Civilinė byla Nr. e2-8437-1044/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03536-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.4.1.11.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,

atsakovo atstovui advokatui Andriui Bambalui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KONE“ ieškinį atsakovui Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „KONE“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau ir atsakovas, bendrija) 9016,08 Eur skolos, 57,06 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovas su atsakovu sudarė liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį (CONE Care Plus) Nr. 960, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti sutartyje nurodytų liftų priežiūrą, remontą ir užtikrinti saugų liftų naudojimą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą kainą. Šalys 2018 m. pabaigoje susitarė, kad ieškovas suteiks 2 sugedusių liftų remonto paslaugas (lifto Nr. LF-01-05576 (toliau ir liftas A) ir lifto Nr. LF-01-07190 (toliau ir liftas B), bendra abiejų liftų remonto kaina – 24840,94 Eur (lifto A – 18333,46 Eur, lifto B – 6507,38 Eur). Atsakovas lifto A remonto darbus faktiškai priėmė 2018 m. pabaigoje, ieškovui dėl lifto A remonto darbų trūkumų pastabų nereiškė, pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto negrąžino. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pranešimą dėl prievolių nevykdymo, atsakovas apmokėjo einamąsias sąskaitas, tačiau atsisakė sumokėti 18333,46 Eur už lifto A remontą. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl paslaugų sutarties Nr. 960 nutraukimo dalyje dėl liftų A ir B. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakymą į pranešimą, kuriame nurodė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, dar 2018 m. pradžioje ieškovas atliko lifto A remontą ir perdavė atsakovui darbų rezultatą, todėl atsakovas turi atsiskaityti už lifto A remonto paslaugas, ieškovas už trečiųjų asmenų galimus nuostolius neatsako, atsakovas neteisėtai suteikė teisę liftų A ir B techninę priežiūrą atlikti trečiajam asmeniui, ir pareikalavo sumokėti skolą už lifto A remonto paslaugas ir palūkanas. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu patvirtino, kad sutinka sumokėti už lifto A remontą dviem mokėjimais iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo dėl liftų Nr. LF-01-05579 (toliau ir liftas C) ir Nr. LF-01-05577 (toliau ir liftas D), sutarties nutraukimo data 2019 m. rugsėjo 26 d., nes šių liftų techninės priežiūros sutartis sudaroma su kitu paslaugų teikėju. 2019 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas pakartotinis lifto A remonto darbų priėmimo-perdavimo aktas, buvo koreguota remonto sąmata, dalį darbų ieškovas atliko savo sąskaita, 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas atsakovui pateikė kreditinę sąskaitą 301,29 Eur sumai, likęs įsiskolinimas už lifto A remontą sudaro 18032,17 Eur. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. atsakovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad jei atsakovas per pranešime nustatytą terminą nenutrauks ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų ir kitų sutarties pažeidimų, sutartis nuo 2019 m. spalio 31 d. bus vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo dėl atsakovo kaltės. 2019 m. spalio 26 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka dėl sutarties nutraukimo dalyje dėl liftų B ir E, nes atsakovas šioje dalyje sutartį nutraukė 2019 m. rugsėjo 2 d., taip pat nurodė, kad neturi pareigos mokėti už lifto A remontą, bet įsipareigoja apmokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. lapkričio 4 d. atsakovas ieškovui sumokėjo pusę skolos už lifto A remontą, t. y. 9016,09 Eur, ir liko skolingas 9016,09 Eur. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti už lifto A remontą. Atsakovas ieškovui nurodė, kad nutraukus sutartį 2019 m. spalio 31 d. atsakovas nevykdys įsipareigojimo atsiskaityti už lifto A remontą, prašė nenutraukti sutarties iki 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovas geranoriškai sutiko laukti atsiskaitymo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas 2020 m. sausio 6 d. pranešimu atsakovui pareikalavo iki 2020 m. sausio 8 d. sumokėti likusią 9016,08 Eur sumą už lifto A remontą, tačiau atsakovas neatsiskaitė.

Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį tenkinti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą mėnesinėmis įmokomis dviejų metų laikotarpiu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad neginčija ieškinio ir savo pareigos sumokėti už lifto remontą, tačiau atsiskaityti iš karto negali dėl namo statytojo ir 46,60 proc. visų patalpų savininko UAB „Via Sportas“ ir su juo susijusių įmonių UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“ kaltės. Bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio turtinė padėtis ir galimybės atsiskaityti su paslaugas suteikusiomis įmonėmis tiesiogiai priklauso nuo to, ar visi namo bendraturčiai tinkamai ir laiku atlieka mokėjimus. Kadangi UAB „Via Sportas“ priklauso 46,60 proc. namo patalpų, jam tenka didelė dalis mokėjimų, tačiau UAB „Via Sportas“ ir tai pačiai grupei priklausančios įmonės UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“ atsisako prisidėti prie namo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir apmokėti bendrijos pateiktas sąskaitas. Vien UAB „Via Sportas“ skola už lifto remonto darbus pagal 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimus sudaro 10419,24 Eur, UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“ skola – 538,18 Eur, bendra suma – 10957,42 Eur. Tai, kad didžiausią turto dalį turintis bendraturtis nemoka skolos, sukuria itin sudėtingą bendrijos finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2277-794/2020 dėl 92 094,41 Eur skolos priteisimo iš UAB „Via Sportas“, kurią priteisus bendrija bus pajėgi atsiskaityti su ieškovu. Bendrija niekada nevengė ir nevengia atsiskaityti su ieškovu, neneigia savo mokėjimo prievolės, ne kartą prašė ieškovo situaciją spręsti taikiai, tačiau ieškovas vengia bendradarbiauti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Susirašinėjimas vyko su atsakovu iki ieškinio pateikimo, tačiau atsakovas iš pradžių neigė įsipareigojimus, vėliau pripažino, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Atsakovas nuo pradžių elgiasi nesąžiningai. Ieškovui kreipusis į teismą atsakovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nesąžiningos ieškovo veiklos. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį. Net jei atsakovo finansinė padėtis sunki, ji yra susidariusi atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo, atsakovas ėmėsi veiksmų dėl skolos priteisimo tik ieškovui kreipusis į teismą. Atsakovas nenurodo, kodėl prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams. Atsakovas sumokėjo advokatams, nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais priteisti 9016,08 Eur skolą ir 57,06 Eur delspinigius, tačiau nesutinka su prašomu priteisti palūkanų dydžiu, nes bendrija yra viešas juridinis asmuo, todėl taikoma 5 proc. dydžio metinių palūkanų norma. Prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 2 metų laikotarpiui, kadangi bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių įsipareigojimų vykdymo. Sąskaitos bendraturčiams už lifto remontą išsiųstos 2019 m. vasario mėn., didžioji dalis bendraturčių sąskaitas apmokėjo, tačiau UAB „Via Sportas“, kuriam priklauso 46,60 proc. namo patalpų, savo dalies neapmokėjo, dėl jo įsipareigojimų nevykdymo vyksta ginčas teismuose. Ieškovui žinoma, kad dėl nesutarimų su UAB „Via Sportas“ bendrija neturi galimybių atsiskaityti su juo, kadangi nėra jokio kito šaltinio, iš kurio bendrija galėtų gauti lėšų. Kaupiamųjų lėšų bendrija negali naudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Sprendimo vykdymą prašoma išdėstyti 2 metų laikotarpiui, kadangi su UAB „Via Sportas“ ginčai teismuose gali užtrukti, tačiau jei ginčai baigtųsi anksčiau, tik gavęs lėšas atsakovas atsiskaitytų su ieškovu. 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotinis bendrijos susirinkimas dėl einamųjų lėšų trūkumo, buvo priimtas sprendimas nustatyti apyvartinių lėšų tarifą (0,25 Eur kaupiamos lėšos būsimiems mokėjimams), tačiau UAB „Via Sportas“ apskundė jį teismui. Tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų, nereiškia, kad atsakovas neturi teisės į teisinę pagalbą, be to, lėšos teisinei pagalbai yra atskiros, nėra skiriamos iš rezervų. Vilniaus apygardos teisme yra ginčas dėl UAB „Via Sportas“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. neapmokėtų sąskaitų, bendra suma viršija 92000 Eur (už remonto išlaidas, techninę priežiūrą ir kitas paslaugas, pirmininko atlyginimą ir t. t., sąskaitos išrašomos kiekvieną mėnesį). Taip pat vyksta išieškojimai ir iš kelių kitų skolininkų, iš jų skolų išieškojimai paprastesni, todėl bendrijai turėtų pavykti sumokėti įsiskolinimą ieškovui per 24 mėn., mokant maždaug po 375 Eur per mėnesį. Atsakovas 2020 m. dar nėra atlikęs mokėjimų ieškovui.

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kone“ ir atsakovas Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija 2018 m. lapkričio 19 d. sudarė sutartį Nr. 960, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų liftų priežiūrą, remontą ir užtikrinti saugų liftų naudojimą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą kainą. Šalys 2018 m. pabaigoje susitarė, kad ieškovas suteiks 2 sugedusių liftų remonto paslaugas (lifto A ir B), bendra abiejų liftų remonto kaina pagal šalių suderintą sąmatą – 24840,94 Eur. Atsakovui taip pat buvo išrašyta 2019-09-30 kreditinė sąskaita 301,29 Eur sumai už lifto A remonto paslaugas. Atsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovu, tačiau liko skolingas 9016,09 Eur ir 57,06 Eur delspinigių už 33 pradelstas atsiskaityti dienas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas likusius įsipareigojimus ieškovui būtų įvykdęs (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas atsiliepime ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio, jos pagrįstumo, delspinigių neginčijo, o priešingai – nurodė, kad su šiais pareikštais reikalavimais sutinka.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai įvykdęs prievolę atsiskaityti su ieškovu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų ieškovui ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9016,09 Eur skolos ir 57,06 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). 

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus.

Atsakovo samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DGNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje (ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius) neatitinka verslininko ar privataus juridinio asmens sampratos. Dėl to vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos. 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už turtinį reikalavimą sumokėjo 204 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovo materialųjį reikalavimą, iš atsakovo priteistinas 204 Eur žyminis mokestis.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 5738,43 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro ikiteisminio proceso metu ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (ieškinio rengimas, koregavimas, derinimas su klientu, trūkumų šalinimas ir pateikimas teismui). Įvertinus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų išklotines ir sąskaitos išrašus matyti, kad advokato išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro apie 1200 Eur su PVM. Įvertinus tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, atsakovas atsiliepime ieškovo reikalavimų neginčijo ir juos pripažino, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų byloje. Teismas nepriteisia ieškovui 4538,43 Eur su PVM sumos už ikiteisminių veiksmų atlikimą (pagal apmokėtą 2019-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 37113 ir atliktų darbų aktą; pagal apmokėtą 2019-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 37423 ir atliktų darbų aktą; pagal apmokėtą 2019-12-02 PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 37853 ir atliktų darbų aktą; pagal apmokėtos 2020-02-03 PVM sąskaitos-faktūros NIP Nr. 38628 dalį), kurių nėra pagrindo priskirti prie teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašymas dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo vertintinas ne procesiniu, bet materialiniu reikalavimu, kuris turi būti įrodinėjamas pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, kad bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, atidėjimas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Akcentuotina, kad asmeniui, prašančiam atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio atidėjimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje iš atsakovo ieškovui priteista 9073,14 Eur skola su netesybomis, 5 procentų procesinės palūkanos ir 1204 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia savo specialiu subjektiškumu – tuo, kad jis yra daugiabučio namo savininkų bendrija. Kaip nurodyta aukščiau, pagal DGNSBĮ 2 straipsnio 7 dalį atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi bendrija tėra tam tikras pastato bendraturčių bendro turto valdymo būdas, ji nuosavų lėšų neturi. Pastato bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o patalpų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsikaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal DGNSBĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrijos lėšų rūšys (tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos). Atsakovas patvirtino ir byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas negauna valstybės ar savivaldybės paramos lėšų, pajamų iš disponavimo bendrijos turtu, ar kitų negrąžintinai gautų lėšų. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad kaupiamosios lėšos negali būtų panaudotos skoloms už kitų bendraturčių prievoles, kadangi tai draudžia įstatymas (DGNSBĮ 25 straipsnio 3 dalis). 

Atsakovas nurodė, kad skola ieškovui yra susidariusi iš esmės dėl to, kad dalis bendraturčių – 46,60 proc. visų patalpų savininkas UAB „Via Sportas“ ir su juo susijusios įmonės UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“ atsisako prisidėti prie namo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir apmokėti bendrijos pateiktas sąskaitas; kad UAB „Via Sportas“ skola už lifto remonto darbus pagal 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimus yra 10419,24 Eur, UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“– 538,18 Eur, bendra suma – 10957,42 Eur. Atsakovo teigimu, tai, kad didžiausią turto dalį turintis bendraturtis nemoka skolos, sukuria itin sudėtingą bendrijos finansinę padėtį. Atsakovo argumentai, kad jo padėtis ateityje pagerės grindžiami tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2277-794/2020 dėl 92 094,41 Eur skolos priteisimo iš UAB „Via Sportas“, kad ieškinys teismo 2020-06-12 sprendimu buvo patenkintas, tačiau jis yra apskųstas apeliacine tvarka, taip pat tuo, kad bendrija 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotiniame susirinkime dėl einamųjų lėšų trūkumo, priėmė sprendimą nustatyti apyvartinių lėšų tarifą (0,25 Eur kaupiamos lėšos būsimiems mokėjimams) (atsakovo teigimu, UAB „Via Sportas“ apskundė teismui) , kad bendrija nereguliariai atgauna mažesnės apimties skolas. Atsakovo teigimu, 24 mėnesių terminas yra proporcingas ir optimalus bendrijai atsiskaityti su ieškovu bendraturčiams sukaupiant papildomas lėšas ar teismams priimti galutinį procesinį sprendimą pirmiau nurodytoje civilinėje byloje. Tuo pačiu atsakovas patvirtino, kad tuomet kai bus priimtas atsakovui galutinis palankus teismo sprendimas jis nedelsdamas sumokės ieškovui visą skolą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo atsakovo tvirtinimu, kadangi civiliniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija, o ieškovo teiginiai jos nepaneigia. Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti (pagerėti), t. y. sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad teismo sprendimo išdėstymas atsakovo prašomu terminu sukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, tenkinamas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Teismo nuomone, išdėsčius šioje byloje priimto sprendimo vykdymą šiam terminui ieškovo, atsakovo interesai ir turtinė padėtis nenukentės (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nustato, kad atsakovas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi mokėti ieškovui kas mėnesį po 428,04 Eur (375,67 Eur skolos, 2,37 Eur delspinigių, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų), 5 procentų procesines palūkanas, paskutinį mėnesį sumokant visą likusią priteistos sumos dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kone“ (j. a.  k. 123447787) iš atsakovo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 9016,08 Eur (devyni tūkstančiai šešiolika eurų, 08 ct) skolos, 57,06 Eur delspinigių ir 5  (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1204 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturi eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinti atsakovo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesiams.

Išdėstyti teismo sprendimo dėl 9016,08 Eur skolos, 57,06 Eur delspinigių ir 5  proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1204 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kone“ vykdymą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą 23 mėnesius kas mėnesius mokėti po 428,04 Eur (375,67 Eur skolos, 2,37 Eur delspinigių, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų), 5 procentų procesines palūkanas, paskutinį mėnesį (dvidešimt ketvirtą) sumokant visą likusią priteistos sumos dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                                                             Gerda Sinkevičienė