Administracinė byla Nr. eAS-908-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02355-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. C. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. C. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

2025 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjos P. C. R. (toliau – ir pareiškėja) skundas ((į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2025 m. balandžio 30 d. 02:41:02 įkeltas dokumentas registruotas Nr. DOK-20762), kuriuo pareiškėja prašė teismo: 1) atnaujinti apskundimo terminą, jei teismas laikytų jį praleistu; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 25S41353 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760395656 (toliau – ir Sprendimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-688-556/2025 (toliau – Nutartis), patenkinęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo šalis pateikti papildomus duomenis, reikalingus skundo padavimo teismui termino klausimui įvertinti. Vykdydamos minėtą teismo nutartį bylos šalys pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais.

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimą iš Migracijos departamento gavo tik 2025 m. balandžio 15 d., t. y. per jos atstovą advokato padėjėją P. M. (2025 m. balandžio 3 d. raštu pasikreipusį į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir jį iš Migracijos departamento gavusį 2025 m. balandžio 15 d.), todėl skundą teismui per atstovą išsiųsdama 2025 m. balandžio 29 d. 14 kalendorinių dienų Sprendimo apskundimo termino nepraleido. Kitu atveju prašo skundo padavimo terminą atnaujinti dėl šių priežasčių: pareiškėja nemoka anglų kalbos ir neturi prieigos prie elektroninio pašto, kurio pagrindu jos vardu buvo sukurta MIGRIS paskyra ir šią MIGRIS paskyrą bei pareiškėjo vardu sukurtą elektroninį paštą valdė ne pareiškėja, tačiau įdarbinimo agentas.

Atsakovas Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, nes MIGRIS duomenimis pareiškėja perskaitė jai Migracijos departamento 2025 m. vasario 11 d. išsiųstą pranešimą su pridėtu Sprendimu 2025 m. kovo 20 d., o skundu į teismą pasikreipė ne per 14 kalendorinių dienų terminą, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieninių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau tik 2025 m. balandžio 30 d. Teismas galėtų spręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, jei pareiškėja nurodytų itin svarbias termino praleidimo priežastis.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.), Įstatymo nuostatas (138 str. 1 d., 133 str. 9 d.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (aktuali akto redakcija nuo 2024 m. lapkričio 16 d., toliau – ir Aprašas) nuostatas (132 p.), nurodė, kad pareiškėjos MIGRIS paskyra aktyvi, susieta su elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) ir būtent į šią paskyrą bei papildomai į minėtą elektroninį paštą 2025 m. vasario 11 d. 9:38:22 val. Departamentas pareiškėjai išsiuntė pranešimą su pridėtu priedu – ginčijamu Sprendimu, taip pat pranešimu pateikė informaciją, jog priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei jo apskundimo per 14 kalendorinių dienų nuo gavimo tvarką (anglų kalba). Teismas sprendė, kad MIGRIS pranešimo duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog šis pareiškėjai išsiųstas pranešimas su pridėtu Sprendimu buvo perskaitytas pareiškėjos 2025 m. kovo 20 d.

Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta Aprašo nustatyta tvarka ir terminais 2025 m. kovo 20 d. ir šią datą teismas laikė termino pareiškėjai kreiptis į administracinį teismą skundu eigos pradžia, o pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, jog pareiškėjai apie Sprendimą tapo žinoma tik 2025 m. balandžio 15 d., teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja ir jos atstovas įrodinėjo, jog pareiškėja neturėjo prieigos prie elektroninio pašto, kurio pagrindu pareiškėjos vardu buvo sukurta MIGRIS paskyra ir šią MIGRIS paskyrą bei pareiškėjo vardu sukurtą elektroninį paštą valdė ne pareiškėja, o įdarbinimo agentas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašą užsieniečiai apie klausimus, susijusius su leidimų laikinai gyventi išdavimu, Migracijos departamento informuojami per MIGRIS sistemą ir papildomai užsieniečio MIGRIS sistemoje nurodytu elektroniniu paštu, todėl pareiškėjai pasirinkus veikti savo laisva valia pasirinktu būdu, t. y. registruojantis MIGRIS sistemoje įvedus būtent tokius kontaktinius duomenis (savo asmens duomenis, minėtą elektroninį paštą), pripažintina, jog pareiškėja Departamento buvo supažindinta su Sprendimu teisėtu ir tinkamu būdu, o aplinkybės, jog galbūt savo MIGRIS asmeninės paskyros ir elektroninio pašto duomenis pareiškėja perdavė disponuoti kitam asmeniui (pvz. įdarbinimo agentui) – yra vertintinos kaip pareiškėjos savarankiškai pasirinktas jos asmens duomenų tvarkymo būdas, iš kurio kilusios neigiamos pasekmės yra asmeninė pačios pareiškėjos rizika ir atsakomybė, kuri negali būti perkeliama teisėtu būdu veikusiai institucijai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą 27 kalendorines dienas praleidusi terminą skundui paduoti.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių svarbių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių ji negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu.

III.

Pareiškėja P. C. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo įteiktas Sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepašalino Nutartyje nustatytų trūkumų, nes byloje nėra naujų (savarankiškų) įrodymų ar Sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjai, ar iš išsiųsto pranešimo (jei jis buvo išsiųstas) galima buvo suprasti administracinio akto esmę,

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas, siųsdamas dokumentus elektroniniu paštu, privalėjo įsitikinti, kad pareiškėja jos gavo.

Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aktualaus teisinio reguliavimo (Aprašo 132 p.), nes byloje nėra duomenų apie pareiškėjos informavimą per jos darbdavį uždarąją akcinę bendrovę „Finras“, kur pareiškėja dirba atskirojo skundo pateikimo metu.

Pareiškėja nurodo, kad toks informavimas per MIGRIS sistemą pagal LVAT praktiką nėra tinkamas informavimas Įstatymo prasme.

Pareiškėja teigia, kad, nustačius, kad visas Sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas 2025 m. kovo 20 d., nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2025 m. balandžio 29 d., praleido terminą skundui paduoti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas teigia, kad pranešime elektroniniu paštu ir MIGRIS angliškai nurodoma informacija apie tai, kad buvo priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodyta šio Sprendimo apskundimo tvarka bei buvo pridedamas pats Sprendimas.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad peržiūrėjusi sprendimą pareiškėja tą pačią dieną kreipėsi į atstovą teisinės pagalbos, kas suteikia pagrindą manyti, jog Sprendimą ir jo pasekmes pareiškėja suprato. Pareiškėja teisme prašė užtikrinti vertimą į anglų kalbą, pareiškėjos darbo sutartis sudaryta anglų–lietuvių kalba, todėl laikytina, kad pareiškėja šia kalba gali komunikuoti, be to, galbūt pareiškėja netgi geba suprasti lietuvių kalbą, nes į bylą pateikta atstovavimo sutartis pasirašyta tik lietuvių kalba.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja suvokė priimto Sprendimo faktą ir jo teisines pasekmes, tačiau nenurodė, kokios objektyvios priežastys lėmė termino paduoti skundui praleidimą. Pareiškėjos atstovo kreipimasis į Migracijos departamentą dėl duomenų pateikimo buvo perteklinis. Sprendimas buvo prieinamas pareiškėjos MIGRIS paskyroje bei elektroniniu paštu. Pareiškėjos teiginiai, kad ji nevaldė savo MIGRIS paskyros ir elektroninio pašto yra laikytini pareiškėjos gynybine versija, tai negali lemti vertinimo, kad terminas skundui paduoti praleistas ne nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių.

Atsakovas paaiškina, kad darbdavys nebuvo informuotas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – VSDFV IS) duomenimis darbo sutartis su tarpininkavimo raštą teikusiu darbdaviu nebuvo sudaryta.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi LVAT praktika susijusią su Migracijos departamento sprendimų dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimu, nes šie sprendimai nėra siunčiami elektroniniu paštu kartu su priimtu Migracijos departamento sprendimu. Šiuo atveju pareiškėja siekia pateikti skundą dėl Sprendimo panaikinti darbuotojui išduotą laikiną leidimą gyventi, kuris buvo siunčiamas ir elektroniniu paštu, priešingai nei nurodomoje LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog ji neturi teisinių žinių, yra užsienietė, nemoka valstybinės kalbos, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima atsiliepimo į atskirąjį skundą, nes šioje byloje sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir Migracijos departamentas šioje byloje nedalyvauja kaip proceso šalis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 27 kalendorinėmis dienomis praleidusi terminą skundui paduoti dėl subjektyvių aplinkybių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes Sprendimas jai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išsiųstas, atsakovas neįsitikino, kad pareiškėja gavo Sprendimą, todėl Sprendimo įteikimo diena laikytina 2025 m. balandžio 15 d., todėl pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2025 m. balandžio 29 d., termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde teismo prašė panaikinti Sprendimą. Iš skundžiamo akto duomenų matyti, kad Sprendimas priimtas 2025 m. vasario 10 d. Pareiškėja tvirtina, kad jai Sprendimas įteiktas tik 2025 m. balandžio 16 d., pareiškėjos atstovui gavus iš Migracijos departamento skundžiamą aktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikta ekrano kopija iš MIGRIS sistemos, iš kurios matyti, kad Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas, be to, Migracijos departamentas pateikė duomenis, kad Sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo tik vieną pareiškėjos elektroninio pašto adresą į kurį, pagal MIGRIS sistemos duomenis, ir buvo išsiųstas Sprendimas. Pareiškėja naujų kontaktinių duomenų (el. pašto) Migracijos departamentui nepateikė ir nepatikslino, todėl aktyviai ir rūpestingai administracine procedūra prašymo nagrinėjimo metu ir po jo priėmimo nesidomėjo. 

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2025 m. kovo 20 d., kai Migracijos departamento tinkamai išsiųstas Sprendimas buvo išsiųstas per MIGRIS sistemą pareiškėjai jos nurodytu elektroniniu paštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei faktinės aplinkybės šiuo atveju leidžia spręsti, jog pateikdamas atsakymą į pareiškėjos atstovo prašymą, Migracijos departamentas kartu pridėjo ir Sprendimą, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad 2025 m. balandžio 16 d. Sprendimas buvo pirmą kartą įteiktas pareiškėjai Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme. Panašios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-323-463/2023). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį tai, kad aplinkybė, jog pareiškėja atstovavimo sutartį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad sutartis sudaryta siekiant atstovauti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvoje klausimu, sudarė būtent 2025 m. kovo 20 d., kai buvo perskaitytas pranešimas MIGRIS apie Sprendimo gavimą, patvirtina faktą, kad pareiškėjai apie Sprendimą tapo žinoma nuo 2025 m. kovo 20 d.

Taigi, šiuo atveju termino kreiptis į teismą eigos pradžia pripažintina 2025 m. kovo 20 d., dėl to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kreipdamasi į teismą 2025 m. balandžio 29 d., pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėja prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia argumentais, jog pareiškėja yra užsienietė, neturėjo prieigos prie pašto ir MIGRIS paskyros, nesupranta anglų kalbos ir Sprendimas jai tinkamai įteiktas tik 2025 m. balandžio 16 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje AS-787-629/2022).

Visų pirma, pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo įteikimo 2025 m. balandžio 16 d. yra atmestini, nes šios aplinkybės yra susijusios su termino kreiptis į teismą eigos pradžios skaičiavimu, fakto klausimu, kuris teisėjų kolegijos šioje nutartyje įvertintas ir pareiškėjos argumentai nepripažinti pagrįstais. Kita vertus, vertindama pareiškėjos argumentus dėl to, jog jis yra užsienietė ir nesupranta anglų kalbos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos faktinės aplinkybės (pareiškėja skunde prašė teismo posėdyje užtikrinti vertėją į anglų kalbą) patvirtina, kad pareiškėja geba komunikuoti anglų kalba. Pareiškėjos teiginiai, kad ji neturėjo prieigos prie pašto ir MIGRIS paskyros laikytini pareiškėjos pasirinktu elgesio modeliu, kuris priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios, o Migracijos departamento veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodomos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti termino pareiškėjos skundui paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreipdamasis į teismą su skundu 2025 m. balandžio 29 d. dėl Sprendimo pareiškėja skundą padavė praleidusi Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą ir šis terminas neatnaujinamas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius svarbių termino atnaujinimo priežasčių pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos P. C. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 27 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

        Dalia Višinskienė