Administracinė byla Nr. ATP-606-116/2014
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00211-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. U. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo:
A. U. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 100 Lt bauda,
A. U. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir A. U. paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
A. U. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 22 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines oro sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, dėl to buvo apgadintas kelkraštis ir pakelės šlaitas. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231 punktų reikalavimus A. U. iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Apeliaciniu skundu A. U. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinę bylą nutraukti jo veikoje nesant pažeidimo sudėties.
Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Pažymi, kad vadovaujantis ATPK 248 straipsnio 257 straipsnio, 284 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos viso reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo byla, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
A. U. manymu, teismas neteisingai interpretavo jo teisme duotus paaiškinimus bei visiškai formaliai ir nepagrįstai konstatavo, jog nuvažiuodamas nuo kelio su transporto priemone jis apgadino kelio šlaitą, taip padarydamas žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai. Nurodo, kad teisme apklausiama (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė paaiškino, jog jos nuomone žala kelkraščiui buvo mažareikšmė, kelkraščiai seniūnijoje pastoviai išvažinėjami ūkininkų ir dėl tokių įvykių niekada niekam jokios pretenzijos nekeliamos. Seniūnija buvo sudariusi komisiją, kuri įvertino, jog žala nepadaryta. Akmenės rajono savivaldybės administracija, nurodė, kad preliminariai būtų patyrusi žalą, tuo atveju, jei šlaito tvarkymui būtų panaudota technika arba žmogiškieji ištekliai, tačiau to nebuvo, todėl žala realiai nenustatyta ir nuostolių niekas nepatyrė. Apelianto teigimu, tiek jis, tiek liudytojas D. B. teismui paaiškino, jog išlipę iš automobilio apžiūrėjome kelio šlaitą ir įvertino situaciją taip, kad dėl mažareikšmės žalos įvykis nepriskirtinas eismo įvykiui, dėl kurio reikėtų kreiptis į policiją ar atlikti kitus veiksmus. Kitą dieną jie susisiekė su (duomenys neskelbtini) seniūnija ir patys išsprendė visus reikiamus klausimus. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į jo, kaip asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, subjektyvų įvykio suvokimą kaltės atžvilgiu. Tai yra, teismas turėjo nustatyti aplinkybę, jog jis, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tretiesiems asmenims, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad tai tikrai nesusiję su įstatymo nežinojimu, kaip skundžiamame nutarime nurodo teismas, nes jei padėtį jis būtų įvertinęs kaip eismo įvykį, kurio pasekoje padaryta žala, jis tikrai nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimu į A. U. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. U. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad į žalos klausimą buvo atsakyta paskutinio posėdžio metu, kai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovė nurodė, kad žala savivaldybei buvo padaryta, nes buvo apgadintas įstaigai priklausantis turtas, tačiau realiai jos nepatyrė, kadangi padarinius pašalino pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Apie žalos, nors ir mažareikšmės, buvimą nurodoma ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimas ar daikto pradinės būsenos atstatymas savaime nėra ir negali būti atsakomybę šalinantis pagrindas, tačiau tai, atsižvelgiant į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pažymi, kad žalos padarymo faktą liudija iškart po eismo įvykio fotografuota įvykio vieta, taip pat apželdinimo įmonės pateikti preliminarūs šlaito atstatymo kaštai. Mano, kad žalos įrodinėjimo požiūriu neįtikinamai atrodo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pažyma, kurioje konstatuojama, kad įvykio vietai apžiūrėti ir nuostoliams įvertinti sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad įstaiga dėl įvykio, įvykusio 2014 m. vasario 22 d., 15.20 valandą, (duomenys neskelbtini) žalos nepatyrė.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, savo veiksmais padaręs žalos, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 234 punkte, nedelsiant apie eismo įvykį privalo pranešti policijai, tačiau to šis nepadarė, ir tai kelia abejonių dėl vairuotojo tinkamumo vairuoti transporto priemonę, esant byloje duomenų, kad ta pati transporto priemonė, tą pačią dieną, netrukus iki eismo įvykio įtartinai vairuota N. A. mieste.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nuomone, darytinos šios išvados: nors žala pašalinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, ji visgi buvo padaryta, ir tai negali būti laikoma atsakomybę šalinančia aplinkybe; esant padarytai žalai, o tai yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo būtinasis elementas, ir įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, pažeidėjas privalėjo elgtis taip, kaip to reikalauja KET 234 punktas; įvykio vietoje gatvės šlaite likę automobilio pėdsakai su giliais įspaudais į šlaitą buvo akivaizdūs, iš to objektyviai negalėjo kilti jokios prielaidos, kad žala nepadaryta arba ji menkavertė, be to, ATPK 127 straipsnio 2 dalies vertinimu yra aišku, kad pačios žalos dydis, jos reikšmingumas nevertintinas įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, šiuo atveju žalos dydis, jos reikšmingumas gali turėti reikšmės tik nuobaudos dydžiui.
Atsiliepimu į A. U. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014-02-25 rašte Nr. S-13 „Dėl nuostolių (duomenys neskelbtini) gatvėje“, adresuotame (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui, tiek seniūnijos atstovės žodžiu, nagrinėjant administracinę bylą posėdžio metu teisme, pats žalos padarymo autoįvykio metu faktas buvo konstatuotas, t. y. buvo raštiškai patvirtinta ir žodžiu nurodyta, kad žala autoįvykio metu buvo padaryta. Atkreipia dėmesį, kad komisijos išvadą, jog žala nepadaryta, nulėmė tai, jog vieta buvo apžiūrėta tik 2014 m. birželio 20 d. Dėl to Administracija nurodo nesutinkanti su apelianto argumentu, kad dėl jo sukelto eismo įvykio materialinė žala padaryta nebuvo ir jis nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepime taip pat pažymima, kad apelianto argumentas, jog žala realiai nenustatyta ir nuostolių niekas nepatyrė, nes Administracija griovio šlaito tvarkymui nenaudojo technikos ar žmogiškųjų išteklių, nepanaikino to fakto, kurį nurodo nutartyje ir teismas, t. y. kad apgadinto turto atkūrimui buvo reikalingos išlaidos. Administracijos nuomone, A. U. suvokė ir žalos mastą, nes kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl, kaip jis nurodo, „reikalingų klausimų išsprendimo“.
A. U. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 234 punkte įtvirtinta, kad, jeigu dėl eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o tų pačių taisyklių 250 punkte nurodyta, kad asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. U. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.
Kaip matyti iš A. U. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad 2014 m. vasario 22 d. 15.20 val. jo vairuojamą automobilį „BMW 530“ (duomenys neskelbtini) gatvėje sumėtė, automobilis nuslydo į šalikelę. Vakare nuvažiavo į seniūniją paklausti dėl to, kas įvyko. Veja buvo truputį išvažinėta, tačiau veją kitą dieną sutvarkė. Tvarkė jis, jo uošvė, teta. Suvokė, kad seniūnijai padarė žalą. Kadangi negalvojo, kad tai žymi žala, todėl apie įvykį policijai nepranešė (80 b. l.). Tai, kad A. U. vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį, ten liko vėžės, patvirtino ir liudytojai V. R. bei D. B. (61, 80 b. l.). Liudytojas V. R. taip pat nurodė, kad seniūnijai buvo padaryta žala, vėliau tą vietą bandyta sutvarkyti, tačiau tai buvo padaryta atmestinai. Teismo posėdyje apklausta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vyr. specialistė V. L. patvirtino, kad žala įvykio dieną A. U. veiksmais buvo padaryta. Neteisus apeliantas teigdamas, kad teisme apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė paaiškino, jog žala nepadaryta. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakydama į institucijos atstovo N. G. klausimus (duomenys neskelbtini) seniūno padėjėja, liudytoja B. M. patvirtino, jog žala buvo padaryta ir paaiškino, kad pretenzijų nereiškė dėl to, kad ji buvo atlyginta (121 b. l.).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio 2014 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad minėtą dieną 15.20 val. iš (duomenys neskelbtini) rajono PK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), į griovį įvažiavo tamsios spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėtos automobilio ratų paliktos žymės, apgadintas kelkraštis bei pakelės šlaitas. Netoliese gyvenantis V. R. nurodė, kad už automobilio vairo sėdėjo asmuo vardu A. (3 b. l.). V. R. 2014 m. vasario 22 d. paaiškinime nurodyta, kad nuvažiavęs nuo kelio automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kelkraštį ir sankasos šlaitą (7 b. l.), D. B. paaiškinime užfiksuota, kad jam su A. U. važiuojant pastarojo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį sumėtė ir jie nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį. Nors akivaizdžiai matėsi, kad yra apgadintas kelkraštis bei pakelės šlaitas, jie, pamanę, jog žalos niekam nepadarė, nepagalvojo, kad apie įvykį reikia informuoti policijos pareigūnus (8 b. l.). Tai, kad A. U. vairuojamam automobiliui nuvažiavus nuo kelio į pakelės griovį buvo apgadintas kelkraštis ir pakelės šlaitas, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (50-59 b. l.).
Aplinkybę, kad A. U. veiksmais žala (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai visgi buvo padaryta, patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėti dokumentai, kuriais remiantis konstatuota, kad atstatymo darbai savivaldybės administracijai būtų kainavę 265,07 Lt. UAB „Ž.“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad vejos atstatymo kaina pagal šios bendrovės įkainius būtų 371,23 Lt (18 b. l.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. U. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija tiesioginių nuostolių nepatyrė, šiuo atveju reikšmės veikos kvalifikavimui pagal 127 straipsnio 2 dalį neturi.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vaclovas Iždonas