Administracinė byla Nr. A-497-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05208-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, apeliantas) išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. prašymą-skundą ir papildymą-patikslinimą.

Pareiškėjas nurodė, jog nori, kad atsakovas atsakytų į visus prašyme išdėstytus klausimus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 20–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2014 m. liepos 8 d. buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl neteisėtų bendrasavininkės veiksmų“. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. liepos 31 d. rašte Nr. A63-819/14(3.2.l-EM-4) pareiškėjui nurodė, jog šiame skunde pateikiamos įvairių institucijų, skirtingų laikotarpių dokumentų ir atskirų jų fragmentų nepatvirtintos kopijos bei retoriniai aprašomojo pobūdžio paaiškinimai (samprotavimai) ir nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti. Pareiškėjui buvo paaiškinti Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento skundams nustatyti reikalavimai bei pareiškėjas paprašytas patikslinti skundą pagal Vilniaus miesto savivaldybei priskirtą kompetenciją. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė 2014 m. liepos 8 d. skundo patikslinimą, kuriame taip pat nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti. Šis skundo patikslinimas tik papildytas įvairių institucijų, skirtingų laikotarpių dokumentų fragmentų kopijomis bei spausdintais ir ranka rašytais pareiškėjo paaiškinimais (samprotavimais) dėl jam pateiktų savivaldybės bei kitų institucijų atsakymų į jo įvairius prašymus, dėl teismų priimtų sprendimų ir kt. Atsakovo nuomone, pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundas bei 2014 m. rugpjūčio 11 d. jo patikslinimas, nors įvardijami kaip skundai, tačiau neatitinka nei prašymui, nei skundui keliamų reikalavimų, kadangi juose išdėstyta tik pareiškėjo nuomonė, samprotavimai dėl jam pateiktų įvairių institucijų atsakymų      bei teismų sprendimų, nenurodant, kokios konkrečiai jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, kuriuos turėtų apginti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neprašant priimti kokį nors administracinį sprendimą ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pabrėžė, jog skundas nebuvo patikslintas teisės aktų nustatyta tvarka, šios aplinkybės pareiškėjui buvo paaiškintos žodžiu, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai prašė teismo įpareigoti išnagrinėti paminėtus prašymą bei patikslinimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos   Miesto plėtros departamento specialistai daug kartų bandė pareiškėjui padėti spręsti susidariusias problemas (pastatų ir žemės klausimais), vyko į vietą ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas visiškai ignoruoja specialistų patarimus bei paaiškinimus ir rašo vis naujus skundus savivaldybei bei kitoms institucijoms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l. 85–87) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. prašymą-skundą ir papildymą-patikslinimą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2014 m. liepos 8 d. buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl neteisėtų bendrasavininkės veiksmų“. Atsakovas 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. A63-819/14(59456)(3.2.1-EM-4) informavo pareiškėją, kad jo pateiktame skunde nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma      atsakyti ar paaiškinti. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kas laikoma skundu, kokius rašytinius prašymus nagrinėja savivaldybė, bei paprašyta patikslinti paminėtą skundą pagal Vilniaus miesto savivaldybei priskirtą kompetenciją. 2014 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje   buvo gautas pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundo patikslinimas. Jame vėl nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti, tačiau pateikti įvairūs faktai ir dokumentų ištraukos ir prašoma išnagrinėti jo 2014 m. liepos 8 d. skundą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas jokio atsakymo į šį skundo patikslinimą nepateikė.

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi. Remdamasis pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundu, teismas nustatė, kad jame pateikiami įvairūs faktai, susiję su pareiškėjo ir jo kaimynų sklypais, tačiau joks konkretus reikalavimas ar prašymas nesuformuluotas; taigi teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. raštas negali būti pripažįstamas skundu pagal Viešojo administravimo įstatymo prasmę. Pažymėjo, kad paminėtas 2014 m. liepos 8 d. skundas neatitinka ir prašymo bei pranešimo sąvokų, pateiktų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 16 dalyse. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakovui 2014 m. liepos 8 d. pateiktas skundas pripažintinas kreipimusi, t. y. dokumentu, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Pažymėjo, kad tokie kreipimaisi nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 41.4 punktą, į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata   tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu. Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kurio 15 punkte nustatyta, kad savivaldybėje nagrinėjami tik tokie rašytiniai prašymai ir pareiškimai, kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba, yra pareiškėjo pasirašyti, nurodytas     jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu pareiškėjas – fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas (jeigu pareiškėjas fizinis asmuo, asmens kodo nurodyti nebūtina), buveinės adresas (jeigu pareiškėjas – juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti. Pagal Reglamento 16 punktą, sprendimą dėl rašytinių prašymų, pareiškimų ir skundų, pateiktų nesilaikant Reglamento nustatytų reikalavimų, priima Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas. Tokie raštai gali būti paliekami nenagrinėti.

Teismas, remdamasis atsakovo atsiliepimu, nustatė, kad pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundas ir jo papildymas buvo palikti nenagrinėti, kadangi pareiškėjas neištaisė atsakovo 2014 m. liepos 31 d. rašte nurodytų trūkumų, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad joks sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, joks atsakymas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Akcentavo, kad pagal Taisyklių 39 punktą į asmenų prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, taigi net ir tuo atveju, jei atsakovas nusprendė palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, pareiškėjui apie tai turėjo būti pranešta raštu, nurodant tokio sprendimo motyvus. Šiuo atveju, nepateikus pareiškėjui jokio atsakymo į jo 2014 m. liepos 8 d. skundą bei jo papildymą, pareiškėjo skundas liko atsakovo neišnagrinėtas, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. prašymą-skundą ir papildymą-patikslinimą.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 91–93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog į pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundą atsakė Vilniaus             miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. A63-819/14(3.2.1-EM-4), kuris pateiktas į bylą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas neatitiko skundui keliamų reikalavimų, juo nebuvo keliami jokie konkretūs klausimai ar problemos, nenurodoma, kad yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, paminėtu     raštu prašė pareiškėją patikslinti skundą pagal Vilniaus miesto savivaldybei priskirtą   kompetenciją. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė 2014 m. liepos 8 d. skundo patikslinimą. Kadangi ir skundo patikslinimas neatitiko nei prašymo, nei skundo reikalavimų, Vilniaus        miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A63-405/15(3.2.1-EM4) pareiškėjo dar kartą prašoma pateikti prašymą, papildytą visų raštų, teismų sprendimų, susirašinėjimo raštų ar kitų reikiamų dokumentų patvirtintomis kopijomis,        bei konkrečiai išdėstant susiklosčiusią situaciją ir problematiką žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi nebėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti papildymą-patikslinimą, kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo pateiktą 2014 m.       liepos 8 d. skundą, kuris laikytinas kreipimusi, atsakovas atsakė 2014 m. liepos 31 d.                   raštu Nr. A63-819/14(3.2.1-EM-4), o į patikslinimą – 2015 m. balandžio 24 d. raštu                       Nr. A63-405/15(3.2.1-EM4), laikytina, kad pareiškėjui buvo atsakyta tinkamai. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento specialistai daug       kartų bandė pareiškėjui padėti spręsti susidariusias problemas (pastatų ir žemės klausimais), vyko     į vietą ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas visiškai ignoruoja specialistų patarimus bei paaiškinimus ir rašo vis naujus skundus savivaldybei bei kitoms institucijoms. Nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalis numato galimybę priimti naujus įrodymus, kai būtinybė iškyla vėliau. Į pareiškėjo skundo patikslinimą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A63-405/15-(3.2.1-EM4), todėl būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo vėliau.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes atsakovas nepagrįstai atsirašė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų dėl pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. kreipimosi į atsakovą (skundo) ir šio skundo 2014 m. rugpjūčio 11 d. patikslinimo tinkamumo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo prasme.

Iš bylos matyti, kad į paminėtą pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundą atsakovas atsakė    2014 m. liepos 31 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodė šio skundo turinio trūkumus, kurie, pagal atsakovą, neleidžia nustatyti konkrečių pareiškėjo keliamų problemų, dėl to nėra įmanoma parengti tam tikrą atsakymą. Todėl atsakovas pasiūlė pareiškėjui patikslinti šį skundą (b. l. 42). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsakovui prašytą skundo patikslinimą. Tačiau atsakovas nedavė pareiškėjui jokio atsakymo į šį skundo patikslinimą.  

Vertindama byloje esantį paminėtą pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. skundą Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, kolegija sutinka su paminėtame atsakovo 2014 m. liepos 31 d. rašte ir pirmosios instancijos teismo nurodytais šio skundo turinio vertinimo argumentais ta prasme, kad iš tikrųjų pareiškėjo paduotas skundas negali būti pripažintas tinkamu parengti vienokį arba kitokį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pritardama šiems argumentams, kolegija pažymi, kad aptariamas pareiškėjo (2014-07-08) skundas sudarytas iš eklektiškai parinktų atskirų dokumentų fragmentų ir pareiškėjo komentarų į šiuos dokumentus, todėl objektyviai į tokį skundą nebuvo įmanoma parengti kompetentingą atsakymą. Taigi atsakovas visiškai pagrįstai paprašė pareiškėjo patikslinti šį skundą.

Vertindama atsakovo elgesį, reaguojant į paminėtą pareiškėjo skundo patikslinimą (kurio pateikimo faktas atsakovo nėra ginčijamas), kolegija pirmiausia pažymi, kad šis patikslinimas ir pareiškėjo pirmiau paduotas skundas Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu turi būti laikomi vientisu kreipimusi (prašymu), kuris plačiąja prasme atitinka šio įstatymo 2 straipsnio        14 dalyje pateiktą prašymo apibūdinimą (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus). Todėl į šį pareiškėjo kreipimąsi (kaip ir į jo dalį, suformuluotą paminėtame 2014-07-08 skunde) atsakovas privalėjo reaguoti Taisyklių nustatyta tvarka, t. y. laisvos formos raštu (Taisyklių 41.4 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant nurodytų teisės normų ir atsakovo pareiškėjo atžvilgiu pritaikyto Reglamento 16 punkto tarpusavio konkurencijos klausimą, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, byloje nagrinėjamoje situacijoje, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, privalėjo taikyti paminėtas Taisyklių nuostatas, t. y. pateikti pareiškėjui laisvos formos raštą (atsakymą).     

Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjui išsiųsto 2015 m. balandžio 24 d. rašto Nr. A-63-405/15 (3.2.1-EM4) reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjui jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2015-04-13), nepripažįsta jo reikšmingu šiai bylai. Toks raštas gali būti vertinamas tik šioje apeliacinėje byloje nespręstinu teismo priimto sprendimo vykdymo aspektu. 

Taigi konstatuotina, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.). 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio        1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė