Civilinė byla Nr. e2YT-26000-1044/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15014-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,
suinteresuotam asmeniui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, A. J..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas V. J. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Z. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai turtą valdyti. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę.
2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. J.. Pareiškėjo motina, būdama palikėjo S. J. sutuoktinė, turėjo teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – rūpinosi ir prižiūrėjo turtą – sodo pastatą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, (toliau ir VĮ Turto bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nes nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. J. palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. J. paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo A. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas negali gauti iš notaro paveldėjimo teisės liudijimo, kol nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. J. po sutuoktinio S. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Paaiškino, kad pareiškėjo motina prižiūrėjo turtą, juo rūpinosi, išpirko žemės sklypą po sutuoktinio mirties, ant kurio stovi statiniai.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad po tėvo mirties motina prižiūrėjo sodo sklypą, namą, kitus statinius, juos tvarkė, mokėjo mokesčius. Paaiškino, kad po tėvo mirties palikimas nebuvo priimtas.
Pareiškimas tenkintinas.
8. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
9. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų – tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
11. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina Z. J. po sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
13. Kadangi palikimas atsirado 1991 metais, paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso teisės normos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis), remiantis kuriomis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
14. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas abiejų Civilinių kodeksų teisės normose: 1964 m. CK 587 straipsnyje ir 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).
15. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
16. Pagal 1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 573 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo, t. y. S. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) metu, palikėjo pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sutuoktinė Z. J. ir vaikai – V. J. ir A. J..
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. J. ir Z. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) S. J. mirė būdamas santuokoje su Z. J.. Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) S. J. ir Z. J. santuokoje nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą - sodo pastatą ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas S. J. ir Z. J. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
18. Pareiškėjo atstovas, suinteresuotas asmuo A. J. (palikėjo vaikai) patvirtino, kad palikimą, atsiradusį po S. J. mirties, priėmė jų motina Z. J. faktiškai pradėjusi turtą valdyti – vispusiškai rūpinosi turtu ir jį išlaikė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Z. J. po sutuoktinio mirties 1994 m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1228 nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi 17 punkte nurodyti statiniai. Teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina, kad Z. J. rūpinosi po sutuoktinio mirties atsiradusiu turtu kaip savo ir laikė save turto savininke.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Z. J. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. Z. J. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
20. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas tenkina pareiškimą ir konstatuoja juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J. po sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pareiškėjo prašymo tenkinimui neprieštarauja.
21. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo S. J. mirties jo sutuoktinė Z. J. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e d ž i a :
tenkinti V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė