Nr. DOK-3196

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00145-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. birželio 28 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Omberg“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Omberg“ ieškinį atsakovei UAB „Plieno fortas“ dėl sumokėto avanso grąžinimo, trečiasis asmuo BUAB „Glasma service“.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo kelianti sutarčių teisės taikymo ir aiškinimo klausimą, ar šalys susitarimu dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę gali susitarti dėl sąlyginio reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui įvykdžiusiam prievolę, susiejant reikalavimo perėjimą su sąlyga dėl rangovo (asmens už kurį įvykdyta prievolė) nemokumo, taip pat prievolę už kitą asmenį įvykdžiusio asmens (ieškovo) teisės reikalauti sugrąžinti pinigus, kaip nepagrįstą praturtėjimą, atsiradus susitarime nustatytai sąlygai dėl rangovo nemokumo bei skolininkui (atsakovui) neperdavus prekių nei reikalavimą įgijusiam asmeniui (ieškovui), nei pradiniam kreditoriui (rangovui).

Ieškovė paaiškina, kad ji, kaip trečiasis asmuo, sutiko įvykdyti pirkėjo UAB „Glasma service“ prievolę UAB „Plieno fortas“ pagal gamybos sutartį. Kadangi gamybos sutartimi buvo užsakyti plieno gaminiai, kuriuos UAB „Omberg“ turėjo panaudoti vykdama rangos sutartį su ieškove, šalys susitarė, kad tuo atveju, jei rangovė tinkamai vykdys rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovės naudai, tai ši suma sumokėta pagal gamybos sutartį bus įskaitoma kaip avansinis mokėjimas pagal rangos sutartį, tačiau rangovei tapus nemokiai ir neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, reikalavimas pagal gamybos sutartį, t. y. teisė reikalauti perduoti pagamintus plieno gaminius, pereis ieškovei UAB „Omberg“. Tai, kad šalys susitarė, jog reikalavimas pereis tik tuo atveju, jei UAB „Glasma service“ taps nemoki, yra sutarčių laisvės principo išraiška, leidžianti šalims susitarti dėl sąlyginių prievolių, t. y. susiejant teisių ir pareigų atsiradimą su sąlyga, kuri neaišku, ar įvyks ateityje. Ginčo atveju UAB „Plieno fortas“ plieno gaminių neperdavė UAB „Glasma service“, UAB „Glasma service“ tapo nemoki ir neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, susijusių su plieno gaminių sumontavimu ieškovės statomame pastate, tad įvyko sąlyga, po kurios UAB „Omberg“ perėjo reikalavimas į UAB „Plieno fortas“ pagal gamybos sutartį dėl gaminių, kuriuos jis apmokėjo, perdavimo.