Civilinė byla Nr. 2-1233-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.2.; 3.4.3.7.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“ ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Taupkasei, kredito unijai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“.

2.       Pareiškėjos UAB „BC Finance“ ir R. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos, 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto dvyliktuoju klausimu, panaikinimo. Pareikštu skundu prašo panaikinti Taupkasės, kredito unijos, 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą dvyliktuoju darbotvarkės klausimu, dalyje dėl ketvirtos eilės kreditorių atstovo išrinkimo į kreditorių komitetą; įpareigoti bankroto administratorę per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo organizuoti kreditorių susirinkimą, pakartotinai rinkti ketvirtos eilės kreditorių atstovą į kreditorių komitetą. Nurodė, jog 1.1.        Dvyliktuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kreditorių komitetą rinkti iš aštuonių narių, buvo siūlomi du kreditorių komiteto sudėties projektai. Vieną iš jų pateikė VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“, kuriuo buvo siūloma kreditorių komitetą rinkti iš 8 narių, iš kurių: 5 vietas komitete užimtų VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ atstovai, 1 vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovas, 1 vietą darbuotojų atstovas ir 1 vietą ketvirtos eilės, didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius. Kitą pasiūlymą pateikė kreditorė UAB „BC Finance“, kuriuo buvo siūloma kreditorių komitetą rinkti iš 8 narių, iš kurių: 5 vietas komitete užimtų VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ atstovai, 1 vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovas, 1 vietą darbuotojų atstovas ir 1 vietą ketvirtos eilės kreditorė – UAB „BC Finance“. Už pirmąjį kreditorių komiteto projektą balsavo 98,29 procentai kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių: VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ ir Z. R.. Tuo tarpu už antrąjį kreditorių komiteto projektą pasisakė 0,084 procentai kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių: L. F., A. K., K. Z., R. J. ir UAB „BC Finance“. Teigė, kad renkant ketvirtos eilės kreditorių atstovą į kreditorių komiteto narius, antros eilės kreditorius, kaip turintis absoliučią patvirtintų kreditorinių reikalavimų daugumą (daugiau nei 98 procentus), ignoravo kreditorių siekį rinkti jų siūlomą ir vienintelę savo kandidatūrą, atstovauti kreditorių interesus komitete, iškėlusį atstovą; į kreditorių komitetą išrinko susirinkime nedalyvaujantį, bei apskritai savo kandidatūros neiškėlusį, kreditoriams nežinomą asmenį – nuspręsta išrinkti didžiausią kreditorinį reikalavimą turintį ketvirtos eilės kreditorių, kuriam, turimais duomenimis, skundo pateikimo dieną yra 82 metai.

3.       Atsakovė bankrutavusi Taupkasė, kredito unija, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašo jį atmesti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.

5.       Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas tuo metu dominuojančios kreditorės balsų dauguma, nesudaro pagrindo tik šiuo aspektu panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

6.       Teismas konstatavo, kad vien pareiškėjų nurodyta aplinkybė dėl išrinktos kreditorės amžiaus negali sudaryti pagrindo abejoti tokio asmens tinkamumu atstovauti kreditorių interesus kreditorių komitete, juolab, kad pareiškėjos iš esmės skunde nėra nurodžiusios jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių tokio asmens netinkamumą būti kreditorių komiteto nariu. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėjos UAB „BC Finance“ ir R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos, 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dalyje dėl ketvirtos eilės kreditorių atstovo išrinkimo į kreditorių komitetą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja kreditorių komiteto narių delegavimo ir rinkimo tvarkos, todėl turėtų būti taikomos kolegialaus akcinės bendrovės valdymo organo rinkimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos. Renkant ketvirtos eilės kreditorių atstovą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, turi spręsti, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims. Tokiu būdu bankrutavusios įmonės ketvirtos eilės kreditoriai, išrinkdami savo atstovą į kreditorių komitetą, išreiškia pasitikėjimą tuo kreditoriumi, kuris pagal įstatymą privalo ginti, tiek ketvirtos eilės, tiek ir visų kreditorių teises ir interesus, juos atstovaudamas. Taip pat taikant tokį balsavimo principą būtų užtikrintas individualus kiekvieno kreditorių komiteto nario išrinkimas, o kreditoriams būtų užtikrinta galimybė balsuoti už atskirą kandidatą, o ne už pateiktą kandidatų sąrašą, kas leistų užtikrinti, kad kiekvienas atskiras kreditorių komiteto narys turėtų kreditorių susirinkimo daugumos pasitikėjimą

7.2.                      Tarp kreditorių ir asmenų, kurie renkami į kreditorių komiteto narius, susiklosto pasitikėjimo santykiai. Dėl to, asmens, kurio kreditoriai nėra matę, kandidatūra negalima, kadangi kreditoriams nėra galimybės objektyviai įvertinti jo tinkamumą atstovauti jų interesus kreditorių komitete.

8.       Atsakovės bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Apeliantės nebeginčija į kreditorių komitetą išrinktos E. J. kandidatūros tinkamumo, todėl atskirasis skundas yra atmestinas. Pareiškėjos nenurodo argumentų dėl to, kad E. J. negeba atstovauti kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

8.2.                      Apeliantės neginčija kreditorių susirinkimo sprendimo dėl procedūrinių pažeidimų, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

8.3.                      Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nustato kreditorių komiteto narių rinkimo tvarką, todėl ginčo kontekste nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pagal analogiją.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto dvyliktuoju darbotvarkės klausimu 

10.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. įvyko bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos, kreditorių susirinkimas Nr. 1, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl kreditorių komiteto rinkimų ir darbo reglamento patvirtinimo. Dvyliktuoju darbotvarkės klausimu nutarta sudaryti 8 narių bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos, kreditorių komitetą: 5 draudimo įmonės atstovai, 1 darbuotojų atstovas, 1 trečios eilės kreditorių atstovas – vienintelis trečiosios eilės atstovas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) ir 1 ketvirtos eilės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas pagal teismo nutartimi patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą, yra didžiausias. Pareiškėjos UAB „BC Finance“ ir R. J. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą dėl priimto nutarimo panaikinimo dalyje dėl ketvirtos eilės kreditorių atstovo išrinkimo į kreditorių komitetą.

11.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis, įtvirtinantis kreditorių susirinkimo teises, be kita ko, numato ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktas). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių komitetas įgyvendina kreditorių susirinkimui priskirtus įgaliojimus. Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Sudarant kreditorių komitetą bei jam deleguojant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas (ar jų dalį), bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis, tai ypač aktualu tai atvejais, kai bendrovė turi daug kreditorių. Tačiau įstatymas kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo iš esmės neriboja, taip pat nesieja kreditorių komiteto sudarymo galimybės su bendrovės dydžiu ar jos kreditorių skaičiumi.

12.       Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Taupkasės, kredito unijos, bankroto byloje yra patvirtinta daugiau nei 50 kreditorių finansiniai reikalavimai kredito unijai, taip pat atsižvelgus į tai, kad tokiu atveju įstatyme imperatyviai numatyta, jog bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas, spręstina, kad buvo objektyvus poreikis sudaryti kreditorių komitetą (KUĮ 75 straipsnio 6 dalis).

14.       Apeliantės, ginčydamos priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą dvyliktuoju darbotvarkės klausimu, iš esmės nesutinka su jo dalimi dėl to, kad į kreditorių komiteto sudėtį išrinkta ketvirtos eilės didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė – E. J., kadangi kreditoriams nėra galimybės objektyviai įvertinti jos tinkamumą atstovauti jų interesus kreditorių komitete. Taip pat atskirajame skunde teigia, jog ginčui turėtų būti taikomos kolegialaus akcinės bendrovės valdymo organo rinkimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, ĮBĮ yra reglamentuota kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka, todėl pareiškėjų argumentas dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo būtinybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

16.       ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. KUĮ 75 straipsnio 6 dalyje taip pat įtvirtina, kad kreditorių komitetas turi visas ĮBĮ nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą. Taigi, nustačius, kad kreditorių komiteto narys netinkamai atlieka savo pareigas, bankrutavusios kredito unijos kreditoriai turi teisę siūlyti pakeisti kreditorių komiteto narį ar išrinkti papildomą kreditorių komiteto narį.

17.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių atskirojo skundo argumentai, kad į kreditorių komiteto sudėtį išrinkus ketvirtos eilės didžiausią finansinį reikalavimą turinčią kreditorę E. J., kreditoriams nėra galimybės objektyviai įvertinti jos tinkamumą atstovauti jų interesus kreditorių komitete.

18.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje padaryta išvada, jog kiti įmonės kreditoriai, išskyrus apeliantes, nėra išreiškę nepasitikėjimo išrinktos kreditorės kandidatūra ir kompetencija, atstovaujant juos kreditorių komiteto veikloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien pareiškėjų nurodyta aplinkybės dėl išrinktos kreditorės amžiaus bei galimybės objektyviai įvertinti jos tinkamumą atstovauti jų interesus negali sudaryti pagrindo abejoti tokio asmens tinkamumu atstovauti kreditorių interesus kreditorių komitete. Akcentuotina, kad apeliantės iš esmės skunde bei atskirajame skunde nėra nurodžiusios jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių šio asmens netinkamumą būti kreditorių komiteto nariu, ir nėra pateikusios tokias aplinkybes  pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

20.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

21.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliančių atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos atstovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos patirtas 349,39 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliančių atskirojo skundo, nurodytos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš apeliančių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“, juridinio asmens kodas 302303593, ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai Taupkasei, kredito unijai, juridinio asmens kodas 302680384, 349,39 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                     Jūratė Varanauskaitė