų 362 Eur sumai (Vertinimo akto 3.3 lentelės 21, 39, 98 punktai (216 Eur +26 Eur + 120 Eur)) pripažintinas negaliojančiu (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 6.662 str.). Aplinkybė, kad ankstesniuose darbų perdavimo aktuose atsakovas nurodydavo netikslius atliktų darbų kiekius, atsakovas nepateikė duomenų, kokiose vietose nurodyti elektros taškai buvo įrengti, potinklinės dėžutės įmontuotos, nors remiantis liudytojais apklaustų UAB „SDG grupės darbuotojų parodymais buvo daromos faktiškai atliekamų darbų nuotraukos, atsižvelgiant į tai, kad įprastai netgi nesant pareigos pateikti paslėptų darbų aktus panašaus pobūdžio brėžiniai/nuotraukos yra perduodamos užsakovui (CK 6.200 str.), tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, yra pakankamas pagrindas laikyti Aktą Nr. 2 šioje dalyje nepagrįstu (CPK 3 str. 7 d., 185 str.).

26.       Nėra pagrindo išvadai, kad netinkamas palangių sumontavimas atliktas vien dėl atsakovo kaltės ir šioje dalyje darbų Aktą Nr. 2 pripažinti negaliojančiu.

27.       Tiek ieškinyje, tiek Vertinimo akte nurodyti argumentai dėl nepateiktų panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų, jų atitikties deklaracijoms taip pat nesudaro pagrindo pripažinti vienašalius darbų perdavimo aktus negaliojančiais ieškovui neįrodžius, kad atitinkamos medžiagos nebuvo panaudotos ar jos nekokybiškos, nes tokia išvada reikštų akto pripažinimą negaliojančiu formaliais pagrindas, tai remiantis teismų praktiką nėra galima. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad sutarties 5.1 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs nurodytus dokumentus teikti, nes kaip paaiškino atsakovas ir neneigė ieškovas, minėta nuostata buvo įrašyta į sutartį ieškovo apie tai neinformavus atsakovo. Aplinkybė, kad šalių sudarytoje sutartyje taip pat buvo numatyta, jog užsakovas pagal atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą sumoka per tris dienas nuo tokio akto pasirašymo dienos ir sekantis atliktų darbų aktas pasirašomas tik rangovui pašalinus defektus nesudaro pagrindo 2016 m. sausio 29 d. aktą pripažinti negaliojančiu, nes savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad akte nurodyti darbai nebuvo atlikti, be to, kaip nustatyta šioje byloje, ieškovas didžia dalimi Aktą Nr. 1 atsisakė pasirašyti nepagrįstai, byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo atsakovo nutraukti darbus, priešingai, byloje yra įrodymai, kad ieškovas sutiko su darbų atlikimu, nes sutarties vykdymo metu 2015 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške nurodė, kad padaryta tikrai nemažai, darbininkai dirba tikrai labai gerai, 2015 m. gruodžio 10 d. ir gruodžio 17 d. sumokėjo 4 500 Eur avansinio mokėjimų.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmines pretenzijas dėl darbų trūkumų (dėl ventiliacijos darbų) nurodė 2015 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške, pretenzijas dėl ventiliacijos darbų bei pertvaros prie šaldytuvo nurodė 2015 m. gruodžio 28 d. defektiniame akte, ieškinį dėl sumokėtų sumų grąžinimo, išlaidų atstatyti butą į esamą padėtį bei iš naujo atlikti sutartyje numatytus darbus, grindžiamą tame tarpe nurodytais trūkumais pateikė 2017 m. sausio 30 d. taigi, praleidus ieškinio senaties terminą ir minėta aplinkybė sudaro pagrindą atmesti reikalavimus, kurie buvo grindžiami atliktų darbų trūkumais (CK 1.125 str. 10 d., 1.131 str. 1 d.).

29.       Ieškovas reikalavimą priteisti 2 985 Eur išlaidų atstatyti butui į buvusią padėtį bei 10 473 Eur iš naujo kokybiškai atlikti rangos sutartyje numatytus darbus grindžia D. K. Vertinimo aktu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atlikti apdailos darbai buvo demontuoti, nors nėra įrodyta, kokia apimtimi.

30.       Ieškovo reikalavimą priteisti D. K. sąmatoje nurodytą sumas atstatyti butui į buvusią padėtį bei iš naujo kokybiškai atlikti rangos sutartyje numatytus darbus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 7 d., 178 str.). Teismas vertino, kad minėti reikalavimai yra alternatyvūs reikalavimui sumažinti darbų kainą, be to, jie grindžiami darbų trūkumais, taigi, pateikti praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, nors ieškovas remiasi CK 6.61 str., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas sutarties vykdymą sustabdė dėl ieškovo atsisakymo priimti darbus, kuris, kaip nustatyta šioje byloje, iš esmės buvo nepagrįstas, vadinasi sutartis nebuvo toliau vykdoma ne dėl atsakovo kaltės, taigi, nėra CK 6.61 str. numatytų šios normos taikymo sąlygų.

31.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 2 985 Eur išlaidų atstatyti butui į buvusią padėtį bei 10 473 Eur iš naujo kokybiškai atlikti rangos sutartyje numatytus darbus atmestini kaip nepagrįsti. 

32.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą. Užsakovui įstatyme nustatyti teisių gynimo būdai teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.

33.        Ieškovas taip pat prašė priteisti sumokėtą 6000 Eur avansą.Byloje nustačius pagrindus pripažinti atsakovo vienašalius darbų perdavimo aktus negaliojančiais tuo pagrindu, kad ne visi juose nurodyti darbai buvo atlikti bei juose nurodytos medžiagos panaudotos, šalių sutartiniams santykiams esant pasibaigusiems (CK 6.189 str. 3 d.), atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl apmokėjimo už atlikus darbus bei neprašant atitinkamas sumas užskaityti, ieškovo teisės gintinos priteisiant iš atsakovo 710,27 Eur (82,96 Eur+5,25 Eur+ 240,56 Eur + 19,50 Eur+ 362 Eur) sumokėto avanso (CK 1.5 str., CK 1.80 str., 1.81 str.). Likusioje dalyje reikalavimas dėl 6 000 Eur sumos priteisimo atmestinas dėl to, kad yra nepagrįstas, tai yra ieškovui neįrodžius pagrįstumo pripažinti vienašalius perdavimo aktus negaliojančiais, taigi, nepaneigus ieškovo pareigos už juos apmokėti bei tuo pagrindu, kad dalyje dėl šiuo sprendimu nustatytų atliktų atsakovo darbų trūkumų ieškovas praleido ieškinio senatį bei nenustačius pagrindo ją atnaujinti (CK 1. 125 str. 10 d., 1.131 str.). Remiantis paminėtu, vienašaliai darbų perdavimo aktai pripažintini negaliojančiais tik dalyje dėl juose įrašytos neatliktų darbų bei nepanaudotų medžiagų sumos, tai yra 710,27 Eur (CPK 178 str., CK 1.5 str., 1.80 str. – 1.81 str., 6.662 str.), likusioje dalyje reikalavimas pripažinti vienašalius darbų perdavimo aktus negaliojančiais taip pat atmestinas kaip nepagrįstas bei pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

34.       Byloje nustatyta, kad dalis darbų buvo atlikta su trūkumais (CK 6.256 str., CK 6.665 str., ), tačiau įvertinus jų apimtį (nežymi dalis visų atliktų darbų), nėra pagrįsta priteisti visas ieškovo prašomas išlaidas, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į atsakovo atliktų darbų apimtis (perduota darbų už 6 712,68 Eur), dalį, kurioje aktai laikyti nepagrįstais (dalyje dėl 913,97 Eur (710,27 Eur +153,7 Eur +50 Eur), tai yra apie 13 procentų visų atliktų darbų), UAB „Aumenda“ defektų aktų, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Vertinimo akto įrodomąją reikšmę, aplinkybę, kad techninę priežiūrą pagal sutartį turėjo atlikti ieškovas, iš atsakovo UAB „Jurosa“ ieškovui priteistina 143 Eur išlaidų (~13 procentų nuo išlaidų už Vertinimo aktą bei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), susijusių su atsakovo netinkamu sutarties vykdymu (CPK 178 str., CPK 185 str., CK 1.5 str., CK 6.200 str., 6.247 str., 6.249 str., CK 6.253 str. 5 d.).

35.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovui priteistos 143 Eur išlaidos (nuostoliai) yra neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, nes sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir UAB „Jurosa“, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek jo darbuotojai bendradarbiavo su ieškovu, teikė jam jo rašomą informaciją, aiškino sutarties vykdymo aplinkybes, atsakovas R. S. kaip įmonės vadovas (atsakovo atstovas) rūpinosi sutarties vykdymu, atvykdavo į objektą, tikrindavo atliekamus darbus, reagavo į ieškovo pagrįstas pretenzijas, tuo tarpu šioje byloje konstatuoti darbų trūkumai yra atsakovo UAB „Jurosa“ darbuotojų darbo rezultatas, už kurį atsakomybė kyla atsakovui UAB „Jurosa“ kaip sutarties šaliai. Taip pat, kaip jau nurodyta aukščiau, nėra byloje įrodyta, kad sutarties sudarymo metu ieškovas prašė pateikti 2014 m. balandžio 14 d. įsakymą dėl Statybos taisyklių patvirtinimo ir tai padaryti buvo atsisakyta, ieškovas sutartį sudarė savo noru, taigi, ir šioje dalyje nepagrįsti ieškovo argumentai dėl neteisėtų (nesąžiningų) atsakovo kaip įmonės vadovo veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti atsakovą R. S. solidariu ar subsidiariu atsakovu byloje nenustačius sąlygų, būtinų jo civilinei atsakomybei kilti.

36.       Pripažinus vienašalius darbų perdavimo aktus dalyje dėl 710,27 Eur sumos juose įrašytų darbų bei panaudotų medžiagų tuo pagrindu, kad nurodyti darbai nebuvo atlikti ar medžiagos panaudotos (CK 1.80 str. – 1.81 str.), atsakovui nesinaudojus įskaitymo teise bei nepareiškus priešieškinio dėl skolos už atliktus darbus, iš dalies tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo bei iš atsakovo UAB „Jurosa“ ieškovui priteistina 53,27 Eur ((710,27 Eur x 0,05)/12 x 18) palūkanų (CK 6.210 str.).

37.       Teismas pažymėjo, kad nenustatyti atsakovų nesąžiningi veiksmai, byloje konstatuoti atliktų darbų trūkumai, nepagrįstai į aktą įrašyta darbų dalis palyginti su visa atliktų darbų verte nėra žymūs, todėl nėra pagrįsta manyti, kad jie gali būti laikomi veiksniais, sukėlusiais CK 6.250 str. 1 d. numatytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., CK 6.245- 6.249 str., 6.256 str., 6.250 str.).

                III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

                J. K. apeliacinio skundo argumentai

38.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

39.       Nurodė, kad ieškovas Rangos sutarties pripažinimo ar jos nutraukimo faktiniu pagrindu buvo nurodęs ir esminį jos sąlygų pažeidimą dėl sutartyje numatyto imperatyvaus (sutarties 4.1. p.) darbų atlikimo termino praleidimo (CK 6.217 str.). Ieškovo teigimu pirmosios instancijos teismas šio faktinio pagrindo nevertino ir dėl jo nepasisakė, tuo padarydamas esminius proceso teisės normų pažeidimus, dėl ko sprendimas yra naikintinas.

40.       Ieškinyje buvo nurodytas dar vienas sutarties nutraukimo faktinis pagrindas, t.y. rangovo tinkamo sutarties įvykdymo nepatvirtinimas (CK 6.220 str. 1 d.) ir šio pagrindo teismas nenagrinėjo ir nevertino, dėl ko, ieškovo nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimus. Teismas nenagrinėjo, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo R. S. darbų vykdymo stabdymo pagrįstumo ir teisėtumo. jog teismas neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčo sutarti pripažinti negaliojančia ar nutraukti.

41.       Ieškovas Rangos sutarties pripažinimo ar jos nutraukimo faktiniu pagrindu buvo nurodęs ir esminį jos sąlygų pažeidimą dėl sutartyje numatyto imperatyvaus (sutarties 4.1. p.) darbų atlikimo termino praleidimo (CK 6.217 str.). Ieškovo teigimu pirmosios instancijos teismas šio faktinio pagrindo nevertino ir dėl jo nepasisakė, tuo padarydamas esminius proceso teisės normų pažeidimus, dėl ko sprendimas yra naikintinas. Teismas nenagrinėjo, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo R. S. darbų vykdymo stabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

42.       Teismas neįvertino Rangos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. jog sutartis buvo sudaryta ieškovui darant spaudimą, nenaudingomis sąlygomis ir apgaulės įtakoje; netinkamai aiškino arba neaiškino Rangos sutarties nuostatų dėl sutartų darbų kokybės lygio; netinkamai taikė ir aiškino CK 1.90 str., 1.91 str., 6.674 str. 2 d., 6.2284 str.

43.       Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad sąmatos 5 p. buvo numatyta įrengti 50 mm pločio pertvarą prie šaldytuvo, ko pagal R. S. paaiškinimus technologiškai padaryti buvo neįmanoma, sudaro pagrindą spręsti, kad dėl šio darbo atlikimo atsakovas R. S. ieškovą tyčia sąmoningai iš esmės suklaidino ir jį apgavo, dėl ko Sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad sąmatoje (60 p.) virtuvės ventiliacijai buvo numatytas plastikinis vamzdis, tuo tarpu, vykdant darbus buvo įdėtas gofruotas aliuminis ortakis, patvirtina dar vieną apgaulę, o Sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais.

45.       Ieškovui nebuvo pateiktos statybos taisyklės ST211573430.01:2011 „Sausosios statybų sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“, ST121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ dėl ko ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas, nes neturėjo galimybės pasirinkti būsimų atskirų darbų kokybės lygio, o tai įtakojo neigiamą efektą ir jo esmines sąlygas, dėl ko Rangos sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais.

46.       Ieškovas, neturėdamas UAB „Jurosa“ pavirtintų taisyklių negalėjo nei įvertinti Rangos sutartimi sutartų darbų kokybės, nei vertinti jau atliktų darbų su savo pasirinktu techniniu prižiūrėtoju, o pirmojo posėdžio metu nurodė, jog bendrovėje patvirtintas taisykles pamatė tik atsakovui jas pateikus į bylą.

47.       Atsakovams dar iki Rangos sutarties sudarymo buvo žinoma, kad darbų vykdymui rangovas neturi tam tinkamos įrangos ir tam tinkamai paruoštų darbuotojų ir šią informaciją sąmoningai nuslėpdamas nuo ieškovo, jį iš esmės suklaidino ir apgavo.

48.       Teismas Sprendimo 16 p. spręsdamas dėl Rangos sutartis 3.3. p. atitikimo 6.2284 str. 2 d. ir konstatuodamas, jog sutartiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai nutrūkę, todėl minėtos nuostatos pripažinimas negaliojančia neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ir nesukurs jokių teisinių padarinių, nesivadovavo 6.2284 str. 9 d. nuostatomis, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir padarė klaidingas išvadas.

49.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vienašalio darbų perdavimo akto dalies (2016-01-14 akto nuo 68 iki 93 p.), kuria perduoti papildomi darbai, panaikinimo, nepagrįstai konstatavo, jog akto šioje dalyje panaikinimas būtų formalus bei prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d., 6.162 str.) (Sprendimo 22.8 p.). Dėl perduotų papildomų darbų 2016-01-29 vienašalio akto nuo 94 iki 98 p. teismas sprendime apskritai nepasisakė. Šalys nėra pasirašiusios jokio susitarimo dėl sutarties papildymo ir/ar pakeitimo. Pagal CK 6.673 str. 1 d. rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukta papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. CK 6.192 str. 4 d. numatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Rangos sutarties 12.4. p., kuriame įtvirtinta, kad visi šios sutarties papildymai, pakeitimai ir priedai galioja, jei yra sudaryti ir pasirašyti abiejų šalių.

50.       Teismas taikydamas CK 6.667 str. 1 d., padarė netinkamas išvadas dėl 1 metų senaties termino skaičiavimo pradžios. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.667 str. 3 d., ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo paskutinio 2016-­01-29 vienašalio atliktų darbų perdavimo akto Nr.2, todėl laiko jog ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino.

51.       Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovo R. S. atžvilgiu. Atsakovo R. S. atsakomybė kyla tuo pagrindu, jog atsakovas nesuteikė jam informacijos, vykdant darbus jų nekontroliavo, Rangos sutartyje įrašė nelogiškai trumpą terminą pastaboms dėl atliktų priėmimo perdavimo akto pateikti, siekė aktuoti neatliktus darbus ir kt.

52.       Ieškovas nesutiko su teismo priteistu iš ieškovo atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovus atstovauja tas pats advokatas, kuris procesinius dokumentus surašė abiejų atsakovų vardu, kaip ir atstovavo teisme abu atsakovu kaip vieną. Teigia, jog advokatas K. Ž. neturėjo ir nepatyrė jokių sąnaudų atskirai atsakovui UAB „Jurosa“ ir atskirai atsakovui R. S., todėl teismo prašo žymiai mažinti bylinėjimosi išlaidas.

53.       Ieškovas nurodė, kad dalis faktinių aplinkybių teismo vertinta netinkamai, o nagrinėjama civilinė byla tinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo požiūriu yra pakankamai sudėtinga, todėl ieškovo manymu tikslu visapusiškam, pilnam ir objektyviam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamam faktinių aplinkybių nustatymui ir jų tinkamam įvertinimui, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.

                Atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinio skundo argumentai

54.       Atsakovas UAB „Jurosa“ apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo prašo: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 1 bei 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktąNr. 2 negaliojančiu dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos; priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, t.y. iš viso 906,54 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 906,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55.       Atsakovas UAB „Jurosa“ ginčija teismo išvadą, kad atsakovas Aktu Nr. 1 perdavė 102 m. nepanaudotų CD profilių dėl ko sprendė Aktą Nr. 1 dalyje dėl 82,96 Eur sumos pripažinti negaliojančiu. Teismo išvada yra grindžiama vien tik eksperto D. K. vertinimo akte nurodytomis išvadomis (vertinimo akto 3.3 lentelės 31 p.).

56.       Ekspertui D. K. atliekant skaičiavimus, profilių kiekis galėjo būti mažesnis, nes profiliai tyčia galėjo būti iš buto išnešti ar kitaip paslėpti siekiant nuslėpti tikrąjį jų kiekį. Be to, svarbi aplinkybė, kad atsakovams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atliekant demontavimo darbus ir patiems skaičiuoti profilių ilgius. Praktikoje galimas kitokių kiekių sunaudojimas.

57.       Atsakovas apeliaciniu skundu (25-29 punktai) nesutinka su teismo išvada dalyje, dėl Akto Nr. 1 8 p. rangovo nurodyto nepagrįsto 65,8 kv.m. sienų paruošimo dažymui darbų kiekio, t.y. kad buto patalpoje (koridoriuje) nustatytas 3,5 kv.m. pratepimas Rotband, kurio vertė 5,25 Eur, vykdytas dėl rangovo kaltės. Ekspertas D. K. rėmėsi tik ieškovo J. K. paaiškinimais. Eksperto tyrimo išvada neparemta konkrečiais tyrimo duomenimis. Drabus atlikęs darbininkas A. B. praodė, kad darbai atlikti laikantis technologinių reikalavimų.

58.       Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad Akto Nr.1 9 punkte atskaovcė aktavo faktiškai neatliktų sienų ir lubų glaistymo, paruošimo dažymui darbų, kurių vertė 101,56 Eur. Taip pat, jog Aktas Nr.1 dalyje dėl gruntavimo darbų (92 Eur) ir medžiagų (47 Eur) yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad atsakovas neturėjo galimybės išmatuoti aptariamus plotus dėl to, kad ieškovas išardė konstrukcijas. UAB „SDG grupė“ 2016-01-05 suaršyto vertinimo išvadose konstatavo, kad darbų kiekiai atitinka Rangos sutartimi nurodytus kiekius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neatlikti gruntavimo darbai. Paruošimas dažymui apima ne gruntavimo darbus, bet dulkių nuvalymą/nusiurbimą. Butas buvo nepanaudotos gruntavimo medžiagos, nes technologiškai gruntavimas atliekamas prieš pat sienų dažymo darbus. Gruntavimas nebuvo atliekamas dėl ieškovo kaltės, todėl teismas nepagrįstai sprendė naikintji Aktą Nr.1 ir dalyje dėl nepanaudotų medžiagų.

59.       Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvados, jog į Aktą Nr.2 įtrauktos medžiagos, kurios nebuvo panaudotos atlieknat grindų betonavimo darbus. Medžiagų likutis (9 maišai Casvo Thermoplan 25 kg ir 4 maišai kvarcinio smėlio) buvo paliktas bute. Medžiagų išnešimo faktą paneigė apklaustio atsakovo UAB“Jurosa“ darbuotojai.

60.       Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas sprendimas ir dalyje, kuria teismas sprendė laikyti Aktą Nr. 2 dalyje dėl nurodomų naujų elektros taškų įrengimo, potinkinių dėžučių montavimo darbų bei joms įrengti panaudotų medžiagų 362 Eur sumai negaliojančiu. Teismo sprendimo argumentas, jog Aktas Nr. 2 aptariamoje dalyje naikintinas ir todėl, kad nėra paslėptų darbų akto, neįrodo, kad aktuoti darbai nebuvo atlikti, juo labiau, kad teismas sprendime konstatavo, kad tokie aktai nebuvo privalomi. Aksperto D. K. išvados padarytos neatlius jokio tyrimo dėl faktiškai atliktų darbų. Iš UAB „Aumeda“ 2015-12-28 defektinio akto matyti12 įrengtų naujų potinkinių dėžučių. Paslėptų darbų aktai neprivalomi, todėl dėl paslėptų darbų aktų nebuvimo nėra pagrindo naikinti viso Akto Nr.2 dalyje dėl 362 Eur.

                III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

61.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

62.       CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančiu asmenu dalyvavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepgrįstas konkrečiais argumentais, kokios aplnkybės negali būti nustatytos bylą nagrinėjant tik rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

63.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti darbus, t. y. darbai per sutartyje nustatytą terminą nebuvo užbaigti dėl rangovo ar dėl užsakovo (ieškovo) kaltės. CK 6.46 str. 2 d. nurodo, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Ieškovui nevykdant priešpriešinės pareigos priimti rangovo perduodamus darbus bei reiškiant pretenzijas dėl darbų kokybės ir nepagrįstai reikalaujant šalinti defektus, tolesnis Rangos sutarties vykdymas buvo neįmanomas. Ieškovas (užsakovas) darbų nepriėmė absoliučiai visa apimtimi (net su išlygomis ar pastabomis), taip pat neįformino savo atsisakymo priimti darbus raštu ant darbų perdavimo aktų.Bet kuriuo atveju užsakovas statybos rangos sutarties nutraukimo atveju privalo atsiskaityti su rangovu už darbus, kuriuos šis faktiškai atliko pagal sutartį iki jos nutraukimo.

64.       Be to, ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, atskleisdamas Rangos sutarties turinį apgavo ieškovą dėl darbų kokybę reglamentuojančių nuostatų turinio, todėl sutartis pripažintina negaliojančia vadovaujantis CK 1.90 str. ir 1,91 str. pagrindais, nes UAB “Jurosa” napteikė teisingos informacijos apie siūlomą darbą ir tuo pažeidė CK 6.674 str. reikalavimą, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis.

                        Dėl vartojimo santykių vertinimo

65.       Šalių sudartyta Rangos sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.674 str. 1 d.).

66.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais), šalių paaiškinimais teismo posėdyje, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti sutartį, nes jis per aštuonių mėnesių laikotarpį (nuo derybų pradžios iki sutarties pasirašymo) galėjo pasirinkti kitą rangovą, tačiau to nepadarė. Jokių objektyvių duomenų, kad buvo priverstas pasirašyti sutartį prieš savo valią, ieškovas nepateikė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esant duomenų, kad sutarties sąlygos buvo derinamos tarp šalių, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir jis buvo priverstas sutikti su atsakovo sąlygomis.

67.       Byloje nustatyta, jog ieškovas, dėl darbų atlikimo į atskaovą UAB „Jurosa“ kreipėsi  2015 m. kovo mėnesį. Kaip minėta, iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog Rangos sutartis buvo sudaryta derybų būdu, t. y. UAB „Jurosa“ ieškovui pateikus pradinį sutarties variantą, ieškovas dėl sutarties nuostatų teikė komentarus, pateikė savo paties sutarties variantą, šalys derėjosi dėl galutinių sutarties sąlygų, kainos, darbų atlikimo eigos ir medžiagų, t.y. sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, o šalims suderinus jos sąlygas.

68.       Byloje buvo nustatyta, jog ieškovas į Rangos sutarties 5.1. p. pasiūlė papildyti nuostata, kad darbai turi būti atlikti ne tik “tinkamai”, bet ir „kokybiškai”, pats suformulavo Rangos sutarties 6.4. p., kuriame numatė, kad jis bet kada gali užeiti į butą ir tikrinti rangovo atliekamus darbus bei prisiėmė prievolę vykdyti techninę darbų atlikimo priežiūrą pats arba per jo pasirinktą techninį darbų prižiūrėtoją. Be to, neginčijo, jog be atsakovų žinios, prieš sutarties pasirašymą pakeitė Rangos sutarties 5.2. p., kur papildomai nurodė, jog rangovas užsakovui turi pateikti pirktų medžiagų dokumentus.

69.       Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui joks spaudimas sudaryti sutartį nebuvo daromas - UAB „Jurosa“ nurodė, jog darbų atlikti negali dėl užimtumo, vėliau derinant sutarties tekstą, procesas užtruko dėl ieškovo nepateiktų duomenų. Atsakovai  siūlė kitą rangovą ieškovo prašomiems darbams atlikti, tačiau ieškovas sutiko laukti, kol atsilaisvins UAB „Jurosa“ darbuotojai.

70.       Nors ieškovas atitinka vartotojo požymius (CK 6.674 str. 1 d.) ir ginčo santykiuose veikė kaip vartotojas, bet nustatyta, kad ieškovas yra baudžiamosios teisės specializacijos teisininkas (advokatas), tačiau tai nepaneigia prezumpcijos, kad advokatas žino ir civilinę teisę.

71.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog esant paminėtoms aplinkybėms,  atsižvelgiant į ieškovo išsilavinimą ir vykdomą veiklą, yra pagrindas manyti, kad ketindamas, jog darbai būtų atlikti pagal aukščiausios kokybės reikalavimus, ieškovas tokią nuostatą galėjo pasiūlyti įtraukti į sutartį, o atsakovui atsisakius tai padaryti, nesudaryti sutarties. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog esant vartojimo santykiams, taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.), tačiau ji turi būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir negali sąlygoti protingumo, teisingumo kriterijų neatitinkančių išvadų, tame tarpe ir išvados, kad paties ieškovo pasiūlyta sutarties nuostata turi būti laikoma nesąžiningais atsakovo veiksmais ir aiškintina plečiamai ieškovo naudai. Ieškovui ar rangovui (atsakovui) neatskleidus aptariamos sąlygos turinio, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d. ir CK 6.2284 str. 6 d. nuostatomis, teismas negalėjo nustatyti, kad Rangos sutartimi šalys susitarė dėl aukštesnės darbų kokybės nei įprastai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių ieškovo poziciją apie tai kokią specifinę darbų kokybę jis turėjo sudarydamas Rangos sutartį. Ieškovo pozicija, jog jis tikėjosi aukštesnio nei standartinio darbų rezultato pateikta tik kilus ginčo dėl darbų priėmimo.

72.       Teiginį, kad šalys susitarė dėl aukštesnio nei standartinio darbų kokybės lygio paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (šalių elektroninis susirašinėjimas iki sutarties sudarymo), šalių veiksmai iki sutarties sudarymo ir statybos darbų eigoje (ieškovas Rangos sutartimi prisiėmęs pareigą tikrinti darbų kokybę, apžiūrėdamas ir tikrindamas darbus jokių pretenzijų nereiškė, nestabdė darbų vykdymo), byloje apklaustų liudytojų parodymai.

73.       Byloje nustatyta, kad prieš sudarant sutartį, šalys ne kartą (bent tris kartus) buvo susitikę objekte, jį apžiūrėjo ir pan., t.y. vyko nuoseklus sutarties sąlygų, tame tarpe kainų, darbų apimties ir pobūdžio derinimas. Šių susitikimų metu ieškovui buvo atsakyti visi rūpimi ieškovo klausimai, šalys aptarė būsimų darbų rezultatą. Raštu dėl aukštesnės, nei vidutinės darbų kokybės nesusitarė (ši aplinkybė vertintina ir tuo aspektu, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas). Ieškovas savo elgesiu darbų vykdymo metu, patvirtino, jog atliekami darbai jam yra tinkami ir dėl galutinės darbų kokybės pretenzijų (iki to laiko, kai reikėjo priimti darbus) nereiškė, nors apie vykdomus darbus ieškovas nuolat buvo informuojamas, o pats ieškovas dažnai atvykdavo apžiūrėti darbų eigą ir rezultatus. Liudytojas A. B., teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog darbų vykdymo metu į objektą užsakovas atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną, jog darbuotojai su užsakovu tardavosi dėl darbų vykdymo eigos.

74.       Išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-04-28 išvadoje, nekonstatuoja, jog Rangos sutarties 5.1. p. sąlyga dėl darbų kokybės yra nesąžininga ir nurodo, jog ginčo klausimas spręstinas taikant CK 6.665 str., t.y. užsakovas turi teisę reikšti šiame straipsnyje numatytus reikalavimus tuomet, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, o jei sutartyje tokios sąlygos nenumatytos, pagal normalią paskirtį.

                              Dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia arba nutraukimo 

75.       Ieškovas teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad sąmatos 5 p. buvo numatyta įrengti 50 mm pločio pertvarą prie šaldytuvo, ko pagal R. S. paaiškinimus technologiškai padaryti buvo neįmanoma, sudaro pagrindą spręsti, kad dėl šio darbo atlikimo atsakovas R. S. ieškovą tyčia sąmoningai iš esmės suklaidino ir jį apgavo, dėl ko Sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais. Ieškovas įrodinėjo, kad Rangos sutarties sudarymo buvo sulaidintas arba apgautas atsakovų, kurie neatskleidė ieškovui būtinos esminės indormacijos apie darbus.

76.       Ieškovo nurodoma aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo ir sąlygų taikyti CK 1.90 str., 1.91 str. bei CK 6.674 str. ir Rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar ją nutraukti. Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovas ir byloje liudytoju apklaustas A. V., 50 mm pločio pertvara vėliau buvo įrengta, pasirinkus kitą įrengimo technologiją (dedant plonesnes gipso kartono plokštes). Tai paneigia ieškovo aplinkybę, jog sutartimi buvo sutartas darbas, kurio neįmanoma atlikti.

77.       Ieškovas teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad sąmatoje (60 p.) virtuvės ventiliacijai buvo numatytas plastikinis vamzdis, tuo tarpu, vykdant darbus buvo įdėtas gofruotas aliuminis ortakis, patvirtina dar vieną apgaulę, o Sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, CK 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais. Ieškovo nurodoma aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo ir sąlygų taikyti minėtus 1.90 str., 1.91 str. bei CK 6.674 str. ir Rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar ją nutraukti ir yra nepagrįstos. Bloje nustatyta, jog ventiliacijos įrengimui buvo panaudota ne tik aliuminis ortakis, tačiau ir plastikiniai vamzdžiai, o dėl aliumininio ortakio naudojimo buvo susitarta darbų vykdymo metu. Byloje pateiktas 2015-12-21 ieškovo elektroninis laiškas patvirtina, jog dėl ventiliacijos įrengimo buvo derinama su ieškovu ir jis nurodė, jog profiliuose galima padaryti išėmimą. Iš laiško turinio matyti, jog ieškovui buvo žinoma, jog įrengiama aliumininė ventiliacijos gofra, nes ieškovas pats pirko papildomą ventiliacijos alkūnę ir pareikalavo ją įstatyti, ir dėl to ieškovas darbų atlikimo metu pretenzijų atsakovams nereiškė.

78.       Ieškovas teigia, kad ieškovui nebuvo pateiktos statybos taisyklės ST211573430.01:2011 „Sausosios statybų sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“, ST121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ dėl ko ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas, nes neturėjo galimybės pasirinkti būsimų atskirų darbų kokybės lygio, o tai įtakojo neigiamą efektą ir jo esmines sąlygas, dėl ko Rangos sutartis teismo pripažintina negaliojančia ir/ar nutrauktina CK 1.90, 1.91 bei CK 6.674 str. numatytais pagrindais. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro teisinio pagrindo ir sąlygų taikyti CK 1.90 str., 1.91 str. bei CK 6.674 str. ir Rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar ją nutraukti. Byloje nustatyta, kad ieškovas niekada neprašė minėtų dokumentų pateikti, o atsakovas, neturėdamas imperatyvios pareigos su įmonėje patvirtintomis darbų vykdymo taisyklėmis supažindinti užsakovo, to ir nepadarė.

79.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rangos sutartis buvo sudaryta su ieškovu tiksliai aptarus galutinį darbų rezultatą, o darbai vykdomi su ieškovo priežiūra, nuolat su juo bendraujant ir jam apžiūrint darbus. Ieškovo pretenzijos ir pozicija, jog prieš Rangos sutarties sudarymą ieškovui nebuvo suteikta reikalinga informacija, atsirado tik kilus ginčui dėl darbų perdavimo, o iki to ieškovas nurodė, kad darbai vykdomi gerai, vykdė mokėjimus už atliktus darbus. Jeigu ieškovas siekė aukštesnių nei įprasto lygio darbų rezultato, turėjo tokią informaciją nurodyti rangovui arba koreguodamas Rangos sutartį numatyti pačioje sutartyje, nes esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina šalių individualaus susitarimo kontekste.

80.       Ieškovas nurodo ir tai, jog atsakovams dar iki Rangos sutarties sudarymo buvo žinoma, kad darbų vykdymui rangovas neturi tam tinkamos įrangos ir tam tinkamai paruoštų darbuotojų ir šią informaciją sąmoningai nuslėpdamas nuo ieškovo, jį iš esmės suklaidino ir apgavo. Aptariamos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo ir sąlygų taikyti CK 1.90 str., 1.91 str. bei CK 6.674 str. ir Rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar ją nutraukti. R. S. ir UAB „Jurosa“ darbuotojų išsilavinimo kryptis nesudaro pagrindo spręsti dėl jų įgūdžių vykdyti Rangos sutartimi prisiimtas prievoles. R. S. ir UAB „Jurosa“ darbuotojai nurodė, jog jau daugelį metų verčiasi statybos darbais. Teisės aktai nenustato reikalvimo, kad statybos verslu gali verstis (vadovauti verslui), o darbus vykdyti tik statybos išsilavinimą turintys asmenys. Ieškovo argumentai, jog UAB „Jurosa“ neturėjo reikalingos įrangos statybos darbams atlikti, deklaratyvūs, nesnebuvo nurodomos konkrečios aplinkybės, kokios įrangos ir kokiems darbams trūko. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad didžioji dalis darbų atlikti tinkamai.

81.       Rangos sutarties 3.3. p. (pirminio varianto sutarties 3.2. p.), numatytas 2 darbo dienų terminas pastaboms dėl atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pateikti. Pažymėtina, jog analogiška nuostata buvo numatyta pirminiame UAB „Jurosa“ ieškovui pateiktame sutarties variante, ieškovas, koreguodamas sutarties nuostatas, keitė pirminio teksto turinį (tame tarpe ir aptariamos nuostatos), tačiau su 2 darbo dienų terminu sutiko, nesiūlė numatyti ilgesnį terminą, todėl tokia nuostata išliko ir galutiniame sutarties variante. Iš to matyti, jog ieškovo nurodyta sąlyga yra aptarta individualiai, neprimesta. Todėl tokia sąlyga, vertinant tai, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas, nėra pripažintina nesąžininga.

82.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Jurosa“, perduodant darbus, neatsižvelgė į Rangos sutarties 3.3. p. numatytą 2 darbo dienų terminą pastaboms pateikti. UAB „Jurosa“ priėmė ieškovo reiškiamas pretenzijas dėl darbų kokybės ir po minėto termino pasibaigimo. T.y. rangovas, atlikęs dalį darbų pagal sąmatą bei su užsakovu suderintus papildomus darbus, jau 2015­-12-02 pateikė ieškovui atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1. Ieškovui jau vėliau nei po 2 d.d. termino pateikus pastabų dėl atliktų darbų, rangovas, siekdamas maksimalaus bendradarbiavimo, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1 pakoregavo bei pateikė paaiškinimus dėl ieškovui iškilusių kausimų. Nepaisant to, ieškovas atliktų darbų nepriėmė ir, nesilaikydamas Rangos sutartyje nustatyto termino ir tvarkos, rangovui atskirais raštais pateikdavo vis naujas pastabas dėl atliktų darbų kokybės, Ieškovas 2015-12-13 pateikė pastabą dėl kreivumų sienoje, 2015-12-21 - dėl pertvaros prie šaldytuvo, ventiliacijos ir kt., 2015-12-22 - vėl naujos pastabos, 2015-12-28 - pateikia defektinį aktą, kuriame jau visi Rangovo atlikti darbai ir medžiagos pagal aktą nepriimami, nurodoma ir naujų pastabų/defektų. Siekdamas pašalinti ieškovo abejones dėl perduodamų darbų kokybės, 2016-01-08 rangovas išsiuntė Užsakovui raštą „dėl 2015­-12-28 UAB „Aumenda” defektinio akto ir atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1”, kuriuo Užsakovo nurodyti defektai yra paneigiami, pateikiami išsamūs paaiškinimai. Su raštu taip pat pateiktas ir nepriklausomos šalies - UAB “SDG grupė” atliktų darbų vidaus patalpų apdailos darbų apimčių ir kokybės įvertinimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikti darbai yra kokybiški, o ieškovo pretenzijos nepagrįstos. Siekdamas tęsti sutartinius santykius ir užbaigti sutartus darbus, rangovas pateikė 2015-01-08 pakoreguotą atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1 bei siūlymą darbus priimti dalyvaujant UAB “SDG grupė” ir vietoje aptarus Užsakovo reiškiamas pretenzijas ir jų pagrįstumą. Tačiau ieškovas darbų priėmimo neorganizavo, o nedalyvaujant ir nepranešus rangovui fiksavo naujus defektus, t.y. per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ieškovas nepriėmė jokių atliktų darbų, buvo reiškiamos vis naujos, nepagrįstos pretenzijos dėl darbų kokybės, todėl rangovas atliktus darbus ieškovui perdavė vienašališku aktu, siūlydamas ieškovui susitarti dėl tolimesnių darbų pagal sutartį atlikimo, kadangi sutarties pabaigos terminas artėja į pabaigą.

83.       Byloje nustatyta, jog susirašinėjime el. laiškais užsakovas teiraujasi rangovo apie nivelyrą, nuolydžius, hidroizoliaciją, baltą ar žalią gipso kartoną, epoksidinę dangą, armavimo tinkleli, stiklo audinį ir pan., tai rodo, jog ieškovas, turi ir specialiųjų žinių, supranta ir gali įvertinti statybų eigos procesą. Ieškovas, būdamas profesionaliu teisininku (advokatu), pats įrašė į Rangos sutartį nuostatą, jog vykdys darbų techninę priežiūrą. 

84.       Ieškovas apeliacinį skundą  grindžia argumentu, dėl informacijos dėl lubų įrengimo nepateikimo. Byloje nustayta, kad nėra reglamentuojama kokiu atstumu nuo perdangos plokštės gipso kabomosios lubos turi būti įrengtos ir tai, jog ieškovas rangovui nepateikė jokio lubų įrengimo projekto, kuriame butų fiksuotas atstumas nuo perdangos iki lubų. Byloje esminę reikšmę turi aplinkybės, ar ieškovui iki sutarties pasirašymo buvo suteikta pakankama informacija, kurios nustatinėtinos vertinant ne tik ieškovo parodymus, tačiau ir šalių veiksmus iki sutarties sudarymo ir ieškovo veiksmus po Rangos sutarties sudarymo vykdant statybos darbus.

85.       Nustatyta, jog dar prieš sudarant sutartį, šalys ne kartą (bent tris kartus) buvo susitikę objekte, jį apžiūrėjo ir pan.  Aplinkybę, jog ieškovui nekilo jokių papildomų klausimų nei dėl lubų įrengimo technologijos, nei dėl panaudotų medžiagų, patvirtina faktiniai jo veiksmai darbų vykdymo metu. Liudytojas A. B. nurodė, jog darbų eigoje tiesiogiai su ieškovu kalbėjo ir derino aplinkybes dėl lubų įrengimo, nurodė, jog lubų karkasas buvo susuktas apie savaitę ir ieškovas matė ir kokiu atstumu ir koks karkasas yra susuktas, jog ieškovas tiesiogiai darbuotojams nurodė kokį įrengti lubų korobą virtuvėje. Atsakovas R. S. byloje taip pat nurodė, jog įrengus lubų karkasą, ieškovui buvo pranešta, jog gali atvykti ieškovo meistras, kuris įrenginės signalizacijos laidus, nes kol nėra įrengti signalizacijos laidai negalima lubų apsiūti gipsu. Ieškovas į butą su meistru buvo atvykęs, jie matavosi kokiame aukštyje bus įrenginėjami signalizacijos davikliai (signalizacijos davikliai įrenginėjami prie pat gipso kartono lubų) ir net tada nebuvo gauta iš užsakovo jokių pastabų nei dėl įrengtų lubų aukščio, nors aukštis jam jau buvo žinomas, nei dėl panaudotų medžiagų. Iš Teismui pateikto UAB „Jurosa“ ieškovui siųsto 2015-11-24 elektroninio laiško turinio matyti, jog ieškovas yra informuojamas apie lubų nišos virš lango įrengimą, teiraujamasi ar toks rezultatas ieškovui yra tinkamas. Taigi, netgi sutarties sudarymo metu nežinodamas, kokiu aukščiu faktiškai bus nuleistos lubos, ieškovas darbų eigoje galėjo tai suprasti bei stabdyti atliekamus darbus, tačiau to nepadarė (CK 6.200 str.).

                                Dėl įrodymų patikimumo

86.       Ieškovas reikalavimus dėl darbų kokybės, atsakovo surašytų priėmimo - perdavimo aktų pagrįstumo grindė D. K. 2017-01-23 surašytu vertinimo aktu. Teismo nuomone taip ilgai užsitęsę vertinimo akto surašymo darbai, atsižvelgiant į jų mąstą yra sunkiai logiškai paaiškinami įprastos praktikos kontekste, minėta aplinkybė kartu su D. K. paaiškinimais, kurie ne visi buvo nuoseklūs bei patvirtino vertinimo akte padarytas išvadas, mažina minėto įrodymo vertę.Vertinimo akte nurodoma, kad 2016-02-19 atlikta pirma apžiūra, o 2016-02-24, 2016-02-26 ir vėliau buvo fiksuojama esama situacija vykdant demontavimo darbus. Teismo posėdyje D. K. nurodė, kad aktas ilgą laiką buvo nesurašytas, nes atsakovas jo neprašė.

87.       Ieškovas rangovo darbų vertinimą vykdė su savo pasirinktu ekspertu, darbų kokybės vertinimas buvo atliekamas nesudarant atsakovams galimybės nei dalyvauti apžiūrose, nei pateikti ekspertui savo klausimų ar iki teisminio proceso susipažinti su vertinimo ataskaita ir pateikti savo pastabas ar prašyti paaiškinti tam tikras išvadas, pasinaudoti teise prašyti atlikti savo ekspertizę. Be to, ieškovas nedelsiant, ėmėsi ne tik UAB „Jurosa“ atliktų darbų demontavimo, tačiau statybos darbus vykdė iš naujo ir pašalino galimybes patikrinti pateiktų išvadų pagrįstumą, tiriant pirminį objektą. Byloje nustatyta, jog dar iki pirminio duomenų fiksavimo (2016-02-24) ieškovo bute dirbo kiti rangovai, tai patvirtino liudytojas A. V., nurodydamas, jog darbus pradėjo mėnesiu ar dviejomis savaitėms anksčiau nei buvo pasirašyta rangos sutartis (2016-03-07), 2018-02-21 teismo posėdyje, aplinkybę, jog iki vertinimo pradžios, bute jau buvo atliekami statybos darbai tiesiogiai patvirtino ir pats ieškovas. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog jau iki vertinimo pradžios, buto būklė galėjo būti pakeista, todėl nėra aišku ar būtent UAB „Jurosa“ darbus fiksavo D. K.. Kaip teismo posėdyje patvirtino D. K., jis demontavimo darbuose nedalyvavo, o atvykdavo fiksuoti esamą situaciją po trečiųjų asmenų atliktų darbų. Šios aplinkybės patvirtina pimrosios instancijos teismo abenjones dėl Vertinimo akto patikimumo.

88.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad D. K. parengtame Vertinimo akte išvados daromos nesivadovaujant moksliškai patvirtintais tyrimais (pvz. grindų betono šiluminės savybės, lubų perdangos plokštės įtrūkimo priežastys ir pan.), tyrimas vykdytas neįsitikinus tyrimo metu pateiktos medžiagos pilnumu (pvz. darant išvadas dėl aktuotų papildomų darbų, nesiaiškinant ar tokie darbai buvo derinti su užsakovu ir užsakyti), taip pat nevengiant pateikti ir konkrečių teisinių išvadų, jog tam tikras defektas atsirado būtent dėl rangovo kaltės ir pan. Be to, vertinimo akte nenurodyta kas be eksperto dalyvavo vykdant apžiūras, nors iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog dalyvavo ir D. K. padėjėjas, ir pats ieškovas, ir rangovas UAB „Venalta“ (liudytojas A. V.).

89.       Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklausiamas S. S. aiškiai ir išsamiai paaiškino, jog jo ekspertinio tyrimo objektas nėra D. K. vertinimo akto išsamumo, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, o yra D. K. vertinimo akte fiksuotu duomenu pagrindu pateikiama nuomonė dėl užduotu klausimu.

90.       Vertinant buvusių UAB „Jurosa“ darbuotojų P. E. ir A. B. liudijimų turinį matyti, jog parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrdymams ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovas šiuo atveju teikia savo subjektyvią, klaidingą faktiniu aplinkybiu interpretaciją ir įrodinėja parodymu joms prieštaravimą. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

91.       Ieškovas ginčijamus atsakovo pateiktus Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktus ginčija pateikdamas UAB „Aumenda“ vadovO A. U. surašytus defektinius aktus. Nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Aumenda“ defektinių aktų įrodomosios vertės, nes byloje nustatyta, jog UAB „Aumenda“ aktus bendrovės vardu pasirašė vadovas A. U., kuris pagal viešą Statybos produkcijos sertifikavimo centro registrą nėra atestuotas vykdyti statybos darbus, atlikti statybos darbu ekspertizę ir pan., t.y. neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Iš ieškovo teikiamu aktu turinio matyti, jog tyrime nedalyvavo jokie kiti atestuoti asmenys, todėl vien tik UAB „Aumenda“ vadovo pasirašyti defektiniai aktai, vertintini, kaip parengti neturinčio tam reikiamos kvalifikacijos subjekto, dėl ko neturintys įrodomosios reikšmės.

92.       Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog 2016-01-15 antstolės D. P. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole yra ne tik užfiksuota matomu objektu faktinė padėtis, tačiau pateikiamas tam tikru aplinkybiu vertinimas, pasisakoma dėl tam tikru darbu atlikimo/neatlikimo, kuriems nustatyti ir įvertinti antstolė, kaip patvirtino teismo posėdyje, neturi specialiu žiniu. Minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą, nustatinėjant darbu atlikimo/neatlikimo faktą, sprendžiant dėl jų kokybės minėtu įrodymu nesiremti, tačiau nepaneigia minėto įrodymo vertės kitais byloje aktualiais klausimais.

93.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į antstolės teisme paaiškintą, kad fiksuojant tai ką matė, dalyvavo ir atestuotos UAB „Aumenda“ vadovas A. U., tai nėra jokio pagrindo abejoti ir antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atskirais punktais kaip įrodymu.

94.       Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma - protokolu. Į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Jeigu antstolis dėl šių aplinkybių darytų išvadas ar konstatuotų defektų susidarymo mechanizmą ar priežastis be tyrimo, kuriam reikalingas specialių žinių pritaikymas, tai faktiškai jis vadovautųsi spėjimais, faktine informacija nepagrįstais vertinimais ar tam tikromis prielaidomis dėl faktinės aplinkybės (ne)buvimo.

95.       Teisėjų kolegija sutnka, akd antstolė D. P., vykdydama ieškovo J. K. užsakymą, konstatavo ginčijamas aplinkybes, kurioms nustatyti reikalingos specialiosios žinios ir kurios nėra tiek akivaizdžios, jog atitiktų objektyviai matomų ar nustatomų aplinkybių kriterijų. Be to, protokole nurodyta, jog antstolė butą apžiūrėjo kartu su buto savininku J. K. ir UAB „Aumenda“ direktoriumi A. U., tačiau protokolo turinys ir pridedami jo priedai to nepatvirtina, nėra pridėtas joks apžiūros aktas, kurį būtų pasirašę minėti asmenys.

96.       Byloje apklausta antstolė D. P. nurodė, jog visus tyrimo veiksmus atliko A. U. ir protokole nurodytos aplinkybės konstatuotos daugiausia iš A. U. žodžių. Tačiau, kaip minėta anksčiau, nei ieškovas J. K., nei UAB „Aumenda“ vadovas A. U. neturi kvalifikacijos konstatuoti, vertinti, daryti tyrimus dėl statybos darbų kokybės, o byloje nėra įrodymų, jog apžiūrose dalyvavo A. B., kaip atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai antstolės D. P. surašytą fakinių aplinkybių konstatavimo protkolą vertino kritiškai.

                        Dėl darbų perdavimo aktų pagrįstumo

97.       Ieškovas įrodinėja, kad pakabinamos lubos įrengtos ne 7 cm atsumu nuo perdangos, tačiau 8-9 cm atstumu, todėl šie drabai atlikti netinkamai. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovui reikšminga buvo tik kuo mažesnis lubų nuleidimo nuo perdangos plokštės aukštis, o ne lubų profilių karkaso įrengimo būdas.Teisėjų kolegija pritaria atsakovo UAB “Jurosa” argumentui, kad rangovas kabomąsias gipso kartono lubas įrengė taikant patikimiausią technologiją (įrengiant dvigubą karkasą), mažiausiu galimu atstumu nuo lubų perdangos plokštės. Net ir laikant, kad lubos buvo įrengtos, jas nuleidžiant 1-2 cm didesniu atstumu (minėta, jog D. K. vertinimo akto 113 psl. nurodyta informacija, rangovas UAB „Jurosa“ lubas bute įrengė 8-9 cm. atstumu nuo perdangos plokštės), nei, kaip teigia ieškovas, jis turėjo omenyje (7 cm), nėra toks trūkumas, kurį būtų galima laikyti esminiu, todėl reikalavimas atlyginti lubų ardymo ir įrengimo iš naujo išlaidas nėra adekvatus ir proporcingas.

98.       Kaip jau minėta, ieškovas nuo pat darbų pradžios dažnai lankėsi bute ir apžiūrėdavo atliktus darbus. Iš teismui pateikto UAB „Jurosa“ ieškovui siųsto 2015-11-24 elektroninio laiško turinio matyti, jog ieškovas yra informuojamas apie lubų nišos virš lango įrengimą, teiraujamasi ar toks rezultatas ieškovui yra tinkamas. Ieškovas taip pat informuotas, jog lubų karkasas yra baigtas ir nurodoma, jog prieš sukant gipso kartono plokštes, ieškovas gali organizuoti signalizacijos įrengimo darbus. Iš to matyti, jog ieškovas, laikydamas, jog rangovas netinkamai atlieka darbus (sumontavo kabomųjų lubų dvigubą karkasą, jį įrengė per žemai, ar panaudojo netinkamas medžiagas) tokias pretenzijas galėjo reikšti jau darbų vykdymo metu. Taigi matyti, jog tokių pretenzijų ieškovas nereiškė, priešingai - 2015-12-03 el. laišku rangovui ieškovas nurodo, jog „jau grįžau iš buto (objekto). Padaryta tikrai nemažai, darbuotojai dirba tikrai labai gerai <...>”.  Svarbu, kad ir su D. K. vertinimo aktu pateiktoje remonto darbų sąmatoje (psl. 134), kuria skaičiuojami kaštai naujiems darbams atlikti, 17 p. yra numatytas „Pakabinamų lubų lengvų profilių CD ir 100 kv.m. UD karkaso įrengimas, kai atstumas nuo perdangos 6-12 cm “, t. y. tokiu pačiu atstumu, kokiu lubas įrengė UAB „Jurosa“. Tuomet darytina išvada, jog mažesniu atstumų, nei lubas įrengė UAB „Jurosa“ bute įrengti techniškai neįmanoma.

99.       Šalių suderintoje sąmatoje nebuvo numatyta, jog visos lubų įrengimo medžiagos bus Knauf gamintojo (30 sąmatos pozicijoje nurodyta apvadinis profilis UD, 3 m., o byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovo naudoti Medpol profiliai yra nekokybiški ir šios aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, D. K. nepatvirtino. Ekspertas S. Š. eksperto išvadoje taip pat nurodė, jog Rangos sutarties sąmatoje nenumatyta, kad buto visų lubų karkasas turi būti įrengtas iš Knauf gamintojo profilių. Be to, apklausiamas 2018-01-22 teismo posėdyje paaiškino, jog Metpol gamintojo profilių naudojimas galutinei darbų kokybei įtakos nedaro. Realiai panaudotų gaminių (ar gamino elementų) kokybė ir jos įtaka defektų atsiradimui byloje nebuvo nustatinėjama, o ieškovo teiginiai dėl to, jog panaudojus kito gamintojo profilius suprastėjo darbų rezultatas iš esmės yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

100.       Byloje apklaustas D. K., prieštaraudamas savo paties parengtoms išvadoms, jog lubos įrengtos nesilaikant technologijos, patvirtino S. Š. ekspertiniame akte pateiktą informaciją, jog pagal Knauf technologijas yra daug karkaso perimetro zonoje įrengimo variantų. Viename iš nustatytų lubų profilių perimetro zonoje įrengimo variantų yra numatytas ir toks, kai gipso kartono plokštės pritvirtinamos savisriegiu prie UD profilio, kaip ir bute atliko rangovas. Taigi ieškovo argumentai, jog lubos įrengtos nesilaikant technologijos yra atmestini. Liudytoju byloje apklaustas D. K., prieštaraudamas savo paties išvadai ir patvirtindamas S. S. ekspertiniame vertinime pateiktą informaciją, nurodė, jog pagal Knauf technologiją karkaso pakabinimo elementai gali būti montuojami ir didesniu nei 90 cm atstumu. S. S. ekspertinėje išvadoje nurodyta, jog kabomųjų lubų karkaso atstumai pateikti „D11.lt Knauf plokščių lubos“. Atstumas tarp karkaso pakabinimo elementų tokiu atveju turi būti 90 - 120 cm, priklausomai nuo atstumų tarp pagrindinių profilių ašių (4.6.3 pav.). Nors D. K. vertinimo akte, kuriuo vadovaujasi ieškovas, nurodo, jog tarp UD perimetrinio (apvadinio) profilio ir sienos nėra deformacinės juostos, tačiau kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pats apeliantas (apeliacinio skundo 182 p.) liudytojas A. V. tokias faktines aplinkybes paneigė, nurodydamas, jog kompensacinė juosta bent dalyje profilių sumontuotA

101.       Be to, D. K. vertinimo akte nurodomų galimų lubų įtrūkimo priežasčių, kuriomis darydamas įvairias prielaidas apeliaciniame skunde vadovaujasi ieškovas, nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų liudininkų. A. B. nurodė, jog lubos galėjo sutrūkti dėl įvairių priežasčių - sienų vaikščiojimo, temperatūrų staigaus pasikeitimo. Byloje pateiktame UAB „SDG grupė“ darbuotojų parengtame vertinimo akte taip pat nurodoma, kad atsiradusius įtrūkimus sąlygojo konstrukcinių elementų „vaikščiojimas“. Tokią nuomonę patvirtino ir liudytoju apklaustas A. V., kuris nurodė, kad net ir jam dirbant objekte dėl konstrukcijų vaikščiojimo trūko namo siena. Byloje pateiktame eksperto S. S. ekspertiniame vertinime, taip pat konstatuota, jog esant dviem priešingoms nuomonėms negalima vienareikšmiškai teigti, jog lubos įtrūko dėl UAB „Jurosa“ atliktų darbų.

102.       Ieškovas apeliaciniu skundu ginčydamas Sprendimo 22.2 pastr. nurodytus argumentus dėl virtuvės korobo darbų atitikimo Rangos sutarties sąlygoms, nepagrįstai nurodo aplinkybę, jog virtuvės korobas turėjo būti įrengtas 600 mm pločio ne tik šaldytuvo statymo vietoje, bet ištisai nuo pertvaros iki buto sienos. D. K. vertinimo akto 2.15 - 2.17 nuotaukose fiksuota tai paneigianti situacija, kur matyti lubų korobo susiaurėjimas, todėl toks apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

103.       Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas (190 p.), jog 2016-01-14 Atliktų darbų  akto 2 ir 75 p. pripažintini negaliojančiais dėl to, jog perdarant virtuvės ventiliaciją, reikia išardyti ir virtuvės korobą yra nepagrįsta, kadangi virtuvės lubų korobą galima perdaryti neardant viso buto lubų ar viso korobo, o galima perdaryti nuardant (atsukant) gipso kartono plokštes tik toje vietoje, kur reikalinga atlikti darbus, pakeisti ventiliacijos sistemą ir sumontuoti naują gipso plokštę, ją nuglaistyti ir nudažyti.

104.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog UAB „Jurosa“ darbuotojai prakirto laidą. Tačiau byloje tokia aplinkybė yra paneigta UAB „Jurosa“ darbuotojų paaiškinimais. Ypač vertinant Sprendimo 22.1. p. nurodytas aplinkybes, jog D. K. vertinimo akte nėra nurodyta, kada galimai prakirsti laidai bei kuo remiantis manoma, jog juos prakirto UAB „Jurosa“ darbuotojai. Be to, byloje nėra ginčo, jog D. K. vertinimas buvo atliekamas A. V. paraleliai atliekant rangos darbus ieškovo bute, o A. V. pripažino, kad atlikdamas darbus prakirto laidą.

105.       Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvadų dėl buto laikančios gelžbetoninės perdangos plokštės sutrūkimo. Tiek byloje apklausti liudytojai  D. K., tiek S. S., tiek A. V. nurodė, jog nėra aišku kada aptariamas įtrūkimas atsirado. Be to, A. V. patvirtino, jog ir jis vykdydamas rangos darbus didino ventiliacijos angą įrengtą nešančioje sienoje, taigi įtrūkimas galėjo atsirasti ir dėl rangovo A. V. atliktų darbų. S. S. ekspertiniame vertinime nurodė, jog išilginis įtrūkis gelžbetoninės perdangos plokštėje galėjo atsirasti dėl smūginių ir vibracinių poveikių remonto, namo statybos, plokštės sandėliavimo, transportavimo ir pan. metu. Nurodė, jog ekspertizės išvados metu negalima nustatyti, dėl kokios priežasties atsirado išilginis plyšys perdangos plokštėje. Vienareikšmiškai teigti, kad įtrūkimas atsirado dėl UAB „Jurosa“ darbų, negalima, kadangi įtrūkimas galėjo atsirasti perdangos plokštės sandėliavimo metu, jos montavimo metu ar vėliau. Be to, aukščiau aptariamą D. K. išvadą paneigia ir tos aplinkybės, jog rangovas atliko įsigilinimą tik dalyje sienos, kur turi eiti gartraukio ventiliacija, o ne visoje sienoje, kaip nurodyta D. K. vertinimo akte.

106.       Ieškovas buvo kreipęsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su pareiškimais, kuriais prašė R. S., kaip UAB „Jurosa“ vadovui skirti administracinę nuobaudą dėl normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų dokumentų neįforminimo ir jų neužpildymo teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat dėl statinio statybos ar vadovavimo statinio statybai neturint teisės verstis šia veikla ir/ar kitus pažeidimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas 2016-06-03 išnagrinėjęs ieškovo analogiškas ieškinyje nurodomoms pretenzijoms, nustatė, jog UAB „Jurosa“ turi kvalifikacijos atestatą Nr.7757 bei vykdydama buto paprastojo remonto darbus turėjo teisę vykdyti ypatingo statinio apdailos darbus (paprastojo remonto). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, jog nenustatyta, kad UAB „Jurosa“ ar įgaliotas asmuo būtų neįforminęs ir (ar) neužpildęs normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi vykdant paprastojo remonto darbus neprivaloma pildyti akto kontroliniame klausimyne nurodytų dokumentų, todėl spręsta UAB „Jurosa“ ir R. S. administracinės atsakomybės netaikyti. Taigi ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės, dėl reikiamų dokumentų nepildymo ir nepateikimo, jau yra išnagrinėtos kompetetingos valstybinės institucijos ir pripažintos nepagrįstomis. Ieškovas nurodyto sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

107.       Kaip pagrįstai Sprendimo 22.7 p. konstatavo pirmosios instancijos teismas, akcentuotina, jog D. K. vertinimo akte aprašomi sienų nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės, kuriais vadovaujasi ieškovas, yra taikytini tik tinkavimo darbams. Byloje apklaustas D. K. negalėjo nuosekliai paaiškinti, ar jis rangovo atliktus sienų paviršių paruošimo darbus vertino taikant tinkavimo kokybei keliamus reikalavimus (t. y. ar laikė, kad Rangos sutarties pagrindu turėjo būti atliekami tinkavimo darbai, ar glaistymo). Kaip pagrįstai sprendime nurodė teismas, pagal S. S. ekspertinį vertinimą, tinkavimo darbai Rangos sutartyje ir sąmatoje nebuvo numatyti, dėl to UAB „Jurosa“ atliktiems apdailos darbams negalima taikyti reikalavimų tinkavimo darbams, nurodytų ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“.

108.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pagal D. K. išvadas, vykdytas buto sienų ir lubų glaistymas remiantis glaistymo darbams keliamiems reikalavimams (Q1- Q4 PLIUS lygiai) atitinka Q1-Q2 lygiams, nes sienose matyti šešėliai ir yra žymūs nelygumai, o kadangi nesiekia nei vidutinio Q3 lygio, laikyta, kad šie darbai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, vykdyti nekokybiškai ir yra su defektais. Tačiau D. K. teikdamas paaiškinimus byloje negalėjo paaiškinti kokiame teisės akte yra nurodyti sienų ir lubų glaistymo darbams numatyti penkių lygių reikalavimai nuo Q1 iki Q4 plius. Taip pat nuosekliai negalėjo paaiškinti kokiame teisės akte numatyti reikalavimai sienų įrengtų ne iš gipso kartono paviršiaus, ir konstrukcijų įrengtų iš gipso kartono plokščių paviršiaus paruošimo kokybei.

109.       S. S. ekspertinio vertinimo 4.1 skirsnyje kur nurodyta, kad tinkavimo darbai Rangos sutartyje ir sąmatoje buvo nenumatyti, dėl to UAB „Jurosa“ atliktiems apdailos darbams negalima taikyti reikalavimus tinkavimo darbams nurodytus ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“. Dažymo darbų kokybės kontrolė atliekama vizualiai, kaip pateikta ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ 3 lentelėje. Ekspertiniame vertinima nurodyta informacija, jog pagal ST 211573430.01:2011 „Sausosios statybų sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“ reikalavimus, Q2 yra standartinė glaistymo sistema. Q3 glaistymo sistema naudojama tada, kada sutartyje numatyta ją panaudoti. Eksperto išvados metu nustatyta, kad buto apdailos darbų rangos sutartyje nebuvo aptartas Q3 glaistymo sistemos naudojimas. Pagal ST 211573430.01:2011 „Sausosios statybų sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“ reikalavimus įprastai reikia naudoti Q2 glaistymo sistemą, kuri gali būti taikoma tik paviršiams iš gipskartonio ir naudojant tik Knauf medžiagas.

110.       D. K. išvada, jog lubų ir sienų paviršiaus paruošimo kokybė atitinka Q1-Q2 reikalavimus, nepatikima. Apklausiamas posėdžio metu D. K. negalėjo atsakyti nei kokios sienos atitinka Q1, kokios Q2 reikalavimus, todėl tokios išvados vertintino kritiškai kaip nepagrįstos.

111.       Spręsdamas klausimą dėl vonios grindų betonavimo darbų kokybės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad betonavimo darbai atlikti su esminiais trūkumais, yra nekokybiški, neatitinka rangos sutarties sąlygų, tokiems darbams keliamų reikalavimų bei, kad darbų rezultatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą laiką.

112.       Ieškovas aptariamus argumentus grindžia D. K. vertinimo akte pateiktomis išvadomis, jog Buto patalpoje 16-4 (vonios kambaryje) kampinė hidroizoliacinė juosta priklijuota į grindų ir sienos sankirtas prieš grindų betonavimo sluoksnį, nors turi būti priklijuota ant betono sluoksnio. O grindų betonavimas vykdytas nesilaikant gamintojo nurodymų, nes betono mišinys buvo maišomas su kvarciniu smėliu, dėl ko konstrukcija tapo trapesnė ir šilumos laidumas sumažėjo du kartus. Be to, betono sluoksnis yra su akivaizdžiais defektais vietomis išdaužytas ir nutrupėjęs, todėl laikyta, kad šie vykdyti darbai neatitinka keliamų reikalavimų, vykdyti nekokybiškai ir yra su defektais.

113.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog posėdžio metu liudytoju apklausiamas D. K. patvirtino, jog technologiškai galima hidroizoliaciją klijuoti į grindų ir sienos sankirtas, jeigu vėliau grindų paviršius bus dengiamas epoksidine danga. Būtent tokia technologija buvo aptarta ir su ieškovu dar iki sutarties pasirašymo (2015-03-24 ieškovo siųstas laiškas (pateiktas kartu su atsiliepimu).

114.       Vertinimo akte nėra nurodyta ir teismo posėdžio metu ekspertas D. K. negalėjo paaiškinti kokiu konkrečiai metodu buvo nustatyta, jog betono mišinį maišant su smėliu danga tampa trapesnė, lyginant su tuo, jei betonas nebūtų maišomas su smėliu. D. K. negalėjo paaiškinti kokiu metodu ir kokiais skaičiavimais nustatyta, jog tokios dangos laidumas sumažėja būtent du kartus, todėl aptariamos vertinimo akto išvados negali būti laikomos patikimomis.

115.       Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, D. K. vertinimo akto 96 psl., 97 psl. akivaizdžiai matyti nuglaistyta siena, įstatyta palangė. Šios nuotraukos yra darytos pirmojo fiksavimo metu - 2016-02-24. Ieškovas 2018-01-21 teismo posėdžio metu nurodė, jog čia matyti kito rangovo atlikti darbai, todėl pagrįstas teiginys, jog D. K. vertino ne UAB „Jurosa“ atliktus darbus, nes palangė jau yra įstatyta kito rangovo, sutvarkyta sienos ir angokraščių apdaila. Todėl aptariama vertinimo išvada negali būti laikoma patikima ir objektyvia. Be to, dėl palangių įrengimo aplinkybių byloje nuosekliai paaiškino atsakovas R. S. ir jo darbuotojai liudytojai P. E. ir A. B., kurie nurodė, jog ieškovui buvo žinoma, kad palangės yra per didelės ir nekokybiškos. Ieškovui buvo siūloma palanges išfrezuoti, tačiau ieškovo nurodymu buvo įstatytos tokios palangės, kokios buvo pateiktos.

                                Dėl ieškinio senaties

116.       Ieškovo apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria teismas sprendė taikyti ieškinio senatį. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.667 str. 3 d., ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo paskutinio 2016-­01-29 vienašalio atliktų darbų perdavimo akto Nr.2, todėl ieškinys 2017-01-30 teismui pateiktas nepraleidus senaties termino. Pirmosios instancijos vadovaudamsis sprendime nurodyta teismų praktikos taisyklėmis sprendė, kad teisė pareikšti ieškinį nėra siejama su garantiniu terminu, ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data. Nustatyta, kad pretenzijas dėl ventiliacijos darbų bei pertvaros prie šaldytuvo nurodė 2015-12-28 defektiniame akte, o ieškinį grindžiamą ir šiais defektais 2017-01-30 pateikė teismui jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. 

117.       Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas savo veiksmais nutraukė ieškinio senaties terminą. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, tačiau iš susirašinėjimo tarp šalių matyti, jog atsakovas niekada nepripažino, jog darbai atlikti su trūkumais, o ieškovo argumentai grindžiami tik atsakovo R. S. žodžių interpretacija, kai šalys derėjosi dėl geranoriško ginčo užbaigimo ir galimų tarpusavio nuolaidų taikymo.

                        Dėl R. S. atsakomybės

118.       Ieškovo apeliacinio skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiama, jog pirmosios instancijos teismas dėl R. S. kaip solidaraus/subsidiaraus atsakovo padarė netinkamas išvadas nesudaro pagrindo teismo išvadų pripažinimui nepagrįstomis. tačiau yra ir melagingos. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu - neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) - juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sudarydamas rangos sutartį, kontroliuodamas ir organizuodamas statybos darbus, R. S. vykdė įprastines bendrovės vadovo funkcijas. Vien tai, jog ieškovas kelia pretenzijas juridiniam asmeniui UAB „Jurosa“, kaip statybos, rangovui, nesudaro teisinio pagrindo spręsti dėl šios bendrovės vadovo atsakomybės buvimo.

                                Dėl UAB „Jurosa“ apeliacinio skundo argumentų

119.       Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jurosa“ ginčija teismo išvadas dėl Aktuose Nr.1 ir Nr.2 nurodytų ir faktiškai sunaudotų mažesnių medžiagų kiekių.

120.        Atsakovas UAB „Jurosa“ ginčija sprendimo išvadą, kad atsakovas Aktu Nr. 1 perdavė 102 m. nepanaudotų CD profilių, dėl ko teismas nusprendė Aktą Nr. 1 dalyje dėl 82,96 Eur sumos pripažinti negaliojančiu.

121.       Pirmosios instancijos teismas teismas tokias išvadas padarė įvertinęs D. K. sirašyto vertinimo akto išvadas, bet ir eksperto D. K. parodymus teisme ir atsakovų pasikviesto demontavimo darbus vykdžiusio liudytojo A. V. parodymus teisme, kuris teisme paaiškino, jog demontuotų profilių bendrą metražą jis skaičiavo prie eksperto D. K..

122.       Pagal Rangos sutarties 1.3 punktą, už sąmatoje ir/ar atskirame priede prie šios sutarties nurodytų buto apdailai reikalingų medžiagų kokybę, tinkamumą ir jų kiekius atsako Rangovas. Rangos sutarties 2.1 ir 3.1 punktais buvo susitarta, kad mokama tik už faktiškai panaudotų medžiagų kiekius, o sutarties 5.2 punktu, kad Rangovas yra atsakingas už bute atliekamų darbų kokybę ir buto įrengimui naudojamų medžiagų tinkamumą, jų kokybę ir sunaudojamų medžiagų kiekius (pateikia Užsakovui pirktų medžiagų dokumentus). Rangos sutartis įpareigojo į aktus rašyti tik sąmatoje numatytų ir tik faktiškai sunaudotų medžiagų kiekius ir pateikti pirktų medžiagų dokumentus, o kadangi ekspertas D. K. montuojant panaudotų tvirtinimo detalių rado netgi daugiau. Apelianto argumentai, kad nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atliekant demontavimo darbus ir patiems skaičiuoti profilių ilgius, atmestini visiškai, nes atsakovai turi įrodyti kiek profilių panaudojo, o ne ieškovas turi įrodinėti kiek atsakovai nepanaudojo. Demontavus lubas darbus vykdęs A. V. ir ekspertas D. K. suskaičiavo bei fiksavo tai ką rado, t.y kiek CD profilių šiuo konkrečiu atveju faktiškai buvo panaudota, todėl atsakovams nepateikus jokių kitų įrodymų, atmestini ir apeliacijos argumentai apie įrenginėtą korobą užuolaidoms ar virtuvėje.

123.       Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nustatė, aplinkybę, kad 3,5 kv.m. pratepimas gipsiniu tinku Rotband vykdytas dėl rangovo kaltės atsakovas iš esmės pripažino, todėl padarė išvadą, kad šioje apimtyje 2016-01-14 akto Nr.1 8 punkte nurodytas 65,8 kv.m. darbų kiekis įrašytas nepagrįstai ir tai sudaro pagrindą aktą Nr. 1 dėl darbų perdavimo už 5,25 Eur pripažinti negaliojančiu. Atsakovas UAB “Jurosa” apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas tokias išvadas padarė tik eksperto D. K. vertinimo akte užfiksuota informacija, o ekspertas tokią išvadą padarė remdamasis vien ieškovo pateiktais paaiškinimais. 

124.       2018 02 21 teisme ekspertas D. K. paaiškino, kad pats buto sienose atskirose vietose nuėmęs glaistą nustatė, jog nebuvo net tinko, o po glaistu rasti iš blokeliai. Rangos sutarties (sąmatos 8 punkto) sąlyga nebuvo numatytas sienų tinkavimas, todėl šie darbai nebuvo atliekami. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir atsakovas R. S. bei ekspertas S. Š..

125.       Ieškovas nurodė, kad teismo padaryta išvada, kad 2016 01 14 akto Nr.1 8 punkte nurodytas 65,8 kv.m. darbų kiekis įrašytas nepagrįstai, laikytina pagrįsta ir teisinga, dėl ko tokios išvados pagrindu aktas turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl visų 65,8 kv.m. darbų kiekio, o kadangi teismas pripažino aktą negaliojančiu tik dėl darbų perdavimo už 5,25 Eur (nustatytas plotas prieštarauja išvadoms), akivaizdu suklydo, ką ištaisant, 2016 01 14 akto 8 punktas (darbai) ir akto 43, 79 punktai (medžiagos) su PVM, pripažintini negaliojančiais,viso182,65 Eur sumai.

126.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais dėl 2016 01 14 akto Nr. 1 8 punkto (darbai) ir akto 43, 79 punktų (medžiagos) su PVM, pripažinimo negaliojančiais 182,65 Eur sumai. Apeliacinis skundas pateiktas tik dėl darbų akto perdavimo pripažinimo negaliojančiu 5,25 Eur dalyje, todėl teisėjų kolegija vertina 2016 01 14 aktą Nr. 1 dalyje dėl 5,25 Eur.

127.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovu, kad perduoto atlikto darbo (prekės) kokybės atitikimą sutarties sąlygoms bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimams privalo įrodyti ne vartotojas (ieškovas), o verslininkas (atsakovai) UAB „Jurosa“.

128.       Byloje atsakovų samdyta liudytoja apklausta specialist UAB „SDG grupė“ darbuotoja R. L. 2017 11 27 teisme paaiškino, kad sutarties (sąmatos 8 punkto) sąlyga „Sienų paruošimas glaistymui (pratepimas Rotband, 2 sluoks.) 102 m2“ reiškia tinku Rotband sienų išlyginimą. Ekspertas D. K. fiksuodamas ir nuotraukose nustatė, kad buto sienų apdailos darbai daryti nesilaikant normatyvinių reikalavimų, nes paviršių nuokrypiai yra nuo 2 iki 15 mm, o sienų ir lubų nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės daugiau nei 1 mm (Vertinimo akto išvadų 13 p.). Pagal CK 6.333 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą darbų kokybę turi įrodyti atsakovai, tačiau ir dėl buto patalpoje 16-1 (koridoriuje) 3,5 kv.m. pratepimo Rotband vienu sluoksniu kokybės, atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, o teismas nustatė, jog aplinkybę, kad 3,5 kv.m. pratepimas Rotband vykdytas dėl rangovo kaltės atsakovas iš esmės pripažino. Teisėjų kolegija atsakovo UAB”Jurosa” apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta.

129.       Atsakovas UAB “Jurosa” apeliaciniu skundu (30-34 punktai) ginčija teismo išvadas, kad Akto Nr. 1 9 p. atsakovas aktavo 19,53 kv.m. faktiškai neatliktų sienų ir lubų glaistymo, paruošimo dažymui darbų, kurių vertė 101,56 Eur. Atsakovas UAB “Jurosa” apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria Aktas Nr. 1 dalyje dėl gruntavimo darbų (92 Eur) ir panaudotų medžiagų (47 Eur) pripažintas negaliojančiu.

130.       Atsakovas R. S. 2017-11-27 posėdyje eisme pats patvirtino, kad patalpoje 16-4 (vonioje) tik pratepė siūles tarp perdengimo plokščių. Ekspertas D. K. teisme paaiškino, kad atskirai išskirtas angokraščių plotas yra įskaičiuotas į bendrą kvadratūrą. Šalys Rangos sutarties 2.1 p. ir 3.1 p. susitarė, jog darbų kaina paskaičiuojama pagal sąmatoje nurodytus vienetinius įkainius pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, o užsakovas sumoka rangovui tik už faktiškai atliktus darbus.  Teisėjų kolegija sutnka, kad atsakovai faktiškai atliktų darbų kiekius bei aptariamus plotus privalėjo išsimatuoti ir juos atitinkamai fiksuoti (tarkim išpildomosiose nuotraukose) dar iki jų perdavimo ieškovui, o ne pradėti matuoti bylos nagrinėjimo metu. Iš karto po 2016 01 14 vienašalio perdavimo, 2016 01 15 išsamius faktinius sienų ir lubų glaistymo kiekius pagal atskiras buto patalpas konstatavo antstolė, kur yra įskaičiuoti ir angokraščių plotai, ir nustatė, jog faktiškai sienų ir lubų buvo glaistyta viso 205,51 m2, o ekspertas D. K. nustatė, kad glaistyta 205,19 m2 (Vertinimo akto išvadų 6 p.). Ekspertas D. K. teisme paaiškino, kad atskirai išskirtas angokraščių plotas yra įskaičiuotas į bendrą kvadratūrą, todėl nesiremti šiais duomenimis nėra jokio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

131.        Apeliantas UAB “Jurosa” ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ne visos Akte Nr. 2 nurodytos medžiagos panaudotos atliekant vonios grindų betonavimo darbus, todėl minėtas aktas dalyje dėl 19,50 Eur sumos (1 vnt. betono Casco Thermoplan mišinio bei 1 vnt. kvarcinio smėlio, užfiksuoto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, akto 94, 97 pozicijos) laikytinas nepagrįstu, todėl aktas šioje dalyje pripažintinas negaliojančiu (CPK 178 str., 185 str., CK 6.662 str.).

132.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 14d. subrangovo UAB „ReBALT“ sąskaitoje atsakovui UAB „Jurosa“ nurodomi 10 maišų Casco Thermoplan 25 kg. ir 5 maišai kvarcinio smėlio (0.4-0.8 mm) 25 kg. Tokius minėtų medžiagų kiekius nurodė atsakovas Akte Nr. 2, tačiau antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys (protokolo 139 nuotrauka) bei tai, kad ieškovas 2016 m. sausio 21 laiške nurodo, kad rangovo išsineštos buvusios medžiagos (kvarcinis smėlis, betono mišinys. Atsakovas nepaneigia minėtų aplinkybių, sudaro pakankamą pagrindą ieškovo argumentus bei aplinkybę dėl ne visų Akte Nr. 2 nurodytų medžiagų panaudojimo atliekant vonios grindų betonavimo darbus laikyti įrodyta, todėl minėtas aktas dalyje dėl 19,50 Eur sumos (1 vnt. betono Casco Thermoplan mišinio bei 1 vnt. kvarcinio smėlio, užfiksuoto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, akto 94, 97 pozicijos) laikytinas nepagrįstu, todėl pripažintinas negaliojančiu.

133.       Atsakovas argumentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog betonavimo darbams faktiškai buvo sunaudota 9 maišai Casco Thermoplan 25 kg. bei 4 maišai kvarcinio smėlio, o medžiagų likutis buvo paliktas bute. Atsakovams nėra žinoma kieno ir kada atneštos medžiagos užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių protokole (139, 140 nuotraukos). Be to, tai neįrodo, kad užfiksuotos medžiagos yra Aktu Nr. 2 aktuotų medžiagų likutis. Ieškovo 2016-01-21 laiško turinį dėl medžiagų išsinešimo paneigė atsakovas R. S., betonavimo darbus vykdęs R. Š. ir darbus vykdę UAB „Jurosa“ darbuotojai.

134.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog betonavimo darbai buvo vykdomi nuo 2015 12 16 iki 2015 12 17, nes 2015 12 18 ieškovui pamačius kilo ginčas, o pirmadienį 2015 12 21 jau buvo R. Š. išmušinėjamas betonas ir užsakomos kitos medžiagos šių darbų perdarymui iš naujo. Kad tik dvi dienas darė teisme patvirtino atsakovų pakviestas ir subranga betonavimo darbus vykdęs liudytojas R. Š., nurodęs, jog vieną dieną pasiruošė, o kitą išbetonavo, o taip pat paaiškino, jog betonavo per du kartus, pirmą kartą 18 mm, ir 3 mm turėjo būti baigiamasis sluoksnis, kurio kilus ginčui nebedarė.

135.       Iš R. Š. pateiktos 2016 01 04 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad jis į butą pristatė 10 maišų Casco Thermoplan betono mišinio ir 5 maišus kvarcinio smėlio. Tą jis patvirtino ir teisme, o be to nagrinėjant bylą, subranga betonavimo darbus vykdęs liudytoju apklaustas R. Š. 2018 01 05 teismui paaiškino, kad betonavimui atlikti naudojo išlyginamąjį mišinį Casco Thermoplan, kurį sumaišė su kvarciniu smėliu santykiu 1:2, tikslu taip sutaupyti, o 2018 01 22 teisme patvirtino, kad iš ginčo buto atgal jis neišsinešė jokių medžiagų.

136.       Byloje esančios dar 2015 12 27 fotonuotraukos (T. 3, b.l. 124-129) patvirtina, kad bute buvo likę, tik ne vienas, o du Casco Thermoplan mišinio maišai ir 1 maišas kvarcinio smėlio, ką 2016 01 15 protokolu konstatavo ir antstolė (139 nuotrauka).

137.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad  likę 2 maišai Casco Thermoplan betono mišinio ir 1 maišas kvarcinio smėlio (T. 6, b.l. 141, T. 8, b.l. 118, 139 nuotrauka) iš buto buvo išnešti 2016 01 21 (T. 9, b.l. 120), o R. S. juos įrašė į Aktą Nr. 2 kaip panaudotus, tai teismas neįtraukė PVM ir dėl 1 išsinešto betono mišinio maišo suklydo, nes išsinešė ne 1, o 2 betono mišinio maišus, todėl 2016 01 29 aktas Nr. 2 šioje dalyje su PVM pripažintinas negaliojančiu ne 19,50 Eur, o viso 41,75 Eur sumai.

138.       Teisėjų kolegija pritaria teismo, kad ne visos Akte Nr. 2 nurodytos medžiagos panaudotos atliekant vonios grindų betonavimo darbus, todėl Aktas Nr.2 dalyje dėl 19,50 Eur sumos pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas Aktas Nr. 2 šioje dalyje su PVM pripažintinas negaliojančiu ne 19,50 Eur, o viso 41,75 Eur sumai nenagrinėjamas, nes nebuvo apalaiicjos dalykas.

139.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atmestinas kaip nepagrįstas sprendimas ir dalyje, kuria teismas sprendė laikyti Aktą Nr. 2 dalyje dėl nurodomų naujų elektros taškų įrengimo, potinkinių dėžučių montavimo darbų bei joms įrengti panaudotų medžiagų 362 Eur sumai negaliojančiu.

140.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesniuose darbų perdavimo aktuose atsakovas nurodydavo netikslius atliktų darbų kiekius, kad atsakovas nepateikė duomenų kokiose vietose nurodyti elektros taškai buvo įrengti, potinklinės dėžutės įmontuotos, nors remiantis liudytojais apklaustų UAB „SDG grupės darbuotojų parodymais buvo daromos faktiškai atliekamų darbų nuotraukos, atsižvelgiant į tai, kad įprastai netgi nesant pareigos pateikti paslėptų darbų aktus panašaus pobūdžio brėžiniai/nuotraukos yra perduodamos užsakovui (CK 6.200 str.), tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, yra pakankamas pagrindas laikyti AktąNr. 2 šioje dalyje nepagrįstu.

141.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įprastai netgi nesant pareigos pateikti paslėptų darbų aktus panašaus pobūdžio brėžiniai/nuotraukos yra perduodamos užsakovui (CK 6.200 str.), tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, kas jau paneigia atsakovo nurodytus apeliacijos argumentus. Bet čia nesutinkant su pirmosios instancijos teismu, pažymėtina, kad paslėptų darbų aktų pateikimo pareigą nustato ir civilinis įstatymas (CK 6.668 straipsnis).

142.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jeigu daromi paslėpti darbai, tai rangovui su aktais pateikti paslėptų darbų aktus ir panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatus (numatyta pagal Rangos sutarties 5.2. punktą) yra privaloma visais atvejais bet kokio remonto atveju. Kita vertus, tokį reikalavimą sąlygoja ir pati logika, nes kaip užsakovui žinoti kur rangovas po tinku pravedė elektros laidus bei kur galima sienoje gręžti, o kur negalima (CK CK 6.668 straipsnis).

143.       Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo 23.2 punkte 2016 01 29 aktą Nr. 2 dalyje dėl naujų elektros taškų įrengimo, potinklinių dėžučių montavimo darbų bei joms įrengti panaudotų medžiagų 362 Eur sumai (Vertinimo akto 3.3 lentelės 21, 39, 98 punktai (216 Eur +26 Eur + 120 Eur)) pripažino negaliojančiu pagrįstai

144.       Pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami.

                                    Dėl bylinėjimosi išlaidų

145.       Ieškovas apeliaciniame skunde teiga, kad netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad 2018-02-20 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Jurosa“ teismo prašė priteisti 2900 Eur, sumokėtų už advokato paslaugas, atsakovo R. S. bylinėjimosi išlaidas sudarė 3550 Eur, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą. Prašyme detalizuoti procesiniai veiksmai ir pateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas. Priešingai, nei teigia ieškovas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už kiekvieną atskirą teisinį veiksmą (pav. atsiliepimo parengimą, dubliko parengimą, atstovavimą teisme ir t.t.) neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą numatytų dydžių net ir sudėjus abiejų atsakovų sąnaudas bendrai. Vertinant bylos apimtį ir nagrinėjamų kausimų sudėtingumą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos.

146.       Šalių išlaidos, patirtos surašant apeliacinius skundus, nepriteisiamos.

147.       Ieškovas patyrė 720 Eur apmokėjimo už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų. Atsakovas R. S. patyrė 700 Eur atsiliepimo į ieškovo J. K. apeliacinį skundą surašymo išlaidų, o atsakovas UAB “Jurosa” patyrė 600 Eur atsiliepimo į ieškovo J. K. apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Šalių apeliaciniai skundai atmetami, todėl šalims viena iš kitos priteisiamos išlaidos patirtos surašant atsliepimus į apeliacinius skundu (CPK 93 str. 1-3 dalys).

                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 

                                n u t a r i a :

Ieškovo J. K. ir atsakovo UAB “Jurosa” apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo UAB “Jurosa” 720 Eur bylinėjimosi apelaiicnės instancijos teisme išlaidų.

Priteisiti atsakovui R. S. iš ieškovo J. K. 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 Priteisti atsakovui UAB “Jurosa” iš ieškovo J. K. 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                 Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina

                                        Rūta Veniulytė Jankūnienė