Civilinė byla Nr. N2-8011-323/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-05690-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.;
(S)
44.2.4.2.; 76.5.; 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui Š. V., ieškovo atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovei A. Š., atsakovės atstovui advokatui Robertui Skėriui, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Š. V. ieškinį atsakovei A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, nepagrįsto praturtėjimo, pagerinimo išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo pripažinti, kad ieškovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovės 16700,00 Lt sumą, kaip nepagrįstai gautą vaiko išlaikymui, 1799,00 Lt turto pagerinimo išlaidų, 35000,000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. susipažino su atsakove, su kuria nuo 2010 m. kovo mėn. pradėjo gyventi kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio remontą investavo daugiau nei 10000,00 Lt asmeninių lėšų. (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurį ieškovas laikė savo sūnumi ir kuriuo rūpinosi bei išlaikė. Taip pat nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. atsitiktinai atsakovės elektroniniame pašte rado duomenų apie atsakovės ankstesnius ryšius su kitu vyru, dėl ko ieškovui kilo įtarimas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. 2012-01-26 atliktas biologinės tėvystės nustatymo testas patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Laiko, kad nesant teisinio pagrindo išlaikė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė turi grąžinti vaiko išlaikymui ieškovo skirtas lėšas. Taip pat nurodė, kad esant pasibaigusiems jungtinės veiklos santykiams atsakovė turi grąžinti ieškovo į buto remontą investuotas lėšas. Pažymėjo, kad nereikalauja visų atliktų buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, prašo priteisti tik 1799,00 Lt už nupirktą vonią. Taip pat nurodė, kad sužinojęs, jog nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patyrė dvasinį sukrėtimą, kadangi prie vaiko buvo prisirišęs ir su juo siejo savo ateitį, be to, sutriko buvęs bendravimas su artimais draugais Laiko, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelę neturinę žalą, kuri vertintina ne mažiau nei 35 000 Lt (b. l. 110-113).
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies: su ieškiniu dalyje, kad ieškovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, sutinka, kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutinka, kad ieškovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, kadangi tai nustatyta medicininiais tyrimais, kuriais nėra pagrindo abejoti. Pažymėjo, jog iki tėvystės nustatymo tyrimo atlikimo buvo įsitikinusi, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas. Paaiškino, kad tokią išvadą leido daryti medicininiai tyrimai, pagal kurių savaitinį nėštumo laikotarpio apskaičiavimą atsakovė paskaičiavo, kad tokiu laikotarpiu artimai bendravo tik su ieškovu. Aplinkybės, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, nežinojo, sąmoningai to neslėpė, todėl laiko, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Taip pat nurodė, kad 2010 m. kovo mėn. ieškovas persikėlė gyventi į atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šalys ėmė vesti bendrą ūkį. Paaiškino, kad ieškovas materialiai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą pervesdavo į atsakovės sąskaitą, tačiau iš tų pinigų buvo tenkinami ne išimtinai vaiko, o visos šeimos poreikiai, t.y. visiems šeimos nariams perkamas maistas, mokami mokesčiai už būsto išlaikymą ir kt. Laiko, kad iš ieškovo gauta pinigų suma negali būti laikoma kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas, kadangi pinigus atsakovė gavo teisėtai, pagal bendrą šalių susitarimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 1799,00 Lt už jos bute pakeistą vonią, kadangi pats ieškovas inicijavo vonios remontą, pats savo iniciatyva vonią padovanojo. Be to, pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, kadangi atsakovė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad ieškovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, todėl jos veiksmuose nėra kaltės, kuri yra esminė civilinės atsakomybės sąlyga, o pats reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (b. l. 156-162).
Teismo posėdžio metu ieškovas prašo teismo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2012 m. sausio mėn., po to, kai kompiuteryje tvarkant dokumentus perskaitė atsakovės elektroninius laiškus ir kilo įtarimas, kad vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu gali būti kitas vyras, pasidarė medicininį tėvystės nustatymo tyrimą ir sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Sužinojęs tokias aplinkybes laiko, kad nepagrįstai išlaikė vaiką, kuris nėra jo sūnus. Nurodė, kad po vaiko gimimo į atsakovės sąskaitą dalimis kiekvieną mėnesį pervedė iš viso 16700 Lt. Nors negali nurodyti, kokia konkrečiai pinigų suma buvo skirta būtent vaiko išlaikymui, laiko, kad turėtų būti taikoma prezumpcija, kad kiekvieną mėnesį kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turi skirti po 400 Lt, todėl per 20 mėnesių nuo vaiko gimimo iki kol sužinojo, kad nėra vaiko tėvas vaiko išlaikymui išleido mažiausiai 8000 Lt, kuriuos atsakovė turi grąžinti. Be to, nurodė, kad prieš persikraustant kartu gyventi į atsakovei priklausantį butą iš savo lėšų padarė buto kapitalinį remontą, tačiau prašo priteisti tik 1799 Lt už naują vonią, pinigų už atliktus kitus pagerinimus iš atsakovės nereikalauja. Taip pat paaiškino, kad sužinojęs, jog nėra A. V. tėvas patyrė didelį emocinį sukrėtimą, sutriko sveikata, darbinė veikla, atsirado nepasitikėjimas savimi, kitais asmenimis, prarado draugų, sumažėjo bendravimo galimybės. Paaiškino, kad 35000 Lt suma tik nedidele dalimi kompensuotų patirtą neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po kelių savaičių nuo draugystės su ieškovu pradžios išvyko planuotų atostogų į Norvegiją, kur turėjo vienkartinių lytinių santykių su kitu vyru. Paaiškino, kad sužinojusi apie nėštumą kreipėsi į du skirtingus specialistus, kurie pateikė vienodą savaitinį nėštumo paskaičiavimą, iš kurio pagrįstai galėjo spręsti, jog vaiko tėvas yra ieškovas. Pažymėjo, jog nevertė ieškovo pripažinti tėvystę ir gyventi kartu, ieškovas apsisprendė pats. Paaiškino, kad ieškovas visada įtarinėjo, kad vaikas ne jo, o jai pačiai įtarimas kilo vėliau, kai ėmė ryškėti vaiko bruožai ir jame nebuvo ieškovo bruožų. Taip pat nurodė, kad remontuoti butą ir keisti vonią buvo ieškovo mintis, ji bute ieškovui leido daryti viską, ką pastarasis nori. Be to nurodė, kad ieškovo pervestos sumos buvo skirtos visos šeimos poreikiams tenkinti, išleistos maistui ir komunaliniams mokesčiams už butą. Taip pat paaiškino, kad supranta, kad dėl susidariusios situacijos ieškovas patyrė neturtinę žalą, tačiau pažymėjo, kad dėl to nėra jos kaltės, o ir neturinę žalą patyrė ne tik ieškovas, bet ir ji su vaiku.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokę nebuvo, susipažino ir artimai bendravo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2012 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. gyvento kartu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111, 157). (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurio tėvais gimimo įraše nurodyti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris tėvystę pripažino (b. l. 7). 2012-01-26 ieškovo prašymu atliktas biologinės tėvystės nustatymo tyrimas ir jo pagrindu analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis nustatyta, kad Š. V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 8).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, ginčo byloje dėl A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo patenkinimui, byloje esantis 2012-01-26 biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina aplinkybę, kad Š. V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl laikytina pilnai įrodyta, kad ieškovas Š. V. nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d., CK 3.149 str., 3.150 str. 2 d.).
Dėl nepagrįstai sumokėto išlaikymo grąžinimo
Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises bei pareigas (CK 3.137 str. 3 d.). Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str.). Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tačiau galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo A. V. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio mėn., kuomet savo iniciatyva atliko tėvystės nustatyto tyrimą ir sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, teikė vaikui išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad vaiko motinos atskovės veiksmai (veikimas ar neveikimas), nulėmė tai, kad ieškovas, nesantis biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, buvo priverstas vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę ir šiuo pagrindu prašo grąžinti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad analogiška situacija buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009-07-10 civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę asmens, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks vaiko motinos elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), todėl vaiko motina yra atsakinga už padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad teismas turi remtis ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), todėl pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kad atsakovė neatliko veiksmų, kad pranešti ieškovui apie galimybę ginčo laikotarpiu jai pastoti nuo kito vyro, o atsakovei pastojus nepasakė ieškovui, apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne ieškovas, o visiškai kitas asmuo, nepranešė ieškovui apie šias svarbias aplinkybes iki atsakovės sūnaus gimimo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti sūnaus tėvystės klausimus tiek su ieškovu, tiek su tikruoju sūnaus tėvu. Byloje atsakovė savo kaltę neigia, nurodydama, kad savo abejones dėl vaiko tėvystės pašalino pas du skirtingus specialistus atlikdama medicininius tyrimus ir pagal jų patektą savaitinį nėštumo laikotarpio paskaičiavimą apskaičiavo, kad 2009 m. liepos 15-20 dienomis artimai bendravo tik su ieškovu, santykių su kitu vyru vieną kartą turėjo tik po 2009 m. liepos 26 d., kai išvyko atostogų į Norvegiją (b. l. 157). Pažymėtina, kad aukščiau paminėtoje civilinėje byloje vaiko motina aplinkybę, kad jos veiksmuose (neveikime) nėra kaltės taip pat įrodinėjo nėštumo kortele ir jos pagrindu galimo pastojimo pradžios skaičiavimu, tačiau teismų buvo konstatuota, kad tokioms aplinkybės nepašalina motinos kaltės. Įstatymas numato, kad asmuo kaltas, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šiuo atveju remiantis atidaus žmogaus elgesio standartu teismas laiko, kad atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t.y. pranešęs ieškovui apie atsitiktinius lytinius santykius ginčo laikotarpiu su kitu vyru, apie galimybę jai pastoti nuo visiškai kito vyro ir tokiu būdu susilaukti vaiko ne nuo ieškovo, o nuo kito vyro, ir nesudaręs sąlygų esant nepašalintoms abejonėms ir nepaneigtai kito tėvo tikimybei ieškovo tėvystės pripažinimui. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t.y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl atsakovė yra kalta (CK 6.248 str. 3 d.). Toks atsakovės kaltas (neatidus ir nerūpestingas) neveikimas lėmė nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos mažamečiam sūnui išlaikymą, padarymą (CK 6.247 str., 6.249 str.). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po vaiko gimimo, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. į atsakovės sąskaitą pervedė 16700 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad ne visa ši suma buvo skirta išimtinai vaiko išlaikymui, kadangi už juos buvo perkamas maistas, mokami mokesčiai visos faktinės šeimos gerovei ir išlaikymui, nei ieškovas, nei atsakovė negali nurodyti, kiek konkrečiai per mėnesį reikėdavo skirti vaiko išlaikymui, todėl ieškovas prašo vadovautis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ir savo ruožtu kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau nei po 400 Lt kas mėnesį (b. l. 112). Teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija. Teismų praktikoje 400 Lt dydžio išlaikymas paprastai priteisimas paaugliui, kurio poreikiai neabejotinai didesni nei mažamečio. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Taigi vaiko poreikius lemia jo amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas išlaikymą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), teikė jam esant kūdikiui. Tokio amžiaus vaiko poreikiai yra nedideli, jam nereikia pirkti maisto, nėra išlaidų tokio vaiko socialiniams ryšiams, laisvalaikiui ir kt. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėtų kokių nors specialių poreikių. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 16700 Lt nuostolių priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 6000,00 Lt nuostolių. Teismas skaičiuoja, kad ieškovas mokėjo vaiko išlaikymui nuo 2010m. gegužės mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio imtinai, kas sudaro 20 mėnesių, po 300 Lt per mėnesį, kas sudaro 6000 Lt, todėl iš pervestų 16700 Lt į atsakovės sąskaitą teismas priteisia 6000 Lt ir laiko, kad tokia suma kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atitinka teisingumo, protingumo pricipus.
Dėl pagerinimo išlaidų priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1799 Lt už vonios įstatymą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčija, kad ieškovas nupirko vonią ir ją įstatė į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, tačiau nurodo, kad tai buvo paties ieškovo noras padovanoti jai naują vonią, nors senoji buvo geros būklės.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. šalių bendru sutarimu gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) bei tikėdamasis ilgalaikių santykių ir atsakovei neprieštaraujant savo lėšomis atliko buto remonto darbus, prašo priteisti 1799 Lt už nupirktą naują vonią.
Pagal CK 6.501 str. 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto vonios pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui.
Pažymėtina, kad tam, kad būtų priteisiamos daikto pagerinimo išlaidos, jos turi atitikti tokius požymius kaip realumas, protingumas ir būtinumas, kadangi būtent šie požymiai civilinėje teisėje apibūdina išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 1799 Lt išlaidos už naujos vonios nupirkimą ieškovo buvo realiai patirtos (b. l. 146). Be to, kaip minėta, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę į būtinų daikto pagerinimo, padaryto nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu, išlaidų atlyginimą todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad nauja vonia buvo būtina, siekinat naudotis butu, juolab kad ir pati atsakovė norodo, kad jos senoji vonia buvo geros būklės ir ji sutiktų grąžinti ieškovui jo nupirktą vonią, jei pastarasis grąžintų jai senąją. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ne tik nustatė kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, bet ir šią pareigą paskirstė, t.y. ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą – įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Konstatuotina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad bute buvo būtina keisti vonią, nes senoji neatliko savo funkcijų, teismas sprendžia, kad naujos vonios įstatymas tiesiog patenkino ieškovo estetinį poreikį, tačiau nepakeitė ir nepagerino daikto techninių ir funkcinių savybių. Atsižvelgiajnt į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad išlaidos vonios keitimui buvo būtinos, todėl 1799 Lt daikto pagerinimo išlaidų nepriteistina (CPK 178 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala atlyginima tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko kilmės, įstatymas teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą nenumato. Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, jog, sužinojęs, kad nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodo, kad, nors jautėsi prastai ir dėl patirto emocinio sukrėtimo apie du mėnesius negalėjo produktyviai dirbti, tačiau į medikus nesikreipė (b. l. 112-113). Pažymėtina, kad žalos padarymu asmens sveikatai pripažįstamas bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktą, taip pat - šio sutrikdymo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutrikusi jo sveikata ir diagnozuoti kokie nors jos sutrikimai. Esant aplinkybėms, kad įstatymas nenumato, jog tėvystės bylose atlyginama neturtinė žala, ir byloje nėra duomenų, kad ieškovui, sužinojus, kad nėra biologinis vaiko tėvas, padaryta žala jo sveikatai, konstatuotina, kad nėra teisnio pagrindo priteisti ieškovui neturinę žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas patyrė 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovė patyrė 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 101). Atsižvelgiant į tai, kad visiškai patenkintas ieškovo neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, į tai, kad patenkinta 11 proc. turtinių reikalavimų, į tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taikytinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kad jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2009), ieškovui iš atsakovės priteistina 174,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (142,00 Lt + 34,00 Lt). Vertinant atsakovės turėtų 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas tėvystę registravo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovė sudarė sąlygas ieškovui vykdyti ne jam, o kitam asmeniui priklausančią asmeninę prievolę, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimas griežtai proporcingai atmestų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Taigi atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovei iš ieškovo priteistina 500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus minėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 326,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies 2012-05-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 6000,00 Lt (CPK 150 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovas Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrašą A. V. gimimo liudijime, jog Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti ieškovui Š. V. iš atsakovės A. Š. 6000,00 Lt nuostolių.
Priteisti atsakovei A. Š. iš ieškovo Š. V. 324,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
2012-05-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 6000,00 Lt.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė